Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Žmonės nėra lygūs įstatymui. Mūsiškiai lygesni už kitus.“

Antikonstitucinis virsmas pagal valstybės valdžios narę Loretą Braždienę: „Žmonės nėra lygūs įstatymui. Mūsiškiai lygesni už kitus.“

Konstitucija yra teisminės valdžios labiausiai užmirštas, tad nuolat trypiamas įstatymas. Šis įstatymas nustato, kad  teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Gi, viešoji erdvė užpilta publikacijomis apie tai, kad ši konstitucinė nuostata pažeidžiama, jei ji kertasi su įtakingų valstybės asmenų, teismuose suvešėjusios mafijos, verslo trikampių interesais. Valstybės pagrindinis įstatymas nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys lygūs. Bet jeigu teisminės valdžios narių mentalitetas, teisinė sąmonė  nepasikeis, o teismai ir toliau vaikysis  raudonojo maro krečiamos Šiaurės Korėjos standartų, iki tikrosios piliečių lygybės keliausime šviesmečius.

Gaila, bet nėra jokio faktinio pagrindo mūsų valstybės vadinti nepriklausoma demokratine respublika, kol teismuose įžūliausiu ir agresyviausiu būdu pažeidžiamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, kol teismai tik apsimeta, kad vykdo  teisingumą. Teisėjai klausydami ne įstatymo, bet įtakingų veikėjų nurodymų, savinasi visai Tautai priklausančias suverenias galias. Todėl kyla būtinumas aktyvuoti Konstitucijos 3 straipsnį, kuris suteikia kiekvienam piliečiui teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.

Mano kolegė jau rašė, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė perkeltine prasme pakliuvo į minų lauką. Papildydamas vaizdingą metaforą, galvoju, kad  teismo pirmininkė pasiklydo įtakingų asmenų turtinių ir kitų interesų lauke, o teisėjo Vytauto Zeliankos (patraukto iš apygardos teismo pirmininko posto) klaidų periodiškas atkartojimas  jai atvėrė  naujus veiklos horizontus. Toliau nepriklausomas teisės analitikas pateiks faktų analizę, įvykių prognozę ir  vertinimus apie tai, kiek stebimi teisėjos L.Braždienės  veiksmai atitinka šalies pagrindinį įstatymą ir kokios netektys gali ištikti valstybę tuo atveju, jei nuo įstatymo būtų ženkliai nukrypta.

Pradėkime nuo teisėjos L.Braždienės politiškai motyvuoto pareiškimo 2019-01-22 rašte Nr.TR-81, adresuotame vilniečiui, žmogaus teisių aktyvistui Zigmantui Šegždai: „Atkreipiame pareiškėjo dėmesį, kad deklaratyvūs teiginiai – „siekdamos turtinės ir kitos naudos teisėjos Rūta Kazlauskienė, Jolanta Bagdonienė, Dalia Zeniauskaitė, Laima Gerasičkinienė sąmoningai kenkia teismų autoritetui ir veikia prieš valstybės konstitucinę santvarką“ turi būti reiškiami labai apgalvotai ir atsakingai.“

Visgi, mano galva, kovojančio už realią teismų pertvarką Z.Šegždos kaltinti nėra už ką. Mano žiniomis, pilietiškai aktyvus žmogus renka, analizuoja ir teikia LR Prezidentūrai medžiagą iš viešų teismo posėdžių apie minėtų teisėjų veiklą nuo 2014 metų. Vien tik nuo 2018 m. lapkričio mėnesio Z.Šegžda pateikė pirmininkei L.Braždienei penkis(!) pareiškimus (kopijas – Prezidentūrai) su informacija apie minėtų teisėjų pažeidimus. Bendra šių pareiškimų – faktinių aplinkybių ir išsamios analitinės informacijos apimtis – 20 puslapių  teksto. Iš L.Braždienei perduotos medžiagos teksto galime spręsti apie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo mastelį. O mano vertinimu, šis mastelis nešališką  protingą stebėtoją verčia griebtis už galvos.

