Vytautas Bakas, paskleidęs šmeižtą apie „MG Baltic“, bandė išvengti atsakomybės savo „indemnitetu“

VYTAUTAS BAKAS UŽ „MG BALTIC“ ŠMEIŽTĄ SUMOKĖS

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Ingos Staknienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinį atsakovui Vytautui Bakui (V.B.) dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.
2Teismas
Nustatė

3I. Ginčo esmė
41.
5ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo paskleistus duomenis, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją; priteisti ieškovui iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją duomenų paskleidimu, atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas sistemingai ir viešai paskleidė (skleidžia) informaciją, kad ieškovas padarė 500 milijonų eurų dydžio žalą Lietuvos valstybei. Atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: „<…> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius“. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo l.rytas.lt straipsnyje (publikacijoje) „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“. 2018 m. birželio 5 d. viešai pristatydamas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) išvadas Seime atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Ieškovas tai iliustruoja naujienų agentūros „Baltic News service“ (BNS) publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukomis: „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. B.. Jis teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių. „Jeigu analizuojame organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“, kalbėjo V. B..

2018 m. birželio 5 d. interviu žurnalistui E. J. „LRT televizijos“ laidoje „Dėmesio centre“ atsakovas, be kita ko, paskleidė šią informaciją: „<…> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius“.

2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. „LRT televizijos“ laidoje „Savaitė“ atsakovas paskleidė šią informaciją: „<…> Svarbu yra įvertinti 2008-2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža. [V.B.]

Ir jūs norite, kad būtų atlyginta žala? [N.P.]

Be abejo. [V.B.]

Bet teisininkai jau spėjo pakomentuoti, kad šansų beveik nėra. [N.P.]

Aš noriu visiems Lietuvos teisininkams pasakyti. Jie labai greitai komentuoja, kai reikia kažkokios verslo grupės interesą apsaugoti. Bet, jeigu valstybė pasako, kad mums, valstybei padaryta žala, tada visi kažkodėl neskuba komentuoti. Tai aš noriu pasakyti, man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų, energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas, ir išrašyti sąskaitas. [V.B.]

kokios tai sumos? [N.P.]

Aš manyčiau, kad tai galėtų būti…Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams. [V.B.]

Minėtas interviu buvo perpublikuotas interneto portalo Delfi straipsnyje (publikacijoje) „V. B.“ dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 mlrd. eurų žalos“. Ieškovas nurodo, jog minėtą teiginį apie „MG Baltic“ ir „VP Market“ padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą valstybei atsakovas daug kartų paskelbė viešai įvairiomis progomis. 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad „parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad „dėl MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta“. Minėtoje publikacijoje pateikiamame interviu atsakovas papildomai akcentavo, kad: „Kitas dalykas yra „MG Baltic“ 2008-2012 m. sudaryti sandoriai tuose sektoriuose, kuriuos mes identifikavome. Juos taip pat stambiausius reikia peržiūrėti ir imtis priemonių, kad žala, kuri buvo padaryta dėl neteisėtos įtakos metu sudarytų sandorių, būtų atlyginta“, – aiškino, ką skaičiuoja kaip galimą žalą valstybei, V. B.. Anot jo, suma yra apytikslė. V. B. teigimu, komitetas suskaičiavo, kad „MG Baltic“ grupės įmonės tuo laikotarpiu sektoriuose, kuriuose siekė neteisėtos įtakos, laimėjo konkursų už maždaug 500 mln. eurų. V. B. akcentavo, kad kalba ne tik apie „Mitnijos“ laimėtus „Lietuvos geležinkelių“skelbtus konkursus.

Ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ nurodė, kad tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančios tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Ieškovo teigimu, atsakovas paskleidė žinią – informaciją apie konkrečius faktus ir jų duomenis, kuriuos galima patikrinti, įrodyti, jiems taikomas tiesos kriterijus. Atsakovas paskleidė faktą, kad ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius. Patikrinti, ar ieškovas (įskaitant jo vadovus, akcininkus) praeityje yra teistas už bet kurias nusikalstamas veikas yra įmanoma, nes tokie duomenys yra valstybės kaupiami ir tvarkomi. Pažymėjo, jog atsakovas yra aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, užimantis Seimo NSGK pirmininko pareigas, taigi, puikiai žinantis ir suprantantis bei sąmoningai vartojantis teisines sąvokas, ypatingai viešųjų pasisakymų metu. Nors atsakovo pasirinkta žalos skaičiavimo metodika yra savaime ydinga, nesąžininga, sąmoningai pasirinkta klaidinanti, tačiau net ir pagal šią metodiką skaičiuojant valstybei padarytą žalą, tai galima objektyviai patikrinti: įmonių finansinės apskaitos dokumentuose, sukauptoje viešai skelbiamoje ir neviešinamoje informacijoje yra užfiksuoti aiškūs skaičiai apie ieškovo gautas sumas (pajamas) iš viešųjų pirkimų, įskaitant iš minimos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“. Ieškovas nurodė, jog patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jog atsakovas duomenis paskleidė labai dideliu mastu, per pagrindines, įtakingiausias ir žiūrimiausias, skaitomiausias visuomenės informavimo priemones; paskleisti duomenys sulaukė itin didelio rezonanso visuomenėje, jie buvo plačiai aptarinėjami; duomenis paskleidė sąmoningai, siekdamas sensacijos, šokiruoti visuomenę, „atverti akis“ <…>; ieškovas buvo apkaltintas padaręs nusikaltimus, sąmoningai veikęs prieš valstybę, padaręs jai didžiulę turtinę žalą (atsakovo teigimu, tai sudaro apie pusę milijardo eurų).

Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko visiškai, prašė juos atmesti. Pažymėjo, jog atsakovas nuo 2016-11-14 iki šiol yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, nuo 2016-11-22 – Seimo NSGK pirmininkas. Teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, remiasi jo, kaip Seimo nario, veiklos rezultatais, parlamentinių tyrimų ir parlamentinės kontrolės metu surinkta vieša ir įslaptinta informacija, apklausomis, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Valstybės Saugumo departamento pateikta informacija. Atsakovas negali būti pripažintas įvykdęs deliktą, įtvirtintą CK 2.24 straipsnyje, nes tokiu būdu būtų vertinamas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados teisėtumas, be to, Seimo nario indemnitetas apsaugo atsakovą nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas. 2018-06-05 Seimo nutarimu Nr. XIII-1228 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, priimtu absoliučia balsų dauguma, pritarta NSGK išvadai. Seimo NSGK 2018-05-30 uždaro posėdžio protokolu Nr. 104-P-36 nutarta „Parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, paskelbti visuomenei susipažinti“. Seimas, patvirtindamas NSGK išvadas konstatavo, kad parlamentinio tyrimo metu surinkta duomenų Koncerno „MG Baltic“, kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės, taip pat parlamentinio tyrimo metu nustatytų kitų įmonių savininkų ir atstovų veikla, kuria siekiama daryti ir daromas neteisėtas poveikis politinei sistemai, taip pat valstybės institucijų priimamiems sprendimams, ir neteisėta įtaka kai kuriems politikams bei politiniams procesams kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui (NSGK išvados 8.1.3.2 p.). „Koncerno „MG Baltic“ vadovai, veikdami savarankiškai ir naudodami koncerno lėšas, nuosekliai plėtojo veiklą, kuria buvo siekiama neteisėtais būdais užsitikrinti valstybės ir savivaldybių politikų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų, valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų nuolatinę paramą, sukūrė korupciniais ryšiais, neteisėtu poveikiu paremtą įtakos sistemą, skirtą paremti sau naudingus sprendimus valstybės ir savivaldybės lygiais.<…> Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas, kaip savo teisei priešingos veiklos priedangą. Tokiu būdu pats neteisėtos įtakos darymas tapo koncerno „MG Baltic“ vadovų asmeniniu verslu ir pasipelnymo šaltiniu.“ (NSGK tyrimo išvados 8.1.2. punktas, 20-21 lapai). Atsakovas pažymi, kad NSGK tyrimo išvada parengta atsižvelgiant į Specialiosios tyrimo komisijos surinktą viešą bei įslaptintą informaciją bei duomenis, tame tarpe, tačiau neapsiribojant ir Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2018-03-09 rašto Nr. 19-286 “Dėl informacijos pateikimo“ išrašu, kurioje, be kita ko, pateikti duomenys apie ieškovo ar jo valdomų įmonių gautas pajamas ir užsakymus iš valstybės institucijų, įstaigų, išrašu <..>, atsižvelgiant į LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018-04-16 raštu Nr. 3S-01-199 pateiktą informaciją bei duomenis, į LR Viešųjų pirkimų tarnybos 2018-02-20 raštu Nr. 4S-266 pateiktą informaciją ir duomenis. Pažymėjo, jog ieškovas (kaip juridinis asmuo) tiek NSGK tyrimo metu, tiek NSGK tyrimo išvados patvirtinimo metu, tiek atsakovo pasisakymų metu buvo įtariamasis, o vėliau ir šiuo metu – kaltinamasis Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-196-873/2013 dėl sunkių nusikaltimų padarymo. Atsakovas visus savo pasisakymus (kurie yra susiję su ginčo dalyku) tiek LR Seime, tiek kitoje viešoje erdvėje grindė ir grindžia ne kuo kitu, o tuo, kad atsakovas, kaip Seimo narys ir NSGK, kuriam pavesta atlikti tyrimą, pirmininkas atlikdamas savo pareigas ir vykdydamas LR Seimo pavedimą surinko (gavo) viešos ir įslaptintos informacijos (duomenų), asmenų apklausų ir LR Seimo patvirtintos išvados pagrindu. Taigi, ieškovas siekia, kad teismas įvertintų, ar Seimo NSGK priėmė pagrįstą išvadą, ar NSGK tyrimo išvada konstatuotos aplinkybės ar padarytos prielaidos bei išvados atitinka faktines aplinkybes ir t.t. Tačiau atsakovas negali atsakyti civiline tvarka (būti persekiojamas) tiek už LR Seime, tiek kitoje viešoje erdvėje išsakytas kalbas (pasisakymus), nes tai atliko vykdydamas savo, kaip Seimo nario, tiesiogines pareigas arba pateikdamas su šiomis (Seimo nario ir NSGK pirmininko) tiesioginėmis pareigomis atliktu tyrimu turimą informaciją (duomenis) bei išvadas visuomenei aktualiu ir svarbiu klausimu. Pažymėjo, jog atsakovo pasisakymus vertinant pagal naudojamą leksiką, matyti, jog juose naudojami žodžiai: „mūsų nuomone“, „aš manyčiau“. Atsakovas teigė, jog nei Seimo NSGK, atlikdamas tyrimą, nei teismas negali tikrinti VSD pažymose pateiktos informacijos atitikimo tikrovei. Be to, atsakovo pasisakymams negali būti taikomas saviraiškos ribojimas, vertinant būtinumo demokratinėje visuomenėje kontekste, t.y. dėl aktualumo ir svarbos visuomenei. Šios kategorijos bylose ieškovas privalo įrodyti žinių (teiginių) paskleidimo faktą, tačiau ieškovas ieškinį grindžia ne pirminiais (tiesioginiais) atsakovo pasisakymais, o išvestiniais įrodymais – visuomenės informavimo priemonių, interneto portalo publikacijomis, t.y. ne tuo, ką atsakovas betarpiškai pasakė, o tuo, kaip atsakovo pasisakymus interpretavo, pateikė žurnalistai, visuomenės informavimo priemonės. Pažymi, jog ieškinį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo pasisakymais, yra arba apie ieškovo savininkus (akcininkus), arba vadovus, valdymo narius ar atstovus, taigi, ieškinys pripažintinas nesuderinamas su ratione personae principu ir turi būti atmestas, kaip nepagrįstas, ieškovui neturint subjektinės reikalavimo teisės.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3114.
32Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies pripažinti, kad atsakovo V. B. paskleisti teiginiai: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neabejotinai paskleidė informaciją viešai, kadangi atsakovo teiginiai apie ieškovą buvo paskleisti per pagrindines visuomenės informavimo priemones (LRT televiziją, „Lietuvos ryto“ televiziją, interneto portalus). Ši atsakovo skelbiama informacija apie ieškovą tapo žinoma tretiesiems asmenims. Žinios per televiziją, elektroninėmis priemonėmis tarp žiūrovų ir skaitytojų plinta greitai ir plačiai, todėl teismas sprendė, kad informacija buvo paskleista plačiai. Tai patvirtina ir ieškovo į bylą pateikta UAB „Mediaskopas“ atlikta ieškovo komunikacijos analizė 2018 balandžio – gegužės mėnesiais bei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki lapkričio 19 d.

Teismas nustatė, jog Atsakovas teigė, jog ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir kad ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją. Atsakovas savo teiginiais metė labai rimtus kaltinimus – ieškovą įvardijo kaip organizuotą nusikalstamą grupę. Tokiam vertinimui pagal suformuotą teismų praktiką turi būti pateikti proporcingai svarūs faktiniai įrodymai. Tuo tarpu atsakovas šiam teiginiui pagrįsti viešuose pasisakymuose pakankamų (proporcingų) įrodymų nepateikė. Tesimas įvertino tai, jog atsakovas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, užimantis ypatingai svarbaus Seimo NSGK pirmininko pareigas (el. b.t. I, l. 26), puikiai suprantantis ir išmanantis teisines sąvokas. Taigi, atsižvelgiant į atsakovo asmenį ir jo vykdomą veiklą, užimamas pareigas, tokie viešai jo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

