Zigmantas Šegžda paskelbė karą „teisinės sistemos“ mafijai, atvirai veikiančiai prieš valstybės konstitucinę santvarką

Zigmantas Šegžda paskelbė karą „teisinės sistemos“ mafijai, atvirai veikiančiai prieš valstybės konstitucinę santvarką

Ugnė Kryžiutė

Nusikaltėlių valdomoms interesų grupėms itin nepatinka vieša kritika. Todėl, kaip taisyklė, apie korupciją prabilusiems pilietiškai nusiteikusiems žmonėms keliamos prevencinės baudžiamosios bylos. Į prevencinių bylų sąrašą patenka ir žmogaus teisių  aktyvistui Zigmantui Šegždai iškelta politiškai motyvuota baudžiamoji byla. Šia grynai represinio pobūdžio byla siekiama žmogaus teisių  aktyvistą nutildyti, kadangi nuo 2014 m. jis kritikuoja korumpuotą valstybės viešųjų pirkimų sistemą, nešančią  viršpelnius įvairioms interesų grupuotėms. Iš informacijos viešojoje erdvėje galima suprasti, kad grupuočių interesus galimai gina buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktorė Sigita Jurgelevičienė. 2014 metais „teisės sistema“, iškėlusi aktyvistui Z.Šegždai seriją prevencinių baudžiamųjų bylų, minėtą valstybės tarnautoją dirbtinai pripažino  „nukentėjusiąja“. Šioje byloje S.Jurgelevičienė kaltina  aktyvistą nebūtais dalykais.  Tokia grupuočių veikla  gali būti vertinama kaip antikonstitucinė, kadangi valstybės institucijos paneigia piliečių prigimtines teises ir laisves, bei veikia taip, lyg būtų kriminalinių elementų užvaldytos ar užgrobtos. Šiuo kritiniu atveju turėtų būti aktyvuotas Konstitucijos 139 straipsnis, nustatantis kiekvieno piliečio teisę ir pareigą ginti valstybę nuo agresijos ar užpuolimo.

Žiniasklaida skelbia, kad itin prieštaringai vertinamas teisėjo Algimanto Valantino vaidmuo minėtoje prevencinėje byloje, be tinkamos motyvacijos atimant aktyvistui Z.Šegždai laisvę 50 dienų terminui. Viešojoje erdvėje aštriai kritikuojama teisėjo Algimanto Valantino 2015-12-04 teismo nutartis,  paneigusi procesinės teisės normas – baudžiamojo proceso kodekso 101 straipsnio 1 dalį , 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir šio kodekso 215 straipsnio 5 dalį. Apibendrinant viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, nešališkas stebėtojas gali susidaryti nuomonę, kad  prevencinė baudžiamoji byla Nr. 1-7-517/2018 tęsiama neteisėtai, turint tikslą išgelbėti teisėjo, Lietuvos Apeliacinio teismo Algimanto Valantino reputaciją, kadangi pastarasis  teismo nutartimis patvirtino neteisėtą Z.Šegždos suėmimą ir jau nutrūkusios Z.Šegždai iškeltos baudžiamosios bylos atnaujinimą bei pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti tyrimo terminą, praleistą dėl prokuroro ir teismo kaltės.

Vien tai, kad nuo 2015 metų Sigitos Jurgelevičienės interesus  teismuose ir prokuratūroje ginantis advokatas Aivaras Alimas yra Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino draugas socialiniame tinkle „Facebook“, savaime sudaro pagrindą manyti ir patvirtina žiniasklaidos keliamus įtarimus apie suinteresuotų asmenų suplanuotas ir itin gerai koordinuojamas baudžiamąsias akcijas, siekiant išsekinti, palaužti, diskredituoti pasirinktą taikinį ir, taikant institucinę prievartą, atimti iš Zigmanto Šegždos nekilnojamąjį turtą.

Kadangi prie Zigmanto Šegždos represijų prisidėję  teisėjai Algimantas Valantinas, Stasys Lemežis. Audrius Cininas, Aiva Survilienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Rinaldas Adamonis, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė ir daugelis kitų nuo 2015 metų iki šios dienos jokia forma viešai nepaneigė viešojoje erdvėje paskelbtų daugybės faktų apie jų galimai padarytus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimus, galima daryti išvadą, kad žiniasklaida teisingai, kvalifikuotai, teisiškai argumentuotai ir objektyviai nušvietė rezonansinės politiškai motyvuotos  bylos Nr. 1-7-517/2018 aplinkybes ir minėtų teisėjų veiklą.

