V.Landsbergis atskleidė – „anūkas“ skęsta milijoninėse skolose ir atidirbinės visą gyvenimą

Aurimas Drižius

Patriarchas Vytautas Landsbergis pagaliau atskleidė – jo anūko Gabrieliaus, paveldėjusioTėvynės sąjungos pirmininko postą, šeima skęsta milijoninėse šeimos verslo skolose, todėl ir sudarė fiktyvų žemės sklypo pardavimo sandėrį už vieną eurą.

„Dar būdingas didysis melas apie vieną eurą, už kurį „įsigyta“ didžiulė skola, bet įsigytoji skola, kurią reikės išmokėti, riksmų riksmais vadinama „sklypu“. Už vieną eurą! Kliedesys, o turguj efektingas“, – teigia patriarchas, atsakydamas į R.Karbauskio suredaguotą žurnalą „Neliečiamieji“, kuriame kalbama apie Landsbergių šeimos verslą.

LL jau ne kartą rašė apie Austėjos Landsbergienės mokyklą, kurią savo lėšomis įsipareigojo pastatyti toks investicinis fondas „BaltCup“.

Iš pat pradžių atrodė keista, kad investicinis fondas, kurio paskirtis – uždirbti pajamas dalininkams, nusprendė investuoti 11 mln. eurų į mokyklos statybą. Mokyklos statyba – labai rizikingas verslas, ir jis tikrai neduoda tokio pelno, kaip investicijos į pvz., vėjo jėgaičių statybą. Kodėl tada fondas investavo dideles lėšas į mokyklą?

Seimo narys Artūras Skardžius tai aiškina labai paprastai. Į klausimą, kodėl Seimo komisijai taip ir nepavyko išsiaiškinti, koks sandėris įvyko tarp „BaltCup“ ir Landsbergių, jis atsakė : „Man tai asmeniškai viskas aišku. „Lietuvos Energija“ negalėjo tiesiai statyti Landsbergienei mokyklų, tai pasinaudojo „BaltCup“ dėl politinės situacijos. Nes iškilo ta istorija, kai šias mokyklas ėmė statyti dukterinė „Lietuvos Energijos“ įmonė. Kilo skandalas, ir tada jie sugalvojo būdą, kaip tas pačias mokyklas pastatyti už „Lietuvos Energijos“ pinigus. T.y. „Lietuvos Energija“ be jokio konkurso pirko iš „Baltcup“ vėjo jėgainių parką už astronominę kainą. Mano skaičiavimais, valstybės valdoma ‚Lietuvos Energija“ už šį pirkinį smarkiai permokėjo. Tada „Baltcup“ gavo sklypą už vieną eurą iš Landsbergių ir pastatė jiems mokyklą. Ir jokio tyrimo nei prokuratūra, nei specialioji komisija čia nepadarė. Ir visus tuos kaštus labai lengva suskaičiuoti palyginamosios analizės būdu – kiek realiai kainavo tas parkas, ir kiek už jį buvo sumokėta. Ir kodėl „Baltcup“, kurio funkcija ir yra investuoti į tokius energetikos projektus, staiga parduoda jėgainių parką, tik pradėjusį veikti, ir duodantį grąžą. Į šiuos klausimus niekas neatsakė, o ‚Lietuvos Energijos“ atstovas mūsų komisijoje irgi atsimetė kvailiu“.

Kitaip sakant, A,Skardžius mano, kad įvyko toks sandėris – dar 2015 metais „Lietuvos Energija“ bandė savo lėšomis pastatyti Landsbergių šeimai 8 tūkst. kv. metrų ploto patalpas Vilniaus senamiestyje, įmonei priklausiusiame žemės sklype. Tam „Lietuvos Energija“ įsteigė dukterinę įmonę ‚NT Valdos“, kuriai valdyti perduotas valstybės įmonės „nereikalingas“ nekilnojamasis turtas. „NT Valdos“ buvo įsipareigojusi Landsbergiams pastatyti 8 tūkst. kv. metrų patalpas Gervėčių gatvėje šalia Vilniaus senamiesčio ir išnuomoti šias patalpas už fiksuotą kainą.

Itin ironiška, kad išlaidas Landsbergienės mokyklos statybai „Lietuvos Energija“ įtraukė į elektros tarifą – kitaip sakant, už Landsbergių mokyklą sumokėjo visi Lietuvos gyventojai.

Dar labiau glumina faktas, jog skaidrumą deklaruojanti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės, prižiūrinčios sostinės kultūros vertybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas, kuriame ketinama pradėti statybas, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje. A.Landsbergienės mokyklos labui sklypas Gervėčių g. 4 lengvu mostu buvo išbrauktas iš Vilniaus Senamiesčio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos.

