V.Putinas pažadėjo, kad visi Odesos žudikai bus surasti – ar jie bėgs į Lietuvą?

https://www.vesti.ru/article/2680405
Имена преступников, виновных в трагедии в Одессе, нам известны, сделаем все, чтобы их найти, заявил президент РФ Владимир Путин в обращении к россиянам. Трансляцию ведут телеканалы „Россия 1“, „Россия 24“ и медиаплатформа „Смотрим“.
„Невозможно без содрогания вспоминать о страшной трагедии в Одессе, где участники мирной акции протеста были зверски убиты, заживо сожжены в Доме профсоюзов. Преступники, которые совершили это злодеяние, не наказаны. Их никто и не ищет. Но мы знаем их поименно“, – сказал российский лидер.
Он пообещал, что будет сделано все, чтобы их покарать: найти и предать суду.
Primename, kad dar 2014 m. Odesoje būrys vietinių rusų buvo suvaryti į vietinius profsąjungų rūmus ir ten gyvi sudeginti vietinių banditų, o tuometis Ukrainos prezidentas Porošenko pasakė, kad „taip ir reikia“.
Europos Taryba : Ukraina nesugeba ištirti Odesos skerdynių ir Maidano žudynių

Europos Taryba : Ukraina nesugeba ištirti Odesos skerdynių ir Maidano žudynių
Europos tarybos sudaryta komisija paskelbė, kad Ukrainos valdžios institucijos nesugeba tinkamai ištirti 48 mirčių, tarp jų 42 prorusiškų protestuotojų, per riaušes Juodosios jūros uoste Odesoje gegužės mėn. 2014 metais.
Prorusiški demontrantai susirėmė su vietos futbolo gerbėjais ir Ukrainos vyriausybės gerbėjais ir Maidano dalyviais po Maidano revoliucijos Kijeve ir po Rusijos įvykdytos Kijevo aneksijos. Dauguma mirčių įvyko pastate, kuriame buvo užsibarikadavę demonstrantai, nes pastatas buvo padegtas.
„Nepaisant to, kad praėjo jau 18 mėnesių po šių vykių, nė vienas kaltinimas nėra pareikštas dėl šių nusikaltimų,“ lapkričio 4 d. paskelbė ET komisija. Ši komisija yra atsakinga už šalių priežiūrą ir prižiūri, kaip Europos Tarybos narės atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo reikalavimus.
Šioje ataskaitoje yra dar vienas smūgis JAV remiamai Porošenkos vyriausybei, kuri nesugeba įgyvendinti pažadų reformuoti šalį ir sustabdyti masinę korupciją. Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos vyriausybei nepavyko patraukti atsakomybėn ir nuteisti tų, kurie atsakingi už daugiau nei 100 mirčių per Maidano revoliuciją, kuri atvedė į valdžią patį Porošenko.
Ataskaitoje abejojama Ukrainos vyriausybės gebėjimais surasti ir ptarukti atsakingus už žudynes tiek per Maidano, tiek ir per Odesos žudynes.
Itin įspūdingas vaizdelis, kuriame jaunos merginos gatvėje gamina „molotino koktelius“ – jai vėliau bus deginami žmonės. Ar tos mergužėlės dabar bėgs į Lietuvą kaip „politinės pabėgėlės“?
Šiame vaizdo įraše nufilmuota, kaip jaunos ukrainietės gamina MOlotovo kokteilius, kuriais vėliau Odesos profesąjungų rūmuose buvo gyvi sudeginti apie 50 žmonių
Šia proga verta prisiminti dar 2014 m. gegužį skelbtą LL straipsnį apie Odesos įvykius:
Juozas IVANAUSKAS
„Odessa – novaja Chatyn“: preliudija į „laisvus ir demokratiškus“ rinkimus, „įteisinusius“ nesiliaujantį terorą Ukrainoje?!..
