Valstybė garantuoja, kad teisėjas veiktų nebaudžiamas, ypač, kai jis gina KGB-MGB lizde išperėtus nusikaltėlius

Paradoksalu, bet mūsų įstatymai niekam tiesiogiai nedraudžia daryti nusikaltimus. Įstatymas tik numato bausmę, jeigu teisme bus įrodyta, kad buvo atlikta nusikalstama veika. Štai kodėl Viešųjų pirkimų tarnybos buvusios direktorės Sigitos Jurgelevičienės svainio, rajono vyriausiojo prokuroro mėgstama frazė yra „nepagautas – ne vagis.“ Kadangi pagal nerašytą įstatymą savi savų neteisia, bet veikia išvien, išeina, kad valstybė įstatymais suteikia garantijas nusikaltėlių klanams veikti nebaudžiamai. Tad, visiems „saviems“ leidžiama viskas, neišskiriant „valstybininkų“, teisėsaugos ir teisėtvarkos atstovų.

Dar 2015 m. vasarą vilnietis Zigmantas Šegžda interneto tinklaraščiuose paskelbė įspėjantį pranešimą apie valstybės nacionaliniam saugumui gresiantį pavojų – kriminalinių elementų „valstybę“ valstybėje. Šį faktą patvirtino šiemet paskelbta VSD pažyma. Nežiūrint į tai, kad pagrindiniai veikėjai atskleisti ir paviešinti, Vilniaus regiono apylinkės teisme (pirmininkė Jolanta Bagdonienė) žmonių teisėjo Rinaldo Adamonio „teismo giljotina“ trečius metus tęsia žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos egzekuciją, manytina, vien todėl, kad pastarojo viešos įžvalgos yra itin neparankios „valstybininkei“ Sigitai Jurgelevičienei. Pasak žiniasklaidoje dėstomos nuomonės, buvę Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai įtariami lesę iš VSD pažymoje įvardyto nusikaltėlio rankos. Iš viešai paskelbtos informacijos matyti, kad minėtoje pažymoje nurodyta organizuota grupė pilietiškai aktyviam asmeniui iškėlė politinę bylą ir su juo susidorojo, panaudodama jai paklūstantį advokatų, policininkų, prokurorų ir teisėjų klaną. Kažkas panašaus į sovietinio sukirpimo neo-nacių Kukluksklaną.

Politinės bylos smaigalyje yra teisėjas Algimantas Valantinas, buvęs okupacinės valstybės prokuratūros tardytojas, o dabar – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko Rimvydo Norkaus pavaduotojas. Toliau pateikiamas papildytas įtariamų pažeidžiamų „teisės tarnų“ sąrašas, vienu ar kitu būdu panaudojusių neproporcingą jėgą žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos atžvilgiu. Tai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas); Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, šio teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (civilinių bylų skyriaus pirmininkė), Aloyzas Kruopys. Regina Pocienė; Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Neringa Švedienė (Teisėjų tarybos narė), Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas, Arūnas Kisielius, Alvydas Barkauskas, Rūta Petkuvienė, Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka, Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus, Henrichas Jaglinskis, Laima Gerasičkinienė; Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai: Edvardas Juozėnas, Rolandas Bužinskas, Renata Beinoravičienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Rūta Kazlauskienė, Alfredas Juknevičius, Vaclavas Karšulis, Tadeušas Volkovskis, Vilmantas Ambrulevičius, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Ričardas Prašmuntas; Klaipėdos apygardos teismo teisėja Kristina Domarkienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovai Giedrius Mozūraitis, Vidmantas Vaitekūnas, teismo ekspertai: Pavel Krasovski, Jelena Devenson, Renata Konarskienė, teismo psichiatrė Zita Kazėnienė, teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė, Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkas Erik Jalovik, prokurorai: Jolita Kančauskienė, Vaida Matuzonienė, Ieva Danylienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas, Stanislav Barsul, Neringa Pačėsaite, Vilius Paulauskas.

Akivaizdu, kad valstybėje tebeviešpatauja pseudo-demokratinis sovietinio stiliaus policinis režimas. Pasak Christian Nekvedavičiaus, „atsakingieji „Trečiojo Reicho“ kolaborantai okupuotuose Europos kraštuose po antro pasaulinio karo buvo pakarti kaip karo nusikaltėliai, o žemesnieji kolaborantai buvo nuteisti kalėti ilgus metus. Atsakingiems neteisėto okupacinio režimo kolaborantams Lietuvoje nieko neatsitiko, visiškai atvirkščiai – juos „senieji-naujieji valdovai“ paskyrė į aukštus ir aukščiausius postus begėdiškos Europos Sąjungos institucijų toleravimo ir pagalbos dėka.“

Taigi, realūs pokyčiai galimi tik atlikus visišką valstybės desovietizaciją – valstybės įstaigas, policiją, prokuratūrą ir teismus išvalius nuo nusikalstamų elementų, ekskomunistų ir SSSR KGB budelių, vis dar aptarnaujančių „valstybininkus“ ir oligarchų agentus, visose trijose teismų sistemos pakopose paskyrus naujus, sovietinio fašizmo kirmino nepagraužtus teisėjus. Būkime tikri, kad dabartinėje ir būsimoje Seimo NSGK išvadose įvardyti KGB-MGB išperos jau greitai stos prieš teisingumą vykdantį nešališką teismą.

Iš toliau pateikto dokumento matyti tai, kokią gausybę teisės normų pažeidimų turėjo padaryti Vilniaus miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos vardu (!) priimdamas sprendimą. Ir vardan ko? Dokumente dėstomas politinės bylos teisinis vertinimas, iš kurio galime spręsti apie tai, kokio, manau, įžūlaus teisinio chuliganizmo ir šamanizmo buvo imtasi tam, kad būtų apginti į netikėtą padėtį įklimpusių asmenų – teismo pirmininko Algimanto Valantino, teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės. teisėjo Rinaldo Adamonio, kitų įvardytų teisėjų, prokurorų ir Viešųjų pirkimų tarnybos buvusios direktorės Sigitos Jurgelevičienės interesai.

Teismo sprendimo viešas teisinis vertinimas – tai dar vienas konkretus žingsnis desovietizuojant valstybę ir atliekant nusikalstamų elementų valymą.

Vilniaus apygardos teismui

apeliacinis skundas pateikiamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą

APELIANTAS ieškovas Zigmantas Šegžda

adresas: ….. Vilnius

APELIANTO ieškovo atstovas advokatas …

Atsakovas:

Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kodas 188604955, adresas: Gedimino pr. 30, Vilniaus m.

Atsakovo atstovas:

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Kodas 288603320, adresas: Rinktinės g. 5A, Vilniaus m.

APELIACINIS SKUNDAS

dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Edvardo Juozėno 2018 m. birželio 21 dienos sprendimo

Civilinė byla Nr.2-1276-433/2018

2018 m. liepos 14 d., Vilnius

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškovas 2017.12.22 pateiktu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai … neturtinės žalos atlyginimą.

Patikslintame ieškinyje išdėstytas faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą): valstybės valdžios institucijos neteisėtai suėmė ieškovą 50 dienų terminui ir du kartus neteisėtai jį sulaikė; pateikti įrodymai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, procesinio delsimo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, dėl teisės į nešališką teismą ir viešą teismo procesą pažeidimų, dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo; pateikti įrodymai, kad valstybės valdžios institucijos pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą, Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalį, dviejuose epizoduose pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalį, pažeidė Konvencijos 8 straipsnį „Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“ ir Konvencijos Protokolo 1 straipsnį „Nuosavybės apsauga“.

Atsiliepimais į patikslintą ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas (toliau – Pirmosios instancijos teismas) 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Zigmanto Šegždos ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamos priteisti iš atsakovo neturtinės žalos fakto. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teisėjai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu,

Apeliantas nesutinka su Pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl teikia skundą dėl bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka.