Dėl atsakovo argumento, jog Seimo nario indemnitetas apsaugo jį nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 3 d. numato, kad Seimo narys už balsavimą ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Konstitucija suteikia teisę Seimo narį už tikrovės neatitinkančias ir garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimą traukti net baudžiamojon atsakomybės bendra tvarka. Teismas sprendė, kad konstituciškai visiškai pagrįsta ir leidžiama galimybė Seimo nariui už įžeidimą ar šmeižtą taikyti daug švelnesnes poveikio priemones, t.y. taikyti asmens garbės ir orumo civilinius teisių gynimo būdus. Specialioji teisės norma, tai yra CK 2.24 str. 9 d., numato, jog šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Teismas konstatavo, jog atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, tai yra tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovo argumentas, jog Seimo nario indemnitetas apsaugo jį nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas, yra nepagrįstas.
3918.
40Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti jam iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją duomenų paskleidimu, atlyginimą. Teismo sprendė, jog nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovo paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją yra laikytinas pakankama satisfakcija, taip pat įvertinus, jog byloje padaryta išvada, kad buvo paskleista atsakovo nuomonė, bet ne žinia bei atsakovo atstovo argumentus, jog ieškovas civiline tvarka prašo priteisti žalos atlyginimą, kurio dydis gerokai viršytų baudžiamosios sankcijos dydį.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad atsakovo V. B. paskleisti teiginiai: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB Koncernas „MG Baltic“ ieškinį atmesti.
4420.
45Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog atsakovas paskleidė nuomonę nepagrįstai bei pažeidė materialinės teisės normas, pripažino, jog šiai pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją (CPK 330 str.). Atsižvelgiant į šią teismo nustatytą aplinkybę, apelianto nuomone, pripažintina, jog byloje nėra ginčo dėl žinios ir nuomonės atribojimo, atitinkamai apeliacijos pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su tuo, ar ieškinys teismo sprendimu pagrįstai tenkintas, pripažįstant atsakovo išsakytą nuomonę neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieškovo dalykinę reputaciją.
4621.
47Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją, yra padaryta ne tik prieštaraujant aukščiau nurodytam materialiniam teisiniam reglamentavimui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktikai, tačiau prieštaraujant ir reikšmingoms faktinėms bylos aplinkybėms, jog atsakovas savo pasisakymus atliko Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Seimo NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo, viešos ir įslaptintos informacijos (duomenų), asmenų apklausų ir Seimo 2018-06-05 patvirtintos NSGK tyrimo išvados pagrindu, atsakovo nuomonė išreikšta sąžiningai ir etiškai, ieškovo atžvilgiu išsakyta nuomonė prilygsta viešojo asmens kritikos riboms.
4822.
49Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas faktinį pagrindą atsakovo nuomonei išsakyti sutapatindamas su ieškovo teistumo (apkaltinamojo nuosprendžio) egzistavimu, nepagrįstai siaurai vertino pakankamo faktinio pagrindo egzistavimą nuomonei išsakyti.
5023.
51Atsakovas pasisakymus apie ieškovą išreiškė ne tik turėdamas pakankamą faktinį pagrindą, bet ir sąžiningai, etiškai, neįžeidžiant bei nežeminant. Nei viename iš ieškovo ieškinyje pateiktų ir pirmosios instancijos Teismo sprendimo vertinimo objektu buvusių pasisakymų atsakovas ieškovo (ar jo dalyvių) nepažemino, neįžeidė, nesumenkino, nevartojo neetiškų ar užgaulių žodžių ar jų junginių, juose neišsakomi tiesioginiai kaltinimai, teiginiai yra sąlyginio, vertinamojo pobūdžio, visais atvejais išsakyti remiantis (duodant nukreipimą) Seimo NSGK atlikto tyrimo duomenis.
5224.
53Apelianto nuomone, pirmosios instancijos Teismas sprendimu tenkindamas skundžiamą ieškovo ieškinio dalį taip pat neįvertino tos aplinkybės, jog vertinant atsakovo pasisakymus Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintų žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti principų kontekste, atsakovas pasisakė apie vieno iš didžiausių Lietuvoje veikiančių verslo subjekto (koncerno), sudarančio eilę jai priklausančių verslo įmonių struktūrą, kuri aktyviai dalyvauja ir laimi valstybės rengiamus didelės vertės viešuosius pirkimus, valdo eilę žiniasklaidos (visuomenės informavimo) priemonių, kas duoda pagrindo išvadai, jog ieškovo atžvilgiu išsakyta nuomonė, kritika, jo vadovaujančių asmenų ar kitų juridinio asmens dalyvių veiksmų vertinimas prilygsta viešojo asmens kritikos riboms, t.y. šios ribos yra daug platesnės, nei pavienio, atskiro privataus subjekto, o ieškovas atitinkamai turi būti tolerantiškas jo atžvilgiu išsakomiems vertinimams, nuomonei, teiginiams, net jei pastarieji yra šokiruojantys, erzinantys, nepalankūs ieškovui.
5425.
55Vertinant atsakovo pasisakymus, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į ankstesnį ieškovo elgesio aspektą, kuris yra svarbus ir susijęs su ieškovo įmonės „prieštaringu vertinimu“ visuomenėje dėl taip vadinamo „brendžio dėžutės pinigų“ skandalo, t. y. tiek NSGK tyrimo metu, tiek NSGK tyrimo išvados patvirtinimo metu, tiek atsakovo pasisakymų metu ieškovas (kaip juridinis asmuo), ieškovo valdymo organo narys – R. K., buvę ir esami Seimo nariai buvo įtariamaisiais Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-7-00010-16, šiais įtarimais nustatytos veikos buvo plačiai ir daug kartų aprašomos, rodomos bei dėl jų diskutuojama per visuomenės informavimo priemones.
5626.
57Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Seimo nario indemniteto (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str., Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 str.).
5827.
59Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl indemniteto netaikymo, yra prieštaringa. Viena vertus teismas sprendimu pripažįsta, kad atsakovo buvo išsakyta nuomonė, t.y. pripažįstama nesant įžeidimo ar šmeižto, kita vertus, netaikydamas indemniteto, nurodo, jog Seimo narys gali būti traukiamas atsakomybėn už įžeidimą ar šmeižtą, vadinasi tuo labiau taikant švelnesnes poveikio priemones, kaip šiuo atveju atsakovo atžvilgiu pagal ieškovo ieškinį.
6028.
61Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė šias aukščiau aptartas Konstitucijos 62 straipsnyje ir Seimo statuto 23 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, nes aukščiausią galią turinčiu teisės aktu Konstitucija ir įstatymo leidėjo teisės aktais įtvirtinta galimybė Seimo nariui atsakyti už savo kalbas ir būti persekiojamam už šmeižtą ir įžeidimą, reiškia ne ką kitą, kaip Seimo nario veikimą ultra viręs, t.y. viršijant kompetenciją, įgaliojimus, tuo tarpu Seimo nariui išsakant nuomonę, pastaroji nepatenka nei į šmeižto, nei įžeidimo apibrėžtį, nei bet kokį kitokį vertinimą kaip veikus ultra viręs principą pažeidžiant.
6229.
63Teismo sprendimu yra pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės pasisakymai, kurie atsakovo buvo atkartoti identiškai kaip Seimo nario kalba, pasakyta Seime 2018-06-05 posėdžio metu, ir tokiu būdu teismo sprendimu tenkinus ieškinį, atsakovas, pažeidžiant Konstitucijos 62 straipsnyje ir Seimo statuto 23 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, yra persekiojamas už šias kalbas, o ta pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju, atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, t.y. tuo metu, kai jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime, apelianto nuomone nėra teisiškai reikšminga tokia apimtimi, kad nulemtų konstituciškai įtvirtintų principų nepaisymą, ypač įvertinus tai, jog visi vieši pasisakymai ir interviu buvo duodami ne kaip privataus asmens, o būtent kaip Seimo nario.
6430.
65Apeliacijos pagrindą sudarančios aplinkybės vertintinos priimant domėn tą svarbią aplinkybę, jog atsakovas ginčo objektu esančius pasisakymus pateikė vykdydamas tiesiogines savo, kaip Seimo nario, funkcijas ir pareigas bei kaip NSGK, kuriam Seimo pavedimu pavesta atlikti tyrimą2, pirmininkas. Atsakovo pasisakymų formuluotės ir turinys identiškas NSGK tyrimo išvadoms, patvirtintoms absoliučia Seimo narių dauguma Seimo 2018-06-05 Nutarimu3 (žr., pvz., NSGK tyrimo išvados 8.1.2. punktą).
6631.
67Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai tenkino ieškovo, kaip juridinio asmens ieškinį, esant nustatytoms bylos aplinkybėms, jog atsakovo pasisakymai yra apie juridinio asmens dalyvius. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismo sprendime visi atsakovo pasisakymai, dėl kurių ieškinys yra tenkintas, yra arba apie ieškovo savininkus (akcininkus), arba vadovus, valdymo narius ar atstovus, įvardijant – „“MG Baltic savininkų veiklos“, „vadovų veikos“, „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai“. Esant šioms faktinėms aplinkybėms dėl atsakovo pasisakymų adresato (savininkai, vadovai ir pan.), nepriklausomai nuo šių asmenų darbinių santykių su ieškovo juridiniu asmeniniu ar nuosavybės teisės į juridinį asmenį pobūdžio, ieškinys privalėjo būti pripažintinas kaip nesuderinamas su ratione personae principu ir privalėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas, ieškovui neturint subjektinės reikalavimo teisės ( CPK 5 str. 1 d.).
6832.
69Apelianto manymu, pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose (dėl tikrovės neatitinkančių teiginių neatitikimo tikrovei ir paneigimo), pripažinta, kad ieškovas privalo įrodyti, jog žinia (teiginys) yra paskleisti apie jį (jo asmenį). Kaip matyti iš atsakovo konkrečių frazių bei visų pasisakymų konteksto bei turinio, pasisakymai buvo orientuoti būtent ne į tai, kokius ieškovas, kaip juridinis asmuo, veiksmus atliko, o tai, kokius veiksmus atliko, kokie metodai ir stilius, į kokį tikslą buvo orientuoti ir kokį sumanymą realizavo juridinio asmens savininkai, vadovai ar valdymo nariai. Šiuo apeliacijos aspektu pažymėtina ir tai, kad atsakovas savo pasisakymų metu net akcentuodavo tai, jog jo pateiktas veikos įvertinimas ir apibūdinimas liečia ne visą juridinį asmenį, bet savininkus (pvz., „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai).
7033.
71Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino bylos duomenimis nustatytus neva atsakovo pasakytus teiginius, kurių atsakovas nėra pasakęs, ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Neginčytinai patvirtina į bylą su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti UAB „15min“ aktualijų skyriaus redaktorės L. Ž. interviu su V. B. garso įrašai ir šio interviu išklotinė (stenograma), kurio pagrindu buvo parengtas ir internetiniame portale www.15min.lt 2018 06 07 publikuotas minėtas straipsnis, pirmosios instancijos Teismo sprendime cituojamas sakinys ir teiginiai neatitinka paties atsakovo interviu metu pasakytų sakinių, teiginių bei publikacijoje naudojamų sakinių konstrukcijų. Visuomenės informavimo priemonėse (šiuo atveju internetinio portalo www.15.min.lt) publikuoti sakiniai ir teiginiai, kurie yra publikaciją ruošusio žurnalisto (darbuotojo) interpretacijos, kūrybinis rezultatas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – tiek dėl to, jog atsakovas byloje yra ne visuomenės informavimo priemonė, tiek dėl to, jog atsakovas V. B. negali atsakyti už trečiųjų asmenų (visuomenės informavimo priemonių ar jų darbuotojų) paskelbtų publikacijų (straipsnių) turinį, kai šie neatitinka interviu metu išsakytų sakinių ir teiginių.
7234.
73Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino aplinkybę, kuri išeina už šio teismo nagrinėjamos bylos ribų (CPK 265 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendimu vertino atsakovo veikimą kitos (baudžiamosios) bylos kontekste, taip grubiai pažeidžiant nešališkumo principą (CPK 21 str.). Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką: pripažinti teiginius neatitinkančiais tikrovės ir juos paneigti bei priteisti neturtinę žalą. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog ieškovo ieškinio pagrindą nesudarė nei viena (jokia) aplinkybė dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Pirmosios instancijos Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė: „Taigi, atsižvelgiant į atsakovo asmenį ir jo vykdomą veiklą, užimamas pareigas, tokie viešai jo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas“. Iš nurodyto darytina vienareikšmiška išvada, jog teismas konstatuoja, jog atsakovas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-196-873/2018 proceso dalyvių atžvilgiu. Šią bylą nagrinėjančiam teismui CPK (ar kitas teisės aktas) nesuteikė teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų ar veikti ex officio, sprendime darant išvadas ir (ar) pripažįstant aplinkybes, susijusias su kita, baudžiamojo proceso tvarka kitame teisme nagrinėjama byla.
7435.
75Ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė, aiškino teisės normas, įvertino visas faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas peržengė žodžio laisvės ribas, jo nuomonei akivaizdžiai trūko tam pakankamo faktinio pagrindo, atsakovas elgėsi nesąžiningai, be kita ko, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
7636.
77Ieškovas dėl nuomonės nesąžiningos raiškos, faktinio pagrindo trūkumo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo nurodė, kad apeliantas iš esmės cituoja teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje pabrėžiama žodžio laisvės, atviros diskusijos demokratinėje visuomenėje ir visuomenės intereso diskutuoti viešojo intereso klausimais svarba. Vis dėlto, nei proceso šalys, nei teismas skundžiamame sprendime šių teisės saugomų vertybių svarbos neginčijo, nepaneigė, neignoravo. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas tuo vadovavosi ir tiesiogiai citavo skundžiamame sprendime. Tačiau iš visos gausios nacionalinių ir supranacionalinių teismų praktikos taip pat akivaizdu, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, nėra absoliuti, todėl net jei diskutuojama visuomenėje ypatingai svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės, įskaitant dalykinę reputaciją, o kiekvienas, kuris naudojasi žodžio laisve, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Ir nors apeliantas siekia žodžio ir saviraiškos laisvę suabsoliutinti, tačiau šiame ginče turi būti keliamas klausimas dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas savo sprendime tinkamai aiškino teisės normas, vertino saviraiškos laisvės ribas, įtvirtintas tiek taikytinuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), Civiliniame kodekse ir kt.), tiek gausioje EŽTT ir LAT praktikoje. Tai akivaizdžiai matoma skundžiamo teismo sprendimo 6, 7 puslapiuose.
7837.
79Šioje byloje kilo klausimas, kokį faktinį pagrindą turėjo ir ar sąžiningai juo naudojosi apeliantas viešai daug kartų sąmoningai ir tendencingai paskleisdamas informaciją, kad ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
8038.
81Ieškovas nurodo, visų pirma, pabrėžtina tai, kad paskleistai informacijai apie ieškovo padarytą valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą pirmosios instancijos teismui bet kokių pagrindžiančių įrodymų apeliantas apskritai nepateikė, įskaitant ir argumentuotų paaiškinimų. Šiai informacijai, teiginiui pagrįsti apeliantas neskiria ir nei vieno apeliacinio skundo paragrafo. Iš pasisakymų konteksto matyti, kad apeliantas neva padarytą žalą nesąžiningai kildino ir siejo su ieškovo sudarytais viešųjų pirkimų sandoriais. Tačiau net ir vertinant tokią netinkamą ir ieškovo atžvilgiu nesąžiningą žalos sąvoką (sampratą), iš paties atsakovo pateiktų į bylą įrodymų turinio matyti, jog atsakovas dar 2018-02-20 buvo gavęs tikslią rašytinę informaciją iš Viešųjų pirkimų tarnybos apie ieškovo ir su juo susijusių įmonių laimėtus viešųjų pirkimų konkursus, sutarčių vertes ir pan. (el. b.t.I, l. 77-79). Šie duomenys patvirtina, jog net bendrai ieškovo su partneriais vykdytų darbų vertės akivaizdžiai nesiekė apelianto viešai įvardytos 500 mln. eurų sumos. Tą teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (8, 9 psl.). Taigi akivaizdu, kad ieškovo valstybei padarytos žalos apeliantas teismui niekuo nepagrindė, bet atvirkščiai, įrodė kad sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
8239.
83Apeliantas šios bylos duomenimis taip pat viešai apkaltino ieškovą, kad jo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius. Kaip žinia, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 1 d. organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. nustato, kad „Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį“. Taigi ieškovas, kaip verslo grupė, apelianto buvo prilyginta nusikalstamai grupuotei, kas yra itin sunkus ir rimtas kaltinimas. Be kita ko, apeliantas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, užimantis ypatingai svarbaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau ir – NSGK) pirmininko pareigas, puikiai suprantantis ir išmanantis teisines sąvokas. Taigi, atsižvelgiant į atsakovo asmenį ir jo vykdomą veiklą, užimamas pareigas, jis suprato savo teiginių prasmę, juos sąmoningai naudojo. Taip pat šios sąvokos buvo apelianto naudojamos labai daug kartų, kas tik patvirtinta apelianto nesąžiningumą ir kryptingumą paskleidžiant ginčo teiginius. Byloje yra pateiktas įrodymas – UAB Mediaskopas atlikta žiniasklaidos publikacijų statistinė analizė, kurioje pateikiami apibendrinti statistiniai duomenys apie apelianto V. B. viešus pasisakymus, kuriuose apeliantas pasakė teiginius apie ieškovo įvykdytas nusikalstamas veikas. UAB Mediaskopas pateikta statistika įrodo atsakovo sąmoningą ir sistemingą siekį paskleisti būtent ginčo dalyką sudarančius teiginius, panaudoti konkrečias formuluotes sąmoningai. Tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
