Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad A.Drižiaus nuomonė, jog „Vilniaus apylinkės teismas masiškai klastoja dokumentus A.Sadecko naudai“ ir kad „A.Drižius nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus“ yra pagrįsta faktais, ir nešmeižia A.Sadecko

Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad LL redaktoriaus  A.Drižiaus nuomonė, jog „Vilniaus apylinkės teismas masiškai klastoja dokumentus A.Sadecko naudai“ ir kad „A.Drižius nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus“ yra pagrįsta faktais, ir nešmeižia A.Sadecko

Vilniaus apygardos teismo kolegija gegužės 11 d. nutartimi atmetė buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir „Ekskomisarų biuro“ savininko Alvydo Sadecko privataus kaltinimo skundą „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui.

A. Sadecko teigimu 2015 m. vasario 2 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir 2015 m. vasario 7 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą?“ neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę šie teiginiai:

A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą…“: ..<…> visų lygių teisėjai A. Sadecko naudai taip masiškai klastos dokumentus, nieko nebijodami ir spjaudami ant Įstatymų ir Konstitucijos…“: ..<…> A. Sadeckas melagingu skundu pareikalavo…“.

2015 m. vasario 10 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir ir savaitraštyje ..Laisvas laikraštis“ straipsnyje ..Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas“ neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę šie teiginiai: Visose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo A. Sadeckas davė melagingus parodymus“; ..<…> teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai.“

2015 m. kovo 5 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir 2015 m. vasario 28 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Prokuratūros ir teismų užduotis – bet kokia kaina uždaryti „Laisvą laikraštį““ neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę šie teiginiai: <…> apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko nusikaltimus.„<…> apie A. Sadecko nusikaltimus.“

2015 m. vasario 27 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir 2015 m. vasario 28 d. savaitraštyje ..Laisvas laikraštis“ straipsnyje ..Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus“ nėra pagrindas nušalinti teismą““ neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę ir orumą šie teiginiai: „<…> teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai.„<…> Visose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo A. Sadeckas davė melagingus parodymus…“.

Vilniaus apylinkės teismas A.Drižių vasario 4 d. nuosprendžiu atmetė A.Sadecko skundą, nurodydamas, kad tai A.Drižiaus nuomonė, kuri yra pagrįsta faktais.

Panašiai pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas:

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 11 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Kolyčienės, teisėjų Arūno Kisieliaus, Stasio Punio, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant išteisintajam Aurimui Drižiui, jo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, nukentėjusiajam Alvydui Sadeckui, jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Alvydo Sadecko apeliacinj skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo Aurimas Drižius išteisintas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Aurimas Drižius buvo kaltinamas dėl to, kad tyčia, žinodamas, kad jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes, paniekins ir pažemins pareiškėjo garbę ir orumą, pakirs kitų pasitikėjimą juo, per visuomenės informavimo priemones, t.y. 2015 m. vasario 2 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir 2015 m. vasario 7 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, 2015 m. vasario 10 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir 2015 m. vasario 7 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis, 2015 m. kovo 5 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir 2015 m. vasario 28 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis’4, 2015 m. vasario 27 d. internetiniame puslapyje www.laisvaslaikraštis.lt bei 2015 m. vasario 28 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ paskleidė apie jį, Alvydą Sadecką, tikrovės neatitinkančią ir įžeidžiančią informaciją, neva jis padarė nusikaltimą, tuo padarydamas jam žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu A. Drižius išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių. A. Sadeckc civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. 

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis Alvydas Sadeckas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį – pripažinti A. Drižių kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, skirti A. Drižiui realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir patenkinti civilinį ieškinį.

A. Sadeckas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje visai neatliko kiekvieno teiginio analizės ir dėl konkrečių teiginių nepasisakė. Kaltinimo esmė buvo ne keturių straipsnių parašymas, o konkrečių devynių viešų teiginių paskleidimas keturiuose straipsniuose, taip paskleidžiant šmeižtą.

A. Sadecko teigimu 2015 m. vasario 2 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir 2015 m. vasario 7 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis44 straipsnyje „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą?44 neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę šie teiginiai: „<…> A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą…44; „<…> visų lygių teisėjai A. Sadecko naudai taip masiškai klastos dokumentus, nieko nebijodami ir spjaudami ant įstatymų ir Konstitucijos…44; „<…> A. Sadeckas melagingu skundu pareikalavo…44.

