Teisėjų etikos sargai : girtas vairavęs teisėjas M.Striaukas yra šventasis
striaukas
Ar vis dar galvojame, kad gyvename teisinėje valstybėje? Galiu tik patvirtinti, kad valdiška tarnyba myli tuos, kuriuos galima valdyti. Nevaldomais atsikratoma pačiomis brutaliausiomis priemonėmis.
Inga Štuopienė savo FB sienoje rašo:
Tą pačią dieną 9 val. buvo skelbiamas sprendimas ir mano kolegos byloje. Mano kolega kaip lojalus, savas teisėjas gavo blic procesą su atitinkamu sprendimu, jo sprendimas buvo paskelbtas viešai, jį galėjo išklausyti bet kas. Jo paskelbimui buvo iš anksto pasiruošta – pranešimai spaudai, interviu žurnalistam, padėkos su ašarom akyse ir t. t. Mano procesas užtruko metus laiko, sprendimas buvo paskelbtas galima sakyti slapta – nuotoliniu būdu, kad jau tik niekas nieko apie tai nežinotų ir neduok Dieve dar čia kažkoks nesusipratimas maišysis po kojų ar drįs paverkšlenti kokiam žurnaliūgai….Tokie driskiai kaip aš garbės neturi. Privilegiją į garbę turi tik elitas. Tyčiotis iš teisėjo galima, tai teismo pirmininko diskrecija. Nepadariau jokio pažeidimo, bet jokių karjeros galimybių neturiu ir niekada neturėsiu. Ir netgi kovoju tai ne dėl karjeros, o dėl išlikimo, kiekvieną dieną bijau būti pakišta, papulti ant kokios nors provokacijos ar pan. Bet koks nesusipratimas darbe ar bet kur kitus man profesine prasme bus pražūtingas. Nuo pat 2016 metų dirbu vienu didžiausių krūvių, atsitiktine tvarka man skiriama vieni didžiausių bylų krūviai. Šiuo metu mano bylų likutis 60 vienetų, t. y. šiuo metu aš turiu 60 nagrinėjamų bylų. Jos netelpa į seifą, stovi kalnai sustatyta ant kėdžių, stalų ir grindų. Aš nežinau už ko griebtis, nuo pradėti, ką skaityto, ką daryti ir kaip su visu tuo tvarkytis. O mano kolega ir iki šios istorijos dirbęs ženkliai mažesniu krūviu nei aš, ir po jos išeis laimėtoju, nes jo visas bylas nušalinimo laikotarpiu išdalino kolegom ir dabar jis grįš į darbą kaip naujai gimęs, pradėdamas nuo nulio. Su baime ir įtampa laukiu patikrinimų ir jų rezultatų, nes tikrinant mane, ieškoma tik klaidų, o jeigu jų nerandama tai jos sukuriamos. Teisėjų veiklos vertinimai dabar pradėti daryti pagal naujai patvirtintą tvarką. Kai pamačiau tokio naujo vertinimo išvadą, surašytą kolegai, aš supratau, kad aš kito savo veiklos vertinimo galiu ir nepraeiti, nepaisant to, kad dirbu savo darbą visa širdimi sąžiningai ir stropiai, taip gerai, kaip tik galiu… Tuo tarpu mano kolega garbės teismo sprendime aprašytas taip, kad norisi ne bausti, o apdovanoti. O kiek dar teigiamų įvertinimų viešai buvo pasakyta apie ji viso proceso metu. Praėjus metam po nuobaudos įsigaliojimo kolegai niekas neturės teisės prikišti šito nubaudimo, aš tuo tarpu savo „dėmės“ nenusiplausiu niekada, nors nieko blogo nepadariau, tik stengiausi sąžiningai dirbti ir vykdyti savo pareigas. Tai čia tokia banali iliustracija, ką tu gauni būdamas lojaliu, atsidavusiu sistemai žmogumi, ir ką gauni, kai sistema nusprendžia, kad tu jai nereikalingas, jai kenki ir jie nenori su tavimi dirbti.
TEISĖJŲ ETIKOS IR DRAUSMĖS KOMISIJA
S P R E N D I M A S
IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ
TEISĖJUI M. S.
