Vilniaus apygardos teismo teisėja suabejojo, ar šis teismas nėra nusikalstamas susivienijimas

brazdiene 1 1

brazdiene 1 1

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė suabejojo, ar šis teismas (nuotr. – šio teismo jau antrą kadenciją pirmininkė Braždienė) nėra nusikalstamas susivienijimas ir perdavė šį klausimą nagrinėti apeliaciniame teismui:

Civilinė byla Nr. e2S-2235-340/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12241-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 2 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties,

n u s t a t ė:

⦁ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Giedrė Čėsnienė 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byla pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties paskirta nagrinėti teisėjai Tatjanai Žukauskienei.
⦁ Teisėja, susipažinusi su apeliantės UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties (DOK-⦁ 138073) nustatė, kad apeliantė UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ (jos vadovas Aurimas Drižius) yra pareiškęs nušalinimą Vilniaus apygardos teismui. Apeliantė (jos vadovas) atskirajame skunde nurodo, kad jau 12 kartą kreipėsi su prašymu į teismą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas A. Sadecko prevencinis ieškinys ir atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu. Nors minėtoje byloje Aurimui Drižiui buvo įvesta cenzūra, kurią kategoriškai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas jau 12 kartų atsisakė panaikinti cenzūrą. Apeliantės vadovas nurodo, kad jis yra pareiškęs ieškinį valstybei dėl neteisėto persekiojimo ir neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Civilinė byla Nr. e2-15472-608/2023 šiuo metu nagrinėjama tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme. Todėl prašo nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą nuo apeliantės (jo vadovo) skundų nagrinėjimo.
⦁ Nurodyti bylos faktai sudaro pagrindą kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl pareikšto Vilniaus apygardos teismui nušalinimo klausimo išsprendimo.
⦁ Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas, kuriame pareikštas prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje e2S-2235-340/2023, su civiline byla tiesiogiai persiunčiamas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nušalinimo klausimui išspręsti (CPK 34 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3, 5 dalimis, 290–292 straipsniais,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023 pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties persiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui atskirajame skunde (DOK-138073) pareikštam nušalinimo klausimui išspręsti.
Nutartis neskundžiama.

Teisėja Tatjana Žukauskienė

 

“Laisvo laikraščio” redaktoriaus A.Drižiaus skundas dėl masinio banditizmo Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose:

Civilinė byla Nr. e2-17353-1090/2023

Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkiės teismą

Ieškovė: UAB „Grėsmė nacionaliniam saugumui“,

Juridinio asmens kodas 305440939, Buveinės adresas Goštauto g. 8-269, Vilnius El. Pašto adresas: llredakcija@gmail.com,

Atstovaujama vadovo Aurimo Drižiaus

Atsakovas: UAB „Norfos mažmena”, Juridinio asmens kodas 110778328, Buveinės adresas Savanorių pr. 176B, LT-03154 Vilnius Vadovas Audrius Pocevičius, El. paštas: norfa@norfa.lt

Trečias asmuo : “Litpresa”, Įmonės kodas 225430990, Švitrigailos g. 11E, LT-03228 Vilnius 2023-09-04

Skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti ieškovo ieškinį nagrinėti

Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje priėmė nutartį atsisakyti priimti ieškovo skundą nagrinėti nuo pagrindu, kad neva ieškovas teikia naują ieškinį, nors neva jau yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Teismas nurodė, kad : “Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi tapačiomis aplinkybėmis (atsakovei atsisakius pirkti ieškovės leidžiamą leidinį) ir iš esmės identiškais motyvais (dėl atsakovės atsisakymo pirkti ieškovės leidžiamą leidinį ieškovė negavo suplanuotų pajamų), prašo (pakartotinai) priteisti iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ 2 060,00 Eur nuostolių-negautų pajamų už tą patį laikotarpį – 2022 m. kovo mėn., kaip ir nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022. Nors ieškovė, teikdama naują ieškinį, tvirtina, jog šio ieškinio dalykas yra visai kitas, t. y. ne sutarties punktų nesilaikymas, o spaudos monopolizavimas, neteisėta komercinė veikla, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės reiškiamas naujas ieškinys yra dėl tapataus materialinio reikalavimo/ginčo, kuris jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022”.