8440.
85Apeliantas savo viešus kaltinimus, kad ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, tiek proceso metu pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde grindžia išimtinai Seimo NSGK tyrimo metu surinkta informacija (apeliacinio skundo 2.20 paragrafas). Kaip matyti iš atsakovo pasisakymų konteksto ir į bylą pateiktų įrodymų, atsakovas iš esmės rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 09 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, pateiktu Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – VSD raštas). Tačiau toks atsakovo, kaip profesionalaus teisininko ir Seimo NSGK pirmininko, atidžiai tyrusio VSD raštą (pažymą) ir joje pateiktus faktus, teiginys yra itin nesąžiningas. Kaip matyti iš byloje esančio rašto turinio, VSD rašte pateikiama informacija apie ieškovo ir su juo galimai susijusių asmenų veikas 2005-2018 m. laikotarpiu (t.y. net 13 metų). Vis dėlto, VSD rašte aiškiai nurodoma, kad visa informacija nėra ikiteisminio tyrimo dalykas ar medžiaga, taip pat, kad minėta informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai (VSD rašto 1 psl.). Tai įrodo atsakovo sąmoningą bei nesąžiningą siekį paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, sąmoningai neteisingai kvalifikuojant, įvertinant jo veiksmus kaip neva nusikalstamus. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo statusą, patirtį ir žinias, puikiai suprasdamas ir žinodamas, kad VSD pateiktoje medžiagoje įvardytos aplinkybės nesudarė net pagrindo profesionaliai teisėsaugai pradėti nei vieno ikiteisminio tyrimo ar net administracinio nusižengimo teisenos per daugiau nei 10 metų laikotarpį VSD rašte nurodytų aplinkybių/faktų pagrindu (nors apie šiuos faktus buvo nuolat informuojamos kompetentingos institucijos), kategoriškai teigia apie neva ieškovo padarytas nusikalstamas veikas, jo veiklą apskritai įvardydamas kaip organizuotos nusikalstamos grupės. Taigi vertinant atsakovo turimos informacijos ir atlikto tyrimo išsamumą teiginiams pagrįsti, akivaizdu, kad atsakovas turėjo ir turi visą tikslią informaciją, tačiau ją sąmoningai iškraipė ir, neesant tam pakankamo pagrindo, nesąžiningai interpretavo, kvalifikavo faktus, kaip leidžiančius jam viešai kategoriškai kaltinti ieškovą esant ne verslo grupe, bet organizuota nusikalstama grupe.
8641.
87Ieškovo manymu šiame kontekste akcentuotinas ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Neesant ne tik jokių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, bet net pradėtų ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų teisenos procesų apelianto nurodytų ir Seimo komisijos tirtų faktinių aplinkybių pagrindu, apeliantas vis tiek tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu viešai sistemingai kaltino ieškovą ne šiaip neteisėta veikla, o tuo, kad ieškovo veikla atitinka net organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius.
8842.
89Įvairių Seimo suburtų komisijų tyrimuose pateiktus vertinimus negalima laikyti pakeičiančiais išimtinę teismų kompetenciją pripažinti asmenį padarius nusikalstamas veikas. Priešingu atveju, demokratinėje teisinėje valstybėje be jokios teisinės atsakomybės būtų galima viešai kaltinti asmenis sunkiausių nusikaltimų padarymų, dėl kurių prieš juos nebuvo pradėtas net ikiteisminis tyrimas.
9043.
91Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose pateiktuose pirmos instancijos teismui (pvz., atsiliepimo į patikslintą ieškinį 14, 58 paragrafai) taip pat teigė, kad jis rėmėsi faktu, kad ieškovas, be kita ko, yra kaltinamasis šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-02-7-00010-2016-0 | 1-196-873/2018, kurioje fiziniai asmenys R. K., E. M., V. G., Š. G., G. S. bei juridiniai asmenys UAB koncernas „MG BALTIC“, politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, politinė partija Darbo partija yra kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 3 d., 226 str. 1 d., 226 str. 2 d., 226 str. 3 d., 226 str. 4 d., 227 str. 1 d., 227 str. 2 d., 227 str. 3 d., 228 str. 2 d., 1891 str. 1 d. (toliau – Baudžiamoji byla). Apeliacinio skundo 2.23. paragrafe taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė būtent į šį faktą, t.y. šioje Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Toks apeliacinio skundo argumentas neatitinka tikrovės. Teismas į tai atsižvelgė ir pasisakė skundžiamame sprendime: „tokie viešai jo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas“ (skundžiamo teismo sprendimo 8 psl.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas, viena vertus, apeliaciniame skunde kvestionuoja, kad teismas nepakankamai dėmesio skyrė jo pasisakymų vertinimui minėtos Baudžiamosios bylos kontekste (apeliacinio skundo 2.23. paragrafas), kita vertus – apeliacinio skundo VI. skyriuje pateikia atskirą apeliacijos argumentą, kad teismas nepagrįstai šioje civilinėje byloje atsižvelgė ir pasisakė dėl apelianto pasisakymų santykio su nagrinėjama Baudžiamąja byla.
9244.
93Apeliantas nuosekliai teigė, kad jis savo pasisakymus grindė Seimo komiteto atliktais tyrimais ir turima informacija. Tačiau visuose tyrimuose, kuriuos vykdė ir (ar) dalyvavo atsakovas, institucijų išvadose, raštuose, kurie yra prijungti kaip įrodymai šioje civilinėj e byloje, yra teikiama išslaptinta informacija, kuri nėra nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo dalykas baudžiamosiose bylose. Todėl iš esmės kvestionuotina, ar Baudžiamoj i byla ir joje nustatytos, vertinamos aplinkybės gali būti naudojamos apelianto pasakytiems teiginiams pagrįsti, nes juos ji viešai skleidė remdamasis visai kitu faktiniu pagrindu. Kita vertus, jeigu apeliantas, kaip jis teigia, be kita ko viešai pavadino ieškovą organizuota nusikalstama grupe remdamasis tuo, kad nešališkame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamas ir bus sprendžiamas ieškovo nekaltumo (kaltumo) klausimas, tai yra akivaizdžiai nesąžiningas veiksmas, peržengiantis žodžio laisvės ribas. Toks viešas kaltinimas sistemingomis nusikalstamomis veikomis yra akivaizdus siekis paveikti teisminio nagrinėjimo stadijoje esančią baudžiamąją bylą, formuoti bylą sprendžiančių teisėjų, politikų ir visuomenės neigiamą nuomonę apie įtariamąjį ieškovą, daromas poveikis teismo nešališkumui. Atsižvelgiant į atsakovo asmenį ir jo vykdomą veiklą, užimamas pareigas, tokie viešai skleidžiami teiginiai žinant, kad minėta Baudžiamoji byla jau yra perduota teismui, yra nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas, be kita ko, kaip konstitucinės nekaltumo prezumpcijos bei teisės į teisminę gynybą pažeidimas.
9445.
95Dėl Seimo nario imuniteto ir indemniteto ieškovas nurodė, kad Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime visiškai pagrįstai įvertino, argumentavo ir pagrindė, kad šis apelianto argumentas yra teisiškai nepagrįstas. Kaip teigiama Skundžiamo teismo sprendimo 10 psl., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 3 d. numato, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Konstitucija suteikia teisę Seimo narį už tikrovės neatitinkančias ir garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimą traukti net baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka. Taigi, akivaizdu, kad konstituciškai visiškai pagrįsta ir leidžiama galimybė Seimo nariui už įžeidimą ar šmeižtą taikyti daug švelnesnes poveikio priemones, t.y. taikyti asmens garbės ir orumo civilinius teisių gynimo būdus. Specialioji teisės norma, tai yra CK 2.24 str. 9 d., numato, jog šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Taigi, šioje išimtyje nenumatyti Seimo nariai ar jų kalbos. Pažymėtina, jog taikant šią įstatymo išimtį reikia atskirti ir kelias skirtingas situacijas: asmenų pasisakymus vykdant savo tiesiogines profesines pareigas (pvz., advokatui, prokurorui sakant kalbas teisme) ir tų pačių asmenų duodamus interviu žiniasklaidai, kuriuos asmuo jau duoda savo pasirinkimu, renkasi būtent interviu tinkamas ir jam priimtinas lingvistines formuluotes, renkasi, kurios informacijos neatskleisti ir t.t. Taigi, net tiesiogiai CK 2.24 str. 9 d. numatytiems proceso dalyviams duodant interviu žiniasklaidai apie nagrinėjamą bylą, įvykusius teismo posėdžius paskleista informacija teismų praktikoje yra vertinama, nagrinėjama ir sprendžiamas atsakomybės taikymo pagal CK 2.24 straipsnį.
