Valstiečių baimės traukinys skrieja naktyje didindamas apsukas

Dalis keleivių taip susidomėję filmais, kad nemato perkreiptų pačių režisierių, aktorių ir scenaristų veidų, kurie iš baimės prarasti valdžią bando joje nuskandinti visą Lietuvą. Faktų iškraipymo, pritempinėjimo ir nutylėjimų mašina orientuojasi į tuos, kurie nenori rimčiau pasigilinti į situacijas, skaičių žonglierių žaidimus, netikrina brukamų žinių, neieško informacijos, kuriems rimčiausias argumentas atrodo prieš balsavimus numestos vienkartinės pakišos. Būtent į šiuos žmones nukreipiama smogiamoji artilerija su įtampos, erzelio, bauginimų užtaisais, kuriuos paleidus, tie patys gąsdintojai netrukus ima lipšniai suokti: „Viskas bus gerai, jei leisite mums toliau dirbti“.

Vagonuose dažnai pasirodo R.Karbauskis, S.Skvernelis, A.Širinskienė, G.Surplys, ir kiti veikėjai, kurių tekstuose yra tik dvi spalvos – juoda ir rožinė. Toks pat ir traukinio restorano meniu su (pagal poreikį) pernelyg nusaldintais arba karčių prieskonių kupinais patiekalais.

Baugintojai įtikinėja, kad valdžia jiems visai nerūpi, opozicijoje būti lengviau – alga ta pati, atsakomybės mažiau, bet tuo pat metu iš paskutiniųjų siekia išsilaikyti viršūnėse: į krėslus įsmeigti pirštai mėlynuoja, nagai lūžinėja, tačiau paleisti krėslų niekaip nesinori.

Visgi baimės atmosferos skleidėjų korta silpna, koziriai tokie menki, kad galinga audra puodelyje virto netgi L.Andriulio papostinimas feisbuke apie pasipriešinimą išmokoms – žiūrėkite ir drebėkite matydami, ką ruošiasi daryti pagrindinė opozicinė „svainio“ partija. Tuoj viską nurėš, sumažins, panaikins.

Vertinant grynai objektyviai, be partiškumų, simpatijų ir antipatijų, neadekvačiais išsišokimais garsėjantis G.Landsbergio žmonos sesers vyras (vien ko verta jo purvina tirada apie gydytojus, dėl pandemijos grėsmės neleidusius dalyvauti žmonos gimdyme) nei per pastaruosius 4 metus, nei per 20 metų nedarė jokios įtakos „svainio partijoje“ priimant sprendimus, nėra net jos narys, o jo pasamprotavimai verti tiek, kiek fukso balsas rektoriaus rinkimuose.

Puikiai tai suprasdami, valstiečiai vis tiek mėto feikinio pavojaus bombas. Perspausta? Taip. Nešvaru? Taip. Negarbinga? Žinoma. Bet kai valdžia taip masina, galima pasinerti į trečiokų lygio fantazijas ir pritempinėjimus (atsiprašau iš karto protingesnių trečiokų).

Kai A.Kubilius papostino, kad valstybės skolai šįmet padidėjus nuo 35 iki 45,6 proc. BVP, vėlesniais metais valdžios planuojamas augančio biudžeto deficito mažinimas reikš skausmingas pagirias, visas jo tekstas, visa argumentacija, perėjusi valstietišką centrifūgą, tapo pliku apkapotu kamienu nesivarginantiems mąstyti su didžiuliu šriftu iškaltomis raidėmis: „Suverš diržus“.

Tikrai nejaučiu simpatijų A.Kubiliui, kurio vyriausybės žingsniai per krizę toli gražu nebuvo pavyzdiniai, bet tas nuolatinis valstiečių vadų ir vadukų pritempinėjimas, sutirštinimas ir baimės skleidimas kelia vis didesnį šleikštulį.

Ne A.Kubilius (pasvarstęs, jog dėl valdančiųjų veiksmų smarkiai išaugus biudžeto deficitui ir dėl tų pačių valstiečių planų ateityje deficitą smarkiai sumažinti, gali tekti susiveržti diržus) yra pretendentas į premjerus ar kitą aukštą postą, ne jis formuos ministrų kabinetą, ekonominę politiką, tačiau frazės apie diržus buvo nusičiuptos žaibo greitumu, pulta skambinti visais didmiesčių ir bažnytkaimių pavojaus varpais, tik pažvelkite, mieli žmonės, kas jūsų laukia. Pateikdami tai kaip neišvengiamą faktą, traukiate eilinį baubą iš savo siaubo pasakų skrynios.