Tai žinomai melagingi duomenys, kuriuos teisėjas Maciejevski įrašė į savo nutartį, ir jais pasirėmė. Teisėjas Maciejevski puikiai žino, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra visai kitas, nei buvo priimtas civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022. Ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškiai surašytas ieškinyje, ir dėl jų nė vienas teismas nepasisakė, apsimetė, kad nemato šio ieškinio pagrindo. Tai yra ieškinio dalykas nurodytas aiškiai – tai yra spaudos laisvės uždraudimas. Sprendžiant, kuriuos laikraščius atsakovas leidžia pardavinėti, o kurių – ne, ir taip juos uždaro. Tai yra brutalus išpuolis prieš spaudos laisvę ir taip vadinama teisminė sistema apsimeta, kad to nemato, ir taip dalyvauja spaudos uždaryme. Tai yra ieškinio aplinkybės tokios :

Ieškovas 2022-02-28 iš trečiojo asmens UAB „Litpresa“ gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta : „UAB „Litpresa“ gavo žodinį UAB „Norfos mažmena“ reikalavimą nebetiekti Jūsų leidinio. Jų nuomone, tai reikėjo padaryti seniai. Kol kas mes dar imame Jūsų leidinį, tačiau ir iš kai kurių kitų prekybininkų atstovų sulaukėme reikalavimų netiekti Jūsų leidinio. Galbūt ribojančių Jūsų ledinių patekimą į prekybos vietas atsiras ir daugiau, nes informacija kinta labai greitai. <…> Priežasčių galite teirautis patys, susiradę kontaktus internete. Raštiškų nurodymų neturime ir jų nereikalausime“.

Šiuo pranešimu Ieškovas buvo informuotas apie nutraukiamą leidinių teikimą į UAB „Norfos mažmena“ prekybos vietas, tačiau priežastys Ieškovui paaiškintos nebuvo. Nutraukus leidinių tiekimą į UAB „Norfos mažmena“ prekybos vietas, leidinių kiekis, kuris kas mėnesį buvo 2600 vnt., buvo sumažintas iki 600 vienetų, t.y. daugiau nei 4 kartus ir tiekta kitiems tiekėjams. Nurodžiau, kad UAB „Litpresa“ elgesys nurodant, jog „Priežasčių galite teirautis patys, susiradę kontaktus internete. Raštiškų nurodymų neturime ir jų nereikalausime“, parodo netinkamą, atsainų požiūrį į susidariusią situaciją.

Nurodžiau, kad iš esmės tai yra spaudos uždraudimas, arba cenzūros įvedimas. Nes iš skaitytojų atimama teisė gauti ir įsigyti laisvą spaudą. Toks atsakovo elgesys yra ne tik kad darantys žalą tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, tačiau nelogiškas, prieštaraujantis LR Konstitucijai, Konkurencijos įstatymui ir beveik visiems Visuomenės informavimo įstatymo punktams. Nurodžiau, kad tai yra kordinuota atka prieš laisvą spaudą, nes atsakovas UAB “Norfos mažmena” neteisėtai nurodė trečiam asmeniui UAB “Litpresai” išmesti iš “Norfos” prekybos tinklo ne tik savaitraštį “Laisvas laikraštis”, tačiau ir kitus leidinius : “Respubliką” ir ‘Vakaro žinias”.

