Vilniaus pataisos namus užvaldė kaliniai
VPN
LR GENERALINĖ PROKURATŪRA
Pareiškėjas:
Pavel Rogožin 1976-02-06 Vilniaus PN Rasų 8. Vilnius
Kopija:
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui (T.Kosciuškos 30, Vilnius)
„Laisvas laikraštis“ vyr. redaktoriui A.Drižiui (Konstitucijos pr. 23B-22, Vilnius)
Pareiškimas dėl padėties susiklosčiusios Vilniaus pataisos namuose
2017-08-07
Vilnius
Šiuo metu atlieku bausmę Vilniaus PN. Paskutiniu metu šioje Įstaigoje susiklostė visiškai nevaldoma situacija, kai pataisos namus iš esmės valdo ne administracija, o nieko nebijantys, visišką savivalę jaučiantys kaliniai. Būti tokioje padėlyje darosi itin pavojinga (grėsmė gyvy bei ir sveikatai). Tai pasireiškia žemiau nurodytais būdais.
2017-07-25 antro gyvenamojo korpuso 8-9 būriai buvo perkelti Į pirmojo gyvenamojo korpuso antrą aukštą ir tapo 2-3 būriais. Prieš tai buvusiose patalpose buvo buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios tramdydavo tiek nuteistuosius, tiek ir pareigūnus, kadangi bet kuriuo atveju buvo galima pareikalauti vaizdo Įrašus, kurie patvirtintų vienus ar kitus neteisėtus veiksmus. „Naujose” patalpose vaizdo stebėjimo kamerų nėra, tad galima daryti kas tik norima. Pateiksiu keletą pavyzdžių:
1. 203 sekcijoje yra apgyvendinti 11 žmonių. Kai kurie nuteistieji, o būtent Dalius Barkauskas ir Kęstutis Savonis nutarė gyventi vadovaujantis kalinių subkultūra ir pareiškė, jog vienas sekcijos langas yra jų, tad šią teritoriją atitvėrė ir kitiems nuteistiesiems prieiti prie lango neleidžia. Dar daugiau, minėti nuteistieji nutarė, kad sekcijoje vietos yra maža. tad nutarė iš sekcijos išnešti stalą, kuris privalo būti pagal teisės aktus. Negana to. minėti asmenys, ignoruodami aplinkinių interesus, gali sau leisti garsiai klausyti muziką, nors Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2016-04-05 patvirtintame Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 27.2. punkte yra aiškiai nustatyta, jog elektros prietaisais galima naudotis tik netrukdant kitiems nuteistiesiems. Nuteistajam Aidui Jakštui pranešus apie pastebėtus pažeidimus Vilniaus PN budinčios dalies viršininkui (2017-08-05), šis paprašė visus nusiraminti ir palaukti iki pirmadienio (kai į darbą ateis pataisos namų administracija). Jokių priemonių situacijai ištaisyti imtasi nebuvo. Tai yra, nebuvo duota jokių nurodymų teisės aktus pažeidžiantiems asmenims („privati“ teritorija taip ir liko; muzikos ir toliau buvo klausomasi garsiai), kas įrodo, jog Vilniaus PN administraciją tenkina susidariusi situacija (savaitgaliais budinčios pamainos viršininkas vykdo pataisos namų direktoriaus funkcijas). Budinčios pamainos viršininkui paprašius, aš ir Saulius Vitkus raštu pateikėme paaiškinimus dėl susidariusios padėties. Tokie mūsų paaiškinimai iššaukė nepasitenkinimų audrą iš nuteistųjų pusės. Tiek mūsų atžvilgiu, tiek ir A.Jakšto atžvilgiu pasipylė įžeidinėjimų ir grasinimų audra. Nors aukšte ir yra du budintys pareigūnai – jokių priemonių užkirsti kelią tokiems veiksmams nebuvo imtasi, kas tik patvirtina visišką kalinių savivalę bei administracijos negebėjimą valdyti situaciją (o gal sąmoningą konfliktų provokavimą-juk tokioje situacijoje bemat gali
kilti peštynės ar riaušės, kurių pasekmes prognozuoti sunku). Iš administracijos neveikimo darytina pagrįsta išvada, jog būtent neramumai ir yra reikalingi, kadangi tokiu atveju administracija taptų dienos didvyriais – numalšino riaušes. Manytina, kad toks neveikimas yra nusikalstamas.
2. Aukščiau nurodyti kaliniai, pajautę visišką veiksmų laisvę, dar tą pačią dieną ėmė kurstyti kitus nuteistuosius prieš mus (mane, S.Vitkų, A.Jakštą). Ir nors tokie kurstymo veiksmai vyko ir po nakties laiko paskelbimo (visi nuteistieji privalo būti savo sekcijose), triukšmaujant koridoriuje ir taip trukdant miegoti kitiems nuteistiesiems – budintys pareigūnai nepastebėjo nei triukšmo, nei to, kad nustatytu laiku sekcijose nėra kalinių, nei visos šios erzelynės turinio (aiškiai buvo girdėti nesantaikos kurstymas), kas ir vėl patvirtina Vilniaus PN administracijos suinteresuotumą neramumais.