2018 m. spalio 27 d. Zigmantas Šegžda padavė pareiškimą Vilniaus apygardos teismo pirmininkei Loretai Braždienei. Dokumente žmogaus teisių aktyvistas pranešė apie tai, kad jis paskelbė karą mafijinės struktūros inicijuojamiems teisės aktų pažeidimams. Aktyvistas turi pagrindą manyti, tad vertina ir supranta teisėjo Rinaldo Adamonio ir jo aplinkos vykdomą neteisėtą teisiamojo teismo procesą prevencinėje baudžiamojoje byloje:

kaip atvirą piktnaudžiavimą baudžiamuoju procesu ir kaip teisėjo piktavališką nenusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo (teismui pateikti TRYS teisėjo R.Adamonio nušalinimo pareiškimai);

kaip teisėjo tęstinę galimą nusikalstamą veiką (dėl to aktyvistas teisėjui inicijavo šešias baudžiamąsias bylas, teisėjo tėvui KGB karininkui Ignui Adamoniui inicijavo kol kas tik vieną baudžiamąją bylą);

kaip Lietuvoje veikiančio TSRS KGB struktūros pagrindu sukurto nusikalstamo susivienijimo palaikomą ardomąją veiklą prieš valstybės konstitucinę santvarką;

kaip žmogaus teisių aktyvisto  asmens institucinį terorizavimą, diskriminaciją tautiniu pagrindu;

kaip sąmoningą siekimą nepagrįstai nuteisti aktyvistą, nuteisimo tikslą suprantant ir vertinant  kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje tebeveikiančios KGB struktūros užsakytą egzekuciją;

kaip priemonę atkeršyti ir susidoroti su Zigmantu Šegžda piktnaudžiaujant valstybės suteiktomis galiomis.

Išaiškintina, kad Konstitucija suteikia piliečiams teisę savarankiškai ginti valstybės suverenumą ir gintis nuo užsienio valstybės struktūrų veikimo prieš nepriklausomos valstybės piliečius, kaip ir suteikia teisę ir pareigą ginti valstybę nuo kitos valstybės valdomų asmenų veikimo prieš valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą.  Ryšium su tuo, teksto autorė mano, jog aktyvistas Zigmantas Šegžda vykdo  pilietinio pasipriešinimo akciją – gina valstybę, paskelbęs precedento neturintį karą valstybės institucijas užvaldžiusiems nusikaltėliams.

Aktyvistas dėsto, turintis pagrindą manyti, kad  teisėjas R.Adamonis nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo ir toliau taiko institucinį Z.Šegždos ir jo šeimos terorizavimą ir represijas,  kadangi galimai turi įsipareigojimų ir yra visiškai priklausomas nuo „MG Baltic“ darbuotojo  Ramučio Jancęvičiaus ir trijų pakopų teismų sistemą prižiūrinčio teisėjo Algimanto Valantino, tad, manytina, besąlygiškai  vykdo jų valią. Nusikaltėlių valdomoms korumpuotoms interesų grupėms itin nepatinka vieša kritika, tad  policinėmis represijomis (išvarymas iš namų neapibrėžtam terminui, kardomasis įkalinimas, judėjimo laisvės ribojimas, dokumentų paėmimas, užsakytos įvairios asmens orumą žeminančios teismo psichiatrinės ir fonoskopinės „ekspertizės“ ir t.t.) buvo ir yra siekiama Zigmantą Šegždą nutildyti.

Žmogaus teisų aktyvisto advokatas Mindaugas Paukštė 2018-10-19 d. teisėjo nušalinimo pareiškime  konstatavo, kad publikacijos žiniasklaidoje visapusiškai ir objektyviai atskleidė, kad nagrinėdamas rezonansinę bylą Nr. 1-7-517/2018 teisėjas Rinaldas Adamonis savo elgesiu teisme ir už jo ribų pakirto visuomenės atstovų ir bylos šalių pasitikėjimą teismais, teismų nepriklausomumu, teisėjo ir teismų nešališkumu, paneigė žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu, pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui. Advokatas padarė išvadą, kad teisėjo R.Adamonio šališkumas, išankstinis nusistatymas iš keršto paskatų priimti  apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjo sistemingi teisės normų pažeidimai suvaržė Z.Šegždos procesines teises ir šie pažeidimai kliudo teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. 

Be to  2018-10-19 nušalinimo dokumente  advokatas M.Paukštė pareiškė, kad žiniasklaida nuo 2016 metų itin aštriai kritikuoja teisėjo R.Adamonio veiklą rezonansinėje byloje Nr. 1-7-517/2018 ir išsako nuomonę, kad nusikalstamam susivienijimui paklūsta visas „teisės“ elitas, įskaitant ir patį teisėją R.Adamonį; žiniasklaida pateikia faktus ir teisinę argumentaciją apie tai, kad teisėjas R.Adamonis dėl rezonansinėje byloje padarytų pažeidimų pakirto pasitikėjimą teismais; pagal publikacijų esmę galima susidaryti nuomonę, kad teisėjui R.Adamoniui talkina nusikaltėlių „elitas“ ir t.t. Gi, priešingai nurodytam, teisėjas savo elgesiu teisme ir už jo ribų turėtų išsaugoti ir sustiprinti visuomenės, teisės profesijos atstovų ir bylos šalių pasitikėjimą teisėjo ir teismų nešališkumu. Savo veikloje teisėjas turėtų vengti netinkamo arba neigiamą nuomonę sudarančio elgesio.

