Prievartauti vaikus tėvų akyse – Ukrainos bataliono „Tornado“ metodas, kaip išvalyti Ukrainą nuo rusų

Dar 2016 m. buvo galima rašyti tiesą apie tai, kas vyko Ukrainoje, nuo to laiko minėtos temos yra tabu.

„Laisvos Europos radijo“ reportažas apie 2015 m. vykusius „Tornado“ bataliono žygius Donbase. Paskaičius nekyla abejonių, kodėl vėliau Ukrainoje kilo pilietinis karas:

https://www.rferl.org/a/ukraine-tornado-battalion-rogue-paramilitaries-kyiv-trial-crimes/28205795.html

„Tornado“ teismas tikrina Kijevo gebėjimą pažaboti nesąžiningas sukarintas grupuotes
2016 m. gruodžio 30 d. 13:13 GMT
Christopheris Milleris
Kai kurių „Tornado“ sulaikytųjų nuotrauka, padaryta prie Kijevo Obolono apygardos teismo 2016 m. rugpjūtį. Dvylika „Tornado“ narių dabar teisiami už uždarų durų.
Kai kurių „Tornado“ sulaikytųjų nuotrauka, daryta prie Kijevo Obolono rajono teismo 2016 m. rugpjūčio mėn. Dvylika „Tornado“ narių dabar teisiami už uždarų durų.

PRYVILIJA, Ukraina – Praėjus aštuoniolikai mėnesių po to, kai paskutiniai Kijevo remiami milicininkai paliko šį pavargusį miestą netoli vienintelio Europoje vykstančio aktyvaus karo fronto linijos, 32-oji mokykla tapo nusikaltimo vieta.

Buvusi priešakinė vieno iš „teritorinės gynybos batalionų“, pasamdytų ginti Ukrainą kare su Rusijos remiamais separatistais rytuose, operacijų bazė, mokyklos pastatas aptvertas skustuvo viela.

„Tai siaubo namas“, – priekaištingai šaukia pagyvenusi moteris RFE/RL reporteriui, fotografuojančiam jį po pilku dangumi, ir šluoja į netoliese esančią autobusų stotelę.

„Siaubo namai“: 32-oji mokykla Pryvillia mieste
Ukrainos kariniai prokurorai, policija ir gyventojai teigia, kad bataliono „Tornado“, kuriam pavesta saugoti Pryvillia ir netoliese esančias bendruomenes, nariai ėmė siautėti ir 2015 m. pirmąjį pusmetį įvykdė smurtinius nusikaltimus prieš mažiausiai 13 civilių gyventojų. Kaltinimų sąraše – išžaginimai ir kankinimai, pagrobimai, neteisėtas įkalinimas, turto prievartavimas, apiplėšimai ir nusikalstamos grupuotės kūrimas.

2015 m. birželį „Tornado“ buvo išformuota, o 12 jos narių buvo suimti ir dabar teisiami už uždarų durų Kijevo Obolono rajono teisme. Tarp kaltinamųjų yra neegzistuojančio padalinio vadas Ruslanas Oniščenka, stambus kovotojas, anksčiau mažiausiai tris kartus teistas už kriminalinius nusikaltimus, taip pat vadovavęs batalionui, anksčiau išformuotam po kaltinimų, kad jis plėšė jo kontroliuojamus miestus.

Vienuolika kaltinamųjų pareiškė esantys nekalti, o kitas kaltinamasis pripažino savo kaltę ir, kaip teigiama, bendradarbiauja su valdžios institucijomis, kad būtų parengta byla prieš jo buvusius ginklo brolius.

Dar dvylika iš maždaug 170 buvusių „Tornado“ narių yra įtraukti į nacionalinį ieškomų asmenų sąrašą dėl sunkių nusikaltimų.

