Vilniaus apygardos teismo šefė Loreta Braždienė minų lauke: „Siūlau atsakingai vertinti veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui.“

Vilniaus apygardos teismo šefė Loreta Braždienė minų lauke: „Siūlau atsakingai vertinti veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui.“

Ugnė Kryžiutė

Esu įpratusi netikėti tuo, kas vyksta teisminės valdžios scenoje. Bet šį kartą įtariu, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkė  Loreta Braždienė neteko amo. Ir yra dėl ko. Patekus tarp kūjo ir priekalo galima pasijusti it minų lauke – nežinai, kada driokstels. Nenupirkta žiniasklaida skambina varpais, kad L.Braždienės priežiūroje esančiuose teismuose užmaskuotu būdu veikia KGB mafijos pagrindu suburta grupuotė. Dar grėsmingiau, kad plikai akiai nematomi mafijos čiuptuvai rangosi po Lietuvos apeliacinį teismą ir Teisėjų tarybą. Čia jau ne juokai, nes  mafijoziai  sąmoningai veikia prieš valstybės konstitucinę santvarką. Sukelti griūtį ne kiekvienam lemta. Bet aš jau regiu tą mažą akmenėlį, kuris gali išversti nežinia kur dardantį ydingą trijų pakopų teismų sistemos vežimą.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas neseniai buvo išrinktas Teisėjų tarybos pirmininku. Iš to galima spręsti, kad Teisėjų taryboje demokratijos mechanizmas, kažin, ar realiai veikia. Jei taip ir toliau (juodžiausiuose  Lietuvos politikų scenarijuose to dar nėra buvę) Seimą hipnotizuos Mockaus žiniasklaida, Sovietų Sąjungos jėgos struktūrai ištikimai tarnavęs A.Valantinas(!) tautos didžiam nusivylimui gali būti prastumtas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą.

Pasak senovės hebrajų karo strategų, didžiausi darbai daromi tyliai, o jų pasirinktas  taikinys yra nieko neįtariantis patiklus čiabuvis.  Bet šliaužianti teisminės valdžios okupacija jau negali vykti pagal šią strategiją. Viešojoje erdvėje sklinda žinios, kad A.Valantino karjeros laineris gali netikėtai smigti. Štai, kodėl A.Valantino komanda visomis išgalėmis nori nuteisti ir taip pribaigti, nutildyti vilnietį Zigmantą Šegždą – žmogaus teisių aktyvistą, drąsiai  kovojantį už realią teismų pertvarką. Šiandien iš jėgų išsidėstymo šachmatų lentoje matau, kad intelektu neblizganti grupuotė dar vis nesusizgrimba, kad jau pralaimėjo informacinį karą prieš intelektualą, kuris perprato teisminės valdžios tikrąjį veikimo mechanizmą ir paskelbė šachą teismuose veikiantiems KGB šacher-macheriams.

Minų laukas, kurį turi įveikti apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, yra tikrai atgrasus.  Jai pavaldus teisėjas Rinaldas Adamonis lyg nuo grandinės nutrūkęs svingeris toliau nevaržomai pramogauja Vilniaus regiono apylinkės teisme.  Pasirodo, kad nerti į pramogų pasaulį apsimoka. Ypač, jei už pramogas apmokama iš valstybės biudžeto. Vienas funkcionierius iš teisingumo ministerijos yra pasakęs, kad lietuvių tautos institucinis terorizavimas prokuratūroje ir teisme, kaip atskira pramogos rūšis, valstybiniam egzekutoriui („pramogų organizatoriui“) nieko nekainuoja. Valstybė už tai netgi skatina –  teismo darbuotojui už pramogavimą išmoka kosminio dydžio algą su priemokomis ir premijomis. 

Dabartinės pramogos esmė ta, kad KGB papulkininkio palikuonis linksminasi – rafinuotais tėvuko metodais bando negyvai užterorizuoti tikra rakštimi „teisinės sistemos“ sėdmenyse tapusį žmogaus teisių aktyvistą. Facebook‘e transliuojamas žiurkių lenktynes užgniaužusi kvapą stebi teisėjų „žiuri“, saviškę žiurkę kurstydami „on line“ patarimais apie tai, kaip būtų galima gudriau neutralizuoti priešingą gyvį. Kokia „žiuri“ sudėtis ir kas jai pirmininkauja, nuspėti nesudėtinga.

Man yra labai apmaudu, kad egzotikos ištroškusią teisėjų „žiuri“, turbūt, labai imponuoja faktas, kad R.Adamonis savo konkliudentiniais veiksmais, ko gero,  pripažino nesąs teisėjas, bet kažkas kitas, jei norite, nelabasis, mafijozas ar pasakos veikėjas žąsinas Gagonas. Tačiau visi suprantame, kad žmonių negali teisti su morale ir sąžine nelabai bendraujantis teisėjas, deja, savo asmens pavyzdžiu viešai pozicionuojantis agresyvaus žąsino įvaizdį. Dabar jau visuomenei tampa svarbu, kad pačiam R.Adamoniui toks jo įvaizdis nesvarbus. Bet kyla realus pavojus, kai ši teisėjo agresija itin pasitarnauja Kremliui, veikiančiam prieš mūsų valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą.