3. 2017-08-06 rytas prasidėjo nuo pasisveikinimo – t.y. D.Barkauskas ir K.Savonis vos tik prabudę – iškoliojo A.Jakštą, užsileido garsiai muziką ir leido laiką „privačioje teritorijoje“. Vėliau, A.Jakštas pastebėjo, kad jo skalbiniai yra supjaustyti ir apspjaudyti, apie ką informavo budinčios pamainos viršininką (jau kitos pamainos). Deja, tačiau ir šis pareigūnas užmerkė akis į visus nurodytus pažeidimus. Patyčios ir įžeidinėjimai tęsėsi visą dieną, o vakare, vėl po miego laiko paskelbimo – tęsėsi „aukščiausiosios valdžios organų – taip besielgiančių kalinių“ pasitarimas. Apie 23.30 vai. minimi asmenys grįžo į sekciją, kad pasidaryti kavos (o gal arbatos), užsikaitė virduly, naršė metalinėse spintelėse. Tai kėlė didelį triukšmą ir trukdė kitiems nuteistiesiems miegoti. Tai reiškia, jog net ir pamiegoti ramūs nuteistieji Vilniaus PN negali. Du budintys pareigūnai (jau kitos pamainos) – taip pat nieko „nepastebėjo“.
4. 2017-08-07, mane ir S.Vitkų išsikvietė Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, kuris bendravo su mumis apie mūsų galimą perkėlimą į Lukiškių TI-K (esame raštu pateikę prašymus tolimesnę bausmę atlikti būtent ten). Jau minėti asmenys, nežinodami bendravimo turinio, nutarė, jog mes duodame parodymus prieš juos, tad dar aktyviau pradėjo agituoti kitus nuteistuosius prieš mus. Man būnant prausykloje, prie manęs priėjo asmuo, kurio vardo ir pavardės aš nežinau (pažįstu iš matymo, galiu atpažinti; gyvena antro būrio 204 sekcijoje; vadinamas „Barzda“) ir ėmė man priekaištauti dėl to, jog mes rašome skundus ir nesitaikstome su tokia padėtimi. Man paaiškinus, jog mes ne skundą rašėme, o bendravome visai kitais klausimais, pastarasis atšovė, jog geriau žino ką mes ten darėme. Po to pasipylė grasinimai, kad aš neturėsiu ramybės ir negalėsiu net saugiai vaikščioti, o taip pat aktyviais veiksmais bandė išprovokuoti pasipriešinimą – keletą kartų mane stumtelėjo. Vėliau, man būnant prausykloje ir kartu su S.Vitkumi rūkant (atskiros rūkyklos dar nėra įrengta, tad visi rūko prausykloje arba tiesiog koridoriuje), ir vėl prisistatė „Barzda“, kuris ėmė grasinti, jog jei aš dar kartą rūkysiu šioje vietoje, tai jis sutrins mano snukį į langų grotas. Paaiškino, kad jis yra nerūkantis, tačiau jam netrukdo kiti rūkantys, o būtent aš jam trukdau. Suprantu tai kaip tiesioginį grasinimą susidoroti. Apie tai informavus budinčius pareigūnus, šie pareiškė, jog šiuo metu budinčios pamainos viršininko nėra vietoje, tad jie niekuo padėti negali. Atkreiptinas dėmesys, jog tai vyko darbo dieną, darbo valandomis, tad buvo ne tik budinčios pamainos viršininkas, bet ir visi kiti administracijos pareigūnai, tačiau nebuvo imtasi absoliučiai jokių priemonių, kas tik patvirtina, jog tarpusavio konfliktai yr| skatinami pataisos namų administracijos. 2017-08-07 budinčiai pamainai pateikiau skundą dėl patirtų grasinimų, tačiau rezultatų kol kas nesulaukiau. Tą pačią dieną, apie 18.30 vai. į kamerą atėjo Ž.Pušinskas, kuris pasakė, jog „Barzda“ kviečia į prausyklą ir nori atsiprašyti už konfliktą. Man nuėjus į prausyklą – buvau apipiltas vandeniu, kas kaliniui yra didelis pažeminimas (visa tai matė 2 būrio vyriausiasis tvarkinys, vadinamas „Kryta“). Siekiant išvengti dar didesnių pažeminimų ar fizinio susidorojimo, buvau priverstas rašyti prašymą dėl laikino mano izoliavimo, iki bus išnagrinėti mane terorizavusio asmens veiksmai ir bus imtasi rimtesnių priemonių mano saugumui užtikrinti. Kol kas – tokių priemonių nebuvo.
