Teisingai, pensinį amžių reikia didinti ne iki 72, bet iki 92 metų

ASOCIACIJOS „STABDYK SAVIVALĘ“ PREZIDENTAS

HELSINKIO GRUPĖS NARYS

LAISVĖS KOVŲ DALYVIS

LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO GEDIMINO ORDINO KAVALIERIUS

                                                       Arnoldas Taujanskas,

                                            El. p.: ttaujanskas@hotmail.com

                                        Advokatas dr. Antanas Bartusevičius

                                      El. p.: antanas.bartusevicius@gmail.com                                                   

                         DĖL ADVOKATŲ PENSININKŲ TEISIŲ PAŽEIDIMO

                                              2021 m. gegužės 7 d.

Kaunas – Vilnius

Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad: Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sitemos dalis, todėl advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas, dalyvavimas vykdant teisingumą ir tinkamas advokatų funkcijų įgyvendinimas yra pamatinė sąlyga (conditio sine qua non), o jų tarpusavio santykiai demokratiški. Šiuo metu Lietuvoje praktikuoja apie 3300 advokatų (apie 2240 advokatų ir apie 1000 advokatų padėjėjų).

Asociacijos „Stabdyk savivalę“ Prezidentas, gavęs informaciją iš žiniasklaidos, socialinių tinklų portalų ir Lietuvos advokatų, siekdamas Lietuvos advokatūrai drauge su Asociacija „Stabdyk savivalę“ padėti išspręsti susidariusią situaciją dėl Advokatų tarybos ir jos pirmininko subjektyviai interpretuojamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo taikymo Lietuvos teritorijoje, kreipiasi į Lietuvos Advokatūrą in corpore.

Lietuvoje apie 9 % senjorų, sulaukę 70 metų ir daugiau, vis dar tęsia darbinę veiklą. Kaip žinia, šiuo metu Lietuvoje pensinis amžius: vyrams – 64 m. ir 2 mėn., moterims 63 m. 4 mėn. Pensinis amžius kasmet ilginamas, 2026 metais jis turėtų pasiekti  65 metus. Europos komisija rekomendavo Lietuvai, kad 2040 metais lietuviai būtų darbingi iki 72 metų.

Paradokasali situacija: kai advokatai/ės sulaukia 63 ir 64 metų ir  valstybei tampa pensininkais, o savo laisvanoriškoje Advokatų asociacijoje išlieka mokesčių mokėtojais iki mirties, jeigu jie yra įgiję „mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą“. Savijauta tokia, tarsi Jus reketuotų. Kas mėnesį į nurodytą sąskaitą jai pervedate 30 Eur (advokatas) ir 21 Eur (padėjėjas). Tai vadinama advokato/padėjėjo nario įmoka. Iš kurios Lietuvos advokatūros pirmininkas, pavaduotojas ir kiti Advokatūros „aparato“ darbuotojai kas mėnesį moka sau atlyginimus. Jie šypsosi ir sako: aš tau, advokate pensininke, noriu gero. Aš taip ugdau tavo toleranciją ir advokatūros progresą. Tokie yra laisvos advokatų asociacijos santykiai su advokatų pensininkų bendruomene. Jokių lengvatų, jokios pagarbos ir empatijos. Slepia duomenis, kiek advokatų yra pensininkai, kiek uždirba Advokatų tarybos vadovybė. Bet užtat tiksliai geba suskaičiuoti advokatų mėnesines įmokas – 3 mėnesius nesumokėjai – drausmės byla. Ir tai yra įrodymas, kad jie gali gerai gyventi. Nes labai nori. Taigi, senukai advokatai, už buvimą Asociacijoje teks kovoti arba įprasti mokėti iki mirties, nes, kaip pasakė Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė: „Galime didžiuotis, kad diktuojame kokybės standartus ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet esame sektinas pavyzdys ir tarptautinėje advokatų bendruomenėje“. (In: Lietuvos Advokatų etikos kodeksas. Vilnius, 2017, p. 4). Taigi, esame Europos Sąjungos smaigalyje. Nepaisant to, kad pandemija „kirto“ visai Europai – tik ne Advokatūros įmokoms, nes Advokatų tarybos vadovai  sau ramiai moka didžiausius atlyginimus. Todėl advokatams darbingo amžiaus (nepaisant 35 metų būtinojo darbo stažo), dar pridėjo 30 metų advokato nepertarukiamos veiklos stažo. Tik tada bus suteikta advokatui/ei lengvata nemokėti advokato įmokos į advokatūros fondą. Šiuo atveju Advokatūroje jau reikia revoliucijos, nes evoliucija per dvi I. Vėgėlės kadencijas įstrigo. Tokiu būdu, Lietuvos advokatūra jau pernai pasivijo ir pralenkė Europos Sąjungą su jos rekomenduotu 72 metų amžiumi: Lietuvos advokatai bus vadinamųjų įmokų ir kitų mokesčių mokėtojais iki mirties. Kita vertus, teisingai, pensinį amžių reikia didinti ne iki 72, bet iki 92 metų. Gražu, kai laisvanoriškas darbo kolektyvas paskutinėn kelionėn palydi. Kas neišgalės išgyventi mokėdamas mokesčius, tas ir neišgyvens. Kaip ir pagal Ostapą Benderį: Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Toks cinizmas ir empatijos nebuvimas vyrauja Lietuvos advokatūros „viršūnėlėse“.

