Dar apie corona cirką

Nesekmadieniniai skaitiniai #31

Rugsėjo pabaigoje darbo reikalais teko trumpam nuvykti į Ispaniją. Buvo aišku, kad grįžus teks saviizoliuotis. Šiandien noriu pasidalinti su jumis savo įspūdžiais apie visą kelionės ir saviizoliacijos procedūrą per koronacirko prizmę.

Prieš skrendant į Barseloną teko užpildyti internetinį klausimyną, nurodant savo bei skrydžio duomenis ir į elektroninį paštą atkeliavo taip vadinamas QR kodas. Jį nuskanavo Vilniaus aerouoste ir daugiau jo niekur nereikėjo. Atskridus į Ispaniją šį kodą užteko parodyti vietos tarnautojai, kuri labai atsainiai į jį pažiūrėjo ir daugiau to kodo iki pat kelionės pabaigos niekur nereikėjo.

Grižtant namo internetu vėl reikėjo užpildyti panašų Nacionalinio Visuomenės Sveikatos Centro klausimyną ir vėl atkeliavo kitas QR kodas. Šio kodo nei Ispanijoje nei Lietuvoje niekas neskanavo ir netikrino. Vilniaus aerouoste buvo tik suskaičiuoti lėktuvu grįžę keleiviai.

Nors ir puikiai suprasdamas visą situacijos absurdą buvau sąmoningai apsisprendęs praeiti visas būtinas saviizoliacijos procedūras, todėl tiesiai iš aerouosto atvykau į butą, kuriame buvau vienas. Turėdamas laiko ir norėdamas sužinoti visus būtinus saviizoliacijai keliamus reikalavimus atidžiai perskaičiau visus su tuo susijusius Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentus. Apie juos ir noriu pakalbėti.

Dar kovo mėnesį yra patvirtintas be galo ilgas dokumentas su daugybe taisymų be galo ilgu pavadinimu:

https://www.e-tar.lt/…/legalAct/6863cf50651d11eabee4a33…/asr

Ir čia prasideda įdomybės. Jų labai daug, aš pateiksiu tik keletą.
Jau dokumento punkte 1.1 yra numatyta dvylika (!) išimčių, kam karantinuotis nereikia. Jų tarpe yra ir gana egzotiškų atvejų:
„11.9. iš Baltarusijos Respublikos grįžusiems Lietuvos Respublikos piliečiams – mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje bei dvasininkams, vykdantiems sielovadinį darbą Baltarusijoje;”

Nesilaikantiems saviizoliacijos be abejo yra numatytos sankcijos:
„7.5. jei asmuo nesilaiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo reikalavimų ir nustatytos izoliavimo tvarkos, NVSC turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.”

Toliau dar įdomiau. Atvykus iš užsienio kategoriškai draudžiama bendrauti su bet kuo, tačiau:
„15.11. Sąlytį turėjusiems asmenims, grįžusiems iš užsienio, iš oro uosto, jūrų uosto ar kitos sausumos atvykimo į šalį vietos į izoliavimo vietą vykti nuosavu (nuomotu) transportu ar paprašyti, kad parvežtų giminės ar artimieji.”
Ar tai reiškia, kad giminės ir artimieji yra žmonės, kurių nereikia saugoti?

Taisyklėse parašyta, kad draudžiama palikti saviizoliacijos vietą, tačiau:
„15.9. sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio, gali išeiti pasivaikščioti į lauką, bet nutolti ne toliau kaip 1 km nuo izoliavimo vietos ir dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).”
Kodėl 1 kilometrą, o ne 3 ar 5? Ar kilometro atstumu nėra galimybės ko nors užkrėsti, o pusantro kilometro atstumas jau tampa pavojingu?

Tokių nelogiškumų yra begalė visose dokumentuose, kurie nusako su saviizoliacija susijusius reikalavimus. Juos cituoti nėra prasmės, nes eilė punktų prieštarauja vieni kitiems ir daugelis jų prieštarauja sveikai logikai.

Aš norėjau iš saviizoliacijos išeiti po 10 dienų, kaip yra numatyta kitame teisės akte. Tam reikia užsiregistruoti telefonu 1808 ne anksčiau, kaip po aštuonių dienų nuo grįžimo iš užsienio ir atlikti testą mobiliame kontrolės punkte. Nurodytu telefonu pavyko prisiskambinti iš ketvirto karto, laukti reikėjo daugiau nei 15 minučių. Atsiliepusi moteris buvo labai maloni bei geranoriška ir užregistravo mane testui, apie ką buvau informuotas SMS žinute.

Nurodytą dieną nuvykus atlikti testą viskas užtruko 3 minutes, matėsi, kad testavimui tikrai gerai pasiruošta. Viskas sustyguota, jokių eilių, moterys JAV astronautų kostiumais paslaugios ir malonios, nors pati procedūra pakankamai šlykšti. Vėl kyla klausimas: jei mes turime nešioti kaukes tam, kad neužkrėsti kitų žmonių kvėpuojant, kodėl testo metu mėginys yra imamas vos ne iš smegenų? (toks jausmas apima kai būna atliekamas testas).
Testo atsakymas pagal taisykles turi būti pateiktas po paros nuo jo atlikimo. Aš negavau atsakymo nei po trijų parų. Atsakymas SMS’u atkeliavo įpusėjus ketvirtą parą. Taigi, saviizoliaciją galima buvo legaliai nutraukti. Atsiprašau savo nosies, bet tiek ilgai būti izoliacijoje negalėjau.

Teko girdėti apie tai, kad kažkam kažkas skambina, tikrina buvimo vietą, atvažiavę policijos pareigūnai paprašo pasirodyti per buto, kuriame izoliuojiesi langą ir panašiai. Įdomu, koks teisės aktas numato prieiti prie lango ir pasirodyti pareigūnams? Man nieko panašaus patirti neteko, gal būt ir dėl to, kad nei viename dokumente, kurį pildžiau nebuvo klausimo apie saviizoliacijos vietą. Tai kaip tuomet įmanoma patikrinti, ar žmogus laikosi saviizoliacijos taisyklių?

Aš puikiai suprantu, kad mes turime būti sąmoningi ir saugotis patys bei saugoti kitus nuo menkiausios galimybės užsikrėsti ar užkrėsti vienas kitą bet kokiu virusu, nebūtinai šituo, šiuo metu populiariausiu pasaulyje. Tačiau kam reikalinga ta begalybė visiškai nelogiškų ir prieštaraujančių viena kitai taisyklių, instrukcijų, rekomendacijų, draudimų? Juk tai ne tik mažina pasitikėjimą visais valstybės norminiais dokumentais, bet ir įvaro nemenką stresą zuikiaširdžiams valstybės tarnautojams, kurie bijo nusikalsti nors vienai, kad ir menkiausiai taisyklei ar instrukcijai.

„Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.”
Seneka

Būkite sveiki, saugokite save ir vieni kitus!