Taip jau sutapo, kad drauge su rinkimais į Europos Parlamentą Lietuva ir Ukraina išsirinko prezidentus. Po NATO skėčiu, atrodytų, saugiau besijaučianti šalis dar vienai penkerių metų kadencijai perrinko konservatorių-liberalų tandemo besąlygiškai remiamą Raudonąją Dalią – ryžtingą kovotoją su Kremliaus informacinėmis atakomis ir „oligarchiniais šešėliais“ bei korupcija šalies viduje. Jeigu propagandinėje kovoje prieš „agresyvią Rusijos politiką“ mojuojant sankcijų vėzdu prezidentei D.Grybauskaitei pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų, įsukant ginklavimosi varžybas bei stiprinant NATO pozicijas Pabaltijo regione, tai spręsti opias šalies vidaus problemas, pasitariant su pilkuoju S.Daukanto aikštės kardinolu – konservatorių patriarchu „Dėdule“ V.Landsbergiu, sekėsi kur kas prasčiau. Vidaus politikoje „Plieninė Magnolija“ galėtų pasigirti nebent viešųjų ryšių akcijomis, deklaratyviais pareiškimais, nesidrovėjimu pasinaudoti „telefonine teise“ bei politinėmis intrigomis, prireikus pašalinti iš atsakingo posto principingą FNTT pareigūną arba eliminuoti iš rinkiminės kovos bene rimčiausią konkurentą – „tvarkiečių“ lyderį, prezidentą Rolandą Paksą, siekiant antrosios kadencijos!..
Prisiminkime, pirmosios kadencijos pradžioje prezidentei D.Grybauskaitei pasirašius vadinamąją LEO restitucijos sutartį, buvo užkirstas kelias teisėsaugos institucijoms nuodugniai ištirti 2K politinės korupcijos sandėriu padarytą milijardinę žalą mūsų valstybei. Ko gero, vardan kilnaus tikslo, siekiant „energetinės nepriklausomybės“, pro pirštus buvo žiūrima ir į krizės metu A.Kubiliaus Vyriausybės švaistomus milijonus „konsultacijoms“ energetikos sektoriuje, pritarta dar vienai skandalingai aferai, įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje projektą. Su šalies vadovės žinia įvykdytas banko „Snoras“ užgrobimas, sveiku protu nesuvokiamas lėšų grobstymas, visiškas sužlugdymas ir t. t.
Kaip žinia, pilietinio karo, Kijevo chuntos (anti)teroristinių operacijų siaubiama Ukraina gegužės 25 dieną prezidentu išsirinko „šokolado karalių“, oligarchą milijardierių Petro Porošenką, kuris apimtas euforijos po pirmame ture laimėtų rinkimų viešai pareiškė, kad jo, kaip Ukrainos prezidento, pirmoji misija bus „užbaigti karą ir atnešti šaliai taiką“, o taip pat normalizuoti dialogą su Rusija: „Kalbant apie santykius su Rusija – tai mūsų didžiausia kaimynė. turime sustabdyti karą, užtikrinti taikos Rytų Ukrainoje neįmanoma be susitikimo su Rusijos vadovybe. Susitikimas bus surengtas pirmoje birželio pusėje“, – teigė naujasis Ukrainos vadovas. Tačiau jau kitą dieną po rinkimų „patikslino“, kad būtina ne stabdyti kraujo praliejimą pietryčių Ukrainoje, bet dar labiau sustiprinti (anti)teroristinę karinę operaciją (Kijevo chuntai įsakius, kovinių atakų metu apšaudomi gyvenamųjų namų kvartalai, netgi mokyklos ir vaikų darželiai, žūsta atsitiktiniai praeiviai, civiliai gyventojai!..), pasitelkiant Ukrainos armiją, Nacionalinę gvardiją, šarvuočius, malūnsparnius, karinius lėktuvus: „Pritariu, kad operacija turi būti tęsiama, bet reikalauju, kad jos formatas būtų pakeistas. Ji turi būti trumpesnės trukmės ir veiksmingesnė“, – akcentavo naujai išrinktasis „taikos nešėjas“ Petro Porošenko (beje, labai tikėtina, nukentėjusieji nuo teroristinių Nacionalinės gvardijos, pagrinde suformuotos iš „Dešiniojo sektoriaus“ smogikų, bei karinės aviacijos atakų pietryčių regiono gyventojai pramins „veiksmingas operacijas“ skatinusį prezidentą ne taikos nešėju, bet Ukrainos budeliu!..).