Apeliacinio skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas (teisėjas Edvardas Juozėnas) skundžiamame sprendime neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), teismas priėmė sprendimą neištyręs visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių, pažeidė arba netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str.); teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis – įrodymai ištirti šališkai (CPK 176-182 str.), teismas tiesiogiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų (pažeistas betarpiškumo principas – CPK 14 str. 1d.) todėl teismo sprendimas naikintinas.

Dėl neteisėto suėmimo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-1-699-14

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalis užtikrina asmens fizinę laisvę; jos tikslas yra užtikrinti, kad niekam savavališkai nebūtų atimta laisvė:

1. Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką:

b) kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokio nors įstatymo numatyto įsipareigojimo vykdymą;

c) kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs <…>.“

Pažymėtina tai, kad Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, kad Konvencijos 5 straipsnio tikslas yra apsaugoti asmenis nuo savivalės, netinkamai išaiškino šią tarptautinės teisės normą, kadangi Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies tikslas yra užtikrinti, kad niekam savavališkai nebūtų atimta laisvė.

Patikslintame ieškinyje išdėstytas faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) yra neteisėti aktai – neteisėtas laisvės atėmimas ieškovui (suėmimas) ir pažeidimas ieškovo teisių, numatytų Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte. CK 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Teismui pateikti šie įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes – valdžios institucijų (teismų ir prokuratūros) veikimą ar neveikimą, kuris tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus:

a) Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėja Renata Volodko) 2014-12-03 nutartimi ieškovui Zigmantui Šegždai paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 14 dienų terminui iki 2014-12-17. Ši kardomoji priemonė 2014-12-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo (teisėja Dalia Zeniauskaitė) nutartimi pratęsta iki 2015-01-16. Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėjas Saulius Jakaitis) 2015-01-13 nutartimi nutarė Zigmantui Šegždai pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą penkioms dienoms, terminą skaičiuojant nuo 2015-01-17.

b) 2015-02-18 Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Algimantas Valantinas) nutartimi panaikino 2015-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį (teisėjas Saulius Jakaitis) dėl ieškovui skirtos kardomosios priemonės-suėmimo kaip neteisėtą.

c) Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Algimantas Valantinas) 2015-02-18 d. nutartyje padarė išvadą, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas negali būti skiriama (tęsiama) kitais, nei BPK 122 straipsnyje numatytais pagrindais. Teisėjas Algimantas Valantinas nusprendė, jog ieškovui Z.Šegždai kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas tik tam, kad būtų užtikrintas ieškovo dalyvavimas procesinio veiksmo metu, kas nelaikytina griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindu.

d) Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėja Renata Volodko) 2014-12-03 nutartyje nurodė, kad skyrė ieškovui Z. Šegždai „minimaliai būtiną“ 14 dienų suėmimo terminą tam, kad galėtų būti atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pastaroji nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2015-02-18 d. nutarčiai, turinčiai prejudicinę galią, kadangi suėmimas negali būti skirtas tam, kad būtų užtikrintas asmens dalyvavimas procesinio veiksmo metu.

e) Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėja Dalia Zeniauskaitė) 2014-12-16 nutartyje nurodė, kad Zigmantui Šegždai pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą tam, kad galėtų būti atliktas būtinas ikiteisminio tyrimo veiksmas – ieškovui atlikta teismo ambulatorinė psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Pastaroji nutartis vėlgi prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2015-02-18 d. nutarčiai, kadangi suėmimas negali būti skirtas tam, kad būtų užtikrintas asmens dalyvavimas procesinio veiksmo metu.

f) Teismui pateikti du įrodymai: 2015-02-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis Nr. ITS-59-494/2015 ir 2015-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1S – 608-190/2015, kuriose nurodyta, kad Z. Šegžda atvyko į Vilniaus rajono apylinkės teismo eilinį posėdį kaip ieškovas civilinėje byloje Nr.2-2576-647/2014, ten pat buvo sulaikytas ir pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo, kas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra ir teismai žinojo, kad ieškovas neturėjo tikslo bėgti (slėptis).

g) Ieškovas Zigmantas Šegžda, tuo metu, kai teisme buvo sprendžiamas jo suėmino klausimas, net nebuvo informuotas apie bylą tiriančio prokuroro prašymų esmę ir turinį (EŽTT sprendimas Aleksandr Makarov v. Russia, 15217/07).

e) Nagrinėjamu atveju ieškinyje konstatuota, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-03, 2014-12-16 ir 2015-01-13 nutartimis, bei Vilniaus apygardos teismas 2014-12-23 (teisėjas Algimantas Valantinas) ir 2015-01-12 (teisėjas Stasys Lemežis) nutartimis pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

Skundžiamame spendime Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad teismai kardomąją priemonę-suėmimą ieškovui paskyrė teisėtai, konstatavę suėmimo pagrindus, esančius BPK 122 straipsnio l dalies l ir 3 punktuose, 2 dalyje ir 4 dalyje, neteisingai išaiškino ir pritaikė minėtas procesinės teisės normas. Priešingai teismo išaiškinimui, 145 str. 2 dalyje nurodytą veiką teismai klaidinančiai nurodė kaip egzistuojančią baigtiniame BPK 122 str. 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikalstamų veikų sąraše, nors šiame straipsnyje tokia veika nenurodyta. Ieškovui Z.Šegždai buvo skirtas suėmimas, neteisingai taikant BPK 122 str. 4 dalyje įtvirtintą normą, kuri nustato, kad „suėmimas gali būti paskirtas, (…) jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.“ Toks teisės normos taikymas paneigia BPK 122 str. 4 dalies esmę ir tikslą – užkirsti kelią naujų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų darymui. Tačiau ieškovas Z.Šegžda buvo įtariamas tik apysunkio nusikaltimo padarymu. Klaidinantis yra ir teismų nutartyse akcentuojamas argumentas, esą suėmimas yra alternatyvų neturinti kardomoji priemonė BPK 119 str. numatytiems tikslams siekti – užtikrinti dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, naujų nusikalstamų veikų užkirtimą. Teismų argumentas, kad griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas asmeniui skirti suėmimą, yra niekinis, nes BPK 122 str. (skyrius „Suėmimo skyrimo pagrindai“) sąvoka „griežta laisvės atėmimo bausmė“ apskritai neegzistuoja.

Skundžiamame teismo sprendime nepasisakydamas dėl patikslintame ieškinyje išdėstyto ieškinio faktinio pagrindo, kad prokuratūra ir teismai, suimdami ieškovą, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą ieškovo asmens teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę, ir neištirdamas įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad teismai, neteisėtai paskirdami ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus, Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė, nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių teismas atmetė aukščiau nurodytus įrodymus, pagrindžiančius Konvencijos 5 str. 1 d. c punkte įtvirtintos nuostatos pažeidimą ir tuo pažeidė procesinės teisės normas – CPK 3 str. 6 d., CPK 14 str. 1d. (pažeistas betarpiškumo principas), CPK 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 punktą, bei neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas – BPK 122 str. l dalies l ir 3 p., 2 d. ir 4 dalį.

2018-02-08 Pirmosios instancijos teismo teisėjas Edvardas Juozėnas parengiamojo posėdžio metu atmetė ieškovo raštišką prašymą ištirti įrodymus (prokuratūros ir teismų dokumentus) turinčius ryšį su byla – šaukti ir apklausti liudytojais ieškinyje nurodytus asmenis, kurie priėmė į civilinę bylą pateiktus prokuratūros ir teismo nutarimus (nutartis), teikė skundus teismams ir kurie gali pateikti paaiškinimus tiriant įrodymus turinčius ryšį su byla – dokumentus dėl neteisėto suėmimo. procesinio delsimo ir teismo šališkumo. Neapklausti liudytojais šie asmenys: prokurorai Jolita Kančauskienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys; Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Rinaldas Adamonis, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas; Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys.