Nors lieka abejonių dėl atskirų asmenų kaltės, beveik neabejojama, kad batalionas, kurį, kaip teigia vietos gyventojai ir detektyvai, motyvavo ne patriotizmas, o polinkis į anarchiją ir panieka Rytų Ukrainos gyventojams, kuriuos jie laikė prorusiškai nusiteikusiais, sukūrė baimės ir įbauginimo atmosferą bendruomenėse, kurias turėjo saugoti.

Iš daugiau kaip 20 žmonių, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, į kuriuos RFE/RL kreipėsi Privilijoje ir kaimyniniame Lysičanske, kad šie papasakotų apie batalioną „Tornado“, tik trys – vienas policijos pareigūnas, vienas vietos gyventojas ir vienas žurnalistas – sutiko, kad jų vardai ir pavardės būtų paskelbti kartu su jų komentarais. Kiti pageidavo anonimiškumo, kad išvengtų buvusių bataliono narių ar jiems prijaučiančiųjų keršto.

Net ir būdami palyginti saugioje sostinėje, Kijevo stebėtojai ir pareigūnai nenoriai viešai kalbėjo apie šią bylą, o žiniasklaida apie ją informavo atsargiai, dažniausiai paviršutiniškai.

Lakmuso popierėlis

Ukrainiečius sukrėtė ir suskaldė „Tornado“ teismo procesas, kurį stebėtojai laiko valdžios institucijų gebėjimo vykdyti teisingumą ir patraukti savo kovotojus atsakomybėn už konflikto zonoje įvykdytus nusikaltimus išbandymu.

„Tornado“ užrašas ant pastato Privilijoje.
„Tornado“ užrašas ant pastato Pryvillia mieste.
Daugelis tų pačių stebėtojų taip pat kaltino Rusijos remiamas separatistų sukarintas grupuotes karo nusikaltimais ir dokumentais įrodė, kad jų kontroliuojamose teritorijose buvo piktnaudžiaujama prieš civilius gyventojus.

„Tornado“ byla gali parodyti, ar Ukrainos teisinė sistema nori ir gali patraukti atsakomybėn Ukrainos pusės žmones, kaltinamus sunkiausių nusikaltimų padarymu“, – RFE/RL sakė Antonas Korynevičius, Ukrainos teisininkas ir Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos „Global Rights Compliance“ tyrėjas, stebėjęs Ukrainos savanorių batalionų vykdomus piktnaudžiavimus. Jis pažymėjo, kad tokie nusižengimai gali būti laikomi karo nusikaltimais ir teoriškai gali būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT).

Teisių gynėjai ir teisininkai pažymi, kad Ukrainai, nepaisant daugybės galimybių, mažai sekasi teisti ir nuteisti savo milicininkus. Išimtis buvo liepos mėn., kai Luhansko, esančio netoli fronto linijos, teismas pripažino kitą „Tornado“ kovotoją kaltu dėl išžaginimo ir nuteisė jį šešerius metus kalėti.

Tačiau Kijeve garsiai nuskambėjusiose bylose nepavyko priimti apkaltinamųjų nuosprendžių ar net jas užbaigti iki galo.

Vienoje iš jų savanorių bataliono „Aidar“ vadas ir kovotojas liepos mėn. buvo uždaryti į ikiteisminio tyrimo areštinę, be kitų nusikaltimų, įtarus juos plėšimu ir pagrobimu. Tačiau abu jie buvo paleisti, kai šalininkai užblokavo jų perdavimą teismui, o įtakingi deputatai ir generalinis prokuroras Jurijus Lucenka asmeniškai įsikišo.

Kijeve įsikūrusio Pilietinių laisvių centro (CCL) pilietinė aktyvistė Marija Tomak (Maria Tomak) sakė RFE/RL, remdamasi, jos teigimu, įrodymų gausa.

Taigi Kijeve vykstantis „Tornado“ teismo procesas yra bene didžiausias iki šiol valdžios institucijų išbandymas. Tačiau jis nėra toks paprastas.

