Vaikų žaginimą teisėjai pridengia savo klastotėmis

Gen. prokurorui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, ak.

Konstitucijos per. 23b, Vilnius, llredakcija@gmail.com

2021 m. balandžio 12 d.

Pranešimas apie Vilniaus apygardos teismo teisėjos Jurgitos KOlyčienės nusikaltimą – dokumento suklastojimą.

Vilniaus apygardos teismo teisėja J.Kolyčienė 2021 m. kovo 29 d. priėmė nutartį byloje Nr. 1S-93-898/2021, kurią suklastojo, įrašiusi melagingas žinias ir taip pakeitusi nutarties turinį (kopija pridedama).

T.y. teisėja Kolyčienė atsisakė nagrinėti mano skundą ir nurodė, kodėl : „Vilniaus apygardos teisme 2021 m. kovo 16 d. buvo gautas A. Drižiaus 2021 m. kovo 15 d. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimą (nenurodytą kokį, bei nenurodyti motyvai), atnaujinti baudžiamąją bylą bei ikiteisminį tyrimą taip pat pradėti naujus ikiteisminius tyrimus.

Tai žinomai melaginga nutartis, kadangi, priešingai nei teigia Kolyčienė, mano kovo 15 d. skunde labai aiškiai nurodytas skundžiamos gen. prokurorės nutarties numeris ir motyvai : „Skundas dėl gen. prokuratūros atsisakymo tirti labai sunkius nusikaltimus – mažamečių vaikų prievartavimą, žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, teisėjų ir prokurorų piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo (ikiteisminio tyrimo numeris Nr. 02-2-00568-18)“ (kopija pridedama).

T.y. skundžiamo sprendimo numeris buvo nurodytas pačiame skundo viršuje Nr. (ikiteisminio tyrimo numeris Nr. 02-2-00568-18), tačiau teisėja Kolyčienė nutarė, kad „nenurodyta, kokį sprendimą skundžiama).

Tai klastotė, nes skundžiamo dokumento numeris nurodytas skundo viršuje, o motyvai išdėstyti 30 spl. Kadangi kalba eina apie labai sunkius nusikaltimus – žmonių žudymą ir vaikų ;prievartavimą, teisėja Kolyčienė apsimetė, kad to numerio nepastebėjo.

Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo (pagal BK 300 str. )

LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAS TEISMAS BYLOJE 2K-230-697/2017 YRA IŠAIŠKINĘS, KAD Dokumento suklastojimu teismų praktikoje pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį (Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008)..

Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tada, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015).

BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jokie konkretūs padariniai, tarp jų ir padaryta turtinė žala, nėra būtinas nusikaltimo sudėties požymis. Be to, pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, privaloma ne įrodyti padarytos turtinės žalos faktą, bet atriboti pavojingas veikas nuo formalių pažeidimų. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti asmenų teisių ar sukelti jiems teisiškai reikšmingų padarinių, dokumento suklastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju buvo priešingai – teisėjos Kolyčienės suklastoja nutartis turėjo rimtų teisinių pasekmių – dėl šios klastotės buvo nuslėpti sunkūs nusikaltimai – žmonių nužudymai ir mažamečių vaikų prievartavimas.

Veikos pavojingumas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 5. BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2011, 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006).

Išdėstydamas bendrąją baudžiamosios atsakomybės sampratą už dokumentų suklastojimą BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu“, įstatymų leidėjas apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Dokumento suklastojimu visų pirma yra kėsinamasi į valdymo tvarką. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuotuose santykiuose tarp valdančio ir pavaldaus subjekto. Tokiu būdu dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose9Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 10Nr. 2K-607/2007, 2K-132/2008). Taigi vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės. 5.3. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

Šiuo atveju teisėja Kolyčienė tyčia suklastojo savo nutartį, įrašiusi savo išgalvotą faktą – neva nėra nurodytas skundžiamas prokuratūros dokumentas. Tas dokumentas buvo nurodytas, tačiau dėk suklastosos Kolyčienė nutarties žudikai ir vaikų prievartautojai išvengė atsakomybės, taigi, buvo pasikėsinta į valstybės valdymo tvarką.

Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 dalį – dokumento suklastojimas

Priedai – teisėjos J.KOlyčienės 2021 m. kovo 29 d.  nutartis byloje Nr. 1S-93-898/2021, mano kovo 15 d. skundas Vilniaus apygardos teismui

Aurimas Drižius