„Antiteroristinės operacijos“ spaudos atstovas O.Dmitraškovskis patikino, kad operacija Donecke bus tęsiama iki pergalingos pabaigos, tai yra, kol nebus sunaikinti visi maištaujantys sukilėliai, „teroristai“. Iki šiol nėra tikslių duomenų apie kovinių operacijų metu patirtus nuostolius, tačiau vos ne kasdien žūsta dešimtys žmonių, tame tarpe ir civiliai pietryčių Ukrainos gyventojai, Kijevo chuntos vadinami separatistais, teroristais.
Akivaizdu, tiek Lietuvoje, tiek ir Ukrainoje valdžią uzurpavusioms grupuotėms siekiant politinių tikslų eilinį kartą pasitelkiama agresyvi retorika, kuomet nepaisant elementaraus padorumo, žmogiškumo kriterijų, blaivaus proto argumentų, paneigiant faktinę realybę, yra varoma juodžiausio melo propaganda – „rusai puola“, faktiškai atliekanti dūmų uždangos funkciją vietinių „patriotų“ padarytiems nusikaltimams pridengti!..
Vienas iš gausaus būrio Maidano „revoliucijos“ šlovintojų, būsimasis europarlamentaras – liberalas Petras AUŠTREVIČIUS (tas pats, iš kurio Briuselyje „politinės patirties“ semsis jaunasis kolega, azartiškasis pokerio lošėjas Antanas Guoga) savo priešrinkiminiame opuse – „Lietuvoje ir Ukrainoje – gegužės 25-oji, kovos laukas“ – dėl nesiliaujančio teroro po to, kai Ukrainoje buvo įvykdytas JAV bei vietinių oligarchų remiamas antikonstitucinis, valstybinis perversmas, visus šunis bando sukarti „Putino rėžimui“: „Jei Lietuvos Prezidento rinkimus palyginti su kovos lauku šį kartą galima tik iš dalies, tai Ukrainoje matome visus „atributus“, įskaitant granatsvaidžius, kulkosvaidžius, kilnojamas raketas ir visa kita. Žinoma, tai nėra rinkimų agitacijos priemonės. Kol stebime naujus V. Putino režimo bandymus įtikinti pasaulį, esą Rusijos kariai bus atitraukti ir Ukrainos Prezidento rinkimams kliūtys nedaromos, greta matome visai kitą vaizdą – diversantai ir teroristai rengia naują puolimą, brutaliai žudo Ukrainos valstybingumo gynėjus. Tiesiogine prasme plėšo į gabalus jaunus žmones, griauna ukrainiečių šeimų likimus. Reiškiu nuoširdžią užuojautą iš pasalų nužudytų Ukrainos karių artimiesiems.
Faktas tas, kad iki dantų ginkluoti teroristai bando ir toliau bandys jėga paveikti ukrainiečių valią šalies Prezidento rinkimų išvakarėse ir, tikriausiai, pačią gegužės 25-ąją. Rusija nori vieno – ginklu atimti iš Ukrainos žmonių teisę patiems spręsti savo likimą, išrinkti teisėtą valdžią. Rusija siekia primesti valdomos demokratijos modelį Ukrainoje. Turiu omenyje valdymą nebe propaganda, o ginklu. Rudoji meška apžiojo per didelį grobį ir nenori jo paleisti, nes ką kiti miško žvėrys pagalvos? Desperacija, ne kitaip“, – prieš rinkimus postringavo P.Auštrevičius.
Panašiai situaciją, tik jau įvykus prezidento rinkimams, vertina ir vadinamasis „krizių premjeras“ Andrius Kubilius: „Ir Lietuvos prezidento, ir Ukrainos prezidento rinkimuose pralaimėjo Kremlius ir Vladimiro Putino režimas, tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje šiurkščiai siekęs kitokių rezultatų, kitokios valdžios. Ukrainoje tai buvo daroma gerokai šiurkščiau, naudojant karinę jėgą, Lietuvoje – labiau sofistikuotai, naudojant minkštąsias galias“, – teigia konservatorių lyderis, aktyviai palaikęs Raudonosios Dalios perrinkimą antrai kadencijai.