2020 m. gegužės 28 d. Nr. 18 P-
Vilnius
Teisėjų etikos ir drausmės komisija, dalyvaujant Aurelijui Gutauskui (pirmininkas- pranešėjas), Sigitai Jokimaitei, Gintautui Būgai, Jolantai Čepukėnienei, Jurgitai Paužaitei-Kulvinskienei ir Tomui Janeliūnui, sekretoriaujant Nacionalinės teismų administracijos Administravimo skyriaus teisininkei Olgai Baltrėnei, dalyvaujant Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui M. S., išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko Marijaus Kursevičiaus teikimą dėl drausmės bylos teisėjui M. S. iškėlimo, susipažinusi su medžiaga,
n u s t a t ė :
Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 21 d. gautas Vilniaus apylinkės teismo pirmininko Marijaus Kursevičiaus teikimas (toliau – Teikimas) dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui M. S.. Teikime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. tapo žinoma, jog 2020 m. gegužės 19 d., apie 7 val. 40 min. Vilniuje, Dzūkų g. ir Pelesos g. sankirtoje, policijos pareigūnai sustabdė teisėjo M. S. vairuojamą automobilį ir nustatė teisėjui 0,61 promilės neblaivumą, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį. Vilniaus apylinkės teismo pirmininkas mano, kad toks teisėjo elgesys laikytinas pažeidžiančiu teisėjų etikos reikalavimus ir žeminančiu teisėjo vardą. Teikime nurodoma, jog teisėjui yra keliami itin aukšti moralės reikalavimai tiek profesinėje veikloje, tiek ir jo elgesiui visuomenėje, todėl teisėjų veiksmai vertinami griežčiau nei kitų piliečių. Pažymima, jog teisėjas, tiek vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas, tiek laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, privalo laikytis pagrindinių teisėjų elgesio principų, numatytų Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse, t. y. būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų darbo, o privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo bei saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Teikime nurodoma, kad nepaisant to, kad procesinis sprendimas dėl nusižengimo dar nepriimtas, teisėjas šio nusižengimo neginčija ir pripažįsta, kad įvykio išvakarėse išties vartojo alkoholį, o ryte apie 7 val. 40 min. vykdamas į darbą jautėsi blaivus, naiviai pasitikėjo organizmo galimybėmis skaidyti alkoholį, todėl sėdo už vairo. Teismo pirmininko nuomone, nors teisėjo M. S. asmeninės ir profesinės savybės iki šio įvykio daug metų buvo apibūdinamos tik teigiamai, t. y. kaip profesionalaus, ramaus būdo, nekonfliktiško ir kantraus teisėjo, pasižyminčio aukšta profesine kvalifikacija ir geru teisės išmanymu, ne kartą aukštai reitinguoto karjerą darančių teisėjų sąrašuose, tačiau šios aplinkybės gali būti vertinamos tik individualizuojant skirtinos drausmės nuobaudos rūšį Teisėjų garbės teismo nuostatų 40.4 – 40.5 punktų ribose, bet nepaneigia fakto, jog teisėjas galimai vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1 ir 7 punktų ir 14 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus bei pažemino teisėjo vardą, dėl to teismo pirmininkas siūlo iškelti teisėjui M. S. drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje gauti teisėjų bendruomenės (atskirų teisėjų) raštai, teigiamai apibūdinantys teisėją M. S. kaip žmogų ir kaip kolegą.
Teisėjas M. S. rašytiname paaiškinime nurodė, kad 2020 m. gegužės 19 d., apie 7 val. 40 min. Dzūkų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį nebuvo prisisegęs saugos diržo, o patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas. Dėl įvykio paaiškino, kad išvakarėse išties vartojo alkoholį, išgėrė su senu pažįstamu keletą butelių alaus, o ryte jautėsi gerai, dėl to sėdo už vairo. Kaltę pripažįsta, dėl įvykio labai gailisi. Sutinka, kad jam būtų iškelta drausmės byla.
Komisijos posėdyje teisėjas M. S. sutiko su teikime išdėstytomis aplinkybėmis, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių labai gailisi.
Drausmės byla teisėjui M. S. iškeltina
Teisėjų etikos ir drausmės komisija iškelia teisėjui drausmės bylą, kai teisėjo veiksmuose nustato nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 83 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka trimis atvejais: už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinančios priežasties.
Svarstant teisėjo drausminės atsakomybės klausimą privaloma nustatyti teisėjo kaltę, kuri yra būtina drausminės atsakomybės sąlyga. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, spręsdama, ar yra pagrindas teisėjui M. S. kelti drausmės bylą, teikime nurodytus teisėjos veiksmus vertina pagal tai, ar jo veiksmai atitiko Teisėjų etikos taisykles.
Išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko teikime nurodytas aplinkybes, Komisija nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas teisėjui M. S. surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P1613-2020 už tai, kad jis 2020 m. gegužės 19 d., apie 7 val. 40 min. Vilniuje, Dzūkų g. ir Palesos g. sankirtoje, vairuodamas automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesegėjo saugos diržo, o tikrinimo metu jam buvo nustatytas lengvas 0,61 promilių girtumo laipsnis. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas paskirtas 2020 m. birželio 8 d., 9 val. 00 min. Teisėjų etikos ir drausmės komisija atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjo M. S. kaltės klausimas dar nėra išspręstas.
Kiekvienai teisinei atsakomybei, taip pat ir drausminei, keliami tam tikri tikslai, kurių siekiama taikant ją pažeidimą padariusiam asmeniui: jie nukreipti ne tik į pažeidimą padariusį asmenį, bet ir į kitus asmenis, potencialiai galinčius padaryti analogiškus teisės pažeidimus. Teisinė atsakomybė taikoma tik už įstatyme numatytą veiką ir pagal proceso teisės reglamentuotas procedūras (teisėtumas), gali būti taikoma tik nustačius teisės pažeidimo faktą ir su juo susijusias aplinkybes (pagrįstumas), jos sankcijų griežtumas turi atitikti padarytos žalos mastą ir veikos pavojingumo visuomenei laipsnį (proporcingumas). Teisinės atsakomybės proporcingumas siaurąja prasme reikalauja nustatyti konkrečiam teisės pažeidėjui taikomos poveikio priemonės ir teisinės atsakomybės tikslų atitikimą, o būtent – individualizuoti taikomą poveikio priemonę.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymi, kad sutinka su Teikime nurodytu teisėjo M. S. elgesio vertinimu,– nepaisant to, kad administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės skyrimo klausimas teisėjui M. S. dar neišspręstas, tačiau, tai, kad teisėjas neginčija faktinių aplinkybių ir pripažįsta ne tik, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, bet ir profesinės teisėjo etikos pažeidimų, leidžia nagrinėti teisėjo M. S. veiksmus teisėjo drausminės atsakomybės aspektu.
Komisija pažymi, kad tiek visuomenė, tiek teisėjų savivaldos institucijos, vertindamos teisėjo elgesį etikos aspektu vadovaujasi ypač aukštais teisėjo elgesiui keliamais standartais – noblesse oblige (aukšta) padėtis įpareigoja. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta, kad teismai, būdami viena iš valstybės valdžią – teisminę valdžią – įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų. Visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia teisėjų kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims. Teisėjams keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis,– teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų atlikimo metu teisėjas turi laikytis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų. Kiekvienas teisėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kuri, be kita ko, reikalauja, kad teisėjas elgtųsi itin padoriai, mandagiai, korektiškai ir pavyzdingai. Komisija sprendžia, kad teisėjo M. S. elgesys yra nesuderinamas su teisėjams keliamais etikos reikalavimais. Jo veiksmuose įžvelgtini teisėjams keliamų padorumo ir pavyzdingumo principų pažeidimo požymiai.
Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1 ir 7 punkte įtvirtinto padorumo principo turinys reikalauja, kad teisėjai būtų nepriekaištingos reputacijos ir ją saugotų, o jo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu.
Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnyje įtvirtintas pavyzdingumo principas teisėjus įpareigoja, kad jie profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu rodytų pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežemintų teisėjo vardo, taip pat saugotų savo profesijos garbę ir prestižą.
Bangaloro teisėjų elgesio principų, priimtų 2002 m. Hagoje vykusiame teismų pirmininkų posėdyje, 3 punkte nustatyta, kad teisėjas turi užtikrinti, kad jo elgesys protingo stebėtojo požiūriu būtų nepriekaištingas. Teisėjo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu.
Įvertinusi teisėjo padarytus veiksmus Teisėjų etikos ir drausmės komisija daro išvadą, kad šiais savo veiksmais teisėjas pažeidė aukščiau nurodytus Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus reikalavimus.
Išanalizavusi ir įvertinusi visą medžiagą, Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatuoja, kad Vilniaus mieto apylinkės teismo M. S. veiksmuose yra Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1 ir 7 punktų, 14 straipsnio 1 ir 2 punktų pažeidimų požymių. Toks teisėjo elgesys Komisijos vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui ir sudaro pagrindą iškelti teisėjui drausmės bylą.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija, vadovaudamasi Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 84 straipsniu, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 44.1 punktu,
nusprendžia:
iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui M. S. ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.
Sprendimas neskundžiamas.
Komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas
Nariai Gintautas Būga
Sigita Jokimaitė
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
Jolanta Čepukėnienė
Tomas Janeliūnas