Apeliantas konstatuoja, kad Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo raštišką prašymą apklausti liudytojais nurodytus asmenis, pažeidė procesinės teisės normas, nustatytas CPK 3 str. 6 d., CPK 12 str. (pažeistas rungimosi principas), CPK 13 str. (pažeista ieškovo teisė laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis) ir CPK 17 str. (pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas). ), CPK 177 str. 1 d. ir 2 d.(faktiniai duomenys – įrodymai nustatomi liudytojų parodymais).

Išaiškintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pateikė „pagrįsto įtarimo“ apibrėžimą („reasonable suspicion“), kuris atitinka „pagrįsto manymo“ sąvoką:

„Pagrįstas įtarimas suponuoja, kad esantys faktai arba informacija leidžia objektyviam stebėtojui spėti, kad įtariamas asmuo gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamajame kodekse.“ (Fox, Campbell and Hartley v. the United Kingdom, 12244/86, 12245/86 and 12383/86, 30 August 1990)

Tačiau pagal EŽTT praktiką tai, kas galėtų būti „pagrįstas įtarimas“, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nagrinėjamo ieškinio atveju, baudžiamoji byla remiasi parodymais nukentėjusiosios Sigitos Jurgelevičienės, kuri su įtariamuoju (kaltinamuoju) Z.Šegžda turi turtinius ginčus teisme, todėl vien tik nukentėjusiosios pareiškimai, kad ieškovas Zigmantas Šegžda padarė nusikaltimą, nėra savaime pakankami, kad pagrįstų išvadą, jog „pagrįstas įtarimas“ egzistuoja. Nukentėjusioji Sigita Jurgelevičienė būdama Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė, turėdama tikslą nepagrįstai apkaltinti namo bendraturtį, galėjo pasinaudoti savo įtaka teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnams, tad ši aplinkybė turėjo kelti abejonių jos pareiškimų patikimumu. Tačiau prokuroras ir teismai, užuot išsamiai patikrinę faktus, patikrinę, ar Sigitos Jurgelevičienės skundas yra tinkamai pagrįstas, tam, kad nustatytų buvimą pagrįsto įtarimo ieškovą Z. Šegždą padarius nusikaltimą, iš tikrųjų sąmoningai siekė jį suimti dėl asmeninių interesų. Teismai ieškovo Z.Šegždos suėmimo ir suėmimo termino pratęsimo atvejais nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių egzistavimą pagrįsto įtarimo, jog ieškovas padarė nusikaltimą. Jei ieškovas būtų iš tikrųjų padaręs nusikaltimą ir būtų norėjęs daryti spaudimą nukentėjusiajai ar liudytojams, jis būtų turėjęs daug laiko tai padaryti. (Stepuleac v. Moldova, 8207/06, 6 November 2007).

Atkreiptina, kad nagrinėjamo ieškinio atveju baudžiamoji byla ieškovui buvo iškelta 2014-05-04 dieną, o jo suėmimo dieną – 2014-12-03 – prokuratūra nepateikė jokių duomenų, kad per šį 7 mėnesių laikotarpį ieškovas bėgo, slėpėsi, trukdė procesui ar darė nusikaltimus. Tad nebuvo jokios būtinybės suimti ieškovą tam, kad būtų galima sustabdyti tęstinius nusikalstamus veiksmus. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2014-12-23 nutartyje padarė išvadą, jog buvo pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą Z. Šegždai, kadangi jis nesilaikė švelniausios kardomosios priemonės. Tokia 2014-12-23 Vilniaus apygardos teismo išvada prieštarauja EŽTT praktikai.

EŽTT konstatavo, kad teismai mažų mažiausiai turėtų svarstyti klausimą dėl „mažiau griežtų (kardomųjų) priemonių“. (Yoh-EkaleMwanje v.Belgium, no. 10486/10, § 124, 20 December 2011). EŽTT vėliau nustatė, kad suėmimas turėtų būti „kraštutinė priemonė“. (Rahimi v. Greece, no. 8687/08, § 109, 5 April 2011 and Popov v. France, nos. 39472/07 and 39474/07, § 119, 19 January 2012). EŽTT pakartotinai nurodė, kad, nors galimos bausmės griežtumas yra tinkamas elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) ar pakartotino nusikaltimo riziką, poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas iš grynai abstraktaus požiūrio taško, atsižvelgiant išimtinai į nusikalstamos veikos sunkumą (Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006). EŽTT taip pat pažymi, kad bėgimo (slėpimosi) pavojus privalo būti vertinamas atsižvelgiant į eilę kitų svarbių faktorių, kurie galėtų arba patvirtinti bėgimo (slėpimosi) pavojų arba pasirodyti tokie nežymūs, kad galėtų pagrįsti ikiteisminį suėmimą. Šiame kontekste ypatingas dėmesys privalo būti atkreiptas į įtariamo asmens charakterį, jo elgesio normas, jo turtą, jo ryšius su valstybe, kurioje vyksta ikiteisminis tyrimas, arba jo tarptautinius kontaktus (W. v. Switzerland, 14379/88, 26 January 1993; Boicenco v. Moldova, 41088/05, 11 July 2006; Bykov v. Russia [GC], 4378/02, 10 March 2009).

Laikydami ieškovo argumentus subjektyviais ir nekreipdami dėmesio į svarbius faktus, kurie mažino jo bėgimo (slėpimosi) riziką, teismai iš prokuratūros pareigūnų priėmė informaciją jos kritiškai nevertindami, nepatikrindami duomenų patikimumo (Aleksandr Makarov v. Russia, 15217/07, 12 March 2009; Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

Nagrinėjamu atveju teismai privalėjo žymiai detaliau išanalizuoti ieškovo asmeninę padėtį ir pateikti konkrečias, aiškiai apibrėžtas jo suėmimo priežastis, pagrįstas įrodomaisiais duomenimis ir išvadomis. (Aleksandr Makarov v. Russia, 15217/07, 12 March 2009; Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

Apeliantas pažymi, kad jis, kreipdamasis į teismus, rėmėsi faktais, kurie mažina jo bėgimo (slėpimosi) riziką. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neskyrė dėmesio apsvarstymui ieškovo pateiktų argumentų, kad jis nėra teistas, turi 200 tūkst. Eur vertės nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nuosavą verslą, du mažamečius vaikus. Teismai nekreipė dėmesio į faktus, kad ieškovas turėjo galimybę pabėgti iš Lietuvos nuo baudžiamosios bylos jam iškėlimo 2014-05-04 dieną iki jo suėmimo dienos, t.y. iki 2014-12-03 dienos. Pažymėtina, kad prokuratūra ir teismai nepateikė jokių duomenų apie ieškovo galimybes bėgti (slėptis) – ieškovo turimas lėšas Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose, nepateikė duomenų, kad ieškovas pirko didelę sumą užsienio valiutos arba kad ieškovas siekė parduoti savo nekilnojamą turtą, kurio, be kita ko, neįmanoma greitai parduoti, nes turtas įkeistas ir areštuotas. Teismai nekreipė dėmesio į Z.Šegždos nurodytą aplinkybę, kad suėmimo dieną ieškovas jau negalėjo trukdyti procesui – paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus – nuo tyrimo pradžios iki jo suėmimo dienos praėjo 7 mėnesiai, tad, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo daugiau nei pakankamai laiko apklausti nukentėjusiąją ir liudytojus.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo ieškinio atveju prokuratūra ir teismai savo nutartyse dėl suėmimo nenurodė priežasčių, kodėl jie manė turintys tinkamai pagrįstus įtarimus, kad ieškovas darys nusikalstamą veiką. Prokuratūra ir teismai nesistengė paneigti ieškovo arba jo gynėjo argumentų, Teismai nenurodė priežasčių, kodėl ieškovas Z.Šegžda turėtų būti motyvuotas daryti nusikalstamą veiką, nepateikė duomenų, kad nuo baudžiamosios ieškovui iškėlimo dienos 2014-05-04 dieną iki jo suėmimo dienos – 2014-12-03 dieną ieškovas padarė kokią nors nusikalstamą veiką. Pažymėtina tai, kad nuo 2014-05-07 d. Septynių mėnesių laikotarpyje ieškovas kardomąja priemone buvo įpareigotas gyventi tame pačiame vienbučiame gyvenamąjame name kartu su nukentėjusiąja, kas daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuratūra neturėjo pagrįsto įtarimo, kad ieškovas gali daryti kokias nors nusikalstamas veikas. Kita vertus, ieškovui inkriminuojama veika nesusijusi su piniginių lėšų grobstymu ar stambaus masto vagyste, kad būdamas laisvėje ieškovas būtų motyvuotas neteisėtai praturtėti.

Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-1-699-14

Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad:

„Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą.“

Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, kaip garantijų sistemos sudėtinė dalis, yra struktūriškai susijusi su dviem atskirais dalykais: a) ankstyvais etapais po sulaikymo, kai asmuo patenka į valstybės institucijų žinią; b) ir laikotarpį, laukiant galimo teismo iki teisiamojo teismo, kurio metu įtariamasis gali būti suimtas arba paleistas su tam tikromis sąlygomis arba be jų.

Patikslintame ieškinyje išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas yra neteisėti aktai – pažeidimas ieškovo teisių, numatytų Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje. EŽTT yra padaręs išvadą, kad ilgesnis negu keturiolika dienų suėmimo laikotarpis, per kurį asmens suėmimo teisėtumas nebuvo patikrintas apeliacine tvarka apygardos teisme, yra nesuderinamas su Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimu „skubiai pristatyti teisėjui“ (Harkmann v. Estonia, 2192/03, 11 July 2006). EŽTT išaiškino, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis nustato aiškų procedūrinį reikalavimą („turi būti skubiai pristatytas… “) ir įpareigoja, kad, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, apylinkės teismo teisėjas asmeniškai turi išklausyti įtariamąjį, suteikiant jam galimybę paaiškinti, pakomentuoti medžiagą, kurią prokuroras pateikė teismui, patikrinti visus faktus liudijančius už ir prieš ikiteisminį suėmimą ir sprendime dėl suėmimo išdėstyti faktus, kuriais sprendimas yra grindžiamas.. (De Jong, Baljet and Van Den Brink v. the Netherlands, 8805/79, 8806/79 and 9242/81, 22 May 1984; Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006 ).

CK 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra šie valstybės valdžios institucijų neteisėti aktai:

a) Vilniaus apygardos teismas (du kartus teisėjas Algimantas Valantinas ir vieną – teisėjas Stasys Lemežis) išnagrinėjęs ieškovo tris apeliacinius skundus vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo suėmimo dienos (arba suėmimo pratęsimo dienos), pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą skubiai pristatyti suimtą asmenį teisėjui;

b) Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėjai Dalia Zeniauskaitė ir Saulius Jakaitis), spręsdamas ieškovo suėmimo pratęsimo termino klausimą, asmeniškai neišklausęs ieškovo nuomonės, nesuteikęs jam galimybės paaiškinti, pakomentuoti medžiagą, kurią pateikė teismui prokuroras, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą procedūrinį reikalavimą suimtą asmenį „skubiai pristatyti teisėjui“.

Teismui pateikti šie įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes – valdžios institucijų (teismų) veikimą ar neveikimą, kuris tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus:

a) ieškovo apeliacinis skundas dėl 2014-12-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties skirti suėmimo terminą 14 dienų buvo išnagrinėtas 2014-12-22 dieną (teisėjas Algimantas Valantinas), t.y. po devyniolikos dienų nuo suėmimo dienos.

b) ieškovo apeliacinis skundas dėl 2014-12-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties pratęsti suėmimo terminą 30 dienų buvo išnagrinėtas 2015-01-12 dieną (teisėjas Stasys Lemežis), t.y. po septyniolikos dienų nuo suėmimo termino pratęsimo dienos.

c) ieškovo apeliacinis skundas dėl 2015-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties pratęsti suėmimo terminą 5 dienoms teisėtumo buvo nagrinėjamas 2015-02-17 dieną (teisėjas Algimantas Valantinas), t.y. po trisdešimt dviejų dienų nuo suėmimo termino pratęsimo dienos.

d) Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėjai Dalia Zeniauskaitė ir Saulius Jakaitis), 2014-12-16 ir 2015-01-16 spręsdamas ieškovo suėmimo pratęsimo klausimą, ieškovo nepristatė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tad ieškovo suėmimo terminą teismas pratęsė neišklausęs jo nuomonės ir paaiškinimų dėl medžiagos, kurią pateikė teismui prokuroras.

Skundžiamame teismo sprendime nepasisakydamas dėl patikslintame ieškinyje išdėstyto ieškinio faktinio pagrindo, kad teismai, pažeisdami ieškovo teisę, numatytą Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje – reikalavimą skubiai pristatyti suimtą asmenį teisėjui, tuo tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus, Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė, nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių teismas atmetė aukščiau nurodytus įrodymus, pagrindžiančius Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos pažeidimą ir tuo pažeidė procesinės teisės normas – CPK 3 str. 6 d., CPK 7 str. (pažeistas rungimosi principas), CPK 14 str. 1 d. (pažeistas betarpiškumo principas) ir CPK 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 punktą.

Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-1-699-14

Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis skelbia:

“Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl kalinimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti.“

Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis suteikia sulaikytiems ar suimtiems asmenims teisę kreiptis į teismą dėl procesinės ir materialinės teisės normomis grindžiamų sąlygų, turinčių reikšmės jų laisvės atėmimo “teisėtumui” Konvencijos prasme (žr. Brogan and Others v. the United Kingdom, nos. 11209/84, 11266/84, 11386/85, 1988-11-29, Series A no. 145-B, pp. 34-35, § 65).

Patikslintame ieškinyje išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas yra neteisėti aktai – pažeidimas ieškovo teisių, numatytų Konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis EŽTT praktika, teismas, nagrinėdamas laisvės atėmimo klausimus, privalo suteikti “teisminio proceso garantijas”. Procesas turi būti rungtyniškas (konkurencinis) ir turi visada užtikrinti proceso dalyvių – prokuroro ir suimtojo lygybę. Tuo atveju, jei asmens suėmimas patenka į Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sferą, būtinas teismo posėdis (žr. Trzaska v. Poland, no. 25792/94, 2000-07-11, § 74).

Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis neužtikrina teisės skųsti sprendimus, kuriais skiriamas ar pratęsiamas suėmimas, kadangi nuostatoje kalbama apie teisę “kreiptis į teismą”, o ne “apskųsti”. (žr. Jėčius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 34578/97, § 100). Tačiau, jeigu nacionalinė teisė numato apskundimo sistemą, apeliacinis organas irgi turi atitikti 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus (žr. Toth v. Austria, no. 11894/85, 1991-12-12, Series A no. 224, § 84).

Apeliantas konstatuoja, kad:

a) Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Algimantas Valantinas ir Stasys Lemežis), nepristatydamas ieškovo į teismo posėdžius, kuriuose buvo spręndžiami ieškovo suėmimo (suėmimo pratęsimo) termino klausimai, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį – pažeidė konkurencinio (rungtyniškumo) teismo proceso principą bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (Graužinis v. Lietuva, 37975/97, 10 October 2000; Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

b) Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėjai Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė ir Saulius Jakaitis), spręsdamas ieškovo suėmimo ir jo pratęsimo klausimus ir ieškovui nepateikęs teismui paduotų prokuroro prašymų su argumentais kopijų, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį – pažeidė konkurencinio (rungtyniškumo) teismo proceso principą bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (Ilijkov v. Bulgaria, 33977/96, 26 July 2001).

c) Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas teismo psichiatrijos-psichologijos skyrimo ieškovui klausimą nedalyvaujant suimtajam Z.Šegždai ir jo gynėjui, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį – pažeidė konkurencinio (rungtyniškumo) teismo proceso principą bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (Fodale v. Italy, 70148/01, 1 June 2006; Wloch v. Poland, 27785/95, 19 October 2000)).