Priešpriešiniai ieškiniai

Tornado“ priešininkai sako, kad bataliono istorija yra žiaurumo ir ištvirkimo istorija ir kad ji paliko dėmę dažniausiai teigiamai šalies patriotiškų savanorių kovotojų reputacijai. Jo šalininkai kaltina tariamą šmeižto kampaniją, kurią organizavo valstybės pareigūnai, siekdami nuslėpti kai kurių tų pačių pareigūnų neteisėtus verslo ryšius separatistų kontroliuojamose teritorijose. (Pareigūnai šiuos kaltinimus paneigė.)

Valdžios institucijos ir bent vienas parlamento narys teigė, kad yra vaizdo įrašų, įrodančių kaltinimus „Tornado“ nariams dėl išprievartavimo Privilijoje. Tačiau vienintelis žinomas vaizdo įrašas, kuris buvo parodytas teisme, yra inscenizacija, padaryta padedant tariamiems liudininkams.

Kaltinimo byla iš esmės remiasi šešių tariamų aukų parodymais. Visi 12 kaltinamųjų „Tornado“ narių atsisakė tikrintis melo detektoriumi, pranešė RFE/RL kartu su VOA rusų kalba transliuojama televizija „Current Time TV“, cituodama pareigūnus.

Rugpjūčio mėn. prie teismo rūmų „Tornado“ vado Onyščenkos partnerė, 26 metų Julija Maržut, žurnalistams sakė, kad kaltinimai yra nepagrįsti, o byla politiškai motyvuota.

Ji sakė, kad Oniščenka neturėjo savo kambario Privilijos mokykloje.

„Jis miegojo kambaryje su 10 vyrų“, – sakė Marzhut ir pridūrė, kad ji taip pat dalyvavo improvizuotoje bazėje. „Pasakykite man, kada jis galėjo išprievartauti šią moterį? Kur aš buvau?“

Ant pastato, esančio 32-osios mokyklos teritorijoje Privilijoje, purškiamais dažais užrašyta frazė „Šlovė Ukrainai“.
Pryvillia 32-osios mokyklos teritorijoje esantis pastatas išpurkštas purškiamais dažais su užrašu „Šlovė Ukrainai“.
Prie bylos sudėtingumo prisideda ir tai, kad „Tornado“ kaltinamųjų advokatai teigia, jog jų klientai buvo kankinami, kai buvo oficialiai sulaikyti, o žmogaus teisių pareigūnai mano, kad tai gali būti tiesa.

2015 m. birželį Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Valerija Lutkovskaja pranešė apie policijos pareigūnų smurtą prieš 12 „Tornado“ kovotojų po apžiūrų, kurių metu buvo nustatyti „įvairaus sunkumo kūno sužalojimai“. Apie jos išvadas buvo plačiai pranešta, tačiau jokių teisinių veiksmų dėl jų nebuvo imtasi.

Kaltinamųjų likimą areštinėje ir kitas bylos detales sunku sekti, nes teisėjai nurodė nutraukti procesus dėl įtariamų nusikaltimų slaptumo ir dėl to, kad kaltinamieji ir jų rėmėjai, kaip pranešama, grasino teisėjams ir kaltintojams.

Tačiau net ir uždarius teismo salę stebėtojams, naujausias „Tornado“ teismo procesas tapo viešu spektakliu. Valdžios institucijos paviešino teismo posėdžio vaizdo įrašą, kuriame, jų teigimu, matyti, kaip kaltinamieji pertraukinėja bylos nagrinėjimą šaukdami ir mėtydami savo išmatas bei šlapimą į teisėjus ir prokurorus. Vaizdo įraše girdėti, kaip vienas kaltinamasis grasina teisėjui: „Aš ateisiu paskui tave, kalė, ir išprievartausiu tavo lavoną gumine varpa“.