Vien ko verta absurdiškus vado įgeidžius steigti Žemės ūkio ministeriją Kaune klusniai vykdžiusio, Vyriausybės kanclerį nuo nepatogių žurnalistų klausimų uoliai gynusio, kovido testą nepaisant neatitikimo jo apibrėžimui „pasidariusio“ G.Surplio nerimastinga salvė: „Tad rinkėjai spalio 25 rinksis: mąžtančius biudžetininkų atlyginimus, mąžtančias pensijas, galbūt nuimtus vaiko pinigus, jokių valstybinių bankų (ir lengvesnių skolinimosi sąlygų verslui) ir kitas liberalios „puritoniškos” ekonomikos vakcinas ARBA kad ir per brąškančias siūles, bet orientaciją į tuos, kurie patiria sunkumų, švietimo, medicinos ir valstybės tarnybos žmonių algų augimą, didesnį MMA, o gal ir dar daugiau vienkartinių išmokų, nes visa tai palaiko ekonomikos pulsą GERIAUSIAI ES“.

Demagogijos arsenalas pokši kaip fejerverkai per naujametį – nors nei I.Šimonytė su kandidatuojančiais į Seimą savo flango atstovais, nei abi liberalios partijos nekalbėjo apie jokius diržų veržimus ir mažinimus, tiksliau, pretendentė į premjeres sakė priešingai, be jokių bent kiek rimtesnių argumentų, įrodymų, pagrindinimų, agentūros VBS stiliumi mėtomos panikos bombos apie „galbūt“ nuimamus vaiko pinigus ar „liberalias puritoniškas vakcinas“.

Girdamiesi gyventojų pajamų kėlimu suktai nutylite apie spyruokliuojančias kainas, su kuriomis tie kilstelėjimai niekaip nepajėgia varžytis. Žmonės parduotuvėse, kavinėse ar užsisakydami paslaugas puikiai mato skaičiukus, tirpinančius jų piniginių turinį kaip karštas vanduo varveklius, todėl vien gyrimosi nepakanka. Belieka bauginti, bauginti, bauginti.

Kalbėdami apie algų, pašalpų, pensijų augimus, jūs pamirštate pasakyti, kad tuo užsiima visų ES šalių vyriausybės, kad Lietuva skurdo, socialinėse atskirties lentelėse vis dar niekaip neatsiplėšia nuo dugno, kad žemiau skurto ribos mūsų nedidelėje valstybėje tebegyvena 576 tūkst. žmonių, kad jų armija būtų dar gerokai didesnė, jei ne sukta, nei logika, nei teisingumu nekvepianti metodologija, pagal kurią gaudamas 379 eurus tu jau išlipai iš skurdo rizikos duobės.

Būtent ši metologija leidžia jums „žaisti“ tariamu, popieriniu 2-3 proc. skurdo sumažinimu, nors iš tikrųjų paveikslas ne toks, kokį bandote pateikti tamsias spalvas tušuodami rožiniais atspalviais.

Kur jūsų žadėtas skurdo mažinimas? Kodėl, jei jūs tokie puikūs ir nepakartojami, jo kreivė nekrenta nuo praėjusių kadencijų, kai valdė konservatoriai ar socialdemokratai (dabar 20,6 proc., 2010 m. – 20,5 proc, 2011 m. – 19,2 proc., 2012 m. – 18,6 proc., 2013 m. – 20,6 proc., 2014 m. – 19,1 proc.)?

Šnekėdami apie ekonominius pasiekimus pandemijos laikotarpiu, jūs pažvelkite į akis tiems tūkstančiams verslininkų, kurie ištrimituotų milijardų fone per karantiną negavo žadėtos paramos arba gavo ją gerokai pavėluotai, gerokai mažesnę už tą, kuri leistų bent kiek atsistoti ant kojų. Pažiūrėkite į akis turgaus prekiautojams, iš kurių tik kas dešimtas (maždaug 8 tūkst, iš 80 tūkst.) gavo vienkartines 300 eurų išmokas. Tokiomis istorijomis mirga žiniasklaida, socialiniai tinklai, bet jų nėra valdančiųjų reklaminiuose tekstuose.