Portale „Laisvas laikraštis“ teksto autorė jau rašė apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas „atsiprašė“ už tai, jog žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos pričiupta prokurorė Vida Bracevičienė galimai suklastodama dokumentą padarė ne nusikaltimą, bet „rašybos klaidą“.  Autorė ką tik  gavo Vilniaus apygardos teismo teisėjo Aleno Piesliako 2018-11-06 d. nutartį, kuria teisėjas visiškai išteisino ir pateisino prokurorę, kuri apklausos protokole tarp eilučių prirašė melagingą teiginį, esą aktyvistas „kaltu prisipažįsta.“

Teisėjas Alenas Piesliakas, gindamas prokurorę nuo baudžiamosios atsakomybės pasisakė taip: „Prokurorė pripažino savo klaidą (…) Protokole įrašyti neteisingi duomenys iš esmės nėra pavojingi, nes juos paneigia protokolo surašymo metu darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad Zigmantas Šegžda kaltu neprisipažino (… ) Prokurorė neteisingus įrašus padarė per klaidą. Už klaidingą netinkamų duomenų įrašymą, nesant tyčios tai padaryti, baudžiamoji atsakomybė nekyla.“ Mano galva, teisėjas yra neteisus, kad aktyvistui baudžiamąją bylą iškėlusi, o paskui nuo jos nušalinta  prokurorė V.Bracevičienė neturėjo tikslo suklastoti dokumentą. Juolab, kad teisėjas 2018-11-06 d.nutartyje  paneigė savo išvadą šiais žodžiais: „Nufilmuotame įraše nesimato, ką prokurorė konkrečiai įrašo į protokolą.“

Nežiūrint į Vilniaus apygardos teismo „atsiprašymą“, prokurorės likimas pakibo ant plauko. LR generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriuje jau atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl prokurorės Vidos Bracevičienės veiksmų.

Ne pyragai ir kitam žmogaus teisių aktyvisto baudėjui –  Ukmergėje dirbančiam Vilniaus regiono apylinkės teismo (pirmininkė Jolanta Bagdonienė) teisėjui Rinaldui Adamoniui. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė 2018-10-22 rašte informavo žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą apie tai, kad buvo pradėtas išankstinis tyrimas dėl administracinės priežiūros veiksmų inicijavimo teisėjui Rinaldui Admoniui. Manau, kad dabar teismo pirmininkė Loreta Braždienė tiria įtarimus, kad teismo nutartis surašo ne pats teisėjas R.Adamonis, bet teisme nedirbantys asmenys.

Žmogaus teisių aktyvistas pažadėjo tęsti pasipriešinimo akciją tol, kol teisėjas R.Adamonis ir jo aplinka įsisąmonins:

kad teisingumą vykdantis teismas nėra verslo trikampių aferų prasukinėjimo instrumentas;

kad teismas nėra KGB budelių kontora ar Ukmergės KGB skyrius, kuriam įsivaizduoja, kad vadovauja teisėjo tėvas, buvęs KGB karininkas Ignas Adamonis;

kad teismas nėra teisėjo asmeninis tvartas ar nuosava galvijų ferma, kurioje jis gali elgtis kaip tik užsinorės;

kad  pilietinis pasipriešinimas tęsis tol, kol bus nutrauktas pavojus valstybės nacionaliniam saugumui;

kad  akcija tęsis tol, kol bus nutrauktas teismo vardo žeminimas ir teismo prestižo griovimas arba tol, kol iš piktavališkų paskatų  to nenorėjęs  suprasti teisėjas esamo arba naujai išrinkto LR Prezidento įsaku bus atleistas iš pareigų.

Ši publikacija skirta tobulinti  teisminės valdžios veiklą, stabdyti korupciją, kritikuoti teisėjų A.Valantino, R.Adamonio ir kitų veiklą, bet nėra skirta įžeisti ar pareikšti nepagarbą teisingumą vykdančiam teisėjui ar teismui. Publikacija apeliuoja į teisinę sąmonę prokurorų ir teisėjų, kurie sąmoningai siekia pasislėpti nuo įstatymo, kad galėtų išvengti gresiančios atsakomybės.

Ugnė Kryžiutė