CK 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Teismui pateikti šie įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes – valdžios institucijų (teismų ) veikimą ar neveikimą, kuris tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus:

a) Po ieškovo Zigmanto Šegždos suėmimo, kai Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Algimantas Valantinas) 2014 m. gruodžio 22 d. nagrinėjo jo skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutarties skirti suėmimą, ieškovas nebuvo pristatytas teisėjui. Po Zigmanto Šegždos suėmimo, kai Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Stasys Lemežis) 2015 m. sausio 12 d. nagrinėjo jo skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-16 nutarties pratęsti suėmimo terminą, ieškovas taip pat nebuvo pristatytas teisėjui.

b) Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėjai Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė ir Saulius Jakaitis). 2014-12-03, 2014-12-16 ir 2015-01-16 dienomis spręsdamas ieškovo suėmimo ir jo pratęsimo klausimą, ieškovui apskritai nepateikė teismui paduotų prokuroro prašymų kopijų. Tuo tarpu nei ieškovas, nei jo gynėjas neturėjo jokios galimybės susipažinti su prokuroro prašymais, tad ieškovo suėmimą ir jo termino pratęsimą teismas sprendė nesuteikęs ieškovui galimybės suformuluoti jokių paaiškinimų, prieštaravimų ir atsikirtimų į prašymus, kuriuos prokuroras pateikė teismui dėl suėmimo pagrindimo.

c) Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius paskyrė teismo posėdį dėl prokurorės V.Bracevičienės prašymo paskirti ieškovui teismo ekspertizę. Šaukimai į teismą nebuvo įteikti pareiškėjui ar jo gynėjui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-01-08 išnagrinėjo minėtą prokurorės prašymą nedalyvaujant Z.Šegždai ir jo gynėjui.

Apeliantas konstatuoja, kad skundžiamame teismo sprendime nepasisakydamas dėl patikslintame ieškinyje išdėstyto ieškinio faktinio pagrindo, kad teismai, pažeisdami ieškovo teises numatytas Konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje, t.y. nepristatydami ieškovo į teismo posėdžius, kuriuose buvo spręndžiami ieškovo suėmimo (suėmimo pratęsimo) termino ir teismo psichiatrijos-psichologijos skyrimo ieškovui klausimai, nepateikdami ieškovui paduotų teismui prokuroro prašymų kopijų, tuo tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus, Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė, nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių teismas atmetė aukščiau nurodytus įrodymus, pagrindžiančius Konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą ir tuo pažeidė procesinės teisės normas – CPK 3 str. 6 d., CPK 7 str. (pažeistas rungimosi principas), CPK 14 str. 1d. (pažeistas betarpiškumo principas), ir CPK 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 punktą.

Dėl ieškovo neteisėto sulaikymo 2014-04-19 d. nuo 13.30 val. iki 18.10 val., 2014-12-03 d. nuo 14.00 val. iki 16.45 val. ir Konvencijos 5 straipsnio 1 d. ir 2 dalies pažeidimo

Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis skelbia:

1. Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką:

b) kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokio nors įstatymo numatyto įsipareigojimo vykdymą;

Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis skelbia:

„Kiekvienam suimtajam turi būti nedelsiant jam suprantama kalba pranešta, dėl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas.“

EŽTT pažymi, kad Konvencijos 5 straipsnis įtvirtina pagrindinę teisę, t.y. apsaugą nuo valstybės savavališko kišimosi į asmens teisę į laisvę. Įtvirtindama „teisę į laisvę” Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis užtikrina asmens fizinę laisvę; jos tikslas yra užtikrinti, kad niekam savavališkai nebūtų atimta laisvė,

Patikslintame ieškinyje išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas yra neteisėtas aktas – pažeidimas ieškovo teisės į laisvę. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies nuo (a) iki (f) punktuose įtvirtintas baigtinis leistinų laisvės atėmimo pagrindų sąrašas, dėl kurių asmenims gali būti atimta laisvė, ir joks laisvės atėmimas nebus laikomas teisėtu, jei neatitiks bent vieno iš nustatytų pagrindų. Kai sprendžiama dėl sulaikymo „teisėtumo”, įskaitant tai, ar buvo laikomasi „įstatymų nustatytos tvarkos”, Konvencija iš esmės nukreipia į nacionalinę teisę ir nustato pareigą laikytis materialinės ir procesinės nacionalinės teisės normų. Tačiau, atitikimo nacionalinei teisei nepakanka – Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis taip pat reikalauja, kad bet koks laisvės atėmimas būtų vykdomas siekiant apsaugoti asmenį nuo savivalės. Pagal vieną iš pagrindinių principų sulaikymas, kuris yra savavališkas, negali būti suderinamas su Konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi, o Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta „savivalės” sąvoka yra platesnė nei nacionalinės teisės nesilaikymas, todėl laisvės atėmimas gali būti teisėtas pagal nacionalinę teisę, tačiau vis dėlto savavališkas ir todėl prieštaraujantis Konvencijai (žr. EŽTT Creangă v. Romania [GC], no. 29226/03, § 84, 2012-02-23).

BPK 179 straipsnis nustato, kad visi tyrimo veiksmai privalo būti fiksuojami rašant protokolus. BPK 140 str. 5 d. numato, kad apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą. EŽTT pažymi, kad sulaikymo protokolo nebuvimas pats savaime laikytinas pačiu rimčiausiu pažeidimu, kadangi pagal nusistovėjusią EŽTT praktiką, nefiksuotu suėmimu yra visiškai paneigiamos esminės Konvencijos 5 straipsnio garantijos ir tai reiškia patį sunkiausią šio straipsnio pažeidimą. Protokolo su tokiais duomenimis, kaip sulaikymo data, laikas, vieta, sulaikomo asmens vardas, pavardė, sulaikymo priežastys bei sulaikančiojo asmens vardas ir pavardė, nebuvimas laikytinas neatitinkančiu teisėtumo reikalavimo ir pačios Konvencijos 5 straipsnio paskirties (žr. EŽTT Fedotov v. Russia, no. 5140/02, § 78, EŽTT 2005-10-25; Menesheva v. Russia, no. 59261/00, § 87, 2006-III; ir EŽTT Belousov v. Russia, no. 1748-1702, § 72, 2008-10-02).

Apeliantas konstatuoja, kad Vilniaus rajono policijos komisariato (komisariato viršininkas Arvydas Sinis) pareigūnai ieškovui Zigmantui Šegždai du kartus neteisėtai taikydami procesinės prievartos priemonę – laikiną sulaikymą, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį – pažeidė ieškovo teisę į laisvę. CK 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Teismui pateikti šie įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes – valdžios institucijų (policijos pareigūnų) veikimą ar neveikimą, kuris tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus:

a) 2014-04-19 d. 13.30 val. Z. Šegžda buvo sulaikytas savo namų valdoje adresu: Sudervės k., Vilniaus r., ir buvo pristatytas į Vilniaus rajono policijos komisariatą ir ten laikomas iki 18 val. 30 min. Šiuo atveju Z.Šegždai nebuvo surašytas ir įteiktas laikino sulaikymo protokolas (BPK 140 str. 5d.). Teismui pateiktas įrodymas – Vilniaus rajono policijos komisariato dokumentas „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“.