Ministras A. Dulkys pareiškė: „Skiepijimo prioritetai nebus peržiūrimi“. Skirtingai nuo teisėjų, prokurorų ar policijos pareigūnų, advokatai neįtraukti į prioritetinę skiepijamųjų nuo Covid-19 grupę. Vadinasi, Lietuvos advokatai teisinėje sistemoje yra nepriklausomi ir nereikšmingi, jų dalyvavimas procesiniuose veiksmuose – nesvarbus, nereikalingas ir nebūtinas. Neradome spaudoje ir portaluose, kad  Advokatūra būtų kaip nors pasakiusi ponui ministrui: „Jeigu skiepijimo prioritetai keičiami nebus, tai ir teisinės paslaugos teikiamos nebus“. Perfrazuojant V. Kudirkos užuominą apie Kruglodurovą, tik šiuolaikinį: „Vakansijus Vziatkovičius (Advokatų taryba) iš Covid-19 pasinaudojo daugiau nekaip Covid-19 iš advokatų“. Nes Mokesčių inspekcija pareiškė, kad advokatai karantino metu dėl „koronos“ karantinų žalos nepatyrė… Lobti pandemijos metu. Įžūliai lobti, lobti nesislapstant, aukštai pakelta galva. Tai garbinga valdančiųjų misija gelbstint mus visus ir mūsų gyvybes! Būkime dėkingi!

LR Konstitucijos 18, 21, 25, 33, 35 skelbia: Lietuvoje žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, draudžiama žeminti žmogaus orumą, žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką, piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Vadinasi, pripažįstamos ir garantuojamos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės. Ar advokatas ne žmogus ir pilietis? Dažnai kasdieniniame gyvenime advokatas susiduria su sudėtingomis, sunkiai išsprendžiamomis žmonių problemomis, šiurkščiais jų teisių ir laisvių pažeidimais. Neretai advokatui iš to kyla būtinybė ginti ir savo teises. Savo ruožtu, tarnauti teisei ir pilietinei visuomenei kaip humaniškam reiškiniui visada buvo pagrindiniu strateginiu Advokatūros tikslu. Tapę advokatais, visi turi atitikti vienodus reikalavimus, įstatymų nustatytus advokatų veiklai ir advokatūrai. Regis, visi advokatai turi lygias teises ir pareigas. Visiems advokatams galioja įtvirtintos įstatymuose lygios veiklos garantijos.

