„Valstiečiai“ bando išvaikyti apsivogusią konservatorių gaują, jiems trukdo G.Nausėda
Masiuliogauja
„Valstiečiai“ bando išvaikyti apsivogusią konservatorių gaują, jiems trukdo G.Nausėda
Aurimas Drižius
Garsusis „Independence“ aferos autorius Rojas Masiulis, kuriam prezidentas Gitanas Nausėda prognozuoja šviesią politinę ateitį, yra konservatoriaus A.Kubiliaus kadras. Neįtikėtina, bet tokį kadrą į ministrus prieš trejus metus pasiūlė „valstiečių“ premjeras Saulius Skvernelis paprašius Daliai Grybauskaitei.
Dar labiau neįtikėtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda nemato visų Rokio Masiulio aferų, ir toliau gula už jį kryžiumi. Paviešinus visas Roko Masiulio gaujos aferas, kurias paviešino Ramūnas Karbauskis, prezidentas atsakė, kad „niekas nuo to nesikeičia”
Pirmą kartą Rokas Masiulis „valdišku verslininku“ tapo tik 2010 m., kai premjeru buvo Andrius Kubilius, o energetikos ministru jo portfelio nešiotojas, buvęs kompiuterių pardavėjas Arvydas Sekmokas.
A.Sekmokas atsivedė du juanus „specialistus“ – energetikos viceministrais tada tapo Žygimantas Vaičiūnas ir Romas Švedas, kuris tuo pačiu tapo ir „Klaipėdos naftos“ valdybos pirmininku. Jaunieji speciliatasi atsivedė dar vieną jauną specialistą – Roką Masiulį, kurį paskyrė „Klaipėdos naftos“ vadovu.
Jaunasis finansų genijus organizavo garsiąją „Indpenendence“ aferą – paskelbė, kad pirks naują SGD terminalą, nors iš tikrųjų pirko ne laivą, bet jo nuomą.
Nors nusipirkti tą SGD terminalą Pietų Korėjos laivų statykloje kainavo apie 250 mln. dolerių, Rokas Masiulis pasirašė jo nuomos sutartį 10 metų už daugiau nei 700 mln. dolerių.
Nors „Independence” pajėgumai šiuo metu panaudojami tik 20 proc. – niekas neperka šių labai brangių dujų, todėl visi šios aferos kaštai „socializuoti” – padalinti visiems gyventojams.
Konsultacinės bendrovės Poyry Management Consulting Ltd konsultantai prieš metus pristatė išvadas ir pasiūlymus apie tai, ką toliau daryti su šiuo terminalu, kurio pajėgumai iki šiol panaudojami tik 20 proc., ir ką daryti po 2024 m., kai baigsis jo nuomos sutartis su Bermuduose registruota ofšorke Hoegh LNG.
Konsultantai siūlo, kad geriausia būtų 2024 m. minėtą SGD terminalą išpirkti. Prognozuojama, kad tai kainuotų apie 120-160 mln. eurų – tikslios sumos niekas negali pasakyti, nes visas susitarimas su „Hoegh LNG“ – karinė paslaptis.
Nors tikra kaina vien už laivo nuomą 10 metų – 500 mln. eurų, arba lygiai pusė milijardo už laivą, kuris stovi Klaipėdos uoste, jame kažkodėl plevėsuoja Singapūro vėliava, o pats laivas dar keisčiau pavadintas ‚Independence“. Dar keičiau, kad visoje „Nepriklausomybėje“ nėra nė vieno lietuvio.
Kaip, žinia, kasdien Lietuvos mokesčių mokėtojai moka už laivo nuomą po 135 017 eurus. Pasibaigus dešimčiai metų nuomos sutarčiai, už nuomą bus sumokėta 521 316 033 eurų. Reikia prisiminti, kad kainavo ne tik laivo nuomą – vien tam, kad galėtų priimti šį milžiną, ir pastatyti uostą ir visą infrastruktūrą, Lietuva išleido dar 101 mln. eurų.
Galiausiai – gera žinia. Primename, kad 2024 m. pasibaigus nuomos sutarčiai, galėsime išpirkti laivą už 160 mln. eurų.
Taigi, iš viso SGD terminalo projektui, pasibaigus jo nuomos sutarčiai, Lietuva bus išleidus 782 316 033 eurus.