2015 m. vasario 10 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir 2015 m. vasario 7 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis44 straipsnyje „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas4- neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę šie teiginiai: Visose baudžiamosiose bylose dėl

teismo sprendimo nevykdymo A. Sadeckas davė melagingus parodymus44; „<…> teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai.44

2015 m. kovo 5 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir 2015 m. vasario 28 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis44 straipsnyje „Prokuratūros ir teismų užduotis – bet kokia kaina uždaryti „Laisvą laikraštį4444 neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę šie teiginiai: <…> apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko nusikaltimus.44; „<…> apie A. Sadecko nusikaltimus.44

2015 m. vasario 27 d. internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt ir 2015 m. vasario 28 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis44 straipsnyje „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą4444 neatitinka tikrovės ir žemina A. Sadecko garbę ir orumą šie teiginiai: „<…> teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai.44; „<…> Visose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo A. Sadeckas davė melagingus parodymus…44.

Šiais teiginiais anot A. Sadecko A. Drižius paskleidė tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius A. Sadecką teiginius – neva jis davė melagingus parodymus, pateikė melagingą ieškinį teismui, tariamai A. Sadecko naudai teisėjai priiminėja neteisėtus sprendimus, A. Sadeckas yra korupciniais ryšiais susijęs su teisėjais, kurie priiminėja neteisėtus sprendimus jo atžvilgiu, tariamai A. Sadeckas įvykdė kitus nusikaltimus. Teismas nepagrįstai aukščiau nurodytus teiginius laikė A. Drižiaus nuomone. A. Sadeckas teismui pateikė įrodymus, kad jis nėra teistas, todėl minėti teiginiai negali būti laikomi nuomone.

Kadangi straipsnyje nurodyti A. Drižiaus teiginiai nurodyti kaip tikri faktai, jų paskleidimu susidarė aiškiai neigiamas įsitikinimas apie A. Sadecką. A. Sadecką šmeižia teiginiai, kad jis yra įvykdęs nusikaltimus, davęs melagingus parodymus, jo naudai teisėjai priiminėja neteisėtus sprendimus, jis yra korupciniais ryšiais susijęs su teisėjais.

A Drižius nurodė, kad A. Sadeckas yra padaręs nusikaltimus (t.y. davė melagingus parodymus, yra korupciniais ryšiais susijęs su teisėjais), tai tiesiogiai atitinka BK 154 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir negali būti laikoma nuomone. Teismas visiškai neanalizavo, kodėl įvardinimas padarius nusikaltimus nėra šmeižtas.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teisiniu požiūriu yra tiesiog nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad A. Drižiaus teiginiai apie korumpuotą teismą ir dokumentų klastojimus nepažemino nukentėjusiojo A. Sadecko ir negali būti traktuojami kaip neigiamo pobūdžio. A. Drižiaus

įvardinta tariama teismų korupcija straipsniuose įvardinama tik A. Sadecko atžvilgiu, korupcija siejama tiesiogiai su A. Sadecku, kas yra šmeižtas.

A. Drižiaus teiginių paviešinimas gerai žinant, jog neegzistuoja joks teismo sprendimas ar nuosprendis, kuriuo A. Sadeckas būtų pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tai viešindamas A. Drižius neturėjo tikslo pažeisti A. Sadecko garbę ir orumą, todėl tokia teismo nuosprendyje padaryta išvada yra neteisinga.

A. Sadeckas skunde nurodo, kad A. Drižius jau ne kartą yra pripažintas vykdęs šmeižtą A. Sadecko atžvilgiu. A Drižius žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė tiesiogine tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė žinodamas, kad paskleistos žinios jau buvo teismų pripažintos kaip neatitinkančios tikrovės. A. Drižiaus veiksmų kvalifikavimui didelę reikšmę turi jo nusikalstamos veikos tęstinumas, pakartotinumas, A. Drižiaus teistumas.

Galiausiai A. Sadeckas pažymėjo, kad A. Drižius padarė tyčinius nusikaltimus neišnvkus teistumui, esant atidėtam nuosprendžio vykdymui, kas rodo, jog ankstesnis teistumas ir bausmės jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. Drižius prašo atmesti A. Sadecko skundą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia A. Sadeckas, išsamiai išnagrinėjo kiekvieną A. Drižiaus teiginį ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. Drižiaus teiginiai savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ ir internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt tėra pagrįsta jo nuomonė. Dėl A. Sadecko apeliaciniame skunde nurodomų teiginių, kuriais neva šmeižiamas A. Sadeckas, A. Drižius nurodė, kad A. Sadeckas dėl šių teiginių A. Drižių persekioja daugiau kaip dešimt metų, šie teiginiai yra kritika.