9646.
97Dėl informacijos apie ieškovą paskleidimo ieškovas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai paskleidžiamos žinios apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleistos žinios yra apie organizaciją. Kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiamos žinios ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Iš atsakovo pasisakymų akivaizdu, jog paskleista informacija neabejotinai nukreipta į ieškovą, kaip juridinį asmenį, minimas jo pavadinimas, nenurodomos darbuotojų ar kitų fizinių asmenų pavardės, jie įvardijami tik sąsaja su ieškovu, ieškovo veikla („MG Baltic“, „ne visas“, „MG Baltic“ savininkų“ ir pan.). Šiuo atveju apeliantas įvardino ieškovą pavadinimu, viešuose pasisakymuose kalbėjo apie tyrimus ir medžiagą, susijusią su ieškovu, pateikė kitą išimtinai su ieškovu susijusią informaciją. Taigi nebejotinai žinios buvo paskleistos apie ieškovą, kiekvienas informacijos adresatas tai akivaizdžiai suprato, buvo mestas akivaizdus „šešėlis“ būtent ant ieškovo, kaip juridinio asmens, organizacijos pavadinimu „MG Baltic“. Pats apeliantas, grįsdamas savo paskleistos informacijos atitikimą tikrovei, į bylą teikė įvairius įrodymus, raštus, informaciją apie viešuosius pirkimus ir pan., kurie yra išimtinai susijusi su juridiniu asmeniu – ieškovu, o ne su kažkuriais fiziniais asmenimis, veikiančiais savo vardu asmeniniais interesais.
9847.
99Dėl teismo sprendimu pripažintų bylos duomenų. Apeliaciniame skunde (skundo V skyrius) teigiama, kad teismas panaudojo formuluotę „bylos duomenimis nustatyta“ teikdamas nuorodą į interneto portalo „15min“ straipsnį, kuriame buvo ir žurnalistų interpretacijų. Ieškovo nuomone šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės iš esmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, sprendimo panaikinimo. Aptariamas straipsnis pateiktas byloje tik kaip vienas iš daugelio įrodymų, vertinant atsakovo paskleistos informacijos mastą ir turinį. Pats informacijos paskleidimo faktas, informacijos paskleidimų kiekis yra įrodytas ir kitais viešais šaltiniais, įrodymais. Kita vertus, net jeigu ir tam tikra interviu informacija yra koreguota žurnalistų, iš paties apelianto kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pridėtų garso įrašų ir stenogramos akivaizdu, kad nagrinėjamo interviu metu atsakovas paskleidė ginčo informaciją tiek apie ieškovo padarytą valstybei žalą, tiek ir apie jos dydį, t.y. 500 mln. eurų. Taigi apeliantui kvestionuojant teismo galimybę remtis galutiniu išpublikuoto interviu tekstu, nesikeičia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nes paties apelianto pateiktos teismui interviu stenogramos įrodo, kad ieškinio dalyku esančią informaciją apeliantas paskleidė, be kita ko, ir aptariamame interviu interneto portalui „15min“.
10048.
101Dėl atsakovo veikimo vertinimo kitos (baudžiamosios bylos) kontekste. Apeliacinio skundo VI. skyriuje pateikiamas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu vertino atsakovo veikimą kitos (baudžiamosios) bylos kontekste, taip grubiai pažeidžiant nešališkumo principą. Šis argumentas, ieškovo manymu, yra nepagrįstas. Aptariama Baudžiamąja byla, kaip teisiškai reikšminga aplinkybe, rėmėsi tiek ieškovas, tiek atsakovas. Pvz., ieškovas patikslinto ieškinio 26 b) paragrafe minėjo Baudžiamąją bylą kaip vieną iš nesąžiningo informacijos paskleidimo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo įrodymų. Savo ruožtu pats apeliantas rėmėsi šia Baudžiamąja byla savo procesiniuose dokumentuose pateiktuose pirmos instancijos teismui (pvz., atsiliepimo į patikslintą ieškinį 14, 58 paragrafai), grįsdamas savo paskleistos informacijos faktinį pagrindą, nustatydamas žodžio laisvės ribas. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas savo argumentus grindė, įrodinėjo remdamiesi aptariama Baudžiamąja byla, jos nagrinėjimu, taip pripažindami šį faktą kaip teisiškai reikšmingą įrodinėjant tam tikras aplinkybes šioje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas net pateikė prašymą raštu (atsiliepime į patikslintą ieškinį 92 2) paragrafe) „išreikalauti į bylą iš Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-873/2018 kaltinamojo akto nuorašą“. Taigi esant tokiems šalių reikalavimams, argumentams, teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su minėta Baudžiamąja byla, įskaitant atsakovo pasisakymus vykstant Baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme.
102IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10349.
104Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
105Dėl bylos žodinio nagrinėjimo
10650.
107Apeliantas prašo skirti žodinį jo apeliacinio skundo nagrinėjimą. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (LAT CBS 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, prašymas atmestinas.
108Dėl apelianto paskleistos informacijos vertinimo
10951.
110Juridinio asmens dalykinė reputacija ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos bei gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Posūkis“ ir kt. v. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014). Teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimą ribojimo proporcingumo kriterijai išsamiai aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014.
11152.
112Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requ?te no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82).
11353.
114Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti atsakovo viešai paskleistus duomenis, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją. Ieškovas pažymi, jog atsakovas, būdamas Seimo nariu, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tai yra, atsižvelgdamas į savo statusą, pareigas, išsilavinimą, profesinę patirtį ir žinias, puikiai suprasdamas ir žinodamas, kad įvairių institucijų pateiktoje medžiagoje įvardytos aplinkybės nesudarė net pagrindo profesionaliai teisėsaugai pradėti nei vieno ikiteisminio tyrimo ar net administracinio teisės nusižengimo teisenos per daugiau nei 10 metų laikotarpį, vis tiek nusprendė paskleisti faktą ir asmeniškai teisiškai kvalifikuoti, kad ieškovo veikla atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Ieškovo teigimu, tai iš esmės ydingas ir nekaltumo prezumpciją šiurkščiai pažeidžiantis elgesys. Kadangi atsakovas remiasi faktu, jog ieškovas yra kaltinamasis šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje yra nagrinėjamas ir bus sprendžiamas ieškovo nekaltumo (kaltumo) klausimas, tai yra akivaizdžiai nesąžiningas veiksmas, peržengiantis žodžio laisvės ribas. Ieškovas teigia, jog atsakovas paskleidė žinią, o ne nuomonę.
11554.
116Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad apelianto paskleista informacija nepagrįstai vertinta kaip žinia. Apeliantas tvirtina paskleidęs nuomonę, o ne žinią. Apeliantas Laikosi pozicijos, jog teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės remiasi jo, kaip Seimo nario, veiklos rezultatais, parlamentinių tyrimų ir parlamentinės kontrolės metu surinkta vieša ir įslaptinta informacija, apklausomis, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Valstybės Saugumo departamento pateikta informacija. Jis negali būti pripažintas įvykdęs deliktą, įtvirtintą CK 2.24 straipsnyje, nes tokiu būdu būtų vertinamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados teisėtumas, be to, Seimo nario indemnitetas apsaugo atsakovą nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas.
11755.
118Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11956.
120Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl atsakovo paskleistų duomenų fakto, vertintina, jog atsakovas neabejotinai paskleidė informaciją viešai, kadangi atsakovo teiginiai apie ieškovą buvo paskleisti per pagrindines visuomenės informavimo priemones (LRT televiziją, „Lietuvos ryto“ televiziją, interneto portalus). Ši atsakovo skelbiama informacija apie ieškovą tapo žinoma tretiesiems asmenims. Žinios per televiziją, elektroninėmis priemonėmis tarp žiūrovų ir skaitytojų plinta greitai ir plačiai, todėl laikytina, kad informacija buvo paskleista plačiai. Tai patvirtina ir ieškovo į bylą pateikta UAB „Mediaskopas“ atlikta ieškovo komunikacijos analizė 2018 balandžio – gegužės mėnesiais bei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki lapkričio 19 d.
12157.
122Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 84 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
12358.
124Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl teiginių, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, todėl sprendžiant, ar nurodyti teiginiai yra žinia ar nuomonė, svarbu įvertinti juos santykyje su atsakovo pasisakymo aplinkybėmis ir tikslais, kokiame kontekste jie išsakyti, taip pat santykyje su faktais, kuriais šie teiginiai buvo grindžiami. Analizuojant atsakovo duotų žurnalistams interviu turinį, matyti, jog atsakovas, kalbinamas žurnalistės D. Ž., teigė, kad: „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, <…>. Duodamas interviu žurnalistui E. J., atsakovas teigė: „<…> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius“. Interviu žurnalistei N. P., atsakovas teigė: „- Aš manyčiau, kad tai galėtų būti…Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų.“
12559.
126Beje, NSGK tyrimo išvadoje, kuria remiasi atsakovas, nurodyta: „tai leidžia daryti prielaidą, kad iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, <…>“ (NSGK tyrimo išvados 8.1.2. punktas).
12760.
128EŽTT 2008-06-18 sprendime Nr. 15601/02, byloje Kulis prieš Lenkiją, pažymėjo, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žodžiams, kurie buvo pavartoti asmens pareiškimuose ir kokiame kontekste pareiškimai buvo padaryti viešai. Kolegija laiko pagrįstą pirmosios instancijos išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atsakovas duodamas žurnalistams interviu vartojo žodžius: „mūsų nuomone“, „aš manyčiau“, taigi, teismo vertinimu, jog atsakovo buvo paskleista nuomonė apie ieškovą, o ne žinia.
129Dėl nuomonės raiškos faktinio pagrindo trūkumo ir nekaltumo prezumpcijos
13061.
131Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas taikytinus teisės aktus ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, pripažino, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę, peržengė žodžio laisvės ribas.
13262.
133Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi, visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (pvz., sprendimai bylose Steel and Morris v. United Kingdom, no.68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No.6), no. 2282/04, judgement of 29 July 2008, par. 26). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamojo pobūdžio formuluočių (žr., Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, judgement of 27 June 2000).
13463.
135Pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) teigė, jog ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir kad ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą. Kolegijos nuomone, tokiai apelianto (atsakovo) pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantas savo teiginiais metė labai rimtus kaltinimus – ieškovą įvardijo kaip organizuotą nusikalstamą grupę. Tokiam vertinimui pagal suformuotą teismų praktiką turi būti pateikti proporcingai svarūs faktiniai įrodymai. Tuo tarpu apeliantas šiam teiginiui pagrįsti viešuose pasisakymuose pakankamų (proporcingų) įrodymų nepateikė. Kaip matyti iš atsakovo pasisakymų konteksto, atsakovas remiasi VSD rašte pateikta informacija, ieškovą įvardija kaip organizuotą grupę, galimai vykdžiusią korupcinio pobūdžio veikas. Kaip matyti iš rašto turinio, VSD rašte pateikiama informacija apie atsakovo ir su juo galimai susijusių asmenų veikas 2005-2017 m. laikotarpiu. Vis dėlto, VSD rašte aiškiai nurodoma, jog šioje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų, ir, kad minėta informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai (VSD rašto 1 psl., el. b.t I, b.l. 61). Bylos duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro patvirtina, jog nei juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“, nei ieškovo įmonės prezidentas ir akcininkas D. J. M. neturi teistumo.
13664.
137Pagristai akcentuotina ir tai, jog atsakovas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, užimantis ypatingai svarbaus Seimo NSGK pirmininko pareigas (el. b.t. I, l. 26), puikiai suprantantis ir išmanantis teisines sąvokas.
13865.
139Apelianto teiginys dėl ieškovo valstybei padarytos 500 milijonų eurų žalos taip pat neturi faktinio pagrindimo, nes į bylą apeliantas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Savo pasisakymuose apeliantas padarytą žalą siejo su ieškovo sudarytais viešųjų pirkimų sandoriais. Pavyzdžiui, atsakovas 2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. „LRT televizijos“ laidoje „Savaitė“ teigė: „Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų.“ 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad „parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad „dėl MG BALTIC“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta“(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vytautas-bakas-pripazista-kad-valstybei-galimai-padaryta-1-5-milijardo-euru-zala-paskaiciavo-is-akies-56-982992). Tačiau iš paties apelianto pateiktų į bylą įrodymų turinio matyti, jog jis dar 2018-02-20 buvo gavęs tikslią rašytinę informaciją iš Viešųjų pirkimo tarnybos apie ieškovo ir su juo susijusių įmonių laimėtus viešųjų pirkimų konkursus, sutarčių vertes ir pan. (el. b.t., I, l. 77-79). Šie duomenys patvirtina, jog net bendrai ieškovo su partneriais vykdytų darbų vertės nesiekė atsakovo viešai įvardytos 500 mln. eurų sumos.
14066.
141Teismų praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija laikoma pažeista ir turi būti ginama teismo, kai dėl paskleistos informacijos pasikeičia juridinio asmens savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kai teigiamas juridinio asmens vertinimas sumažėja ar tampa neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Ieškovo pateikti į bylą įrodymai patvirtino (CPK 12, 177, 178 str.), kaip stipriai jo dalykinę reputaciją veikia ir nepataisomą žalą daro kiekviena viešai paskleista neigiama informacija. UAB „Mediaskopas“ atlikta „MG Baltic“ komunikacijos analizė 2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais parodo, kokio didelio rezonanso sulaukia kiekvienas pasirodęs faktas, informacija apie ieškovą, kaip plačiai iš karto išviešinama, minima, aptarinėjama ir kaip tai neigiamai veikia ieškovo dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantui skleidžiant informaciją nebuvo išlaikyta teisės skleisti informaciją ir teisės į ieškovo dalykinės reputacijos apsaugą pusiausvyra, kai tuo tarpu, visi laisve reikšti savo mintis ir įsitikinimus besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją.
142Dėl Seimo nario imuniteto ir indemniteto
14367.
144Apeliantas teigia, jog Seimo nario indemnitetas apsaugo jį nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas. Apeliantas įrodinėjo, jog visus savo pasisakymus, kurie yra susiję su ginčo dalyku Seime ir kitoje viešoje erdvėje grindė ir grindžia ne kuo kitu, o tuo, kad apeliantas, kaip Seimo narys ir NSGK, kuriam pavesta atlikti tyrimą, pirmininkas atlikdamas savo pareigas ir vykdydamas Seimo pavedimą surinko (gavo) viešos ir įslaptintos informacijos (duomenų), asmenų apklausų ir Seimo patvirtintos išvados pagrindu. Apelianto advokatas posėdyje pirmosios instancijos teisme taip pat pažymėjo, jog apelianto kalba buvo pasakyta Seime, o vėliau žurnalistai ją tik žodis į žodį pakartojo, todėl, jo teigimu, ieškovas nepagrįstai prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už jo pasakytas kalbas.
14568.
146Pagal Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalį Seimo narys už kalbas ir balsavimus Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Konstitucija suteikia teisę Seimo narį už tikrovės neatitinkančias ir garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimą traukti net baudžiamojon atsakomybės bendra tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos sprendimu, kad konstituciškai visiškai pagrįsta ir leidžiama galimybė Seimo nariui už įžeidimą ar šmeižtą taikyti daug švelnesnes poveikio priemones, t.y. taikyti asmens garbės ir orumo civilinius teisių gynimo būdus. Specialioji teisės norma, tai yra CK 2.24 str. 9 d., numato, jog šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
14769.
148Teisės doktrinoje terminas indemnitetas gali būti suprantamas inter alia kaip „neatsakingumas už kalbas, nuomonės dėstymą ir kitus veiksmus, atliekant parlamentaro pareigas: parlamento rūmuose, komitete, komisijoje ar kitur, kai kalba yra viešojo pobūdžio, lygiai taip pat už teikiamų įstatymų ar kitų dokumentų turinį, už balsavimą, paklausimus, pataisas ir t. t. (Varaška, M.; Butvilavičius, D. P. nario indemnitetas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Jurisprudencija. 2005, 64(56):93.). Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, tai yra tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovo argumentas, jog Seimo nario indemnitetas apsaugo jį nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas, yra nepagrįstas.
14970.