Užminuotas laukas. Kur bepažiūrėsi – vien tik styrančios minų antenos… Galiu suprasti, kaip tai gąsdina Vilniaus teismų apygardai vadovaujančią pirmininkę. Noriu priminti, kad Loreta Braždienė asmeniškai atsakinga už Vilniaus apygardoje veikiančių pirmosios instancijos teismų administracinės veiklos priežiūrą, be to ji yra išrinkta Teisėjų tarybos narė. Jos tiesioginė pareiga yra  ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje, užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismais, stebėti jai pavaldžių teisėjų elgesį ir tinkamu metu inicijuoti neeilinį pažeidžiamų teisėjų veiklos vertinimą. 

Dabar teismo pirmininkė priversta raudonuoti dėl jos teisme dirbančios teisėjos Lauretos  Ulbienės 2018-12-10 teismo nutarties. Naujiena ta, kad Zigmantas Šegžda apskundė apygardos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valdo Bugelevičiaus nutartį, kuria teisėjas nesiteikė įžvelgti nusikalstamos veikos Igno Adamonio veiksmuose. Pasak spaudos, pastarasis tarnaudamas  įstatymu pripažintoje  nusikalstamoje struktūroje KGB, vykdė okupacinės valdžios ir jos pagrindinės represinės struktūros KGB organų nurodymus.

Manau, kad teisėja Laureta  Ulbienė 2018-12-10 teismo nutartimi įteisino nepriklausomos valstybės okupaciją(!): „Pareiškėjas prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prieš Igną Adamonį, vadovavosi tik tuo, kad jis (Adamonis) tarybiniais laikais dirbo valstybės saugume.(…) Vadovaujantis tokia pareiškėjo logika ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradėtas prieš visus saugumo darbuotojus, kurie dirbo tarybiniais laikais.“ Prašau LL redakciją paskelbti šią teismo nutartį.

Visuomenė turi žinoti, kad teisminėje valdžioje turime  užkonservuotą sluoksnį sovietinių dinozaurų, akylai saugančių, kad nebūtų iškelta nė viena baudžiamoji byla asmenims, tarnavusiems  įstatymu pripažintoje  nusikalstamoje struktūroje – KGB. Teisėtą žmonių pasipiktinimą turėtų kelti aplinkybė, kad teisėja Laureta  Ulbienė teismo nutartyje nuslėpė tiesą. Anot spaudos, tyrimo medžiagoje yra archyviniame dokumente užfiksuotas įrodymas, jog nuo 1990-03-11 iki 1991-10-30  Ukmergėje, nepriklausomos valstybės teritorijoje Sovietų Sąjungos kadrinis karininkas Ignas Adamonis (teisėjo Rinaldo Adamonio tėvas) kartu su grupe ginkluotų asmenų, pasivadinusių „Ukmergės rajono  KGB skyriumi“, vykdė nusikalstamą veiką – padėjo kitai valstybei – Sovietų Sąjungai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenumą ir teritorijos vientisumą!

2018-12-14 Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L.Braždienė gavo žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos įspėjantį pranešimą dėl pavojingų sąsajų tarp teisėjų A.Valantino ir  R.Adamonio,  prokuroro Gyčio Normanto, buvusio Vilniaus apygardos prokuratūros šefo Ramučio Jancevičiaus, verslo koncernų  ir valstybės vykdomų nesąžiningų viešųjų pirkimų, iš kurių  milijardinės sumos atkatų pagalba papildo verslo koncernų, valstybės tarnautojų ar politikų juodąsias kasas.

Pranešime L.Braždienė buvo informuota, kad JAV lietuvių internetinis laikraštis „Bičiulystė“ publikacijoje „Teisminė valdžia tarp šiapus ir anapus: nelabasis, žąsinas Gagonas ir mafija“ paviešino, kad konkrečiomis pavardėmis išvardyti teisminės valdžios atstovai sąmoningai vykdo veiklą, nukreiptą prieš valstybės konstitucinę sąrangą, o žmogaus teisių aktyvistas Z.Šegžda Amerikos laikraščiui pranešė, kad jis, „kaip kiekvienas kitas pilietis, deja, matydamas teisėjo vardą ištikusią devalvaciją, turi konstitucinę pareigą apie tai informuoti Teisėjų tarybą.“

2019-01-16 rašte Nr.TR-46 teismo pirmininkė L.Braždienė pateikia Z.Šegždai atsakymą, jį pavadinusi daug žadančiai: „Dėl teisėjo Rinaldo Adamonio keliamų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui.“ L.Braždienė rašte atskleidžia, turinti pagrįstų problemų, dėl kurių negali vertinti pareiškime nurodytų asmenų keliamų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui.