Tačiau, pagal tai, kaip teismo pirmininkė L.Braždienė įnirtingai gelbėja nuo atsakomybės buvusią Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę Sigitą Jurgelevičienę, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkę Jolantą Bagdonienę ir teisėją Rūtą Kazlauskienę, galiu spręsti, kad  L.Braždienei šių ponių turtiniai ir kiti interesai yra svarbesni už jos pačios. Nė pridėsi, nei atimsi. Pavydėtinas „teisės tarnaitės“ paslaugumas už valstybės iždo pinigus!

Įsijautusi į įtakingų asmenų turtinių interesų gynimą, aukščiausios teisminės valdžios narė L.Braždienė, įtariu, paneigė konstitucinę nuostatą, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Ar civilinėse bylose besispecializuojanti teisėja galvoja, kad Civilinio proceso kodeksas (CPK) nėra įstatymas, o jo teisės normos neprivalomos asmenims, turintiems privilegijų?! Mano turima medžiaga leidžia drąsiai konstatuoti, kad teisminė valdžia, sąmoningai darydama procesinės teisės normų pažeidimus, suteikė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) eksdirektorei S.Jurgelevičienei daugybę išimčių ir privilegijų dėl jos socialinės padėties. Pastaroji aplinkybė aiškiai indikuoja antikonstitucinį teisminės valdžios virsmą.

Nosį riečia Lotynų Amerikos despotizmas, kai S.Jurgelevičienei iškeltoje civilinėje byloje teisėja Rūta Kazlauskienė į visus iš eilės teismo posėdžius kviečia policijos pareigūnus, matyt, tam, kad darytų milžinišką spaudimą, įbaugintų ir pažemintų ieškovą –  aktyvistą Z.Šegždą. Trenkia bananų respublikos radikalizmu, kai teisminė valdžia – L.Braždienė kone turėdama prigimtinę teisę į agresiją cituoja Jolantos Bagdonienės teismo nutartį, kurioje piktinamasi, kad aktyvistas savarankiškai surašė ir įteikė motyvuotą pareiškimą dėl teisėjos Rūtos Kazlauskienės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

O štai aktyvistui skirtame  2019-01-24  rašte Nr,TR-88 teisėja L.Braždienė cituoja savo pavaldinę teisėją Rūtą Kazlauskienę, kuri norėdama pažeminti žmogaus orumą melagingai teigia, kad jam „paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie S.Jurgelevičienės.“ Gaila, bet ponios teisininkės nežino, jog baudžiamojo proceso įstatyme procesinės prievartos priemonė „kardomoji priemonė nesiartinti“ apskritai neegzistuoja(!). Pasak liaudies išminties, „girdėjo, kad skambino, bet nežinia kurioj bažnyčioj.“ Teko girdėti, kad teisėja R.Kazlauskienė  nagrinėja ir baudžiamąsias bylas. Palinkėkime jai sėkmės procesinės prievartos priemonių  ad hoc teisėkūroje.

Turbūt iš natūralaus bejėgiškumo 2019-01-22 L.Brazdienės rašte Nr. TR-81 cituojamas agresyvus Jolantos Bagdonienės teismo pagrūmojimas ieškovui Z,Šegždai: „2018-11-23 teismo nutartyje konstatuota, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas nušalinimas, ieškovui Z.Šegždai buvo žinomos ir anksčiau, todėl teismas nurodė, jog piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui gali būti skiriama iki penkių tūkstančių eurų bauda.“

Įširdusios dėl praeities nuoskaudų teisėjos J.Bagdonienės teismas neleido iš bylos pasitraukti teisėjai Rūtą Kazlauskienei, sudarydamas jai sąlygas  toliau nevaržomai pataikauti VPT  eksdirektorės turtiniams interesams. Gi, L.Braždienė sutinka su tuo, kad aktyvisto pateiktos abejonės teisėjos nešališkumu yra pakankamos teisėjos R.Kazlauskienės nušalinimui. Bet yra vienas „bet.“ Dabar aktyvistas gali patekti į nepanorusios nusišalinti teisėjos nemalonę ir užsidirbti daugiatūkstantinę baudą, jei teisėjai kažkas nelogiškai ir ne pagal teisę pakuždėtų, jog teisėjo nušalinimo pareiškimas paduotas pavėluotai.  Neteisingas procesinės teisės normų aiškinimas, kad bet koks teisėjo nušalinimo pagrindas gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise, ypač jei teisėja vėl nelogiškai sumąstytų, kad nušalinimas turėjo būti reiškiamas anksčiau. Nepaisant to, kad reikšdamas nušalinimą teisėjai aktyvistas rėmėsi pažeidimų visuma, o ne atskirais laike išdėstytais užfiksuotais teisės normų pažeidimais.