Ir vis tiktai, teisingumo dėlei vertėtų pastebėti (nesvarbu, ką beskelbtų, kokią nusikalstamai juodą propagandą bevarytų oligarchinė žiniasklaida), nei Lietuvoje, nei juo labiau Ukrainoje, Prezidento rinkimai iš tikrųjų nebuvo nei demokratiški, nei laisvi, nei teisėti!..
Jau nekalbant apie iki šiol oficialiai neišaiškintus ir nenubaustus Maidano „revoliucijos“ snaiperius, vien tik pasižiūrėjus neseniai sukurtą tiesiog sukrečiantį dokumentinį filmą – „Odessa – novaja Chatyn“ (Odesa – naujoji Chatynė) apie valdžią Kijeve užgrobusios oligarchinės-teroristinės chuntos siautėjimus, regis, apie iš anksto gerai suplanuotą ir gegužės 2 dieną pačiame Odesos miesto centre, Profsąjungų rūmuose įvykdytą „baudžiamąją operaciją“, siekiant įbauginti „prorusiškus separatistus“, nebelieka iliuzijų, jog buvo padarytas itin sunkus nusikaltimas žmogiškumui, kurio nebeįmanoma nei paneigti, nei pridengti propagandinėmis klišėmis, visą kaltę už tai suverčiant „Rudajai meškai“, „fašistui Putinui“ ar „agresyviai Rusijos politikai“!..
———————————————————————————————————–
Odesoje – banditinių Ukrainos „patriotų“ surengtos skerdynės; sisteminėje žiniasklaidoje – tyla
Apie tariamus bei esamus žmogaus teisių pažeidinėjimus kalbėti mėgstanti sisteminė žiniasklaida kažkodėl labai greitai „užmiršo“ ir nėra linkusi gilintis į gegužės 2 dieną Odesoje įvykusios tragedijos aplinkybes, kai vadinamieji „patriotai“, Ukrainos pseudonacionalistai iš Ukrainos žydų bendruomenės pirmininko, Dnepropetrovsko gubernatoriaus, oligarcho Igorio KOLOMOJSKIO finansuojamos ir kitaip remiamos organizacijos „Dešiniojo Sektoriaus“ (Pravy Sektor), ėmėsi sadistiškų, banditinių-teroristinių veiksmų prieš vietinius rusakalbius civilius gyventojus, odesiečius, vadinamus separatistais. Likusius gyvus po šios egzekucijos „separatistus“ proamerikietiška Kijevo chunta apkaltino riaušių organizavimu, kai tuo tarpu tikrieji budeliai iš „Dešiniojo sektoriaus“, teisėsaugos neliečiami, niekuo nekaltinami, tarsi jie būtų už įstatymo ribų – neliečiamųjų kasta!..
Štai – „laisvę ir demokratiją“ Ukrainai nešančių neo-nacių, kovotojų prieš „fašistinę Putino Rusiją“ teroristinių atakų vaisiai…
Nuotraukose galime matyti vadinamųjų „patriotų“ nužudytus, apdegintus „separatistų“ lavonus.
Oficialioji įvykių versija teigia, esą Odesos Profsąjungų rūmuose tebuvo tyčia sukeltas gaisras, kuriame aukos ir mirė. Tačiau kaip aiškėja, ypač iš pačių lavonų tyrimo bei liudininkų parodymų, gaisras tebuvo priedanga, o iš tiesų dar iki jo į vidų įsiveržę banditai siautėjo – sadistiškai mušė, kankino ir netgi žagino kai kurias savo aukas, o pačios operacijos metu buvo naudojamos nuodingos cheminės medžiagos, dujos!..