Tačiau, Lietuvos Advokatūra labiausiai myli tą advokatą, kuris niekada neserga, nuolat moka advokato įmokas ir numiršta kitą dieną po nustojimo mokėti. Prie to advokatai jau įpratinti. Pensinis amžius ignoruotas, buvimas advokatu prilygintas jo gyvenimo trukmei. Ir jokių problemų. Lietuvos  advokatui 70 metų – tik darbinis, o ne pensinis amžius! Pensija – tarsi horizontas, tolsta į ją einant ir net joje būnant. Jeigu visi advokatai ir padėjėjai dar nenumirę pareikalautume baigti tokią „tvarką“ Advokatūros „viršūnėlės“ pamatytų, kad jie gali prarasti viską. Ar sutiksime mokėti tol, kol numirsime? O jei pareikalausime, tai ką paskutinės kadencijos Lietuvos Advokatūros pirmininkas prof. dr.  Ignas Vėgėlė pasakys rytoj Lietuvai? Kentėkite arba jeigu ilgiau kentėti nebegalite, – pasiskiepykite nuo ko nors „prioritetine tvarka“. Ir dirbkite iki 92 metų, tik tada nustosite mokėti Lietuvos Advokatūrai įmokas. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis advokatas tiek net negyvena. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė 71,5 metų, moterų – 81 metai. Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas teigia, kad atleisti nuo įmokų senolių net pandemijos metu neketina, nes tai ne senolių šalpos organizacija: „Lietuvos advokatūra nėra socialinės saugos organizacija“, „lengvata – nėra teisiniai lūkesčiai“, lengvatos suteikimas „tai R. Andrikio ir V. Papirčio didžiausia klaida“, „gestas teisėjams“. Manytume, ne: tai empatija garbaus amžiaus sulaukusiems advokatams. Kai advokatai išeina į valstybės suteikiamą pensiją, tai Lietuvos Advokatūra pratęsia advokatų pensinį amžių. Ar toks Lietuvos Advokatų tarybos ir jos pirmininko sprendimas nėra pernelyg laisvai interpretuotas stebėtinai tęstinio Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimas (nes nuotoliniu būdu internete jis truko beveik visą dekadą)? Kyla narūralus klausimas: Ar šis sprendimas legitimus?

Tokia advokatų tarybos pirmininko nuostata rodo, kad Advokatūra tą problemą užmaskuoja ir bando rasti lengvesnę išeitį pasipelnyti iš seniai pensinio amžiaus sulaukusių advokatų. Reikalauja mokėti pensininkus už galimybę būti asociacijoje. Beje, kaip ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra pareiškę: „vietinė rinkliava yra mokama ne už paslaugą, bet už suteiktą galimybę naudotis atliekų surinkimo sistema“. (In: „Alytaus naujienos“, 2016-01-26). Advokatūra, net lenkdama Europos Komisijos parengtoje „Žaliojoje knygoje“ dėl senėjimo Lietuvai prognozuojamą prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Lietuvos Advokatūra neturėtų sutikti su tokia rekomendacija. Šiuo atveju, derėtų prisiminti patarlę: sotus alkano neužjaučia! Manytume, dabar pats laikas apriboti „viršūnėlėje“ esančių advokatų galimybę priiminėti advokatams nepriimtinus sprendimus, ir šiame fone išskirtinių sąlygų sau susiteikimą. Ar Lietuvoje krizės metu nėra svarbesnių klausimų, kaip reikalauti „skiepo“ nuo Covid-19 ? Lietuvos Advokatūra veikia tarsi Cosa Nostra (mūsų reikalas) – tik savo reikaliukus realizuojanti grupuotė. Bet koks sėkmingas politinis-visuomeninis judesys įmanomas tik tada, jeigu tai Res Publica (bendras reikalas). Visiems turi rūpėti bendruomenė skausmas ir negandos. Ne tik „viršūnėlių“ sotus gyvenimas. Vietoje to, prof. dr. Ignas Vėgėlė primygtinai rekomenduoja advokatams tikėti mokslu. Būtent, kaip Gerąja Fėja ar tyliai pritariančia pirmininkui Advokatų taryba? Neuždavinėti klausimų, o tik vykdyti  nurodymus, įsakant „apačioms“ veikti pagal jų užgaidas, pamirštant lojalumo, advokatų etikos, profesionalumo, solidarumo ir kitus Advokatūros principus. Kada mums bus leista tarti griežtą žodį:“Gana“? Atsakome: Niekada! Nebent Šeimų marše. O kaip dėl galimybių paso? Advokatas be galimybių paso negalės praktikuoti? Nestebintų ir tai.

