Aurimas Drižius

Yra tokia juokinga įstaiga kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, ir jos vadovė Gražina Ramanauskaitė ir „Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės” skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič (nuotr. viršuje).

Moterėlės matyt pagal premjerės Šimonytės užsakymą pernai kovo 18 d. nurodė uždaryti portalą www.laisvaslaikrastis.lt ir dar eilę kitų vyriausybę kritikuojančių opozicinių portalų.

Aliona Gaidarovič dar visai neseniai gyrėsi, kad tuoj uždarys visus nepriklausomus portalus

Tokia „ekspertė” Aliona Gaidarovič surašė melagingą ekspertizę, kad laisvaslaikrastis.lt neva platina dezinformaciją, ir tos klastotės pagrindu jos viršininkė G.Ramanauskaitė nurodė uždaryti portalą.
Praėjus metams Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad abi moterėlės galimai mane šmeižė, tačiau kadangi tai darė ne per visuomenės informavimo priemonę, tai atsakomybės išvengs. Be to, teismas baudžiamąją kodeksą pritaikė atbuline data.

G.Ramanauskaitė daugiau nei šimtui interneto paslaugų tiekėjų (jie rašte nurodyti „adersatams pagal sąrašą”) išplatino tikrovės neatitinkantį ir šmeižiantį visuomenės informavimo priemonę www.laisvaslaikrastis.lt ir jos leidėją Aurimą Drižių raštą Nr. S-288 „Dėl neskelbtinos informacijos”.
Šiame rašte nurodė, kad :
..žemiau nurodytose interneto tinklalapiuose skelbiama dezinformacija – tyčia skleidžiama melaginga informacija apie Rusijos ir Baltarusijos agresiją prieš Ukrainą, atspindimas Rusijos kuriamas ir propaguojamas naratyvas apie karinės agresijos priežastis, karinių veiksmų eigą, neva Ukrainos ginkluotąją pajėgų atliekamus nusikaltimus ir pan. Tokiu būdu yra klaidinami informacijos vartotojai, o jiems pateikiama informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet yra žinomai melaginga.
reikalaujame nedelsiant panaikinti galimybę pasiekti Lietuvos Respublikoje šiuos interneto tinklalapius:
https://laisvaslaikrastis. lt.

Praėjus dešimt mėnesių teismas panaikino šį Ramanauskaitės raštą kaip neteisėtą. Dabar bylinėjamsė su ŽEIT dėl portalui padarytos žalos, nes jis iki šiol uždarytas.
Kartu kreipiausi ir dėl baudžiamųjų bylą minėtoms ponioms už šmeižtą ir dokumento suklastojimą.
Prokuratūrai nurodžiau, kad G.Ramanauskaitė tyčia ir plačiai paskleidė žinią, kad portalas www.laisvaslaikrastis.lt ir aš, jo redaktorius Aurimas Drižius, platiname dezinformaciją ir tyčia skleidžiame melagingą informaciją.
Kitaip sakant aš, portalo redaktorius A.Drižius buvau apkaltintas, kad nuolat darau nusikaltimą – tyčia skleidžiu dezinformaciją, melagingą informaciją.
Ši žinia buvo paskleista labai plačiai, per visus Lietuvos interneto paslaugų tiekėjus, kurie nedelsiant įvykdė ŽEIT nurodymą ir apribojo prieigą, tai yra išjungė portalą www.laisvaslaikrastis.lt.
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas dezinformaciją apibrėžia kaip tyčia viešai paskleistą melagingą informaciją.
Nurodžiau, kad minėti ŽEIT vadovės Ramanauskaitės teiginiai apie tai, kad laisvaslaikrastis.lt platina žinomai melagingą informaciją, yra tyčia paskleistas šmeižtas. Tai yra G.Ramanauskaitė, išplatindama savo raštą Nr. S-288, padarė nusikaltimą – apšmeižė portalą laisvaslaikrastis.lt ir mane, jo leidėją, apkaltinusi, kad aš nuolat darau neteisėtus veiksmus – platinu dezinformaciją ir melagingas žinias.
Nurodžiau, kad ŽEIT kaip dezinformacija minėti straipsniai yra visiškai pagrįsti, jokio melo jose nėra, juo labiau, kad jie paimti iš britų portalo off-quardian.co.uk.
Nurodžiau, kad baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Prokuratūra aišku atsisakė pradėti tyrimą, ir taip skundas pateko Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė nurodė, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą ŽEIT vadovių adresu vieninteliu pagrindu – nes pasikeitė baudžiamasis kodeksas.
Tai yra nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauja BK 154 straipsnio redakcija, kuri numato, kad šmeižimas yra žinomai melaginga šmeižikiška informacija, paskleista tik per visuomenės informavimo priemonę.