„Dar tik padegus įėjimą, pastatą šturmavę asmenys jau buvo užėmę 4-ąjį aukštą. GAISRAS BUVO SKIRTAS ŽUDYNĖMS NUSLĖPTI.”
Suprantama, apie tariamą Maidano „revoliucijos“ teisingumą ar netgi gėrį kalbanti sisteminė žiniasklaida (juolab paranojiška rusofobija apsėsti pseudonacionalistai) Odesos Chatynės objektyviai nušviesti nenori. Betgi tai neturėtų stebinti, nes budeliai, JAV „taikdariams“ vaikantis geopolitinių interesų, vaizduojami didvyriais. Tad štai kokius „žygdarbius“ išdarinėja sisteminės žiniasklaidos šlovinami Ukrainos „vaduotojai“!..
LL skaitytojams belieka tik PRIMINTI: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus LAVROVAS kreipėsi į Šveicarijos prezidentą, šiuo metu pirmininkaujantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), ESBO generalinį sekretorių, taip pat Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių ir JT žmogaus teisių aukščiausiąjį komisarą bei Europos Tarybos generalinį sekretorių, ragindamas užtikrinti, kad Kijevo valdžia atvirai ir objektyviai ištirtų gegužės 2 dieną Odesoje įvykusią tragediją.
„Išsiųstuose laiškuose, be kita ko, pabrėžiama, kad neleistinas uždaras šio nusikaltimo nagrinėjimas Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje“, – pranešama Rusijos URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.
„Rusijos Federacija primygtinai ragina pagrindines tarptautines organizacijas panaudoti visas galimybes paveikti Kijevo režimą, kuris iš esmės sabotuoja tyrimą. Kaltieji dėl to, kas įvyko, ir iniciatoriai turi būti išaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakoma Rusijos URM pranešime.
„Mes sieksime teisybės, sieksime, kad visi įrodymai, kuriuos pateikė mačiusieji, ir kurie liudija, jog valdžia sąmoningai nutyli apie tragedijos mastus, nė viena jų dalelė neliktų neištirta ir neiškelta į viešumą“, – Rusijos užsienio reikalų ministrą cituoja RIA „Novosti“.
S. Lavrovas apkaltino Europą tuo, kad „daugybę metų užsimerkiama prieš fašizmo ideologijos atgimimą“: „Daugybę metų Europa užsimerkia prieš tai, kad ši ideologija įgyja vis daugiau šalininkų, kad jos propaguotojai verbuoja vis daugiau naujų pasekėjų, rengia maršus buvusių esesininkų, kuriuos Niurnbergo tribunolas pripažino nusikaltėliais, garbei. Tačiau tai, kas vyksta dabar, jau yra ne šiaip maršai su lozungais, aukštinančiais nacistinius nusikaltėlius – tai jau gyva fašizmo apraiška. Tai, kas įvyko Odesoje gegužės 2 d. – grynas fašizmas“, – teigė S. Lavrovas.
„Kilus riaušėms didelė dalis proukrainietiškai nusiteikusių piliečių, kurių pajėgos buvo maždaug keturis kartus didesnės nei oponentų, nuėjo iki Profsąjungų rūmų, kur palapinėse buvo įsikūrę separatistai, ir padegė palapines. Daug žmonių žuvo, šokinėdami iš 4 ar 5 pastato aukšto. Likusieji žuvo dėl anglies monoksido koncentracijos ar tiesiog sudegė. Aš buvau įvykio vietoje ir mačiau daug žuvusiųjų. Jie žuvo labai staigiai. Tai yra, degė kažkokia medžiaga, kuri išskiria dujas. Tos dujos labai greitai paveikė žmones, jie neteko sąmonės ir mirė vietoje. Kas tai per dujos, kas degė, parodys ekspertizė. Yra tiriami žuvusiųjų kūnai“, – paliudijo laikinasis Ukrainos vicepremjeras Vitalijus JAREMA.