Lietuvos Advokatų taryba ir jos pirmininkas spjovė į pensinį amžių ir prailgino jį “iki mirtis mus išskirs”. Tai kokios “sidabrinių senjorų” advokatų galimybės oriai gyventi? Kai reikia išlaikyti Advokatų Tarybą ir visą jos “aparatą” su  priedėliais bei egzotiškomis kelionėmis? Tai mūsų pasirinkimas: leisti ar neleisti? Kodėl leidžiame Advokatų tarybai ir jos pirmininkui pasilikti su jų pasirinkimu? Advokatūros vėliavoje aukso raidėmis įrašyta: Ad Voco, tačiau šiandien mūsų moto yra pasmerktas Lietuvos advokatūrą ištikusios dezintegracijos krizės. Tai nuosmūkis, situacija, kai siekiama tik vieno tikslo – ramaus ir sotaus gyvenimo Lietuvos advokatūros “viršūnėlėms”. Tai sukelia blogą nuotaiką ir net neapykantą advokatų bendruomenėje. Apie tai kalbama ir socialinių tinklų portaluose, tačiau “viršūnėlės” apsimeta, kad to negirdi. Jos žūt ar būt stengiasi išlaikyti esamą status quo, nepaisydamos pandemijos ir krizės valstybėje. Todėl tie advokatų tarybos nariai ir naujasis pirmininkas, kurie po rinkimų vadovaus mūsų Advokatūrai nuo 2022 metų, privalės būtinai rasti drąsos ir sąžinės, kad šią padėtį pakeisti. Kita vertus, jei nieko nebus daroma Advokatūroje ir toliau nenumaldomai plėsis nepasitenkinimas esama padėtimi, finansine nejautra, kuri galiausiai sukels sprogimą Advokatūros bendruomenėje, kad apgintų mūsų žmogiškąsias ir profesines vertybes. Mes, Lietuvos advokatai, kurie net išėję į pensiją liekame  Advokatūros nariais, dabartinėmis aplinkybėmis negalime likti abejingi savo gražios šalies Advokatūros likimui.

Lietuvos Advokatūrai antrą kadenciją pirmininkaujant Ignui Vėgėlei įsismarkavo savivalė. Galimai, be Visuotinio susirinkimo sprendimo pasiskirtas Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, išparduotas advokatūros nekilnojamasis ir kitas turtas, priimami įvairūs voliuntaristiniai sprendimai. Nors sudaroma demokratinės, žmogaus teises ginančios asociacijos iliuzija, kurią galima atpažinti iš to, kad ji vidujai nuosekli, bet grobuoniška ir egoistiška, nepavaldi jokiems Advokatūros narių argumentams, o svarbiausia – be jokios empatijos. Tai tiesiog blogis. Kitokiems patarimams nepaklūstantis režimas, koncentruotas į Cosa Nostros fondą („obščiaką“). Už nepaklusimą mokėti – drausmės bylos. Žiaurus pažeminimas – mokėti, kad „viršūnėlės“ mėgautųsi gyvenimo pilnatve. Lietuvos advokatai, dar ne per vėlu sukilti ir pasakyti: „Ne, pakaks!“  Advokatų tarybos pirmininke, visa Advokatų taryba, kokius savo darbus Jūs skiriate Lietuvos advokatams, išskyrus solidžiai iš mūsų kišenės apmokamus seminarus, kursus, savo keliones po egzotiškas valstybes, kitus renginius? Kaip gyvensite tapęs laisvuoju nuo pirmininkavimo advokatu? Ar tikitės „putiniškos rotacijos“? Ar ne todėl Jūs drąstiškai pakeitėte advokato Rimo Andrikio ir advokato dr.Virginijaus Papirčio vadovavimo Lietuvos advokatūrai metu nustatytą „Įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“ tvarką (2004 ir 2013 metų). Panaikinote tuose Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimuose nustatytą lengvatą dėl atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo: „Advokatus, vyresnius nei 70 metų amžiaus ir turinčius ne mažesnį nei 10 metų nepertraukiamą vertimosi advokato veikla stažą“. Galimai klastodami pandeminio karantino „ilgojo“ Visuotinio advokatų susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, Jūs aukščiau minėtą punktą pakeitėte „nauja redakcija“: „Advokatus, kuriems suėjo 70 ir daugiau metų ir jie yra įgiję ne mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą“. A propos, Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą. (In: Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas, 7 str. 3 p., 2004 m. kovo 18 d.). Kiek šiuo metu Lietuvoje advokatų, turinčių 30 metų nepertraukiamą advokato veiklos stažą?  Jeigu praktikuojančiu advokatu tapsi būdamas 58 metų, tai mokėsi mėnesines įmokas iki 92 metų! Menki šansai vyriškajai Advokatūros daliai sulaukti lengvatos… Taigi, „viršūnėlės“, Jūs mąstote tik apie savo ir „chebrytės“ naudą. Advokatų taryba sukurta advokatų reikalų tvarkymui, o ne Jūsų mėgavimuisi gerbūviu mūsų sąskaita.  Kokius atlyginimus sau mokate? Labai solidžius. Visiškai neadekvačius savo veiklos rezultatams. Jums nerūpi VGTP pagalbą teikiančių advokatų niekingi teisinių paslaugų įkainiai. Tačiau turėtų itin rimtai rūpėti, kad nesikeičianti padėtis būtų pakeista. Iš tikrųjų tai Jūs turite būti mūsų tarnais, o ne mes nuo 2021 m. sausio 1 d. Jūsų pažemintaisiais vergais. Būdami Advokatų taryboje Jūs savo neapgalvotais ir nesuderintais su advokatų bendruomene sprendimais griaunate Advokatūrą, menkinante advokatus. Jūsų sprendimai stato Advokatūrą į pavojų, nes darote tai prisidengdami pandemija ir karantinais. Nepasisakote aktualiais Lietuvos valstybės egzistencijos klausimais ir nediktuojate jokių kokybės standartų Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.