Negana to, Seimas neseniai garantavo už tai, kad „Klaipėdos nafta” imtų kreditą. Vyriausybė siūlo Seimui suteikti valstybės garantijas Šiaurės investicijų bankui už 295,5 mln. vertės paskolas AB „Klaipėdos naftai“ 25 metų laikotarpiui. Seimas paskubomis šiam kreditui pritarė.
Negana to – Seimas raginamas tokį projektą svarstyti skubos tvarka ir sprendimus priimti iki Kalėdų, ką SEimas ir padarė.
Kam reikalinga vartojimo paskola?
„AB „Klaipėdos nafta“ parengto investicinio projekto, jei jį apskritai tokiu galima vadinti, esmė – paimti 135 mln. eurų paskolą, o pasiskolintais pinigais dengti dalį SGD terminalo nuomos ir išlaikymo kaštų, kadangi jų nebepajėgia mokėti nei „Achema“, nei kiti vartotojai, – teigia Seimo narys Artūras Skardžius, – kitaip tariant, mes visi imsime vartojimo paskolą ir ją „pravalgysime“ mokėdami po 27 mln. eurų nuomos dalį kasmet visus likusius penkerius metus iki 2024 pabaigos, kol baigsis SGD laivo – saugyklos nuomos sutartis.
Svarbi detalė – skolinasi privati kompanija – AB „Klaipėdos nafta“, tačiau skolą grąžinti iki 2044 metų, ir dar su palūkanomis, būsime įpareigoti mes visi ir mūsų vaikai. Mokėti privalės ir tie, kurie dar nėra gimę. Energetikos ministerija sako, kad finansinę naštą privalo pasidalinti ne tik dabartiniai, bet ir būsimi dujų vartotojai. Akivaizdu, kad SGD terminalo kaštai ne mažėja, jie paprasčiausiai nukeliami į ateitį. Tačiau AB „Klaipėdos nafta“ kažkodėl šį triuką vadina „investiciniu projektu dėl SGD terminalo kaštų mažinimo“.
160 milijonų eurų – dar viena paskola
Esame verčiami imti ir dar vieną paskolą – 160 mln. eurų. AB „Klaipėdos nafta“ pinigus numato panaudoti SGD laivo išpirkimui po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis. Jei dėl „vartojimo“ paskolos galima dar suprasti, tai dėl paskolos SGD laivo išpirkimui Seime visiškai pasimesta.
Vieni mano, jog dabar sumokėsime 160 mln. eurų ir laivas – mūsų. Kiti žinodami, kad nuomą privalėsime vis vien mokėti iki 2024 metų pabaigos, nesupranta, kodėl paskolą turime imti dabar, mokėti palūkanas, o pirkti tik 2024 metais. Pagaliau ir padėtis dujų vartojimo rinkoje per penkerius metus gali iš esmės pasikeisti. Dar kiti įsitikinę, kad SGD laivas – saugykla išnuomotas išperkamosios nuomos būdu ir mes apskritai nieko neprivalome mokėti pasibaigus nuomos sutarčiai.
Nesupranta eilinis žmogus, nesupranta net patys parlamentarai Seime, todėl kad Klaipėdos SGD terminalo reikalai yra paskandinti pučiamoje migloje, informacija yra nuolat slepiama. Seimas, neturėdamas jokios analitinės medžiagos, verčiamas aklai, skubos tvarka priimti sprendimus, grįstus vien tikėjimu ir kalėdine viltimi.
Projektas – kaip išplauti milijardą?
Energetikos ministerija pripažino, kad už SGD terminalo išlaikymą mokame tris kartus brangiau nei turėtume mokėti. Ministerija tvirtina, kad būtinasis dujų kiekis jau seniai nėra būtinas, kadangi terminalas yra užsitikrinęs pastovius dujų tiekimo srautus. Pripažįsta, kad šie praradimai yra anksčiau sudarytų ilgalaikių sutarčių ir nesugebėjimo valdyti rizikas rezultatas.
Esame įkaitai sutarčių, po kuriomis anuomet, būdamas AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Litgas“ vadovu, Rokas Masiulis suraitė savo parašą. Dėl to įgyvendindami SGD terminalo projektą per dešimtmetį iki 2025 metų, tikėtina, būsime praradę kelis šimtus milijonų eurų.