Nurodžiau, kad tai kad prekybos centro vadovas sprendžia, kurie laikraščiai gali būti platinami, ir kuriuos skaitytojai turi teisę skaityti, yra aiški savivalė ir Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas. Sprendimas išmesti iš UAB „Norfos mažmena” prekybos tinklo leidinį „Laisvas laikraštis”, reiškia, kad visuomenės informavimo priemonės yra monopolizuojamos, ir rinkoje tėra vienas likęs „teisingas“ laikraštis – „Lietuvos rytas“. “Norfos” prekybos tinklas daugelį metų buvo to paties pavadinimo krepšinio komandos ‘Lietuvos rytas” rėmėjas, todėl galima manyti, kad toks ‘Norfos” savininkų poelgis uždarant “Respubliką”, “Vakaro žinias” ir ‘Laisvą laikraštį” yra sąlygotas susitarimo tarp “Norfos” ir “Lietuvos ryto” savininkų dėl konkurencijos eliminavimo. Nurodžiau, kad pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas valstybė atsako už tai, kad būtų išsaugotas „visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija“, o UAB „Norfos mažmena“ sprendimas pašalinti minėtus leidinius iš rinkos yra tiesioginis žingsnis sukuriant dominavimo padėtį minėtoje rinkoje. Uždraudus platinti leidinį „Laisvas laikraštis“ visame UAB „Norfos mažmena“ tinkle, praktiškai buvo sustabdyta visuomenės informavimo priemonės „Laisvas laikraštis“ veikla, jo skaitytojai, kurie buvo įpratę laikraštį pirkti “Norfos” tinkle, nebegali jo įsigyti.

Praktiškai tai reiškia visuomenės informavimo priemonės uždarymą, kitaip sakant, spaudos laisvės pabaigą. Nors „Laisvas laikraštis“ buvo platinamas UAB „Norfos mažmena“ tinkle daugiau nei 15 metų, šis sprendimas priimtas staiga, pažeidžiant eilę LR Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) nuostatų. Todėl ieškovas prašo teismo pripažinti atsakovo “Norfos mažmena” veiksmus neteisėtais ir priteisti padarytą žalą. Nes ieškovas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu ne neteisėti atsakovo veiksmai. Nurodžiau, kad „Laisvas laikraštis” yra Lietuvoje registruota visuomenės informavimo priemonė, joje dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie savo veiklą vykdo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konstituciją. Atsakovas “Norfos mažmena” nurodė tik tokį motyvą, kodėl jie atsisakė prekiauti “Laisvu laikraščiu” : “tai reikėjo padaryti jau seniai”.

Šį motyvą “Norfos mažmena” nurodė “Litpresai”, su kuria ieškovas yra sudaręs platinimo sutartį. Šis atsakymas kaip tik ir įrodo, tai kad “Norfos mažmena” jau seniai norėjo uždaryti “Laisvą laikraštį” matyt dėl jo skelbiamo turinio – tai yra vyriausybės kritikos vadinamos covid19 pandemijos metu. Tai, kad prekybos tinklas sprendžia, kad vienais spaudos leidiniais galima prekiauti, o kiti staiga tampa “uždarytini”, atsisakant juos platinti, yra akivaizdus kišimasis į spaudos laisvę ir leidinio turinį. Ar begalima dar atviriau pasakyti, kad “Norfos mažmena” nori būti spaudos leidinių savininku, nei pasakant, kad kai kuriuos leidinius “jau seniai reikėjo uždaryti”, todėl jais neprekiausime.

Nurodžiau, kad atsakovas pažeidė beveik visus Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) straipsnius : Tai yra VII 29 str. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje 1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių. 2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu. Šiuo atveju prekybos tinklai pagal kažkieno komandą uždarė tris spaudos leidinius ir taip apribojo sąžiningą konkurenciją ir pasirinkimą. Taip pat pažeistas ir VIĮ 16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas 1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę : 1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. 2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

Kartu atsakovas pažeidė NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMo 3 straipsnis. Nesąžiningos komercinės veiklos draudimas : 1. Nesąžininga komercinė veikla draudžiama. 2. Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir 1) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Šiuo atveju “Norfos prekybos” uždraudimas prekiauti trimis leidiniais, kuriais prekiavo daugiau nei 15 metų yra akivaizdus nesąžiningos komercinės veiklos įstaymo draudimo pažeidimas.

Dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis. Įstatymo taikymas nurodo, kad : 1. Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis. Uždraudimas prekiauti trimis opoziciniais leidiniais yra akivaizdus Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Nurodžiau, kad pagal LR VĮĮ nuostatas, valstybė atsako už tai, kad būtų išsaugotas „visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija“, o UAB „Norfos mažmena“ sprendimas pašalinti minėtus leidinius iš rinkos yra tiesioginis žingsnis sukuriant dominavimo padėtį minėtoje rinkoje. Dėl faktinio savaitraščio uždarymo Uždraudus platinti leidinį „Laisvas laikraštis“ visame UAB „Norfos mažmena“ tinkle, buvo sustabdyta visuomenės informavimo priemonės „Laisvas laikraštis“ veikla, jo skaitytojai nebegali jo įsigyti. Praktiškai tai reiškia visuomenės informavimo priemonės uždarymą, kitaip sakant, spaudos laisvės pabaigą.