Ir nors premjeras Arsenijus Jaceniukas pažadėjo surasti kaltuosius, tačiau nesunku numanyti, kad dėl tragedijos Odesoje bus apkaltinta „teroristines operacijas organizuojanti“ Rusija bei „fašistas“ Putinas:
„Pražūtingi susirėmimai ir gaisras buvo dalis Rusijos sumanyto plano sugriauti Ukrainą. Rusija siekė pakartoti Odesoje tai, kas vyksta šalies rytuose,“ – gegužės 4 dieną į Odesą atvykęs pareiškė laikinasis premjeras A. Jaceniukas ir pridūrė įpareigojęs prokurorus „surasti visus kurstytojus, visus organizatorius ir visus tuos, kurie, vadovaujami Rusijos, pradėjo mirtiną puolimą prieš Ukrainą ir Odesą. Turi būti atliktas visapusiškas, nepriklausomas ir laisvas tyrimas“, – patikino A. Jaceniukas.
„V. Putinas realizuoja savo teroristines akcijas prieš kiekvieną ukrainietį. Tokiomis operacijomis, kokios įvyko penktadienį vakare Odesoje, jis nori sukiršinti mūsų tautą, jis nori padaryti taip, kad mes šaudytume vienas į kitą, žudytume vieni kitus, kad mes suplėšytume šalį, kad nuo kulkų žūtų mūsų vaikai. Iš kažkada buvusios broliškos tautos – tai labai sunkus smūgis“, – pareiškė Maidano „revoliucijos“ mūza Julija TYMOŠENKO.
Nors oficialiai teigiama, jog per neramumus gegužės 2 dieną Odesoje žuvo 48 žmonės, sužeisti 247, tačiau „dingusiųjų be žinios“ skaičius iki šiol nėra žinomas. Pasak Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos, Odesos Profsąjungų namuose, kur gegužės 2 dieną žuvo kelios dešimtys žmonių, rasta medicinoje naudojamo chloroformo, kuris galėjo sukelti daugumos minėtų aukų žūtį…
Be abejo, laikinasis Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko, Ukrainos Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Tarybos sekretorius, Euromaidano savyginos būrių koordinatorius Andrėj Parubyj, „Dešiniojo sektoriaus“ lyderis Dmitrijus Jarošas, JAV nurodymu paskirtas Ukrainos Nacionalinio Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotoju, žino kur kas daugiau apie šį teroro aktą – „baudžiamąją operaciją“, nukreiptą prieš Odesos „separatistus“ . Naivu būtų tikėtis, kad šie Ukrainos „didvyriai“ kada nors išdrįstų pasakyti visą tiesą…
Netrukus po tragedijos Odesoje, gegužės 11 dieną rytų Ukrainoje vykusio referendumo metu daugelis gyventojų prabalsavo už Donecko ir Lugansko srities atsiskyrimą nuo Ukrainos ir paskelbimo nepriklausoma Donecko Liaudies Respublika. Kaip sakė Sloviansko gyventojai, „Ukraina mirė Gegužės 2 dieną Odesoje. Daugiau tos šalies niekada nebebus tokios vieningos, kokia ji buvo. Ukraina 23 metus buvo griaunama oligarchų, kurie statėsi sau pagrindą ant Ukrainietiško nacionalizmo ir fašizmo. Chunta, kuri (perversmo keliu) atėjo į valdžią šovė paskutinį šūvį į galvą sau ir visai Uktrainai. Ukrainos jau daugiau nebėra. Ją galima pavadinti šalimi-griuvėsiais. Daugiau iš jos nieko nebeliko.“
Nepaisant rusakalbių gyventojų valios, Ukrainos Generalinė prokuratūra suskubo pripažinti „Donecko liaudies respubliką“ ir „Lugansko liaudies respubliką“ teroristinėmis organizacijomis. Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Mykola Golomša.
„Dvi apsišaukėlės respublikos – Donecko ir Lugansko – tai dvi teroristinės organizacijos, turinčios aiškią hierarchiją, gaunančios finansavimą ir turinčios ginklų tiekimo kanalus. Jos įkurtos tam, kad puldinėtų žmones, juos baugintų, vykdytų diversijas ir teroro aktus, muštų ir žudytų mūsų piliečius“, – pažymėjo pareigūnas.