Už sumą, kurią „Klaipėdos nafta“ planuoja pasiskolinti – beveik 300 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą–saugyklą. Beje, tokio pat dydžio ir parametrų, koks švartuojasi Klaipėdoje. O pridėjus pinigus, kuriuos jau išleidome ir toliau leidžiame šio laivo nuomai – įpirktume tris tokius laivus. Tauta ant šio energetinės nepriklausomybės aukuro kasmet paaukoja po 100 mln. eurų, o per penkerius metus „Independence“ jau paklota pusės milijardo suma.
Už „Independence“ nuomą per 5 metus energijos vartotojai (mes visi) kompanijai „Hoeg LNG“ sumokėjome 252 mln. eurų, o kartu su SGD terminalo eksploatavimo kaštais visus 335 mln. eurus. Prie šios sumos būtina pridėti ir paskirtojo dujų tiekėjo UAB „Litgas“ sąnaudas (būtinojo dujų kiekio prekybos nuostolį) – 30 mln. eurų per metus. Pagal siūlomą AB „Klaipėdos nafta“ projektą, per ateinančius penkerius privalomos nuomos metus mokėsime 135 mln. eurų mažiau, kadangi dalį SGD terminalo eksploatavimo kaštų dengsime skolintais pinigais. 2025 m. „Klaipėdos naftai“ nusipirkus SGD laivą – saugyklą, tikėtina, už 160 mln. eurų, būsime įkinkyti mokėti milžinišką mokestinę prievolę, vadinamą saugumo dedamąja – visam gyvenimui – iki 2045 metų. Na, o pats laivas „Independence“ po 25 metų taps tik technologinė atgyvena.
Iš viso 2015–2045 m. laikotarpiu SGD laivo–saugyklos nuoma ir išlaikymo sąnaudos energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. Taigi per visą laikotarpį būsime permokėję visą milijardą eurų. Tokia yra „verslo projekto“ – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.
Kokį karą kariaujame?
Sakoma, kad pelningiausias verslas – karas. Dujų karas nėra išimtis. Jau penkeri metai, kai Lietuva gyvena „dujų karo“ sąlygomis. Tam įsigijome net laivą su nepriklausomybę reiškiančiu pavadinimu „Idependence“. Būtų pravartu pasidomėti, su kuo mes kariaujame, ir kiek tas karas mums kainuoja. Akivaizdu tik viena – kariaujame ne su „Gazprom“, nes vamzdžio nenupjovėm, dujas valstybinis tiekėjas – „Lietuvos dujų tiekimas“ vidaus rinkai perka, kaip ir pirkęs, iš „Gazprom“, ir net didesnius kiekius negu iš „Independence“.
Žinoma, nusipirkti daiktą tris kartus bragiau – tikras finansų genijaus talepntas.
Tokie jaunojo specialisto Roko Masiulio gabumai neliko nepastebėti. Vienas iš viceministrų Romas Švedas tapo Dalios Grybauskaitės, kuri per rinkimus nuslėpė, kad bendradarbiavo su KGB, rinkimų štabo vadovu.
Beje, Roko Masiuliu paskyrimas „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi buvo tik formalumas, mat jį skyrė įmonės valdyba. O pati valdyba buvo paskirta įmonės stebėtojų tarybos, kuriai pirmininkavo jau minėtas R.Masiulio draugelis Romas Švedas.
Jau tapęs susisiekimo ministru R.Masiulis R.Švedą, kuris buvo prezidentės D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas, be konkurso paskyrė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininku, o bendrovės generaliniu direktoriumi, kaip jau minėta, tapo buvęs R.Masiulio pavaduotojas finansams „Klaipėdos naftoje“ M.Bartuška.
Lietuvos rytas“ anksčiau rašė, kad metų pradžioje „Klaipėdos naftos“ suskystintų gamtinių dujų direktoriumi tapo tuometės prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas politologas Arūnas Molis, kuris su ministru Ž.Vaičiūnu yra bendražygiai daugiau nei dešimtmetį, dar nuo bendro darbo Strateginių studijų centre, kuris vėliau bankrutavo.