Prieš teismo posėdį „Tornado“ rėmėjai, tokie kaip bataliono „Donbasas“ įkūrėjas ir įstatymų leidėjas Semenas Semenčenka, protestavo ir ragino šalininkus šturmuoti teismo pastatą. Semenčenka sakė RFE/RL, kad, jo nuomone, kaltinimai yra „sufabrikuoti“. Rugpjūčio mėn. prie teismo rūmų įvykus susirėmimui, kuriame dalyvavo kelios dešimtys policininkų ir protestuotojų, keli pareigūnai atsidūrė ligoninėje.

„Grasinimai, bauginimai ir smurtas teismo salėje ir už jos ribų persekioja šį teismo procesą ir, jei jis ir toliau bus nekontroliuojamas, nepalieka jokių vilčių, kad bus įvykdytas teisingumas“, – RFE/RL sakė „Human Rights Watch“ (HRW) biuro Ukrainoje vadovė Tanya Cooper. „Toks smurtas rimtai kenkia proceso sąžiningumui.“

Bataliono pradžia

Ukrainos savanorių gynybos batalionai atsirado 2014 m. balandį, kai jie pakeitė nepakankamai finansuojamą ir nepatyrusią kariuomenę, kuriai sunkiai sekėsi kovoti su sudėtingu Rusijos remiamų separatistų sukilimu rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Už tai, kad padėjo sustabdyti sukilėlių bangą, daugelis ukrainiečių laiko bataliono kovotojus didvyriais, kurie yra aukščiau dėmesio.

Ilgainiui, kai Ukrainos kariuomenė įsitvirtino, valdžios institucijos pradėjo įtraukti tokias milicijas į oficialią karinio vadovavimo grandinę. Dauguma jų pakluso ir toliau kovoja kare.

Tačiau kai kurie batalionai pasipriešino ir tapo problema valdžiai, vienašališkai manevruodami mūšio lauke ir, regis, veikdami ne pagal įstatymus. Šachtarsko batalionas buvo išformuotas 2014 m. spalio mėn. po pasikartojančių plėšikavimo atvejų miestuose, kuriuos jam buvo pavesta saugoti. Kiti du batalionai, kuriuos „Amnesty International“, Žmogaus teisių organizacija ir Jungtinės Tautos kaltina piktnaudžiavimu ir karo nusikaltimais Rytų Ukrainoje, – „Aidar“ ir „Azov“ – tebevykdo veiksmus konflikte, per kurį, JT teigimu, žuvo daugiau kaip 9750 žmonių, įskaitant daugiau kaip 2000 karių.

„Viskas buvo ne taip, kaip atrodė

Tačiau „Tornado“, kurio skiriamieji ženklai buvo kalaviju perverti jin ir jang, yra bene labiausiai pagarsėjęs Ukrainos batalionas. Sukurtas 2014 m. gruodį, kai vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pasirašė įsakymą sukurti specialų policijos batalioną Luhansko srities teritorijoms saugoti, „Tornado“, kaip teigiama, įsirašė daug kovotojų iš išformuoto bataliono „Šachtarsk“, tarp jų ir Onyščenko.

Vyriausiasis karinis prokuroras Anatolijus Matiosas apibūdino „Tornado“ kaip įvairialypę grupę, sudarytą daugiausia iš nevykėlių, kurie buvo išstumti iš kitų batalionų dėl netinkamo elgesio, organizuotų nusikalstamų grupuočių narių ir paprastų nusikaltėlių. 2015 m. birželį A. Matiosas teigė, kad jo tarnyba rado duomenų, jog 43 „Tornado“ kovotojai – beveik ketvirtadalis visų kovotojų – turėjo teistumą, įskaitant kai kuriuos sunkius nusikaltimus.

2015 m. spalio mėn. Pilietinių laisvių centro ataskaitoje cituojamas interviu su „Tornado“ kovotoju, kuris – kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, nes baiminosi bendražygių keršto – patvirtino Matioso teiginį.

Remiantis teismo dokumentais, kuriuos gavo Ukrainos kriminalinių nusikaltimų reporteris veteranas Volodymyras Boyko ir su kuriais susipažino RFE/RL, „Tornado“ vadas Onyščenka anksčiau buvo nuteistas mažiausiai tris kartus.

