VALDAS VIŽINIS : Pradedu temą „Valstybės uždavinys – nubausti Neringą Venckienę“ .. ir pirmasis rašymas „Vyriausybė – UŽ “ (I)

VALDAS VIŽINIS

Pradedu temą „Valstybės uždavinys – nubausti Neringą Venckienę“ .. ir pirmasis rašymas „Vyriausybė – UŽ “ (I)

Pradėsiu nuo įvado apie profesorių, tarpžemyninių mokslų advokatą. Nes to reikia.

Prieš kurį laiką Ostapo Benderio metodais veikiantis, besivadinantis profesoriumi vyrukas (Stanislovas Tomas) sugebėjo iškviesti ant kilimo Lietuvos valstybę ir priversti aiškintis dėl Deimantės Kedytės pradanginimo.

Trumpai apie Stanislovą Tomą. Nereikia galvoti apie jį kaip nuskriaustųjų gynėją, širdingąjį Tadą Blindą. Tas žmogus kelia nuo žemės bet kokį pagalį užtvoti Lietuvai, kartais tą daro ir kūju. Jam skirtumo nėra.
Todėl heroizuoti šią asmenybę, kaip besiaukojančią dėl Deimantės, nėra jokių priežasčių. Priešingai. Pedofilijos įvykius Tomas Ostapas įnirtingai naudojo rinkdamas parašus norėdamas kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Nei daugiau, nei mažiau.
Taigi iš visų pastangų veikti Lietuvos politiką išsitraukiame tik jo raštą JTO dėl Deimantės Kedytės dingimo ir Lietuvos vyriausybės reagavimą.
Taip. Tomas Benderis privertė Lietuvos vyriausybę atsakyti.
Už tai jam ačiū ir viso gero.

Po tiek metų nežinios, Lietuvos vyriausybės vardu, o mes žinome, kad šiai institucijai vadovauja pagrindinis smurto Garliavoje organizatorius, siųstame JTO laiške aiškiai atsispindi šalies vykdomosios valdžios valia.
Davęs įsakymą fizine jėga atimti Deimantę S. Skvernelis pats ir atrašo JTO: „Panelė Deimantė Stankūnaitė patyrė psichologinį smurtą ir fizinį skausmą, kai ponia Neringa Venckienė veikė visiškai priešingai nepilnametės mergaitės interesams: ji siekė nukreipti mergaitę prieš motiną, pažemino motinos autoritetą mergaitės akyse, šmeižė mergaitės motiną, melavo ir manipuliavo nepilnamečio vaiko emocijomis bei nebrandumu, o taip elgdamasi padarė žalą panelei Deimantei Stankūnaitei.“
Na, atrašė teisinininkai, teisingai, bet nelaikykite manęs naiviu. Prieš tai jie tikrai sužinojo ką galvoja premjeras, prieš kalbant Lietuvos vardu.

Organizavusio smurtą Garliavoje Ministro pirmininko pozicija stebėtinai nekinta – nubausti Neringą Venckienę.

Ir nubausti, nuteisti Lietuvos vardu, vyriausybės vadovui dar per maža.
Prie keturių Lietuvos – JAV sulygtų ekstradicijos sutartyje kaltinimų, staiga iš dangaus Neringai nusileidžia ieškinys.
Sutartyje viskas išvardinta, bet … prokurorai tarp kaltinimų įgrūda.
Lietuvos prokuratūros siekis priteisti iš Neringos Venckienės 50 000, aiškiai apspręstas fizinės jėgos naudojimo Garliavoje pagrindinio organizatoriaus valios, nepaisant jokių tokio siekio, pirmiausia valstybės reputacijos menkinimo, pasekmių.
Neringa Venckienė turi būti nubausta, nurengta ir Lietuvos vyriausybė akivaizdžiai – už.
Savo ruožtu Neringos Venckinės gynyba pradėjo aktyviai naudoti neakivaizdų kaltinimą Sauliui Skverneliui jėgą Garliavoje naudojus neteisėtai. Kaltinimas nugulė teismui prašymu išsiaiškinti ar šturmas Garliavoje turėjo Seimo ar prezidentės leidimą tokiam veiksmui. Pagal tuomet galiojusius įstatymus leidimas įeiti į imunitetą turinčios teisėjos namus privalėjo būti gautas.
Ir tada mūsų visų „mylima“ anstolė Vaicekauskienė pirmą kartą per visą Garliavos įvykių istoriją ištarė žodžius, už kuriuos norėjosi ją apkabinti.

„Tokio leidimo neprašiau,“ – Panevėžio teisme patvirtino akmens veido nešiotoja S. Vaicekauskienė.

Laukite tęsinio..