Besigirdami, kaip rūpinatės mokytojais, eiliniais valstybės tarnautojais pamiršote nurodyti, jog daugeliui jų algos per pastaruosius keletą metų pakilo vienu-kitu šimtuku eurų, o jūsų pačių tūzų, ministerijų vicekanclerių, patarėjų ir kitų prisiartinusių prie aruodų atlyginimai ir priedai staigiai per pandemiją šovė į viršų, kai kuriems netgi keturženklėmis sumomis. Kai dešimtys tūkstančių žmonių prarado darbą, laukė prastovose, aukštų valdininkų uždarbis augo begėdiškai smarkiai, ir daug greičiau nei medikams, dirbusiems, rizikavusiems tikrai ne mažiau už kabinetinius šulus. Beje, po karantino medikams priedai buvo panaikinti, o skaičiai šulų algalapiuose liko nesumažėję. Kur jūsų solidarumas su visuomene?

Kai R.Karbauskis kalba, kad Lietuva ekonomikos gaivinimo planą parengė anksčiau už Prancūziją, tuo aiškiai leisdamas suprasti, kad aplenkėme ją ir daugelį kitų ES šalių, norisi paklausti – negi jūs tikrai laikote žmones visiškai nemąstančiais? Nejaugi manote, kad gyventojai nepatikrins faktų visumos ir nesusivoks, jog popierinis lenktyniavimas, kada kas kokį planą priėmė, tai toli gražu ne realus paveikslas, kas daugiau yra nuveikęs. Prancūzija, jūsų žiniai, jau pavasarį buvo parengusi tokias pagalbos savo šalies ekonomikai ir socialinei padėčiai schemas, garantijų sistemas, iki kurių Lietuvai toli tiek pagal sureagavimo greitį, tiek pagal mastus https://ec.europa.eu/…/jobs-and-e…/state-aid-cases/france_lt

A.Veryga ir jo komanda pandemijos aušroje prasnaudusi atsargos priemonių pirkimą, liūliavusi visą Lietuvą lopšinėmis, kad jų turime per akis, pagerėjus situacijai puolė kabintis sau laurus, nors pavasarinė banga nuslūgo pirmiausiai ne SAM viršūnėlių, o jų likimo valiai paliktų medikų, savivaldybių, policijos, eilinių NVSC darbo bičių, palankios geografinės padėties ir Europoje apnykusio viruso dėka.

Dėl ministro ir jo svitos neatsakingumo buvome įstumti į pragarišką priežasčių ir pasekmių ratą: laiku neįgyti reagentai, apsaugos priemonės, jomis neaprūpinti nei medikai, nei visuomenė – pavėluotas testavimas, jo neprieinamumas, apsaugos neužtikrinimas – užkrato plitimas – gydymo įstaigų paralyžius – visų ligų gydymo ir diagnostikos neprieinamumas, eilės, apkrovos – smarkiai šoktelėjęs bendras mirtingumas – palaipsniui auganti tarp žmonių baimė, netikrumas.

Vasarą ir rudens pradžioje buvo pavėluotai rengiami SAM susitikimai su savivaldybių atstovais, sprendžiant tiek koronaviruso, tiek kitų ligų sukeltas problemas, gydymo prieinamumą. Taip pat buvo pražiopsotas sugrįžtančiųjų testavimas, panardinti į stalčius serologiniai testai, nepasirūpinta, kad netrūktų savanorių karštojoje linijoje, į kurią prisiskambinti tapo itin sudėtinga misija. Čia tik maža dalis išvardinto broko, kurį pratęsė A.Veryga su savo kariauna po pirmos bangos.

Neatsakingumo ir nekompetencijos fone buvo kuo smarkiausiai taškomasi pinigais, 24 kartus mokant daugiau už medikų mokymus, kaip gydyti sergančiuosius kovidu (ministro pasakų motyvais iš pradžių juos sugebėjo vesti tik viena įstaiga, bet kažkodėl vos po kelių savaičių atsirado kita, stebuklingai greitai viską išmokusi ir atlikusi šią paslaugą dešimtimis kartų pigiau) ar metant 6 milijonus eurų greitiesiems testams, kai, sprendžiant iš viešumą išvydusių faktų, jų buvo galima įsigyti keliskart mažesnėmis sumomis.