Atsilipime į apeliacinį skundą A. Drižius taip pat pateikė kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo rezultatus, aplinkybes, anot A. Drižiaus patvirtinančias A. Sadecko sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, taip pat nurodė aplinkybes, neva patvirtinančias, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, Vilniaus apygardos teismo teisėjai klastojo dokumentus – į priimamas nutartis įrašydami klaidingą informaciją. A. Drižius nurodo, kad dėl atsiliepime nurodytų teisėjų veiksmų yra kreiptasi i generalinę prokuratūrą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo įvertinti minėtų teisėjų veiklą klastojant dokumentus ir padarant nusikaltimą, numatytą BK 148 straipsnyje.

Nukentėjusysis A. Sadeckas ir jo atstovas advokatas M. Kukaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu A. Drižius ir jo gynėjas advokatas A. Novikovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad A. Drižiaus veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

Šmeižimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis); tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile prieš Suomiją; ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo žemesnės instancijos teismo nuosprendžio bei skundo nagrinėjimui pateiktos privataus kaltinimo bylos medžiagos, apylinkės teismas aiškiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

A. Drižius buvo kaltinamas tuo, kad per visuomenės informavimo priemonę – savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ ir internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt – viešai paskleidė apie A. Sadecką tikrovės neatitinkančią ir įžeidžiančią informaciją, neva jis padarė nusikaltimą, tuo padarydamas jam žalą. A. Sadeckas apeliaciniame skunde visų pirma nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kiekvieną apie jį išsakytą teiginį atskirai – pasisakyti dėl keturiuose straipsniuose apie A. Sadecką išsakytų devynių šmeižiančių teiginių. Su tokiu A. Sadecko skundo argumentu teismas nesutinka. Kaip matyti iš A. Sadecko skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo (lt., 1-5 b. 1.), šiame skunde iš tikrųjų yra nurodyti konkretūs A. Sadecką neva šmeižiantys teiginiai. Juos A. Sadeckas pakartojo ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad dalis skirtinguose straipsniuose, publikuotuose savaitraštyje „Laisvas laikraštis11 ir internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikrastis.lt, nurodytų teiginių yra tapatūs, galima išskirti keturis skirtingus teiginius, kuriais anot A. Sadecko, jis yra šmeižiamas: kad A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą, kad teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai, kad A. Sadeckas davė melagingus parodymus bei kad A. Sadeckas yra padaręs nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, šiuos teiginius įvertino bendrai, atsižvelgdamas į straipsnių, kuriuose jie buvo pateikti, turinį, taip pat įvertindamas A. Sadecko ir A. Drižiaus konfliktinę situaciją, kuri tęsiasi jau ne vienerius metus. Dėl A. Drižiaus teiginių apie teismų sistemą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie A. Drižiaus teiginiai vertintini kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuri susidarė dėl visų buvusių jo atžvilgiu teismo procesų. Tuo tarpu dėl A. Sadecko neva padarytų nusikaltimų nurodė, kad straipsniuose nebuvo pareikšta kategoriška ir konkreti informacija, kad A. Sadeckas padarė sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Taigi, nors ir bendrai, tačiau dėl visų A. Drižiaus teiginių pirmosios instancijos teismas pasisakė.