„Ankstesnėje minėto straipsnio redakcijoje (galiojusioje pareiškime nurodomos galimai nusikalstamos veikos metu) buvo numatyta, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (1 dalis), o tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (2 dalis)”, – nurodė teismas.
Teisėja nurodė, kad BK 154 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik fizinio asmens (žmogaus) atžvilgiu. Tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti juridinį asmenį (šiuo atveju – portalą www.laisvaslaikrastis.lt) arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas nėra šios nusikalstamos veikos dalykas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškime nurodomais teiginiais portalo www.laisvaslaikrastis.lt atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnyje.
„Ankstesnėje minėto straipsnio redakcijoje (galiojusioje pareiškime nurodomos galimai nusikalstamos veikos metu) buvo numatyta, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų dalis), o tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (2 dalis).
Aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu yra kriminalizuotas tik žmogaus šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę.

Čia pat teisėja pritaikė baudžiamąjį kodeksą atbuline data : „BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio redakcija yra palengvinanti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl ji turi grįžtamąją galią ir yra taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.
Todėl teisėja nusprendė, kad kadangi šmeižtas buvo paskleistas ne per visuomenės informavimo priemonę, tai neva jau neatitinka „šmeižto” apibrėžimo.

„Iš pateiktų duomenų matyti, ką akcentuoja ir pareiškėjas, kad tariamai tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, buvo siunčiama el. paštu interneto paslaugų tiekėjams. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodoma informacija nebuvo skleidžiama per visuomenės informavimo priemonę. Informacija buvo siunčiama nenustatytam adresatų skaičiui, tačiau toks ŽEIT sprendimas atitinka oficialaus tarnybinio dokumento apibrėžimą, kas kaip minėta, nelaikytina visuomenės informavimo priemone. Be to, A. Drižiaus pavardė nėra nurodoma pateiktuose el. laiškuose. Portalo redaktoriumi ir straipsnių autoriumi save pareiškime pristato pats pareiškėjas, tačiau interneto paslaugų tiekėjų atstovams ši aplinkybė savaime neturėjo būti žinoma. Todėl nėra pagrindo sutikti ir su pareiškimo bei skundų teiginiais, kad ŽEIT paskleidė apie A. Drižių tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareiškime nurodomais veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnyje, požymių.
Teismas taip pat pasisakė ir dėl Aliono Gaidarovič klastotės : „Pareiškime bei pareiškėjo skunduose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimams teisingumui. Šios nusikalstamos veikos objektas yra normali ikiteisminio tyrimo institucijų, teismo arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos veikla. Darydamas BK 235 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Melagingi parodymai ar melaginga išvada gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022).
19. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad inspektorius, priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios (kurie) teikia išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos. Ekspertų grupių sudėtį ir ekspertų skaičių tvirtina inspektorius.
20. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo minima eksperto išvada neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, dalyko, kadangi ji nebuvo skirta teismui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pareiškėjo minima eksperto išvada yra pagrindas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimui, kuris yra administracinis sprendimas. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022, minėtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas buvo panaikintas.
21. Aukštesnysis teismas šioje dalyje atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią pareiškėjo poziciją dėl aptariamos eksperto išvados. Viena vertus, pareiškėjas teigia, kad ši išvada yra BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, kita vertus pateikia argumentus, kuriais kritikuoja šio dokumento atitikimą eksperto išvados formos ir turinio reikalavimams.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad minėta eksperto išvada yra dalis administracinio sprendimo, ja nebuvo sutrikdyta normali ikiteisminio tyrimo institucijų, teismo arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos veikla, ji nesutrukdė atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje, nesudarė prielaidų nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Todėl pareiškime nurodomais veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymių.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimo ir 2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuriais atmesti pareiškėjo skundai, pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168
    straipsniu ir 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
    n u t a r ė :
    atmesti pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.
    Nutartis neskundžiama.
    Teisėjas (-a) Ugnė Gailiūnienė

Galiu nuraminti mano skaitytojas Alioną ir Ramanauskaitę, kad ši istorija dar nesibaigė – jų šmeižtas buvo daug kartų išplatintas per visuomenės informavimo priemones, todėl atsakyti už šmeižtą vis tiek teks

Primenu, kad garsiųjų „eksperčių” darbo rezultatai buvo paskelbti per naujienų agentūrą bns.lt, ten aiškiai nurodyta, kad laisvaslaikrastis.lt yra uždarytas dėl ekspertų rekomendacijų.

https://www.bns.lt/topic/1911/news/65910029/