Dėl šių „teroristinių organizacijų“ įkūrimo jau yra iškeltos baudžiamosios bylos…
Post Scriptum
Algirdas Paleckis. Jeigu ne Maidanas, Krymas šiandien būtų Ukrainos
Jeigu nebūtų demonstrantų (tarp jų ir radikalių nacionalistų) smurto Kijevo gatvėse verčiant teisėtai išrinktą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių, tai:
– nebūtų įvykusi Odesos tragedija, kai buvo žiauriai nužudyti beginkliai žmonės;
– būtų likę gyvi visi tie, kurie krito nuo snaiperių kulkų Maidane arba nuo susišaudymų Luganske, Donecke ir kitose Ukrainos vietose;
– Ukrainoje nebūtų pilietinio karo preliudijos;
– Krymas iki šiol būtų Ukrainos sudėtyje, lygiai kaip ir Luganskas bei Doneckas.
Tad klausimas visiems Lietuvoje, kas taip rėmė Maidano kovotojus – Jūs šito norėjote? Dabar Ukraina įstumta į kruviną konfliktą. Žūsta ir žmonės, ir pati valstybė. Jos gali greitai nelikti. Kas gero iš to Lietuvai, jos žmonėms?…
„Maidano procesą“ organizavo – beje, atvirai tai pripažindami – JAV ir ES, įskaitant mūsų valdžią, nesibodėdami pasiremti net neofašistais, kaip antai „Svobodos“ partija ir panašiomis organizacijomis. Ar šie geopolitiniai žaidėjai suvokė visas to pasekmes, ar nesuvokė – jau ne taip svarbu. Kraujas pralietas ir jis liejasi toliau. Fašizmo džinas vėl paleistas iš butelio…
———————————————————————————————————-
LL pasiteiravo – kaip situaciją Ukrainoje po naujojo prezidento išrinkimo ir šalies perspektyvas vertina Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas PALECKIS:
„Ruseno maža viltis – galbūt Petro Porošenko kažkiek skirsis nuo Kijevo radikalų. Deja. Donbaso, įskaitant civilius gyventojus, bombardavimas liudija – Kijevas ryžosi kardu ir kalaviju nuslopinti žmonių pasipriešinimą.
Priminsiu – žmonės priešinasi Ukrainos valdžiai, kuri atėjo naudodama smurtą Kijevo ir ne tik Kijevo gatvėse, skelbė nacionalistinius, o dalis naujų lyderių – ir nacistinius šūkius.
Viltis dėl Porošenko užgimė, kai jis vienu metu pasisakė už civilizuotą konflikto Donbase sureguliavimą. Tačiau nedera pamiršti – Porošenko buvo vienas iš Maidano, pasibaigusio kruvinais susirėmimais, sponsorių. Jis taip pat nieko nepadarė, kad būtų ištirtos skerdynės Odesoje ir Mariupolyje.
Porošenko nori eiti į Europos Sąjungą ir, regis, į NATO. Tad Ukrainos lauks ūkio liberalizacija ir diržų veržimosi politika. Tai reikš, kad stambios užsienio kompanijos dar labiau įsigalės šioje valstybėje, o socialinės žmonių garantijos bus menkos.
Kai dėl NATO, tai šį klausimą spręs Vakarai ir Rusija. Prognozuoju, kad Vakarai susitars su Rusija, kad Ukraina nebus NATO šalimu. Tačiau ji suartės su ES. ES atvers Ukrainai sienas, išaugs emigrantų skaičius. Ukraina sulauks tam tikrų investicijų ir to, ko jai dabar labiausiai reikia – paskolų, vengiant valstybės bankroto. Bet žinome to kainą – didelės dalies suverenumo praradimą.
Pilietinis karas, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje, vis tiek anksčiau ar vėliau baigsis paliaubomis ir derybomis. Tai, kad naujai išrinktas Ukrainos prezidentas P. Porošenko nesėda prie derybų stalo, yra labai blogas ženklas visai Ukrainai. Tokiu atveju kiekviena diena atneš vis daugiau nelaimių…“