Apeliaciniame skunde A. Sadeckas nurodo, kad teismas nepagrįstai aukščiau nurodytus teiginius laikė A. Drižiaus nuomone. A. Sadeckas teismui pateikė įrodymus, kad jis nėra teistas, todėl minėti teiginiai negali būti laikomi nuomone. Teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp A. Sadecko ir A. Drižiaus teisinis konfliktas vyksta pakankamai seniai. A. Drižiaus atžvilgiu yra priimtas ne vienas jam nepalankus sprendimas, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. A. Sadecko nurodomuose straipsniuose, kaip matyti iš straipsnių turinio, buvo išsakyta neigiama A. Drižiaus nuomonė konkrečiai teismų ir jų teisėjų atžvilgiu, kuri ir susidarė dėl vykstančių teisminių procesų. Kadangi teisinis konfliktas vyksta taip pat ir su A. Sadecku, didžioji dalis teismo priimtų sprendimų buvo palankūs būtent A. Sadeckui, A. Drižiaus straipsniuose išsakoma ir jo nuomonė apie šio konflikto dalyvį A. Sadecką. Straipsnyje „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą?41 A. Drižius dėsto nuomonę apie vieną iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuria buvo atmestas A. Drižiaus skundas dėl jo nuteisimo už teismo sprendimo nevykdymą, taip pat apie teismų sistemą apskritai, kaip anot A. Drižiaus, visų lygių teisėjai klastoja dokumentus A. Sadecko naudai, vardijamos įvairios teismų nutartys, sprendimai, juose išdėstyti teismų motyvai ir argumentai. Straipsnyje „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas“ A. Drižius aprašo civilinės bylos procesą, pradėdamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas A. Sadecko prevencinis ieškinys (A. Drižiui ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis44 uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta44,) toliau šiame straipsnyje aprašant A. Drižiaus bandymus atnaujinti procesą dėl minėto sprendimo ir dėl to teismų priimtus A. Drižiaus netenkinančius sprendimus. Straipsnyje „Prokuratūros ir teismų užduotis – bet kokia kaina uždaryti „Laisvą laikraštį44 A. Drižius aprašo baudžiamąją bylą, iškeltą jam A. Sadecko iniciatyva, kaip įmonei, leidžiančiai savaitraštį „Laisvas laikraštis44 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Straipsnyje „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą44 kritikuojama konkreti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos nutartis, kuria atmetamas A. Drižiaus prašymas nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus, vėlgi aprašomas aukščiau minėtas civilinės bylos procesas bei A. Drižiaus prašymai jį atnaujinti. Kaip matyti, visuose A. Sadecko nurodytuose straipsniuose dėstoma A. Drižiaus nuomonė dėl konkrečių teismų sprendimų ir jų motyvų, kadangi visų procesų dalyvis taip pat buvo ir A. Sadeckas, neišvengiama ir pasisakymų apie jį. Kaip jau minėta, kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Teismo vertinimu, A. Drižiaus straipsniuose išsakyti teiginiai apie A. Sadecką yra tik A. Drižiaus nuomonė, kuri. kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertintina kaip asmeninė, ne visiškai etiška bei nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais, tačiau sąlygota jo atžvilgiu priimtų teismų sprendimų.

A. Sadeckas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Drižius neturėjo tikslo pažeisti A. Sadecko garbę ir orumą. Anot A. Sadecko, tai, kad A. Drižius žinojo, jog neegzistuoja joks teismo sprendimas ar nuosprendis, kuriuo A. Sadeckas būtų pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, paneigia minėtą teismo išvadą dėl tikslo neturėjimo. Straipsnyje „Prokuratūros ir teismų užduotis – bet kokia kaina uždaryti „Laisvą laikraštį4444 A. Drižius nurodo: „<…> teismas buvo įvedęs cenzūrą, ir uždraudęs man „Laisvame laikraštyje“ rašyti apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko nusikaltimus <…>“. Įvertinus ne konkrečius straipsnyje naudojamus žodžius (tokius kaip „A. Sadecko nusikaltimas44), o kontekstą, kuriame tam tikri žodžiai buvo panaudoti, matyti, kad straipsnyje nebuvo kalbama apie konkrečius A. Sadecko neva padarytus nusikaltimus, be to, iš straipsnio turinio matyti, kad A. Drižiaus tikslas buvo nurodyti tam tikrą teismo sprendimą, kuris anot jo buvo nepagrįstas, o ne A. Sadecko nusikaltimus. Kituose A. Drižiaus straipsniuose teiginiai apie A. Sadecką, įvertinus straipsnio turinį, taip pat nelaikytini tokiais, kuriais būtų siekiama pažeisti asmens garbę ir orumą. Įvertinus šias aplinkybes teismas išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendyje padaryta išvada, kad A. Drižius neturėjo tikslo pažeisti A. Sadecko garbę ir orumą, yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Tai paskutinė priemonė naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti tų pačių tikslų. Baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Nagrinėjamu atveju A. Sadeckas savo galimai pažeistas teises gali ginti ir civilinio proceso nustatyta tvarka.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad A. Drižiaus veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl jis pagrįstai išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nukentėjusiojo Alvydo Sadecko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė

Arūnas Kisielius

Nuorašas „tikras