b) 2014-12-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpose, adresas Kalvarijų g. 28, Vilnius, keturi Vilniaus rajono policijos komisariato (viršininkas Arvydas Sinis) pareigūnai (jiems vadovavo policijos tyrėjas Jurij Kravčionok) 14.00 val. sulaikė Z.Šegždą ir jį pristatė civilinių bylų teisėjai Renatai Volodko, kad ši išspręstų kardomosios priemonės – suėmimo klausimą. 2014-12-03 d. 16 val. minėti Vilniaus rajono PK pareigūnai Zigmantą Šegždą kartu su prokurore Vida Bracevičiene pristatė į Vilniaus rajono policijos komisariatą, kuriame ieškovas buvo laikomas iki 16.20 val. Ieškovas nežymėtu policijos lengvuoju automobiliu apie 16.45 buvo pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių. Šiuo atveju Z.Šegždai nebuvo surašytas ir įteiktas laikino sulaikymo protokolas (BPK 140 str. 5 d.). Teismui pateikti įrodymai – 2017-06-27 Z.Šegždos prašymas Vilniaus rajono policijos komisariatui, 2017-06-27 Vilniaus rajono policijos komisariato raštas, 2017-06-29 Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus raštas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutartis Nr. ITS-59-494/2015, 2015-05-11 Vilniaus apygardos teismo (teisėjas Vladislavas Lenčikas) nutartis Nr.1S – 608-190/2015. Atkreiptina, kad pastarojoje nutartyje teismas nurodė, kad „prokurorė V.Bracevičienė ir policijos pareigūnai teisėtai ėmėsi priemonių sulaikyti šį asmenį (ieškovą Z.Šegždą) ir iš karto pristatyti jį ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl suėmimo skyrimo.“

c) 2014-04-19 d. ieškovui apskritai nebuvo pranešta, dėl ko buvo jam tą dieną buvo atimta laisvė, o 2014-12-03 d. iki 15.30 val. (iki teismo nutarties dėl ieškovo suėmimo paskelbimo), 2 valandas buvo delsiama ieškovui pranešti, dėl ko buvo jam buvo atimta laisvė.

Apeliantas konstatuoja, kad skundžiamame teismo sprendime nepasisakydamas dėl patikslintame ieškinyje išdėstyto ieškinio faktinio pagrindo, kad Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, pažeisdami BPK 140 str. 5 d., BPK 179 str. bei ieškovo teises numatytas Konvencijos 5 straipsnio 1 d. ir 2 dalyje – du kartus neteisėtai atimdami ieškovui laisvę, nesurašydami laikino sulaikymo protokolų ir tinkamai nepranešdami, dėl ko ieškovui atimta laisvė, tuo tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus, Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė, nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių teismas atmetė aukščiau nurodytus įrodymus, pagrindžiančius Konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą ir tuo pažeidė procesinės teisės normas – CPK 3 str. 6 d., CPK 7 str. (pažeistas rungimosi principas), CPK 14 str. 1d. (pažeistas betarpiškumo principas), ir CPK 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 punktą.

Dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, procesinio delsimo, BPK 176 str. 1 d. 2 punkto ir BPK 44 str. 5 dalies pažeidimo, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-517/2016 (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 57-1-699-14)

Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis skelbia:

„Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.“

Konvencijos 6 straipsnis sprendžia „baudžiamojo kaltinimo sprendimo“ problemą ir turi tikslą garantuoti, kad bylos esmė, t.y. klausimas ar kaltinamasis yra kaltas dėl jam pateiktų kaltinimų, gautų teisingą ir viešą nagrinėjimą, t.y. kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Patikslintame ieškinyje išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) yra neteisėti aktai – pažeidimas ieškovo teisių į teisingą ir neuždelstą procesą baudžiamojoje byloje ir pažeidimas ieškovo teisių, numatytų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. CK 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

EŽTT yra ne kartą pasisakęs, kad Konvencijos 6 straipsnis nereikalauja iš asmens, kuris kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, aktyviai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar teismu. EŽTT praktikoje nurodoma, kad asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, negali būti kaltinami padarę įtaką procesinių veiksmų trukmei dėl to, kad, siekdami apginti savo teises, laisves ir interesus, pasinaudojo nacionalinės teisės suteiktomis galimybėmis. (Yağcı and Sargın v. Turkey, 16419/90 and 16426/90, 8 June 1995).

BPK 176 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Maksimalus terminas – 6 mėnesiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo pirmosios įtariamojo apklausos. Nuo tos datos, kuria fiksuojamas 6 mėnesių termino suėjimas, termino nepratęsus ir neatnaujinus teisme, itin šiurkščiai pažeidžiamos įtariamojo teisės į teisingą ir neuždelstą procesą. BPK 44 str. 5 dalis garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

a) Ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas 2014-05-04 ir baigtas 2016-01-12 surašant kaltinamąjį aktą. Kadangi ieškovas įtariamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu, BPK 176 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per terminą ne ilgesnį kaip per šešis mėnesius, apeliantas konstatuoja 26 mėnesių trukmės procesinį delsimą.

b) Liudytojai buvo pradėti apklausti tik praėjus metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

c) Užuot atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, bylai vadovaujantys prokurorai Jolita Kančauskienė, Vida Bracevičienė ir Ričardas Kubilius imitavo darbą teikdami teismui prašymus taikyti ieškovui nepagrįstas teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes (ambulatorinę ir stacionarią) bei perteklines kardomąsias priemones – suėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir skųsdami teismo sprendimus, kai jų prašymai buvo atmetami. 2015-08-03 nutarimu prokurorė V.Bracevičienė įpareigojo paimti iš Z. Šegždos asmens dokumentus: pasą, asmens kortelę ir vairuotojo teises. Be to, prokurorai imitavo darbą, be pagrindo iškeldami Z.Šegždai ir panaikindami daugybę baudžiamųjų bylų, kuriose ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 155 str. 1 dalyje, 154 straipsnyje.

d) Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-07-29 nutartimi atmetė prokurorės V.Bracevičienės prašymą skirti Zigmantui Šegždai stacionarią teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę laikotarpiui 3 mėnesių terminui. Prokurorė ir nukentėjusioji Sigita Jurgelevičienė apskundė pastarąją nutartį Vilniaus apygardos teismui. Prokurorės ir Sigitos Jurgelevičienės skundų nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme buvo atidėtas dėl teisėjos Lauretos Ulbienės nusišalinimo, teismo posėdis buvo perkeltas į 2016-09-25 dieną, teismo nutartis buvo paskelbta 2015-10-01. Tad, dėl prokuratūros perteklinio skundo ir teismo veiklos neefektyvumo ikiteisminis tyrimas užsitęsė papildomai šešiasdešimt dienų, kadangi prokurorai melavo, kad neturėdami ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos negalėjo atlikti būtinų procesinių veiksmų.

e) Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė V.Bracevičienė pagal jos tarnybinį pranešimą 2015-08-04 dieną buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl Z.Šegždos veikos pagal BK 231 str., tačiau, naujai paskirtas prokuroras teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą gavo 2015-10-08 ir 2015-10-21 į teismą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo. Kadangi visi teisėjai (išskyrus vieną teisėją Vaidą Sinkevičienę, kuri prašymo gavimo dieną atostogavo) dėl galimo šališkumo negalėjo priimti procesinių sprendimų šioje byloje, Vilniaus rajono apylinkės teismas tik 2015-11-12 d. nutartimi Nr.KV-788 nuo 2015-11-12 atnaujino dar 2015-10-21 nutrūkusį ikiteisminį tyrimą. Ieškovo skundą dėl pastarosios nutarties Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ir priėmė nutartį 2015-12-04. Taigi, apeliantas konstatuoja šešiasdešimt trijų dienų procesinį delsimą, kilusį dėl ikiteisminio tyrimo neefektyvaus organizavimo nuo 2015-10-01 iki 2015-12-04

f) Kita svarbiu įrodymu laikytina tai, kad suėmimo taikymo metu ieškovas buvo apklaustas 2014-12-11, Z.Šegždai paskirta ambulatorinė psichiatrinė–psichologinė ekspertizė buvo atlikta tik 2015-01-21dieną. Taigi, ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė V.Bracevičienė neatliko jokių procesinių veiksmų. Apeliantas konstatuoja keturiasdešmties dienų procesinį delsimą, kilusį dėl ikiteisminio tyrimo neefektyvaus organizavimo

g) Dar vienu svarbiu įrodymas – nuo ieškovo Z.Šegždos paleidimo į laisvę dienos 2015-01-22 iki 2015-03-04 prokurorė V.Bracevičienė neatliko jokių procesinių veiksmų, Taigi apeliantas konstatuoja trisdešimt devynių dienų procesinį delsimą, kilusį dėl ikiteisminio tyrimo neefektyvaus organizavimo.

