Vilniaus mažojo teatro bendruomenė: šioje kovoje su situacija mus piktina institucijų tyla

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro bendruomenė socialiniuose tinkluose dalijasi žinute apie šalyje ir kultūros sektoriuje vyraujančią situaciją bei klausimus, kylančius teatro atstovams, į kuriuos vis neatsakoma.

Žemiau pateikiama režisierės Gabrielės Tuminaitės ir kūrybinės dalies vadovo Simono Keblo nuomonė, kviečianti diskutuoti ir reikalauti aiškumo, viliantis, o ir žinant, kad tai rūpi daugumai šalies teatralų.

„Labai dėkojame, kad palaikote ir nušviečiate, lankotės [renginiuose, spektakliuose]. Visgi norisi priminti, kad tai – nuolatinė kova su situacija. Ir kai kurie žiūrovų komentarai [interneto portaluose] yra teisingi. Ar negalime truputį „pakentėti su tais savo renginiais?“

Jau tuoj rugsėjis – renginių pasipils gausybė, o iki šiol iš Kultūros ministerijos, kaip ir iš Švietimo ministerijos, atsakymų suprantame vieną – kol mes dirbome, kai kas atostogavo ir nė karto neprisėdo apsvarstyti strategijų.

Vienas iš pavyzdžių – iki šiol nėra jokios reakcijos pasirodžius pirmiesiems didelių kolektyvų susirgimams, nutrauktoms premjeroms, koncertams. Švietimo ministerija neturi daug atsakymų, kokią strategiją siūlo palikdami tik mokytojams reguliuoti situaciją, o kultūros ministras taipogi siūlo vadovautis SAM tos dienos nurodymais.

Mūsų situacija nėra išskirtinė – vieną spektaklį repetuojame jau nuo sausio mėnesio ir nežinia, ar premjera įvyks spalį. Nepaisant to, darėme renginius ir kol kas įveikėme didelius iššūkius. Laukiame atvykstančio režisieriaus iš Slovėnijos, nes projekto pinigai negali būti perkelti, bet mes rizikuojame neturėti produktų, prarasti pinigus, jei būtų paskelbti didesni ribojimai ir suvaržymai.

Kompensacijos už nutrauktą veiklą iki šiol ne tik nėra išmokėtos (žinome, kad tai svarstoma ministerijoje), tačiau kaip tai bus kompensuojama ir kokia apimtimi – taip pat vis dar neaišku. Neįmanoma užmegzti normalaus dialogo su ministerija, nes jiems nerūpi, kuo gyvename, ką patiriame. O mes jau reikalaujame jų darbo rezultatų, kurių nėra. Tačiau, kaip kad ir kiti teatrai, gavome pinigų, kuriuos privalu išleisti pastato remontui!

Taigi, viešai dalinamės vidiniais klausimais, kuriais gyvename jau pusmetį.