Kultūros komitetas tapo bebalsėmis žuvimis

Seimo Kultūros komiteto nariai su Ramūnu Karbauskiu priešakyje traktuoja piliečius kaip žuvis, neturinčias balso teisės, ir imituoja demokratiją – pasikvietė dalyvauti šiandien įvykusiame posėdyje, bet neleido pasisakyti nei man, kaip Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovei, nei panevėžiečių „Garso“ gynėjų atstovui Donatui Malinauskui. Posėdis vyko nuotoliniu būdu, tai virtualiais būdais visaip bandėme atkreipti dėmesį, kad turime ką pasakyti – „kėlėme rankas“, rašėme į „chatą“ (įmetu nuotrauką) – deja, Seimo nariams tai nebuvo įdomu. Vienu metu jau lyg ir buvo beleidžią pasisakyti Donatui, bet po to turbūt persigalvojo ir greitai jį išjungė. Manau, kad neleido pasisakyti ne atsitiktinai, o todėl, kad bijo nepatogių klausimų ir nuomonės apie kultūros viceministrės Ingridos Veliutės šiandien komitetui pristatytą Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos projektą bei Seimo narių Kęstučio Mažeikos ir Petro Nevulio inicijuotą, Panevėžio merui subalansuotą ir liūdnų pasekmių paveldui galintį turėti Statybos įstatymo projektą, kuris, kaip perspėjo STT, gali paskatinti piktnaudžiavimą (https://e-seimas.lrs.lt/…/TAK/9e1d95c0a1ab11eaa51db668f0092…) ir kuriam nepritardama Valstybinė kultūros paveldo komisija, be kitų dalykų, nurodė, kad „nei viename įstatyme nėra numatytas tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektų derinimo kontrolės mechanizmas, kas gali lemti nekokybiškų projektų rengimą ir nekilnojamųjų kultūros vertybių žalojimą“ (https://vkpk.lt/…/ar-statybos-istatymo-keitimas-isspres-te…/). Jeigu būtų leidę pasisakyti dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos projekto, būčiau pasakiusi, kad jame nėra numatyta spręsti tokias esmines problemas, kaip nepriklausomos kontrolės neegzistavimas paveldosaugos srityje (Specialiųjų tyrimų tarnyba šį reiškinį apibūdino taip: „Kultūros paveldo departamento veiksmai ir sprendimai praktiškai nėra kontroliuojami ar koordinuojami, todėl ši institucija veikia savo ruožtu, niekam nepavaldi ir neatskaitinga“, žr. 2019 m. gruodžio 16 d. „Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Kultūros paveldo departamentui ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje“) ir nepakankamas kultūros paveldo tyrimų skaidrumas, nes juos užsako plėtra suinteresuoti asmenys, jie nėra recenzuojami, jų kokybė nekontroliuojama (tai taip pat yra konstatavusi STT). Jeigu būtų leidę pasisakyti dėl Statybos įstatymo, būčiau atkreipusi dėmesį į vieną konkrečią detalę – kad projekto autoriai klaidingai teigia, neva šis projektas neturės įtakos valstybės saugomiems objektams. Pavyzdys: visai greta Panevėžio „Garso“, kuris yra savivaldybės saugomoje Panevėžio miesto istorinėje dalyje, yra valstybės saugomas Panevėžio konservų fabriko statinių kompleksas (u. k. 20896, Kranto g. 12, 15) ir valstybės saugomas pastatas, kuriame XVII – XVIII a. buvo Upytės pavieto ir pilies teismo archyvas (u. k. 10467, Kranto g. 21). Šiems valstybės saugomiems objektams, kaip parašyta KPD rašte, apsaugos zona nėra nustatyta, o kokį poveikį jiems padarys „Garso“ vietoje planuojamas pastatas – 25,8 m aukščio, kai pagal specialųjį planą leidžiama tik 19 metrų, ir 112 procentų užstatymas, kai pagal specialųjį planą turėtų būti 62 proc. – net nesvarstoma.