Ką gi, „teisės sistemos“ viešai nepaskelbtas karas žmogaus teisių aktyvistui yra ir visada bus agresija ir brovimasis į žmogaus privatų gyvenimą. Agresija, grindžiama faktų, įrodymų klastojimu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių taikymu, aukštesnės instancijos teismo netikrinamais (abiejų instancijų teismai atsisako priimti  aktyvisto atskiruosius skundus) teisės aktų pažeidimais pirmosios instancijos teisme, tikrovės neatitinkančių žinių skleidimu, privilegijuotiems asmenims naudinga iškraipyta logika ir t.t. Supraskite, kad kare su korumpuotai sistemai neparankiu asmeniu visos priemonės geros. Z.Šegždos ir S.Jurgelevičienės civilinė byla, nuo 2017-ųjų subtiliausiais ar net įžūliausiais  būdais vilkinama veikiančių iš vien grupės teisėjų pastangomis,  yra akivaizdi išraiška nekonvencinio teisminio karo, nukreipto prieš aktyvistą,  prievartaujant jo turtą (bent jau taip žmogus supranta šio teismų maratono esmę).

Iš S.Jurgelevičienės, dabartinės Centrinių projektų valdymo agentūros prie Finansų ministerijos specialistės, procesinio elgesio matyti, kad jos priešieškinis turi kitą tikslą, nei nurodo jos prie6ieškinio dalykas. Tai reiškia, kad paduodama priešieškinį ir vilkindama procesą valstybės tarnautoja siekia trukdyti nagrinėti ieškovo ieškinį, daryti neteisėtą spaudimą ieškovui, jį įbauginti tam, kad savo naudai priverstų ieškovą neteisėtai perduoti turtą – 28 tūkst. EUR dydžio sumą ir priverstų ieškovą parduoti savo turtą, bei priverstų ieškovą parduoti turtą skubos tvarka per pusės metų terminą  jam nenaudinga kaina. Šiais veiksmais S.Jurgelevičienė sudarė kliūtį teismui siekti civilinio proceso tikslų – ginti ieškovo pažeistus interesus, trukdo teismui priimti sprendimą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Regis, kad šiuo atveju teisėjos R.Kazlauskienė bei L.Braždienė pataikauja S.Jurgelevičienės turtiniams interesams, tad  yra suinteresuotos veikti priešingai civilinio proceso tikslui.

Aktyvistas Z.Šegžda teigia: „Manau, kad Jurgelevičienė nurodytais veiksmais piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis –  nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą mano ieškinio išnagrinėjimą, kadangi jos paduoto ieškinio  tikslas skiriasi nuo tikslo, numatyto CPK 2 straipsnyje, t.y. atsakovės ieškinio tikrasis tikslas yra ieškinį naudoti kaip spaudimo priemonę ir psichinę prievartą, taikomą mano atžvilgiu, siekiant iš manęs prievartauti turtą ir priversti mene prieš mano valią parduoti man priklausantį turtą tretiesiems asmenims už Jurgelevičienės nustatytą kainą.“

VPT  eksdirektorės S.Jurgelevičienės priešieškinis vertintinas kaip nesąžiningas strateginis ieškinys, kaip piktnaudžiavimas teise. Teisė į teisminę gynybą nėra neribota, ir šios teisės ribos baigiasi ten, kur prasideda piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismo procesas turi atitikti savo paskirtį – teisingai, sąžiningai, greitai išspręsti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.  Aktyvistas šiuo atveju fiksuoja teisės pažeidimą – atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimo esmė ta, kad nagrinėjamu atveju teismo procesas naudojamas kitiems tikslams, atsakovė sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, turi tikslą daryti nepatogumus, siekia sukelti išlaidas. Išaiškintina, kad dėl piktnaudžiavimo teise  teismas turi teisę atsisakyti ginti S.Jurgelevičienės teises ir skirti jai 5 tūkst. Eur dydžio baudą.(CPK 95 str.)