Kai pastarosiomis dienomis ir savaitėmis kovido laužai ėmė šturmuoti vis naujus rekordus, viršūnėlės iš paskutiniųjų tempė gumą su apribojimais, atsakomybę kaip įkaitintą puodą mėtydamos savivaldybėms – kaip gi čia prieš rinkimus deginsi reitingus ir tirpdysi nupudruotus ekonominius rodiklius. Vakar buvo įvesti daliniai apribojimai, tačiau jie įsigalios tik nuo pirmadienio, kad, gink Dieve, dalis balsuotojų nesupyktų ir nepadėtų kryželių ties konkurentų pavardėmis.

Kaukių generolas, reikia ar ne, kasdien lipdavęs į tribūnas, truktelėjo stabdžius pakviestas pirmadienį į LRT forumą, kur buvo aptariama smarkiai blogėjanti padėtis kovido fronte. Ne, jis tam neturi laiko, viceministrai daugiau nei tūkstančiu eurų papilnėjusiomis kišenėmis – taip pat, nors savaitgalį A.Veryga agitaciniais tikslais marširavo po Laisvės alėją ir kitas Kauno gatves. Tada laiko buvo. Žinoma, piarintis spaudos konferencijose be oponentų daug saugiau nei televizijos studijoje, kur pakviesta nemažai profesionalių, kritišką nuomonę ministro atžvilgiu turinčių žmonių, galinčių sumalti į miltus visas tavo gražbylystes. Kur reikėtų atsakyti, kodėl nepasirūpinama daugiau lovų kovidu sergantiems ligoniams, į kitus skaudžius klausimus.

Kodėl stebitės ir piktinatės, kai jūs vadina populistais? Visas jūsų siūbuojančio laivo pagrindas – besipučiančios valstybės skolos, užprogramuojančios ateičiai vis naujus ir naujus įsiskolinimus. Puiku, kad palūkanos itin palankios, visiškai kitokios nei prieš dešimtmetį, bet ar tai tęsis amžinai? Neišduosiu didelės paslapties, kad skolintis ir leisti pinigus reikia neskraidant padebesiais – netgi blaiviau mąstantys šios Vyriausybės ministrai, jau nekalbant apie joje nedirbančios ekonomistus (kurie tiesiai rėžė apie populizmą ir įžūlų sukčiavimą) neslėpė savo skepticizmo, tačiau avantiūrizmo vėjus pasibalnoję vadai kemša jiems burnas, nes dabar juk svarbiausia atrodyti kuo gražiau, laukiant, kokie skaičiai įsižiebs sekmadienį po 20 valandos.

Per ketverius metus matėme daugybę pompastikos ir paviršutinių žingsnių, kurie realiai neišjudino nei skurdo, nei kitų problemų. Alkoholio draudimai, toji butaforinė kova, braukant per milžinišką auglį kosmetiniais tepaliukais (dar iki pandemijos aš ir kolegos ne kartą rašėme, kaip nepasirūpinta gydymosi nuo alkoholizmo prieinamumu, didelių eilių priklausomybės ligų centruose sumažinimu ir t. t.) subliūško, kaip ir daugelis kitų veryginių idėjų. Lyginant su 2018 metais, pernai svaigalų suvartojimas faktiškai liko toks pat (pati svaigalų vartojimo kreivė ėmė kristi dar iki valstiečių atėjimo, bet pernai kritimas sustojo), o alkoholio sukeltų mirčių praėjusiais metais padaugėjo 7 procentais – pirmą kartą nuo 2011-ųjų. Nepadėjo net iškreiptas statistikos veidrodis nutylint, kokie didžiuliai kiekiai dėl kainų skirtumo buvo įgyti Lenkijos ir Latvijos parduotuvėse.