„Jie negalėjo padaryti nieko blogo

Atskiruose interviu rugsėjį Lysičansko policijos pulkininkas Nikolajus Topolskovas ir anonimiškumo pageidavęs vietos policijos detektyvas Pryvillia detaliai prisiminė įvykius, kurie vyko po bataliono atvykimo 2015 m. sausį.

Topolskovas sakė, kad sunkūs mūšiai jau buvo pasibaigę ir „viskas buvo grįžę į sąlyginį normalumą“, nes teritorija du kartus perėjo iš Ukrainos į Luhansko separatistų rankas ir atgal, kol jis rado „Tornado“ apgyvendinimą 32-ojoje mokykloje.

Beveik iš karto pasipylė kaltinimai dėl smurto ir pagrobimų.

„Buvo vienas, paskui kitas, paskui dar vienas“, – sakė Topolskovas RFE/RL. „Iš pradžių galvojome, kad, na, tai ukrainiečių batalionas. Netikėjome, kad jie gali padaryti ką nors blogo“.

Pasak jo ir detektyvo, tikslų dingusių asmenų atvejų skaičių sunku tiksliai pasakyti dėl didelio skundų skaičiaus ir dėl to, kad jie buvo sujungti į vieną šiuo metu valstybės rankose esančią ataskaitą apie tariamus „Tornado“ nusikaltimus. Tačiau abu vyrai sakė, kad jų užregistruota „labai daug“.

Vienas vyras atėjo pas Topolskovą, sakė jis, papasakoti apie „Tornado“ kovotojus, kurie, grasindami ginklu, privertė jį ir kitą sulaikytą vyrą išprievartauti trečiąjį vyrą, kuris buvo pririštas prie pasagos.

„Tas vyras man pasakė: „Mes turėjome tai padaryti, nes jie grasino mums kulkosvaidžiais“, – sakė Topolskovas, prisimindamas liudytojo parodymus.

„Ačiū Dievui, kad jų nebėra

2015 m. birželio 17 d. Ukrainos valdžios institucijos sulaikė Onyščenko ir dar septynis „Tornado“ bataliono narius. Tuo metu „Tornado“ kovotojai teigė, kad suėmimai susiję su tuo, jog jo nariai dieną prieš tai sustabdė traukinį, kuris, anot jų, gabeno nelegalų ketų iš separatistų kontroliuojamo Alčevsko miesto į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.

Po dienos A. Avakovas įsakė batalioną išformuoti, remdamasis tuometinio Luhansko srities gubernatoriaus Hennadijaus Moskalio oficialiu skundu dėl nerimą keliančių tariamų „Tornado“ piktnaudžiavimų. Pasak Topolskovo ir policijos detektyvo, daugelis „Tornado“ narių paprasčiausiai įstojo į kitus batalionus, o kai kurie iš jų vis dar tarnauja Privilijos ir Lysičansko srityse.

Dabar, praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai „Tornado“ ginkluoti kovotojai siautėjo Pryvillia gatvėse, jo poveikis miesto gyventojams vis dar matomas ir jaučiamas. Kol nesulauks nuosprendžių, daugelis sako, kad jiems nebus lengva atsipūsti.

Priešais 32-ąją mokyklą esančiame namelyje gyvenantis Privilijos pensininkas Leonidas Michailovičius, kalbėdamas apie tariamą vietinių gyventojų tylos sąmokslą dėl „Tornado“, RFE/RL sakė: „Žmonės tikisi, kad, nekalbėdami apie juos, galės pamiršti, kas čia įvyko.“

„Bet mes niekada negalime pamiršti“, – pridūrė jis. „Galime tik dėkoti Dievui, kad jų nebėra.“

Christopheris Milleris
Christopheris Milleris yra Kijeve dirbantis korespondentas, rašantis apie buvusias sovietines respublikas.