Nors „Laisvas laikraštis“ buvo platinamas UAB „Norfos mažmena“ tinkle daugiau nei 15 metų, šis sprendimas priimtas staiga, pažeidžiant eilę LR VIĮ straipsnių. Nurodžiau, kad atsakovas, apribodamas konkurenciją ir nuomonių laisvę, pažeidė minėtus Visuomenės informavimo įstatymo straipsnius. “Norfos mažmena” veiksmai tiesiogiai pažeidžia ne tik VIĮ, tačiau ir LR Civilinio kodekso 5 ir 6.6 straipsnius. Jie taip pat prieštarauja teismų praktikai. Tai, kad atsakovas pats sprendžia, kada jam uždaryti spaudos leidinius, ir jis gali tai padaryti be jokių motyvų ir yra tai numatęs net savo sutartyje su leidiniu platintoju “Litpresa”, pažeidžia CPK 5 str. minėtus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nurodžiau, kad nei UAB „Litpresa“, nei UAB „Norfos mažmena“, susisiekus su jos vadovu, nepaaiškino dėl kokių priežasčių Ieškovo atžvilgiu taikomos tokios sankcijos. Nebuvo pateikti jokie motyvuoti sprendimai, paaiškinimai, todėl manytina, kad UAB „Litpresa“ yra žinomos tikrosios priežastys, tačiau dėl siekio toliau dirbti su UAB „Norfos mažmena“ yra veikiama išvien. Nurodžiau, kad kadangi ‘Litpresa” tik vykdė atsakovo UAB “Norfos mažmena” neteisėtą nurodymą išimti ‘Laisvą laikraštį” iš prekybos, ir tokia galimybė buvo numatyta šių dviejų įmonių sutartyje, tai ieškovas turi pagrindą reikalauti iš UAB „Norfos mažmena“ atlyginti 2060,00 Eur nuostolius (negautas pajamas).

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Prekybos tinklo vadovo sprendimas atsisakyti prekiauti vienais leidiniais, o palikti tik ‘Lietuvos rytą”, su kuriuo atsakovas yra sudaręs rėmimo sutartį, yra akivaizdus kišimasis į spaudos laisvę. Nes iš skaitytojų atimta teisė rinktis. Ne verslo atstovai turėtų spręsti apie ką laikraščiai turi rašyti, o ko nerašyti. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnis (toliau – LR VIĮ) numato, kad: „Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas”.

Savaitraštis „Laisvas laikraštis“ niekada nepažeidė minėto įstatymo 19 str. 1 ir 2 dalies nuostatų, todėl pagrįstai laikytina, kad „Laisvo laikraščio“ eliminavimas iš rinkos yra jo fizinis sunaikinimas, arba visuomenės informavimo priemonės fizinis sustabdymas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškovo ieškinį melagingais pagrindais – nurodęs, kad neva civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 jau yra išnagrinėtas analogiškas ieškinys ir kad naujas ieškinys teikiamas tuo pačiu pagrindu ir tomis pačiomis aplinkybėmis.

Tai sąmoningas teisėjo Maciejevski melas, nes teismas nė vienoje byloje nenagrinėjo aukščiau aprašytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Tai puikiai žinoma ir nutartį priėmusiam teisėjui Maciejevsky, nes ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad naujas ieškinys yra reiškiamas visai kitu pagrindu ir kitam atsakovui. Nes ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 buvo pareikštas bendriems atsakovams UAB “Litpresa” ir UAB “Norfos mažmena”, ir ieškinio pagrindas buvo ieškovo ir ‘Litpresos” 2022-03-18 sudaryta leidinio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. T-575. Žalą ieškovas kildino iš šios sutarties nesilaikymo.