h) 2016-01-22 registruota pašto siunta ieškovui Zigmantui Šegždai buvo įteiktas kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-1-00699-14. Tačiau dėl prokuratūros ir Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veiksmų (neveikimo) teisiamasis posėdis įvyko tik 2016-09-09. Esant nurodytam, apeliantas konstatuoja septynių mėnesių procesinį delsimą. Teismui pateiktas įrodymas – generalinės prokuratūros vidaus tyrimų prokurorėės Danutės Blažienės 2016-08-08 raštas-atsakymas į ieškovo Z.Šegždos skundą, kuriuo buvo pripažinta nustačius, kad pavedimas Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintajam skyriui dėl valstybinio kaltinimo palaikymo duotas pavėluotai ir nesilaikant proceso greitumo reikalavimų, t.y. praėjus dviem mėnesiams nuo teismo šaukimo gavimo dienos.

Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad „ieškovo „argumentai, kiek jie susiję su proceso vilkinimu, atmetami kaip visiškai nepagrįsti.“ Apeliantas konstatuoja, kad Pirmosios instancijos teismas darydamas šią išvadą`nesivadovavo teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d. pažeidimas), kadangi: a) ieškovas teismui pateikė ne tik argumentus, bet ir įrodymus; b) teismo sprendime nepateikti įrodymai ir vertinimas įrodymų, kuriais grindžiama teismo išvada; c) teismas, būdamas šališkas, atmetė apelianto aukščiau nurodytus įrodymus; d) teismas nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė aukščiau nurodytus įrodymus; šių įrodymų neištyrė ir nevertino, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Skundžiamame teismo sprendime nepasisakydamas dėl patikslintame ieškinyje išdėstyto ieškinio faktinio pagrindo, kad prokuratūra ir teismai, pažeisdami ieškovo teises į teisingą ir neuždelstą procesą baudžiamojoje byloje ir pažeisdami ieškovo teises, numatytas Konvencijos 6 str. 1 dalyje, BPK 176 str. 1 d. 2 punkte, ir neištirdamas įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad teismai, pažeidė ieškovo teises, numatytas Konvencijos 6 str. 1 dalyje ir tuo tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus, Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė, nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių teismas atmetė aukščiau nurodytus įrodymus, pagrindžiančius Konvencijos 6 str. 1 dalyje įtvirtintos nuostatos pažeidimą ir tuo pažeidė procesinės teisės normas – CPK 3 str. 6 d., CPK 7 str. (pažeistas rungimosi principas), CPK 14 str. 1 d. (pažeistas betarpiškumo principas) ir CPK 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 punktą.

Pažymėtina tai, kad 2015-10-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Ričardas Kubilius pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kadangi teismo nustatytas terminas baigiasi 2015-10-21. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-11-12 nutartimi Nr.KV-788 prokuroro prašymą tenkino, nuo 2015-11-12 atnaujino dar 2015-10-21 nutrūkusį ikiteisminį tyrimą ir pratęsdamas terminą ikiteisminiam tyrimui dviems mėnesiams, t.y. iki 2016-01-12. Tačiau jau suėjęs ikiteisminiam tyrimui skirtas terminas negalėjo būti pratęstas, kadangi toks sprendimas paneigtų pamatinius baudžiamojo proceso principus. Atsižvelgiant į BPK 215 str. apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, laikydamasi įstatymo nuostatų, neturėjo teisės atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teisėja galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti (žiūr. Panevėžio apygardos teismo sprendimą Nr.1S-208-350/2013). Tad vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso normomis, Zigmantui Šegždai pradėtas ikiteisminis tyrimas privalėjo būti nutrauktas. Tinkamai neatnaujintas ir/ar nepratęstas terminas suponuoja teisę pripažinti ikiteisminį tyrimą vilkinamu ir, be abejo, tęsiamu neteisėtai.

Pažymėtina ir tai, kad 2015-12-04 Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Algimantas Valantinas) 2015-12-04 teismo nutartimi atmesdamas Z. Šegždos gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties, pažeidė procesinės teisės normas – baudžiamojo proceso kodekso 101 straipsnio 1 dalį, 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir šio kodekso 215 straipsnio 5 dalį. Šios teisės normos suponuoja tai, kad pasibaigęs procesinis terminas (terminas, per kurį ikiteisminis tyrimas turi būti pabaigtas) sudaro kliūtį atlikti procesinius veiksmus, kurie turėjo būti atlikti iki šio termino pabaigos, o taip pat ir pratęsti šį procesinį terminą. Tai reiškia, kad procesiniai terminai gali būti pratęsti tik iki atitinkamo termino pabaigos, o atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju iš viso nenumatytas įstatymo (BPK 215 str. 5 d.)

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2015-12-04 nutartyje prokuratūros procesinį delsimą pagrindė tuo, kad esą ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties (bylą sudarė 8 tomai) ir esą Z.Šegždos nuolatinis skundų rašymas neišvengiamai įtakoja jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo trukmę, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiaga beveik visą laiką buvo išsiųsta skundus nagrinėjantiems teismams. Tačiau toks įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas ir akivaizdžiai šališkas. Prokuratūra galėjo padaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Vėliau, civilinės blos nagrinėjimo teisme metu valstybės atstovas Gytis Normantas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos kontrolinė kopija visgi egzistuoja, kas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo teiginiai neatitinka tikrovės.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju procesas, netgi atsižvelgiant į dokumentų skaičių, negali būti laikomas sudėtingu: a) byloje yra tik vienas įtariamasis; b) tiriamas dviejų asmenų – gyvenamojo namo bendraturčių ginčas; c) visi duomenys reikšmingi bylai teisingai išspręsti buvo surinkti; d) byloje nereikėjo atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų; d) šioje byloje yra tik keletas liudytojų, tačiau ir jie tiesiogiai nedalyvavo kaltinamajame akte nurodytuose galimuose įvykiuose. Pažymėtina, kad EŽTT aštuoniasdešimt liudytojų laiko pakankamai dideliu kiekiu, kad byla taptų sudėtinga. Todėl pagal EŽTT praktiką byla Nr.57-1-699-14 nelaikytina sudėtinga. Priešingai, ekonominės, finansinės, sukčiavimo bylos, bylos dėl nusikaltimų, susijusių su teroristinių organizacijų veikla, ar susijusios su nacionaliniu saugumu ir pan. laikomos sudėtingomis, todėl pripažįstama, kad joms ištirti reikia ilgesnio laikotarpio (Žiūr. EŽTT sprendimas Eckle prieš Vokietiją, 1982-07-15).

Tai, kad prokuratūra ir teismai, priimdami sprendimus neatliko pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to ieškovas Z.Šegžda gynė savo teises ir interesus teikdamas skundus instancine tvarka, nėra savaime vienintelis veiksnys, galintis paaiškinti procesinių veiksmų trukmės pagrįstumą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pernelyg ilgą procesinių veiksmų trukmę nulėmė akivaizdžiai blogas su byla susijusių prokuratūros ir teismų veiklos efektyvumas ir koordinavimas.

