Vyro negalia moterį tik užgrūdino
VilmaR
„Mano tikslas yra ne vien padėti, bet ir suteikti gyvenimo džiaugsmą, įžiebti norą gyventi…“ – Vilma Ražanienė apie nepakartojamas gyvenimo patirtis
„Didžiausią gyvenimo išbandymą patyriau būdama 36 metų, – pasakoja maltiečių savanorė Vilma Ražanienė. – Mano vyras tada statybose gavo labai sunkią traumą – kasant žemę jį užgriuvo akmenų ir betono luitų kupinos žemės sluoksnis… Vyrui lūžo dubens kaulai, jis patyrė daugybę kitų sunkių traumų…“
Vilmos vyrui tada buvo keturiasdešimt metų, jis buvo pačiame jėgų žydėjime.
Vaikai buvo mažiukai, pati Vilma tik ką buvo pradėjusi studijuoti Vilniaus Mykolo Riomerio universitete.
„Visas mano pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, – prisimena moteris. – Subyrėjo visa tai, kas atrodė nesugriaunama ir nepakeičiama… Turėjau nuostabią šeimą, tvirtą mylimą žmogų šalia ir staiga viskas pasikeitė…“
Vilmos vyrui buvo atliktos kelios sudėtingos operacijos, jis ilgam buvo prikaustytas prie lovos.
„Toks jausmas, kad jūsų vyrą užgriuvo betono luitas, – pasakė jai gydytojas. – Stebuklas, kad jis liko gyvas…“
„Tada buvo nepaprastai sunku tiek mano vyrui, tiek ir mums visiems, – prisimena Vilma. – Mano vyras visą laiką buvo fiziškai stiprus, energingas. Žinojau, kad šalia turiu stiprų žmogų, į kurį gyvenime visada galiu atsiremti…“
Pasak moters, būtent tada ji geriau negu bet kada suprato, koks trapus yra žmogaus gyvenimas ir kaip reikia branginti kiekvieną sekundę su artimais žmonėmis.
„Visi mes esame labai pažeidžiami, – dalijasi mintimis Vilma. – Viskas ką turime gali netikėtai akimirksniu nutrūkti čia ir dabar… Todėl turime branginti kiekvieną akimirką praleistą kartu, negalime švaistyti laiko pykčiams…“
Sunki trauma privertė sutelkti visas jėgas