O šio ieškinio dalykas yra visai kitas, tai ne sutarties punktų nesilaikymas, tačiau visai kitas pagrindas – spaudos monopolizavimas, neteisėta komercinė veikla, Visuomenės informavimo ir Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Nurodžiau, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 apskritai nenagrinėjo šių aplinkybių ir nieko dėl jų nepasisakė, ir ieškinį atmetė vieninteliu motyvu – nerado pagrindo teigti, kad atsakovas “Litpresa” “elgėsi nesąžiningai ir dėl nebendradarbiavimo su ieškove sukėlė jai nuostolių. Tokių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo”.

“Ieškovės teiginiai dėl laisvos spaudos žlugdymo, dėl konkurencijos visuomenės informavimo srityje ribojimo, taip pat dėl to, kad atsakovės veikė ne savo valia, bet valdžios institucijų ar saugumo tarnybų nurodymu ar dėl jų įtakos, vertintini ne kaip teisiniai argumentai, bet kaip deklaratyvūs pareiškimai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti, be to, jie peržengia nagrinėjamoje byloje sprendžiamo civilinio ginčo tarp privačių juridinių asmenų ribas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas šių ieškovės teiginių nevertina ir dėl jų nepasisako”, – nurodė teismas minėtoje byloje 2-11103-1154/2022. Kitaip sakant, teismas sąmoningai veikė prieš ieškovą, ieškodamas preteksto atsmesti ieškinį, ir niekaip nepasisakė dėl minėtų aplinkybių. Išpuolis prieš spaudos laisvę buvo paliktas nenagrinėtu, teismui išvengiant savo pareigos vykdyti įstatymus ir prižiūrėti, kad laisva spauda nebūtų persekiojama. “Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios <…>.” Teismas nieko nepasisakė dėl masinių Visuomenės informavimo ir Konkurencijos įstatymo pažeidimų, todėl padarė esminį CPK pažeidimą. Naujas ieškinys yra teikiamas visai kitu pagrindu – dėl neteisėtos “Norfa mažmena” komercinės veiklos, Konkurencijos ir Visuomenės įstatymo pažeidimų. spaudos uždraudimo ir cenzūros. Nė vienos iš šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. CPK 14 straipsnis. Betarpiškumo principas nurodo, kad 1. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Nė viena iš mano ieškinyje nurodytų aplinkybių nebuvo teisme išnagrinėta ir teismas nieko dėl jų nieko nepasisakė, todėl iš esmės pažeidė CPK 14 str. reikalavimus.

Dėl Europos Žmogaus teisių konvencijos

Minėtas atsakovo “Norfos mažmena” sprendimas uždaryti laisvą spaudą prieštarauja ir Europos Žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniui. Saviraiškos laisvė (Kiekvienas turi teisę į atsakingą saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, taip pat spaudos laisvę). Nurodymas išmesti spaudos leidinius iš prekybos tinklu vieninteliu motyvu – nes “seniai tai reikėjo padaryti” yra tiesioginis išpuolis prieš spaudos laisvę, nes prekybos centro savininkai pripažįsta, kad laisvą spaudą uždarė dėl jos skelbiamo tūrinio. Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad 10-as Konvencijos straipsnis saugo teisę į saviraiškos laisvę – vieną pagrindinių demokratinės bendruomenės ramsčių. Žiniasklaida reikalauja ypatingos apsaugos, nes jai tenka svarbiausias vaidmuo saugant saviraiškos laisvę. Šis straipsnis garantuoja teisę kritikuoti, kelti hipotezes, vertinti ir turėti savo nuomonę. Kiekvienas turi teisę į atsakingą saviraiškos laisvę žodžiu ir raštu. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, taip pat spaudos laisvę. PRAKTIKOJE saviraiškos laisvė apima…… spaudos, radijo ir televizijos laisvę: be laisvos ir gausios spaudos nėra demokratinės visuomenės. Laisvė reikšti savo nuomonę, garantuojama 10. straipsnio, yra taikoma ir įžeidžiančiai, šokiruojančiai informacijai bei idėjoms, kurios neramina valstybę arba atitinkamą grupę asmenų. Valstybės turi pareigą ginti šią teisę. 2008 m. Teismas pripažino 10. straipsnio pažeidimą byloje Lopes Gomes da Silva prieš Portugaliją. Vicente Jorge Lopes Gomes da Silva, kuris tuo metu ėjo direktoriaus pareigas dienraštyje „Público“, buvo nuteistas už šmeižtą. Teismas nurodė, kad laisvė skleisti savo nuomonę yra ypač reikšminga spaudai, o dalyvaujančio viešajame gyvenime politiko atžvilgiu priimtinos kritikos ribos yra platesnės. Palyginti: 2009 m. byloje „Times Newspapers Ltd“ prieš Jungtinę Karalystę (nr. 1 ir 2) Teismas nusprendė, kad laikraščio nubaudimas dėl įžeidžiančių straipsnių, kurie buvo archyvuojami internete, viešinimo, nepažeidė Konvencijos.

Dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo

Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismo teisėjai nuo 2009 m. mane persekioja už visiškai teisėtą veiklą. Esu daug kartų nuteistas šio teismo teisėjų pastariesiems nuolat darant sunkius nusikaltimus – dokumentų klastojimą ir piknaudžiavimą. Jau 12 kartą kreipiausi su prašymu į taip vadinamą teismą, kuriuo prašiau atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas A.Sadecko prevencinis ieškinys ir atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu.

Nors minėtoje byloje man buvo įvesta cenzūra, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, minėtas Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas jau 12 kartų atsisakė panaikinti cenzūrą priimdamas suklastoas nutartis. Kadangi reikalauju šių teisėjų atsakomybės, tai visas Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas susivienija prieš mane ir veikia kaip organizuotas susiviejinimas, blokuodamas bet kokius mano bandymus rasti teisingumą šioje valstybėje. Esu pareiškęs ieškinį valstybei dėl neteisėto persekiojimo ir neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Civilinė byla Nr. e2-15472-608/2023 šiuo metu nagrinėjama tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme.

Tai, kad daugiau nei dešimt Vilniaus apygardos baudžiamųjų ir civilinių skyrių teisėjai mano atžvilgiu priėmė neteisėtus sprendimus, legalizuodama cenzūrą, padaro šį teismą pažeidžiamą ir neobjektyvų, nes teisėjai nebegali priimti objektyvių sprendimų, žinodami, kad reikia gelbėti nuo atsakomybės jų kolegas, priėmusius mano atžvilgiu neteisėtus sprendimus. Todėl prašau nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą nuo mano skundų nagrinėjimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t.y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad šaliai palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1082/2014; ir kt.). Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, ir egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (t.y. egzistuoja aplinkybės, leidžiančios manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu), laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos. Visos aplinkybės, patvirtinančios ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, yra išsamiai išdėstytos ieškinyje. Kartu su šiuo ieškiniu į bylą taip pat yra pateikti ieškovės nurodytas aplinkybes bei reikalavimus pagrindžiantys įrodymai. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Kaip minėta, antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t.y. laikinosiomis priemonėmis siekiama, kad šalių turtinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-809/2005; 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-613/2007). Sustabdžius savaitraščio „Laisvas laikraštis“ prekybą UAB „Norfos mažmena“ tinkle, leidėjui, tiek ir savaitraščio skaitytojams šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala (įskaitant ir neturtinę žalą, kuri ieškinyje nedetalizuojama), kuri didėja kiekvieną dieną. Todėl siekiant veiksmingo teismo sprendimo įgyvendinimo bei mažesnių ieškinio reikalavimų, būtina stabdyti šiuos nepagrįstus ir neteisėtus atsakovių veiksmus ir iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje dienos, atnaujinti leidinio prekybą pilnu tiražu.

Remdamasis išdėstytu, ir CPK 14 str., prašau :

1. Panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir piimti mano ieškinį nagrinėti. 2. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujinti leidinio „Laisvas laikraštis“ prekybą įprastiniu 2600 vienetų tiražu, iš kurių 2000 vienetų kas savaitę platinama UAB „Norfos mažmena“ tinklo parduotuvėse.

Facebook komentarai
});}(jQuery));