Dėl teisės į nešališką teismą ir viešą teismo procesą pažeidimų, dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 44 str. 5 ir 6 d., 158 str., 166 str. 3 d., 167 str. 1 d., 179 str., 255 str. 1 d., 275 str. 1 d., 290 str. 2 d., 440 str. 1 d.) Ukmergės rajono apylinkės teisme ir Konvencijos 6 straipsnio 1 d. ir 2 d. pažeidimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-517/2017

Konvencijos 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 1 dalis skelbia:

Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis skelbia:

„Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.“

BPK 44 str. 5 dalis garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, kad:

a) ieškovas nepagrindė savo argumentų dėl galimo teisėjo Rinaldo Adamonio šališkumo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo;

b) bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, kadangi teismas atsižvelgė į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose (teisėjo Rinaldo Adamonio) nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-517/2018 paskirtų teismo posėdžių skaičių, teismo posėdžių atidėjimo priežastis, baudžiamosios bylos apimtį, paties ieškovo procesinį elgesį baudžiamojoje byloje – esą jis teikė daugybę procesinių ir neprocesinių skundų,

Apeliantas teigia, kad teismas darydamas nurodytas išvadas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir tuo pažeidė CPK 3 str. 6 d. teisės normą. Apeliantas ginčija, kad teismui pateikė ne tik argumentus, bet ir įrodymus. Apeliantas konstatuoja, kad a) teismas, būdamas šališkas, atmetė apeliaciniame skunde žemiau nurodytus įrodymus; b) teismas nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė šiuos įrodymus; šių įrodymų neištyrė ir nevertino, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Ieškovas konstatuoja, kad skundžiamame teismo sprendime nepateikti įrodymai ir vertinimas įrodymų, kuriais grindžiama teismo išvada:

a) nepateikti konkretūs įrodymai ir vertinimas įrodymų: nenurodytas priežastinįs ryšys tarp teismo posėdžių skaičiaus, pertraukų tarp posėdžių trukmės, vieno posėdžio vidutinės trukmės valandomis per dieną ir procesinio delsimo masto; nenurodytas priežastinis ryšys tarp bylos apimties ir procesinio delsimo masto;

b) nepateikti konkretūs įrodymai ir vertinimas įrodymų – nenurodytas priežastinįs ryšys tarp teismo posėdžių atidėjimo priežasčių ir proceso vilkinimo;

c) nepateikti konkretūs įrodymai dėl ieškovo procesinįo elgesio ir šių įrodymų vertinimas – nenurodytas priežastinįs ryšys tarp procesinių ir neprocesinių skundų ir proceso vilkinimo, t.y. nepateikti konkretūs įrodymai, kaip ir koks konkrečiai ieškovo elgesys, kaip konkrečiai ir kokie atskirai paimti konkretūs procesiniai ir neprocesiniai skundai galėjo užvilkinti procesą.

Patikslintame ieškinyje išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas yra neteisėti aktai – nekaltumo prezumpcijos pažeidimas ir pažeidimas ieškovo teisių į viešą, teisingą, nešališką ir neuždelstą procesą baudžiamojoje byloje, pažeidimas ieškovo teisių, numatytų Konvencijos 6 straipsnio 1 d ir 2 dalyje. CK 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Teismui pateikti šie įrodymai (esantys teisiamojo posėdžio protokole, Z.Šegždos skunduose ir Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio nutartyse), patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes – valdžios institucijų (teismų) veikimą ar neveikimą, kuris tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, laisves ir interesus:

a) 2016-09-23 teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kuria S.Jurgelevičienės mažametę dukrą pripažino nukentėjusiąja ir civiline ieškove byloje Nr.1-7-517/2018. Pripažindamas mažametę nukentėjusiąja ir civiline ieškove, teisėjas pažeidė nacionalinės ir tarptautinės teisės normų reikalavimus:

A. pažeistas BPK 28 str., numatantis, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

B. 2001 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a. punkte pateikta nukentėjusiojo sąvoka – „nukentėjusysis“ – tai fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą.

C. 2007-04-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi 2K-252/2007 išaiškino, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos; kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta.

D. Teisėjas Rinaldas Adamonis, pripažindamas nepilnametę civiline ieškove, neteisingai taikė 1975 m. kovo 14 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucijos Nr. (75)7 (toliau – Rezoliucija) dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus sveikatą 19 punktą, ir pažeidė Rezoliucijos 13 punktą. Rezoliucijos 13 punkte numatyta, kad nukentėjusiojo tėvas, motina ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo fiziniu sužalojimu, tačiau kiti asmenys (pavyzdžiui, vaikai) neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens fiziniu sužalojimu. Rezoliucijos 19 punkte numatyta, kad nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai.

b) 2015-09-23 dieną teisėjas R.Adamonis, apklausdamas nukentėjusiąją, uždavė jai trylika atsakymą menančių klausimų tuo pažeisdamas BPK 275 str. 1 dalyje įtvirtintą normą, kas įrodo kad teisėjas yra šališkas. Pažymėtina tai, kad 2015-09-23 Ukmergės rajno apylinkės teismo posėdžio garso įrašas buvo ištirtas nagrinėjamos civilinės bylos teismo posėdžio metu.

c) 2016-11-04 bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjas R.Adamonis pareiškė, kad po to, kai teisėjas priims nuosprendį baudžiamojoje byloje, Zigmantas Šegžda rašydamas apeliacinį skundą galės pasisakyti dėl kiekvieno klausimo, jei mano, kad buvo pažeistos jo teisės. Apeliantas konstatuoja, kad tuo teisėjas nevengė viešų pasisakymų leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį. Tuo pažeista BPK 44 str. 6 p. teisės norma įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

d) 2017-06-29 ieškovas padavė raštišką prašymą teismui nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 str. 2 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį pradžia nebuvo tinkamai užregistruota bei buvo netinkamai pritaikyta BK 140 str. 2 d. teisės norma, tad byla teisme nagrinėjama neteisėtai. Teisėjas R.Adamonis, 2017-09-20 nutartimi atmesdamas prašymą nutraukti bylą, pažeidė BPK 3 str. 1 d. 6 punkte įtvirtintą normą, pagal kurią baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo, kas daro išvadą, kad teismas yra šališkas ir procesiniu delsimu siekia kuo didesniu mastu pažeisti ieškovo teises, laisves ir interesus.

e) 2016 metais priimdamas sprendimą pradėti bylos nagrinėjimą teisme, teisėjas R. Adamonis netinkamai taikė BK 140 str. 2 d normą, nes 2014-05-04 „įvykio“ metu ieškovas ir Sigita Jurgelevičienė nebuvo susieti santuokos arba partnerystės ryšiais, kas įrodo, jog šie asmenys nepatenka į BK 248 straipsnyje apibrėžtą šeimos narių sąrašą, taigi, veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.. Vadovaujantis BPK 407 str., bylose pagal BK 140 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas neatliekamas, Kadangi dėl taip vadinamo 2014-05-04 įvykio ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, šiuo atveju ir bylos nagrinėjimas teisme turėjo būti nutrauktas kaip neteisėtas.

f) Teisėjas R.Adamonis nagrinėja bylą teisme neteisėtai dar ir todėl, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2014-05-04 epizodo buvo atliekamas neteisėtai. Epizode dėl 2014-05-02 įvykio, kvalifikuojamo pagal BK 140 str. 2 dalį, ikiteisminio tyrimo pradžia nebuvo užregistruota taip, kaip to reikalaujama BPK 166 straipsnio 3 dalyje – ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras apskritai nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2014-05-02 įvykio. Taigi, tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas dalyje pagal minėtą epizodą pažeidžia BPK 166 str. 3 dalį; bylos nagrinėjimas teisme nutrauktinas kaip neteisėtas.

g) Be to, 2016 metais priimdamas sprendimą pradėti bylos nagrinėjimą teisme, teisėjas R. Adamonis pažeidė BPK 167 str. 1 d., kurioje numatyta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Nagrinėjamos

…