Seimo narys Artūras Skardžius sukėlė skandalą ir šito sandėrio ėmėsi Seimas – tada Antikorupcijos komisija pripažino, kad „A. Landsbergienė, su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminarią sutartį dėl naujos mokyklos statybos, siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.

Reaguojant į Seimo pavedimą, „NT Valda“ nutraukė sutartį su A. Landsbergiene, o tada imtasi ieškoti subtilesnių būdų, kaip valdiškais pinigais paremti šeimos verslą.

Tada ir įvyko toks sandėris – „BaltCup” investuoja 11 mln. eurų ir pastato Landsbergiams mokyklą ir ją nuomoja 20 metų 920 tūkst. eurų per metus.

„Per 20 metų mes iš 2,5 mln. eurų (mat, kaip Seimo komisijai paaiškino „BaltCup” vadovas Š.Stepukonis, 11 mln. eurų yra visa projekto vertė, o fondas teinvestavo 2,5 mln. eurų, – aut. past.) gausime 4,6 karto grąžą – apytiksliai fondams grąžinsime virš 10 mln. eurų“, – sakė Š.Stepukonis.

„Landsbergių šeimos verslo planas kelia didelių abejonių dėl rizikos minimalizavimo, – spaudai kalbėjo A.Skardžius, – juk vis tiek bus didžiuliai fondo įsipareigojimai – jis investuos savas lėšas, skolintas lėšas, bendra projekto vertė – 11 mln. eurų. Sklypas, kurio vertė yra 1,3 mln. eurų, tikrai nepadengs visų investicinių kaštų. Karalienės Mortos mokykla – vieno asmens UAB’as, kuris už įsipareigojimus laiduoja vien 1,3 mln. eurų vertės sklypu. Sunku spėti, kaip tai mokyklai visus 20 metų seksis konkuruoti su valstybinėmis ar kitomis privačiomis mokyklomis. Niekas nėra apsaugotas nuo bankroto. Rizika tikrai yra didžiulė. Tačiau fondas sutiko prisiimti riziką. Galimai norint pagelbėti politiko verslui, už tai tikintis atsilyginimo. Mes jau matėme, kai tą darė „Lietuvos energijos“ įmonė „NT valdos“.

Tada ir įvyko dar vienas keistas sandėris – ‚Lietuvos Energija“ pirko iš „BaltCup“ tik ką pastatytą vėjo jėgainių parką, o „BaltCup“, matyt, kad mainais sutiko investuoti į Austėjos Landsbergienės Karalienės Mortos mokyklą.

„BaltCup“ pardavė „Lietuvos Energijai“ savo turėtą vėjo jėgainę Jurbarko rajone už 28 mln. eurų.

Nors neva 100 proc. „Lietuvos Energijos“ akcijų valdo valstybė, tačiau samdomi šios įmonės klerkai priima sunkiai suvokiamus sprendimus – kodėl energijos gamintoja, užuot pati pasistačiusi vėjo jėgaines, jas perka iš UAB „Baltcap“ už astronominę sumą, žino tik šį sandorį pasirašęs ‚Lietuvos Energijos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas. Kilus skandalui, jis skubiai paliko pareigas.

„Lietuvos Energija“ už 28 mln. eurų pirko 8 vėjo jėgaines (24 MW galios), stovinčias Jurbarko rajone, ir dar šešias, esančias Estijoje. Visų šių „malūnėlių“ savininkas – tas pats „BaltCap“, kuris iš šio sandėrio susižėrė nemenką pelną.

Iš „Baltcap“ Įsigytos 24 MW galios 8 vėjo jėgainės Geišių ir Rotulių II kaimuose, Jurbarko rajone.

Puikiai žinoma, kad pasistatyti vieną apie 2 MW elektros gaminančią vėjo jėgainę kainuoja apie 1- 1,5 mln. eurų.

Šiuo atveju ‚Lietuvos Energija“ nusipirko 14 vėjo jėgainių, sumokėjo už jas 28 mln. eurų, arba po 2 mln. eurų už vieną, t.y. beveik dvigubai brangiau, nei jos kainuoja rinkoje. Jeigu tai – ne korupcija, tai kas tada yra korupcija?

