Visos prokuratūros „legendos” – G.Ivanauskas, S.Verseckas, Grunskienė – bijo tirti mafijos nusikaltimus

Vilniaus apygardos administraciniam teismui

SKUNDAS Dėl generalinės prokuratūros atsisakymo tirti sunkius nusikaltimus (Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko 2021-05-18 rašto Nr. 17.2-1505

2021 birželio 1 d. gavau generalinės prokuratūros prokuroro Ginto Ivanausko raštą Nr. 17.2-1505, parašytą 2021-0518.

Šiuo „rašteliu“ prokuroras G.Ivanauskas atsisakė pradėti tirti sunkius nusikaltimus, padarytus mano atžvilgiu:

GP1

Tai yra kovo 24 d. kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sunkių nusikaltimų dengimo GP. Teismas šį skundą persiuntė tam, dėl kurio neteisėtų veiksmų aš skundžiausi – tai yra tai pačiai GP.

Savo skunde „Dėl sunkių nusikaltimų dengimo generalinėje prokuratūroje“ nurodžiau, kad jau daugiau nei dešimt metų esu persekiojamas už teisėtą veiklą – žurnalistiką, prokuratūrai ir teismams dengiant sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu.

1. y. BPK 1 straipsnis. Baudžiamojo proceso paskirtis
2. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Nors į generalinę prokuratūrą kreipiausi jau ne mažiau 20 kartų, prokuratūra atkakliai atsisako tirti sunkius nusikaltimus, ir priima ne nutartis, o neskundžiamus „raštelius”.

Tai akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, todėl teismo prašau įvertinti tokią prokuratūros praktiką:

1. 2021 m. kovo 24 d. gavau generalinės prokuratūros raštelį Nr. 17.2-911 (kopija pridedama) , kurį pasirašė generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas. Šiame raštelyje prokuroras Verseckas vėl atsisakė tirti mano išvardintus nusikaltimus, nenurodydamas absoliučiai jokių argumentų ir nurodęs, kad mano skundai daugiau nebus tiriami.
2. 2021 m. kovo 18 dieną gavau taip vadinamos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroro Arūno Meškos raštelį Nr. 17.2-858 (pridedamas)

Šiuo rašteliu prokuroras Arūnas Meška atsisakė vykdyti savo pareigą tirti sunkius nusikaltimus. Taip pats padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko pareigos.

Tai yra – dar 2021 m. vasario 22 d. skundu kreipiausi dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, GP baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroro pavaduotojos Laimos Milevičienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo.

3. Nurodžiau, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir jos pavaldinė Laima Milevičienė padarė nusikalstamą veiklą, numatytą BK – piktnaudžiavo tarnyba, neatliko tarnybos pareigų, suklastojo

dokumentą Prokurorė Laima Milevičienė pasirašė raštą Nr. 17.2-586 (2021-02-22), kuriuo pabandė įteisinti savo viršininkės – generalinės prokurorės Nidos Grunskienės padarytą nusikalstą veiklą.