Kai jūs skelbiate sau odes apie pakeltas pašalpas, algas ir pensijas (nutylėdami augančias kainas, skurdo rodiklius ir kitus nepalankius faktorius), negi manote, kad viskas ties tuo ir baigiasi? Kad žmonės užsimerks prieš sumaištį medicinoje, generinius vaistus, mažų ligoninių žlugdymą, onkologinių ligonių palikimą likimo valiai, nekompensuojant gyvybiškai svarbių inovatyvių vaistų? Kad visuomenė užmerks akis prieš valdininkų godulį pučiant savo pinigines ir visišką jų nebaudžiamumą, prieš mokesčių jovalą, iš esmės nereformuotą, buksuojantį švietimą, tūpčiojimą korupcijos fronte, neįvedant finansinės klerkų atsakomybės už šiurkštų aplaidumą ir nekompetenciją, nežengiant kitų būtinų žingsnių šioje sferoje?

Ir pagaliau, nejaugi esate tikri, kad gyventojai neprisimins jūsų pačių vadų veidmainysčių, slapukavimų, padorumo ir skaidrumo reikalaujančius pilietiškus žmones vimdančių „jerunda“ ir „vsio zakonno“ filosofijų? Kad piliečiai išmes iš atminties, kaip beatodairiškai, siekdami išlaikyti valdžią, palaikėte ir palaikote antivalstybiškai veikiančią LLRA grietinėlę? Numos ranka į R.Karbauskio „pamirštus“ deklaruoti turtus, interesus, sandorius, paskolas, itin mažus jo mokesčius, ištrins iš galvų tuos failus, kur jo vardas buvo linksniuojamas įstatymų, mokesčių apėjimo, žemių užvaldymo, trąšų skandaluose?

Nejaugi jums, tarsi feodalinių žemių bojarinams, atrodo, kad piliečiai privalo atleisti jums viską už kaulą su riebesniais mėsos likučiais (taip galima palyginti jų ir aukštų valdininkų pajamų augimą) – S.Skvernelio slapukavimus apie valstiečių jam mokamą algą prieš praėjusius rinkimus, jo slaptus susitikimus su Lenkijos politikais, po kurių naudos škvalai aplankė šios šalies naftos koncerną eilinių Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita, stebuklingus sutapimus klojant prie jo namų asfaltą ir taip toliau, ir panašiai? Pamirš premjero aroganciją mokytojų, verslininkų, oponentų atžvilgiu?

Gal manote, kad bus pamiršta su aplinkos ministro K.Mažeika susijusių skandalų virtinė, įteisinant pramogų ieškotojų įgeidį medžioti lankais, durklais, žvėrių uždaužymą, retų paukščių žudymą, prožektorių naudojimą naktį ir t.t.? Tikitės, kad nesibaigiantys skandalai taps užmarštimi, o pensininkai po 200 eurų injekcijų džiūgaus tarsi vaikai, gavę ledinukus?

Jūsų pagrindinis koziris, kaip konservatoriai ir liberalai blogai valdė prieš dešimt metų, dvelkia naftalinu – kai šokėjas bando dangstyti savo nevykusį pasirodymą, tai jam ir grindys kreivos, ir žiuri įtartina, ir praėjusių čempionatų dalyviai prasti. Laba diena, už lango jau 2020-ieji, jau valdote 4 metus, tad gal nebeverta manipuliuoti 10-12 metų senumo įvykiais?

Tai, kad jūs puolate bauginančiai reaguoti į kai kurių politikų ir net ne politikų pasamprotavimus socialiniuose tinkluose, rodo absoliučiai dūstančią jūsų argumentaciją.

Dar nemačiau tokio sukto, įžūlaus, manipuliavimo skaičiais, faktais, įvykiais, įstatymais, kaip šią kadenciją.

Dar nemačiau tokios baimės, pykčio, įtampos skleidimo, totalinio karo masto prieš visus, kurie išdrįsta pakritikuoti valdžią, kurių sprendimai nesutampa su valstiečių vadų norais.

Dar nemačiau tokio neobjektyvumo, kai dešimtmečio senumo įvykiai narpliojami su galingiausiais padidinamais stiklais, o vykstant dabartiniams tyrimams dėl įtarimus sukėlusių viešųjų pirkimų, sklindant milžiniškų permokėjimų kvapams, LVŽS vedliai iškart persivelka advokatų mantijas.

Sekmadienio vakarą stebėsime valstiečių užkurtą baimės traukinį. Jis toliau pūškuos naktyje arba bus priverstas sustoti ties piliečių pastatyta siena.