Ar piktnaudžiaujama teise, sprendžiama pagal tai, kad atidus ir protingas asmuo nebūtų kreipęsis į teismą su priešieškiniu dėl savo teisių gynimo, įvertinęs savo materialines galimybes ir pasekmes. Atidus ir protingas asmuo neturėtų kreiptis į kredito uniją prašydamas paskolinti 85 tūkst. eurų piniginei kompensacijai išmokėti su 7 proc. metinėmis palūkanomis, per 20 metų sumokant vien tik banko palūkanų 86 tūkst. eurų. Be to kredito įstaigai draudžiama teikti paskolą, jei tai pažeistų „Atsakingojo skolinimo nuostatas“, kurias patvirtino Lietuvos banko valdyba. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad S,Jurgelevičienė neturi realios galimybės sumokėti kompensaciją ieškovui. Kadangi valstybės tarnautoja neišgali susimokėti trijų tūkstančių eurų dydžio žyminio mokesčio, ji pažeidžia įstatymą –  visais įmanomais būdais vengia susimokėti žyminį mokestį. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad ji neišgalės sumokėti aktyvistui 103 tūkst. eurų dydžio  kompensacijos ir neišgalės mokėti bankui mėnesinių įmokų, o tai įrodo jos ieškinio fiktyvų pobūdį.

Nors aktyvistas savo pareiškimuose (2018-11-27, 2018-12-03, 2018-12-18,  2018-12-27) kalte kala prie kryžiaus apygardos teismo pirmininkę Loretą Braždienę ir teisėją Rūtą Kazlauskienę, apygardos teismo pirmininkė nė viename iš savo penkių raštų-atsakymų nesiteikė paaiškinti, kodėl ji nestabdo antikonstitucinės veiklos. Z.Šegžda užfiksavo itin šiurkštų CPK pažeidimą: S.Jurgelevičienės ieškinys yra su trūkumais – praėjus 12 mėnesių nuo ieškinio padavimo ponia nesumokėjo valstybei kelių tūkstančių eurų dydžio žyminį mokestį.

Šioje situacijoje Z.Šegžda yra teisus. Nuo pat 2018-01-08 d., kai teisme buvo priimtas  S.Jurgelevičienės priešieškinis, teisėja R.Kazlauskienė  jau metai laiko nagrinėja atsakovės faktiškai nepaduotą priešieškinį, nes atsakovė kelia turtinius reikalavimus, bet nėra susimokėjusi įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teisėja Loreta Braždienė taip pat siekia pabėgti nuo įstatymo, gerai žinodama, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš civilinės bylos iškėlimo priėmimo teisme sąlygų (2017-10-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b.  Nr. e2-1238-236/2017).

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).

CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas), todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas.

Esant nurodytam, norėčiau įspėti Seimo narius ir Prezidentę D.Grybauskaitę, kad tekste išdėstyti nelabai apgalvoti ir atsakingi Teisėjų tarybos narės Loretos Braždienės veiksmai (neveikimas)  neatitinka Konstitucijos. Paneigdama žyminio mokesčio institutą teisminės valdžios narė užkirto galimybę  viešajam interesui siekti  svarbių tikslų – padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, ir užtikrinti piliečiams vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Labai gaila, kad S.Jurgelevičienę proteguojantiems Teisėjų tarybos nariams, teismų pirmininkams atsakingiems už 3 pakopų teismų sistemos priežiūrą  Loretai Braždienei ir Algimantui Valantinui šiuo atveju nėra svarbu, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas valstybei kainuoja itin brangiai. Kadangi buvo nukrypta nuo Konstitucijos ir kitų teisės aktų, peršasi susirūpinimą kelianti išvada, kad minėti valstybės valdžios nariai  pasisavino visai Tautai priklausančias suverenias galias.

Prašau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti Vilniaus apygardos teismo pirmininkės LBraždienės 2019-01-22 raštą Nr.TR-81.

Bronius Pogrindis