150Apeliantas, grįsdamas savo poziciją, be kita ko, remiasi doktrina (apeliacinio skundo 3.5. paragrafas). Vertinant mokslininkų nuomonę, atkreiptinas dėmesys į Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto profesoriaus dr. E. Š. mokslinę nuomonę (pateikta kaip įrodymas šioje civilinėje byloje), kurioje šis žinomas Konstitucinės teisės ekspertas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai pozicijai (Mokslinės nuomonės 8-12 psl.).
15171.
152Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, tai yra tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovo argumentas, jog Seimo nario indemnitetas ir imunitetas apsaugo jį nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas, yra nepagrįstas.
153Dėl informacijos apie ieškovą paskleidimo
15472.
155Apeliantas įrodinėjo, kad šioje byloje yra netinkamas ieškovas, nes apeliantas paskleidė duomenis ne apie juridinį asmenį, bet su juo susijusius fizinius asmenis (savininkus, valdymo organų narius ir pan.). Tačiau tokią apelianto poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kaip nepagrįstą ir neatitinka suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai paskleidžiamos žinios apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleistos žinios yra apie organizaciją. Kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiamos žinios ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Iš atsakovo pasisakymų akivaizdu, jog paskleista informacija neabejotinai nukreipta į ieškovą, kaip juridinį asmenį, minimas jo pavadinimas, nenurodomos darbuotojų ar kitų fizinių asmenų pavardės, jie įvardijami tik sąsaja su ieškovu, ieškovo veikla („MG Baltic“, ne visas“, „MG Baltic“ savininkų“ ir pan.). Taigi, šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
15673.
157Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 str. garantuojantis saviraiškos laisvę, nustato, jog kiekvienas asmuo turi teisę skleisti informaciją, tačiau tuo pačiu įpareigoja asmenis neperžengti tam tikrų ribų, informacija turi būti perduodama tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su asmens pareigomis ir atsakomybe. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra viešas asmuo, tai buvo žinoma ir žurnalistams, be to, žurnalistai ir negalėjo patikrinti jo teiginių pagrįstumo, nes atsakovas iš dalies rėmėsi įslaptinta informacija. Taigi, apeliantas privalėjo elgtis sąžiningai ieškovo atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų ir ypač atidžiai tikrinti dėl to, ar pakanka faktinio pagrindimo tokiems jo mestiems rimtiems kaltinimams ieškovo atžvilgiu.
15874.
159Kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas pripažinti apelianto (atsakovo) paskleistus duomenis, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 2.24 str., CPK 178, 185 str.).
160Dėl apelianto argumento, kad teismas sprendimu pripažino bylos duomenimis nustatytus, atsakovo pasakytus teiginius, kurių atsakovas nėra pasakęs
16175.
162Apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai panaudojo formuluotę „bylos duomenimis nustatyta“ teikdamas nuorodą į interneto portalo „15min“ straipsnį, kuriame buvo ir žurnalistų interpretacijų.
16376.
164Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas teikė įrodymus byloje apie informacijos, sudarančios ieškinio dalyką, paskleidimo faktą. Aptariamas straipsnis ieškinyje apskritai pateikiamas tik kaip vienas iš įrodymų, kad teiginį apie padarytą žalą atsakovas kartojo daug kartų, tačiau viešoje erdvėje taip ir nepateikė tinkamo pagrindimo. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad minėtą teiginį apie „MG Baltic“ ir „VP Market“ padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą valstybei atsakovas daug kartų paskelbė viešai įvairiomis progomis. Tą įrodo, be kita ko, visuomenės informavimo priemonėse konstatuoti faktai. 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ (ieškinio priedas Nr. 5) konstatuojama, kad „parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad dėl „MG Baltic “ ir „ Vilniaus prekybos “ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta“.
16577.
166Šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės iš esmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, sprendimo panaikinimo, nes aptariamas straipsnis pateiktas byloje tik kaip vienas iš daugelio įrodymų, vertinant atsakovo paskleistos informacijos mastą ir turinį. Pats informacijos paskleidimo faktas, informacijos paskleidimų kiekis yra įrodytas ir kitais viešais šaltiniais, įrodymais.
167Dėl atsakovo veikimo vertinimo kitos – baudžiamosios bylos kontekste
16878.
169Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu vertino atsakovo veikimą kitos (baudžiamosios) bylos kontekste, taip grubiai pažeidžiant nešališkumo principą. Šis argumentas yra nepagrįstas. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose pateiktuose pirmos instancijos teismui – atsiliepimo į patikslintą ieškinį 14, 58 p.; teigė, kad jis rėmėsi faktu, kad ieškovas, be kita ko, yra kaltinamasis šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-02-7-00010-2016-0; 1-196-873/2018, kurioje fiziniai asmenys R. K., E. M., V. G., Š. G., G. S. bei juridiniai asmenys UAB koncernas „MG BALTIC“, politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, politinė partija Darbo partija yra kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 3 d., 226 str. 1 d., 226 str. 2 d., 226 str. 3 d., 226 str. 4 d., 227 str. 1 d., 227 str. 2 d., 227 str. 3 d., 228 str. 2 d., 1891 str. 1 d. Apeliacinio skundo 2.23. p. taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė būtent į šį faktą, t.y. šioje Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Toks apeliacinio skundo argumentas neatitinka tikrovės. Teismas į tai atsižvelgė ir pasisakė skundžiamame sprendime, konstatuodamas, kad tokie viešai jo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas“ (skundžiamo teismo sprendimo 8 psl.).
17079.
171Apeliacinio skundo 2.23. p. teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė būtent į minėtos Baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Tuo tarpu apeliacinio skundo VI. skyriuje apeliantas nurodo, kaip atskirą apeliacijos argumentą, kad teismas nepagrįstai šioje civilinėje byloje atsižvelgė ir pasisakė dėl apelianto pasisakymų santykio su nagrinėjama Baudžiamąja byla. Tačiau kaip matyti iš šalių pateiktų įrodinėjimo pozicijų pirmosios instancijos teisme aptariama baudžiamąja byla, kaip teisiškai reikšminga aplinkybe, rėmėsi abi šalys – ieškovas patikslinto ieškinio 26 b) punkte minėjo baudžiamąją bylą kaip vieną iš nesąžiningo informacijos paskleidimo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo įrodymų, o apeliantas rėmėsi šia baudžiamąja byla savo procesiniuose dokumentuose pateiktuose pirmos instancijos teismui – atsiliepimo į patikslintą ieškinį 14, 58 punktuose, grįsdamas savo paskleistos informacijos faktinį pagrindą, nustatydamas žodžio laisvės ribas. Tokiu atveju, esant tokiems šalių reikalavimams, argumentams, teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su minėta Baudžiamąja byla, įskaitant atsakovo pasisakymus vykstant Baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paminėdamas nurodytą baudžiamąją bylą neperžengė įrodinėjamo dalyko ribų ir nepasisakė dėl baudžiamosios bylos esmės.
172Dėl bylos baigties
17380.
174Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
17581.
176Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
177Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
17882.
179Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
18083.
181Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas Koncernas MG Baltic, UAB teisme patyrė 1815 EUR išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).
18284.
183Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,5, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Sąskaita apmokėta 2019-04-30, dėl ko remiamasi 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 970,3 eurų. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovui priteistinos išlaidos už priešieškinio parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 1,5 X 970,30 eurų = 1455,45 eurų.
18485.
185Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų (ne)naujumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžia, jog byloje yra susidariusi išimtinė situacija, kuomet yra pagrindas priteisti artima rekomendacijų maksimaliai galimoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms sumą, kuri šiuo atveju sudaro – 1450 eurų.
186Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
Nutarė
187Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
188Priteisti iš apelianto V. B., a.k. ( – ) ieškovui UAB Koncernas MG BALTIC, į.k. 125459336, 1450 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.