Atkreiptinas dėmesys i Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimą, kuriame yra įtvirtinta: „Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams“. Konstitucinio Teismo 2004-12-29 nutarime yra išaiškinta: „Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi“ bei „Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, gali būti skiriama bausmė, tuo tarpu prevencinės poveikio priemonės nėra bausmės, jų paskirtis – neleisti asmeniui nusikalsti ir šitaip apsaugoti ir viešąjį interesą. Be to, taip galiausiai yra saugomas ir pats asmuo, kuris, sprendžiant iš teisėtai gautų duomenų, būtų linkęs nusikalsti, jeigu nuo to nebūtų prevenciškai atgrasytas“. Taigi, akivaizdu, kad Vilniaus PN administracija, teisėtai gavusi duomenis apie daromus pažeidimus (nusikaltimus), privalėjo nedelsiant imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias naujiems nusikaltimams. Vilniaus pataisos namų administracija nesiėmė jokių priemonių, kas ir vėl įrodo jos suinteresuotumą konfliktais, o galimai – konfliktais, kurie nukreipti prieš konkrečius asmenis (mane, S.Vitkų, A.Jakštą).
Pažymėtina ir tai, kad apie susiklosčiusią situaciją aš informavau 2 būrio viršininką V.Kovaną (socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūną), tačiau jokios reakcijos nesulaukiau. Atvirkščiai, būrio viršininkas V.Kovanas atsisakė atspausdinti mano raštus (tiek šiuo klausimu, tiek ir kitais klausimais – kreipimaisi į valstybės institucijas, į žurnalistus ir pan.). Dar daugiau, jau anksčiau buvo pastebėta, jog mano rašomi raštai yra neoficialiai cenzūruojami. Po to, kai dokumentas yra atiduodamas spausdinimui – yra sulaukiama atitinkamų nurodymų ką galima spausdinti, o ką reikia pakeisti, ką apskritai privalau ištrinti. Bet kokie mano prašymai yra ignoruojami, juos atsisakoma registruoti, o atitinkamai – negaliu niekur kreiptis ir ginti savo teises.
Bijau, kad kitų nuteistųjų grasinimai, su Vilniaus PN administracijos palaiminimu, gali būti įgyvendinti, o tai reiškia, jog su manimi gali būti fiziškai susidorota (psichologinis poveikis jau ir šiandien yra milžiniškas). Galų gale, ir aš pats esu tik žmogus, tad mano kantrybė gali išsekti ir sistemingų patyčių pasėkoje galiu padaryti veiksmus, kurių niekada nenorėčiau padaryti. Savaime suprantama – Vilniaus PN administracija pareikš, jog ji čia niekuo dėta, o visa atsakomybė tenka man. Nemanau, jog tokia situacija tenkintų kurią nors pusę. Beje, darau prielaidą, kad toks atsainus Vilniaus PN administracijos požiūris į vykstančius „procesus“ mano atžvilgiu yra dėl to, kad aš esu ne lietuvių tautybės, ilgą laiką gyvenau ir dirbau Rusijos Federacijoje (apie ką jie neabejotinai žino; aš apie tai buvau klausinėjamas !!!).
Manau, jog aukščiau išdėstytuose faktuose įžvelgtini nusikalstamų veikų požymiai: Vilniaus PN administracijos veiksmuose: nusikaltimų provokacija; tarnybos pareigų neatlikimas; konstitucinių teisių pažeidimai (susirašinėjimo cenzūra; neteisėtai ribojama teisė į teismą; teisė į gynybą; teisė į privatumą ir kitos teisės) Minėtų nuteistųjų veiksmuose: grasinimai susidoroti; pataisos įstaigos darbo dezorganizavimas; kito nuteistojo terorizavimas ir kt. (o grasinimai jau pildosi). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų grasinimai yra visiškai realūs (tai rodo ir daugybė baudžiamųjų bylų), bei į tai, kad Vilniaus PN administracija atsisako atlikti savo tiesiogines pareigas,
Prašau:
1. Nedelsiant imtis priemonių mano ir šiame skunde minimų asmenų apsaugai (pareikalauti Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus perkelti mane ir S.Vitkų į Lukiškių TI-K – prašymus dėl pervedimo jau esame parašę ir išsiuntę departamentui; A Jakšto saugumo klausimą derinti su juo);
2. Nepersiųsti šio pareiškimo nagrinėti kitoms institucijoms, kadangi tai susiję ne tik su nuteistaisiais, bet ir Vilniaus PN administracijos veiksmais (neveikimu; provokacijomis), o tyrimą atlikti Generalinėje prokuratūroje;
3. Nedelsiant išnagrinėti šiame pareiškime pateiktus faktus; išreikalauti atitinkamus dokumentus (minėtų asmenų skundus, paaiškinimus ir kt.) iš Vilniaus PN administracijos; nedelsiant atsiųsti įgaliotą prokurorą į Vilniaus PN, kuris užfiksuotų ir įvertintų susidariusią situaciją (nufotografuoti „privačias erdves“); apklaustų pareiškime nurodytus ir kitus, kartu gyvenančius (įvykius mačiusius ar girdėjusius), asmenis;
4. Nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti jį Generalinėje prokuratūroje, pagal aukščiau nurodytus nusikalstamų veikų požymių, o taip pat nustatyti kitus galimai egzistuojančius nusikalstamų veikų požymius;
5. Informuoti mane apie priimtus sprendimus.
Pagarbiai Pavel Rogožin