Šis klausimas buvo svarstomas ir Seimo laikinojoje komisijoje, vadovaujamoje Agnės Širinskienės

Komisija kvietėsi Gabrielių Landsbergį pasiaiškinti, kodėl jo žmona 1,5 mln. eurų vertės sklypą pardavė už vieną eurą. Gavo tokį „anūko“ atsakymą :

: „Aš, Seimo opozicinės partijos “Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai” pirmininkas Gabrielius Landsbergis, esu gavęs LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams raštą, kuriuo esu kviečiamas dalyvauti 2019-03-13 d. komisijos posėdyje. Dėkoju už kvietimą, tačiau paaiškinu, kad numatytu komisijos posėdžio metu turiu iš anksto suplanuotų kitų darbų bei įsipareigojimų rinkėjams. Be to, apskritai komisijos veikla bei mano dalyvavimo tikslingumas kelia pagrįstų abejonių…pabrėžiu, jog savo sutuoktinės versle nedalyvauju ir nieko apie jį papasakoti negaliu“.

Komisija kvietėsi ir „Lietuvos Energijos“ generalinį direktorių Dalių Misiūną, prašydama atsakyti į klausimus dėl UAB „Lietuvos energija“ sudarytų vėjo jėgainės Jurbarke pirkimo-pardavimo sandorių.

D.Misiūnas atrašė, kad negalės dalyvauti posėdyje, nes tuo metu dalyvaus Kauno technologijos universiteto Senato posėdyje, o atskleisti „Lietuvos Energijos“ sandėrių negali, nes tai konfidencialu.

Žodžiu, tiek Landsbergiai, tiek ir Misiūnas ilgai tyčiojosi iš Seimo, o komisijos pirmininkė A.Širinskienė leido jiems taip elgtis. Nors įstatymas numato, kad melavimas Seimo komitetui užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o komisija kviečiasi į posėdžius asmenis ir juos apklausia, tačiau visa ši publika bent pusę metų tyčiojosi iš Seimo, neatvykdami į posėdžius.

Galiausiai 2019 m. kovo 21 d. Komisijos posėdyje buvo apklaustas UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius D. Maikštėną papasakoti apie jam žinomas aplinkybes dėl UAB „Lietuvos energija“ ir fondo „BaltCap“ sandorio, kuris įvyko dėl visų pirma Jurbarko vėjo jėgainių įsigijimo, D. Maikštėnas atsakė: „Tą, ką aš turiu pateiktą iš mūsų įsigijimų tarnybos, tai šiame objekte buvo įvykdyti du sandoriai. Pirmas sandoris buvo 2016 m. sausio 13 d. – „Lietuvos energija“ įsigijo 75 procentus UAB „Eurakras“ akcijų: iš UAB „Renagro“ – 61 procentą ir iš investicijų bendrovės „BaltCap“ – 14 procentų. Įsigyta bendrovė „Eurakras“ valdo 24 megavatų galios aštuonių jėgainių parką Jurbarko rajone. Antras sandoris įvyko 2017 m. rugpjūčio 16 d. Tada „Lietuvos energija“ iš UAB „Renagro“ įsigijo likusius 25 procentus UAB „Eurakras“ paprastųjų vardinių akcijų ir tapo vieninteliu šitos bendrovės akcininku”.

Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, kokia buvo įsigijimo kaina ir kiek tame buvo skolinto kapitalo, kokia buvo pasiskolinta suma, kiek atsipirko bei kaip buvo nustatyta įsigijimo kaina, D. Maikštėnas atsakė: „Tikslių skaičių aš dabar su savimi neturiu, kiek buvo naudojama skolinto kapitalo, bet taip, didžioji dalis transakcijos buvo naudojama skolintomis lėšomis ir mažoji dalis nuosavo kapitalo”.

Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Lietuvos energijos“ dukterinė įmonė „NT Valdos“ investavo nemažas lėšas į Gervėčių gatvę 4 vystydama projektą, kur vietoj garažo buvo suplanuota penkių korpusų statyba, berods, 6 ar 7 tūkst. kv. metrų, gal net didesnis. Mes tą klausimą svarstėme. Į tą objektą buvo investuotos gana didelės lėšos. Koks dabar to objekto likimas?“, D. Maikštėnas atsakė: „Objektas yra parduotas konkurenciniame aukcione iš penkto ar šešto karto ir „NT Valdos“ to objekto nebeturi.“

Komisija konstatuoja:

Apklausus liudytojus, pasitvirtino aplinkybė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. eurų) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kuriame įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. Pranešimai apie investiciją išplatinti po to, kai grupė Seimo narių (daugiausiai priklausančių Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime),kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos.
UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė Komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių.

Kaip žinia, Lietuvos konstitucinis teismas išaiškino, kad SEimas neturėjo teisės aiškintis visų šių aferų, todėl ir šis tyrimas buvo paskelbtas neteisėtu.