Pagal tokį Advokatų tarybos ir pirmininko – „modus operandi“ mes, advokatai, esame tam, kad būtume „savo vietoje“. Nepaisant to, mes kalbėsime, organizuosimės, vienysimės ir veikdami reikalausime Teisingumo, kad advokatų laisvanoriška ir nepriklausoma asociacija tikrai taptų nepriklausoma teisinės sistemos dalimi bei Pirmininkas ir Advokatų taryba būtų savo vietoje.  Žmogiškai jautriu veidu.

Esant tokiai padėčiai, pradžiai, Lietuvos Advokatūrai norėtume užduoti tokius klausimus:

Ar Lietuvos advokatūrai taikytini ir ji laikosi bei vykdo Lietuvos Pensijų įstatymo normas?

Ar Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas ir Advokatų taryba šį įstatymą mutatis mutandis taiko advokatams ir padėjėjams?

Kiek Lietuvos advokatūroje advokatų pensininkų (vyrų ir moterų)?

Koks vidutinis praktikuojančių advokatų amžius?

Jeigu skiepijimo prioritetai keičiami nebus, ar bus teikiamos teisinės paslaugos (ikiteisminiame tyrime, įkalinimo įstaigose, teismuose, etc.)?

Kodėl pandemijos karantino metu neatleidžiate advokatų nuo advokatų/padėjėjų mėnesinių įmokų mokėjimo?

Ar skiriate advokatams finansinę paramą karantino metu? Jeigu ne, kodėl?

Ar sutinkate su Europos Komisijos rekomendacija Lietuvai prailginti pensinį amžių iki 72 metų?

Ar galėtumėte apibūdinti Lietuvos advokatūrą ištikusią dezintegracinę krizę, VGTP teisinę padėtį ir jos tolimesnę raidą?

Ar reikalingas ES imuniteto pasas ir Lietuvos galimybių pasas?

Ar advokatai be Covid-19 „skiepų“ ir galimybių paso galės praktikuoti bei teikti teisines paslaugas?

Ar segregacija Lietuvoje nėra draudžiama įstatymu?

Koks Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko, pavaduotojo, kanclerio, vyriausiosios finansininkės mėnesinis atlyginimas?

Kiek lėšų kiekvienais metais skiriama Advokatūros pirmininko, pavaduotojo ir kitų Tarybos narių komandiruotėms po Lietuvą ir užsienio valstybes?

Kodėl nepasisakote aktualiais Lietuvos valstybės egzistencijos klausimais ir nediktuojate jokių kokybės standartų Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinėje sistemoje?

Kokių artimiausiu metu Lietuvos advokatūrai reikėtų reformų?

Lietuvos advokatai! Jeigu turite kokių nors  pasiūlymų minėtais klausimais, kad reikia paimti likimą į savo rankas, rašykite mūsų nurodyto elektroninio pašto  ttaujanskas@hotmail.com adresu. Veikime kartu, vieningai ir mes nugalėsime!

Advokatų tarybai. Pirmininkui. Spaudai. Portalams.

Pagarbiai,

                                                      Arnoldas Taujanskas

                                                 Prezidentas

Advokatas dr. Antanas Bartusevičius