4. Kreipiausi į šią nusikalstamą organizaciją, kuri kažkodėl pasivadinusi generaline prokuratūra, ir kuri niekaip nesikeičia jau 30 metų, nurodžiau, kad generalinė prokurorė Grunskienė, atsisakiusi tirti teisėjų nusikaltimus, ir nurodžiusi, kad teisėjai yra neliečiamųjų kąsta Lietuvoje, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų. Prokurorė L.Milevičienė, kuri turėjo pareigą ištirti šį savo viršininkės nusikaltimą, jį pridengė, man savo rašteliu nurodžiusi, kad visos mano skunde išvardintos aplinkybės yra mano išgalvotos ir neatitinkančios tikrovės.
5. Gražu žiūrėti, kaip skęsta visa ši mafijinė teisėsauga, kuri atrodo, kad surišta viena virvele ir jeigu krenta į bedugnę, tai visi kartu. Todėl ir pridenginėja vienas kito nusikaltimus. Nurodžiau, kad prokurorė L.Milevičienė padarė dar vieną nusikaltimą – suklastojo oficialų dokumentą, t.y. minėtą raštą Nr. 17.2-586, įrašiusi į jį žinomai melagingus duomenis. Visus mano išvardintus faktus apie teisėjų ir prokurorų nusikalstamus veiksmus labai lengva patikrinti – jie visi yra aprašyti mano skunduose ir be to, yra elektroninėje teismų sistemoje. O prokurorė Milevičienė, kuri turėjo pareigą patikrinti mano išvardintus faktus, juos visus įvardina kaip mano išgalvotus. Taip ji suklastoja savo pasirašytą raštą.
6. Įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis nustato pareigą prokurorui atskleisti nusikalstamas veikas. Įstatyme pasakyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi įstatymas ne tik suteikia įgalinimus, bet įpareigoja prokurorus atskleisti nusikalstamas veikas, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, visiškai nepriklausomai nuo to, kas ir kokias pareigas vykdydamas įvykdė nusikalstamas veikas. Vadinasi, kai prokuroras gauna skundą, kuriame asmuo nurodo, kad padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo patikrinti, ar nurodyti faktai apie nusikaltimo padarymą yra teisingi. Negali turėti jokios reikšmės, kad nusikalstamą veiką padarė teisėjas, atlikdamas savo profesinę pareigą vykdyti teisingumą. Jeigu padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo nusikaltimą atskleisti, atlikdamas ikiteisminį tyrimą.
7. Tai pati svarbiausia prokuroro pareiga. Kai prokuroras šios pareigos nevykdo, valstybėje įsigali nebaudžiamas nusikalstamumas. Įstatymas numato, kad gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą įstatymas prokurorui leidžia tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir kt.).
8. Atsisakant pagal gautą skundą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Tai reiškia, kad atsisakydamas svarstyti mano skundą ir pagal tame skunde nurodytas teisėjų padarytas nusikalstamas veikas atlikti ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalėjo priimti motyvuotą nutarimą, kuriame išaiškinti skundo pateikėjui, kokie jo nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
9. Generalinė prokurorė Grunskienė šiurkščiai pažeidė šį įstatymo reikalavimą, nes nepriėmė motyvuoto nutarimo, bet atsiuntė man raštelį, kuriame nurodė, kad „teisėjai neperžengė savo įgaliojimų ribų”. Ir atsisakė priimti nutarimą dėl minėtų sunkių nusikaltimų (Generalinio Prokuroro įsakymais patvirtinti aprašai, potvarkiai bei kiti teisės aktai negali prieštarauti įstatymui):

grunskienes

10. Prokurorė Laima Milevičienė man parašė jau minėtą raštelį, kuriame, pasirėmusi Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 (toliau – Rekomendacijos), man nurodė, kad „pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti tik deklaratyvūs bendro pobūdžio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ir prielaidomis, toks kreipimasis neregistruojamas kaip skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką ir laikomas informacija apie galimą nusikalstamą veiką…kaip matyti iš Jūsų skundo turinio, be savo subjektyvių vertinimų nepateikiate jokių konkrečių objektyvių duomenų apie padarytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus.

Jūsų išdėstyti teiginiai dėl generalinės prokurorės tarnybos pareigų neatlikimo ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba vertintini kaip deklaratyvūs, pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia neigiama Jūsų nuostata dėl netenkinančio atsakymo į Jūsų skundą”.

O dabar pateikiu visus, pasak Milevičienės, neobjektyvius duomenis:

1. Taip vadinama generalinė prokurorė Niga Grunskienė 2021-01-25 rašteliu Nr. 17.2- 302 atsisakė pradėti tirti sunkius nusikaltimus teisingumui, nurodė, kad daug kartų nuteisti žmogų už teisėtą ir įstatymu neuždraustą veiklą yra joks ne nusikaltimas, o įprasta Lietuvos teismų praktika. Tokiu būdu generalinė prokurorė Nida Prunskienė padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko savo tarnybos pareigų, todėl prašau jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir sustabdyti įgaliojimus.
2. y. skundu kreipiausi į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, nurodžiau labai sunkius nusikaltimus vykdančių teisėjų ir prokurorų organizuotą nusikalstamą gaują. Tai yra:
3. Nurodžiau, kad nuo 2009 m. mane už teisėtą veiklą persekioja minėtą organizuota gauja – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vancevičienė dar 2009 m. įvedė cenzūrą ir uždraudė rašyti straipsnius apie Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime.
4. Daug kartų buvau nuteistas už tai, kad atlikau savo profesinę pareigą ir toliau rašiau straipsnius apie nusikalstamą Sadecko įtaką šios įmonės privatizavime.
5. Galiausiai, jau šeštą kartą mane 2016 m. už tai, kad parašiau straipsnį „D.Grybauskaitės favoritas D.Valys asmeniškai dengia mafijos nusikaltimus” nuteisė toks girtas mėgstantis vairuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas. T.y. teisėjas Striaukas mane nuteisė ne už tai, kad ką nors apšmeižiau, ar ką nors pamelavau- ne, jis mane nuteisė vien už tai, kad parašiau šį straipsnį. O teismas man buvo uždraudęs tokius straipsnius rašyti. Už kiekvieną mano publikaciją minėtas Striaukas nepagailėjo po 20 parų arešto – visi straipsniai buvo apie tai, kaip prokuratūra dengia nusikalstamą A.Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime. Kaip tik tokia tema teismas man ir buvo uždraudęs rašyti straipsnius.
6. Minėtą Striauko šedevrą pakartojo ir kiti nemirtingi Vilniaus apygardos teismo „teisėjai” Cininas, Dzedulionis ir Pakalnytė – Tamošiūnaitė. Jie atmetė mano skundą ir nurodė, kad straipsnių laisvoje spaudoje yra nusikaltimas, baudžiamas kalėjimu.
7. Lygiai tokią pačią išimtį pademonstravo ir garbūs aukščiausiojo teismo teisėjai Armanas Abramavičius, Bajerčiūtė ir Aldona Rakauskienė, kurie man savo nutartyje nurodė, kad jokie įstatymai man negalioja.
8. Tada kreipiausi dėl visos šios organizuotos gaujos – teisėjų Mindaugo Striauko, Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo.
9. Tokia Panevėžio teisėja Vaidacahvičienė man net parašė, kad : „dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą yra „esminės demokratinės teisinės valstybės principai”
10. Skunde prokuratūrai nurodžiau, kad teismas yra įvedęs man pagal Alvydo Sadecko užsakymą cenzūrą, ir yra uždraudęs man rašyti apie Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime straipsnius.
11. Kadangi spjaunu ant šio draudimo, legalizuojančio cenzūrą, ir toliau kuičiuosi po ne savo reikalus, pateikdamas įrodymus, kad Sadeckas buvo kertinė figūra šiame privatizavime, tai vis ši organizuota gauja mane nuteisė jau šeštą kartą už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką. Nurodžiau, kad ši gauja mane eilinį kartą nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, pritaikę cenzūrą, kuri uždrausta tiek Lietuvos Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Tokiu būdu minėti teisėjai padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo dokumentą (t.y. minėtą nutartį).
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
13. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
14. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
15. Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo „teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų” sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus. Nors Konstitucija aiškiai sako, kad „negalioja joks teisės aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai”, tačiau visi išvardinti teisėjai piktanaudžiavo tarnyba, apsimesdami, kad to nežino.
16. Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą”, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos”. Teismas visus mano pateiktus įrodymus ignoravo.
17. Nurodžiau, kad vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Nurodžiau, kad šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.

18. Kadangi teisėjai sąmoningai ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, tai padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie minėti teisėjai, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, tačiau nepaisę pagrindinio šalies įstatymo reikalavimų. Tokiu būdų minėta organizuota valstybės pareigūnų grupė padarė tokius nusikaltimus : Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis).

Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?

19. Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais”. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu” įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Todėl tai yra organizuota nusikalstama veikla.
20. Prokuratūra ilgai man rašinėjo raštelius, kad teisėjams įstatymai negalioja. Kai paprašiau traukti atsakomybėn ir teisėjus, gavau naujosios gen. prokurorės Nidos Grunskienės atsakymą, kad mano skundas dėl šios organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos yra išnagrinėtas pagal „prokuratūros rekomendacijas”, ir kad „teisėjų pagal įstatymus priimti sprendimai, nors ir ne jūsų naudai, negali būti pripažįstami neteisėta veikla ir būti pagrindu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą”.

Gen. prokurorė Grunskienė man nurodė, kad visos mano išvardintos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra mano išgalvotos. Grunskienė taip parašė : „jokie objektyvūs duomenis nepatvirtina jūsų teiginių dėl jame nurodytų prokurorų ir teisėjų nusikalstamų veiksmų”. Tokiu būdų gen. prokurorė ne tik piktnaudžiavo tarnyba, neatliko pareigos, tačiau padarė dar ir trečią nusikaltimą – suklastojo dokumentą, įrašiusi į jį tikrovės neatitinkančią ir savo išgalvotą informaciją. Nes visus mano pateiktus faktus labai lengva patikrinti:

21. Skunde prokuratūrai dėl Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo nurodžiau, kad minėta LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-04-21 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-26/2016.
22. Šia nutartimi minėta teisėjų kolegija nuteisė mane, Aurimą Drižių, už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, pritaikę cenzūrą, kuri uždrausta tiek Lietuvos Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Tokiu būdu minėti teisėjai padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo dokumentą (t.y. minėtą nutartį).