Paskui teismo pirmininkė prideda: „Jums siūloma atsakingai įvertinti deklaruojamus teiginius apie teisėjo R.Adamonio veiksmus, kurie, Jūsų teigimu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. (…) Dėl kitų pareiškime dėstomų samprotavimų, nesusijusių su teisėjo R.Adamonio elgesiu tiesioginių pareigų atlikimo metu ir elgesiu, nesusijusiu su tiesioginių pareigų atlikimu, nebus pasisakoma.“

Skaitydama pastarąjį sakinį ir mėgindama suprasti minties esmę vos neišsinarinau sprando. Ir kiekvienam bandančiam suprasti nebus lengva. Suvokiau tiek, kad L.Braždienė dėl aktyvisto įžvalgų pateko į nepavydėtiną situaciją. Pasak psichologų, apstulbusiam žmogui racionalus mąstymas laikinai užsiblokuoja. Kita, paprastesnė versija ta, kad teisėjų žiuri pirmininkas, matyt, apskritai uždraudė teismo pirmininkei pasisakyti apie į užmestą tinklą įkliuvusį teisėją, kuris elgiasi skandalingai tiek tiesioginių pareigų atlikimo metu, tiek ir po darbo. Bet už tai R.Adamonis kaip visada triumfuoja. Visai neseniai  šį teisėją  dar neregėtais turtais užpylė Panevėžio apygardos teismas, kuris „gyvsidabrio byloje“ iš valstybės iždo jam priteisė 50 000 eurų dydžio neturtinę žalą.

2019-01-16 rašte teismo pirmininkė L.Braždienė atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisių aktyvisto „pareiškimas balansuoja ties siekio įžeisti teismą ar jo darbuotojus riba.“  Ką gi. Visiems geras nebūsi. Bet sunkūs pasirinkimai belaukiantįjį suėda. Manau, kad teisėjų tarybos narė L.Braždienė, draskoma išorinių prieštaravimų, siekia pasidalinti apie tai, kad ji  norėtų subalansuoti  nenupirktos žiniasklaidos, LR Prezidentės D.Grybauskaitės ir Teisėjų tarybos pirmininko A.Valantino interesus, kadangi pastarasis labai suinteresuotas, kad teismo darbuotojas R.Adamonis nepagrįstai nuteistų aktyvistą. Tačiau poniai civilinių bylų teisininkei derėtų tinkamu laiku ir atsakingai įvertinti aktyvisto keliamus valstybinės reikšmės klausimus, kad paskui netektų balansuoti ties siekio riba, kurią jai gali nustatyti naujai išrinktas LR Prezidentas. Prisiminkime kas atsitiko  L.Braždienės pirmtakui civilinių bylų teisėjui Vytautui Zeliankai, kai šis galbūt pagal A.Valantino nurodymą taip uoliai gynė teismo darbuotoją  R.Adamonį, kuris, kaip dabar išaiškėjo, stačia galva nėrė į Kremliui naudingą „pramogų pasaulį“.

L.Braždienė toliau dėsto: „Kritika yra leistina demokratinėje visuomenėje, jei ji yra proporcinga, neperžengia ribos, kai tokia kritika tampa įžeidimu“. Čia, matyt, teisėja duoda nuorodą į kraštutinai antidemokratinę ir teisėjus proteguojančią teisės normą, kurios kodinis pavadinimas yra „nepagarba teismui“. Šia norma manipuliuojant  galima užgniaužti praktiškai bet kokią žiniasklaidos kritiką teisminės valdžios atžvilgiu. Atsikvošėkite, ponai teisininkai! Apie kokią demokratinę visuomenę kalbate? Gal vertėtų susilaikyti nuo akis badančios demagogijos?! Ir nereikia neigti visuotinai pripažinto fakto, jog 97 procentai Lietuvoje veikiančios „demokratinės“ žiniasklaidos yra nupirkta arba išprievartauta iškreiptu būdu.

Belieka tik apgailestauti dėl teismo pirmininkės L.Braždienės užimtos pilietinės pozicijos. Įtariu, kad pirmininkė labai paviršutiniškai ir savaip aiškino aktyvisto pateiktus faktus apie KGB mafijos sąmoningą veiklą prieš mūsų valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą. Nustatęs ir informavęs apie tai, kaip konkrečiais veiksmais  „teismų darbuotojai“ pažeidžia teisės aktus,  kaip pačiais subtiliausiais būdais jie kenkia teismų autoritetui, ir tai pranešdamas turi tikslą tobulinti teisminės valdžios veiklą, pirmininkės L.Braždienės supratimu, žmogaus teisių aktyvistas kone siekia  … įžeisti teismą ar jo darbuotojus!!!  Anot Jano Huso: O sancta simplicitas! (vert. iš hebrajų k. – žmogau, nebūk patiklus).

Šaltinis. 2019-01-16 Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L.Braždienės raštas Nr.TR-46