Už tai, kad jūroje mobiliuoju telefonu nufotografavo „Independence“, klaipėdietis jau metus laikomas kalėjime

Už tai, kad jūroje mobiliuoju telefonu nufotografavo „Independence“, klaipėdietis jau metus laikomas kalėjime

Klaipėdos apygardos teisme už uždarų durų pradėta nagrinėti 45-erių Klaipėdos gyventojo Romanas Šešel  baudžiamoji byla – vyras kaltinamas šnipinėjimu Rusijai, nors vienintelė jos kaltė – kad savo mobiliuoju telefonu jūroje nufotografavo SDG terminalą liūnai pagarsėjusią „Independence“ laivą – saugyklą.

Apie tai praneša 15min.lt : žmogus su kaltinimais nesutinka, jis tikina niekam informacijos nesiuntęs, o tai, kuo domėjosi, yra viešai prieinama informacija.

 Tuo tarpu prokuratūra tvirtina surinkusi pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis rinko informaciją Rusijos žvalgybos užsakymu. R.Šešel yra suimtas jau daugiau nei metus. Prokuratūra jį kaltina Rusijos žvalgybos užsakymu rinkus informaciją apie į Klaipėdą atplaukiančius NATO laivus bei suskystintųjų gamtinių dujų terminalą „Independence“. Prokuratūra tvirtina, kad kaltinamasis už šią informaciją gavo atlygį.

 „Nežinau, kodėl visa tai suorganizuota… Galbūt, kad gautų kažkokį įvertinimą, apdovanojimą?“, – purtydamas galvą, jog nesutinka su kaltinimais, sako R.Šešel (nuotr. viršuje – 15min.lt nuotr.)  Klaipėdoje gyvenantis vyras lietuviškai nekalba, pasakoja esąs jūrininkas, kurį laiką verslą vykdė Rusijoje, tačiau nukritus rublio vertei tai tapę nuostolinga.

„Nėra jokio nusikaltimo, motyvų. Niekam nieko neperdavinėjau. Aš tiesiog padariau nuotrauką. Sėdau į katerį, ketinau vykti grybauti ir tiesiog sau mobiliuoju nufotografavau iš katerio, kur visi žvejoja, suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, bet juk tai nėra kažkokia paslaptis. Net ir vilniečiai, čia atostogaujantys, daro tokias nuotraukas, bet atsakomybė jiems negresia. Sėdau į katerį, ketinau vykti grybauti ir tiesiog sau mobiliuoju nufotografavau iš katerio, kur visi žvejoja, terminalą, bet juk tai nėra kažkokia paslaptis, – tikina teisiamasis R.Šešel tikina, jog jo vardu buvo sukurtas labai panašus į jo paties elektroninis paštas.

 „Koks normalus šnipas darys paštą savo vardu? Čia kažkoks absurdas! Tai ne mano paštas, aš nieko nesiunčiau. Nuotraukos darytos viešose vietose, nėra darytų kur nors gamyklose. Laiką leidau kateryje, o mane sekė, tai jau ne paslaptis. Ką aš jaučiau, jei aš nekaltas? Jie patys man pasakė, kad stebėjo mane, – atvesdintas į teismą kalbėjo šnipinėjimu kaltinamas klaipėdietis. – Kaltina, jog rinkau viešai prieinamą informaciją, skaičiau tam tikrą informaciją laikraščiuose. Kodėl negaliu laikraščio skaityt? Kas man draudžia? Nieko aš nesiunčiau. Ir būdamas Rusijoje skaičiau, kas vyksta Klaipėdoje, Lietuvoje. Kam man rinkti informaciją, jei ji prieinama visiems? Aš net lietuviškai nekalbu, visus reikalus tvarkydavo mano žmona“.

Žmogus skundėsi, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje nesulaukia tinkamos medicininės pagalbos, prieš kurį laiką jam buvo lūžusi ranka, o pas traumatologą esą taip ir nebuvo pristatytas. Jo teigimu, suimtiesiems neduodama net nuskausminamųjų, o turintiems aukštą spaudimą skiriama tik pusė tabletės.

72-ejų Z.Šešel, aukos motina,  sako nemieganti jau visus metus, mat sūnus buvo suimtas 2017-ųjų pabaigoje. Išsiskyręs, tris vaikus turintis Romanas gyveno pas ją ir moteris tikina, jog nieko nusikalstamo jis nepadarė. „Tai sufabrikuotas reikalas. Nieko nėra, nieko objektyvaus. Kaltinamasis aktas – 30 lapų, o viskas kartojama. Nieko jis nepadarė. Tai tik žodiniai kaltinimai. Jei jis kaltas, turi būti audio įrašai, jo nusikalstami veiksmai užfiksuoti, – sakė Z.Šešel. – Pirmame puslapyje rašo, kad jis nedirba, neturi gyvenamosios vietos, kas ir lėmė jį nusikalsti, toliau rašo, kad ėjo į uostą, kažkokį darbą ten turi. Jis ten nedirbo, jis plaukė į jūrą, laivuose gaudė žuvį. Turėjo Rusijoje medienos apdirbimo verslą, gamino duris, norėjo nustoti plaukti į jūrą. Periodiškai važinėjo į Rusiją, dėl to ir sufabrikavo šią bylą“.

Moteris tikina viską žinojusi apie sūnų, tad ją stebina kaltinimai, esą sūnus rinko informaciją apie į Klaipėdą atplaukusius NATO laivus, juose gabenamus krovinius. „Jis kariuomenėje netarnavo, kokia informacija pas jį galėjo būti? Tiesiog nufotografavo laivą. Ir mano anūkai ten ėjo, regatą fotografavome, ir aš turiu nuotraukų. Tai žodiniai kaltinimai“, – kartojo moteris, kurios teigimu, elektroninį paštą galėjo sukurti, kas tik nori ir tai nėra sūnaus atsakomybė.

Šią bylą Klaipėdoje kuruoja generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas. Jo teigimu, vyras rinko informaciją Rusijos žvalgybai.

„Šnipinėjimo bylose kas tai yra nusikaltimo vieta? Svarbu įrodyti informacijos rinkimą, vykdant kitos valstybės užduotį“, – sakė R.Savickas. Paklaustas, ar viešai prieinamos informacijos rinkimas yra nusikaltimas, R.Savickas teigė, jog „ kartas kartui nelygu“. Šiuo metu už šnipinėjimą Lietuvoje yra nuteisti penki asmenys, dar kelios panašios bylos nagrinėjamos teismuose. Išteisintų asmenų šiose bylose nebūta. Už tokio pobūdžio nusikaltimą gresia nelaisvė nuo 3 iki 15 metų.

Prokuroras Redas Savikas – senas bylų klastotojas

Prokuroras Rdas Savickas karjerą padarė ir išgarsėjo vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje. Generalinė prokuratūra kaltinimus dėl žmonių nužudymo pareiškė visiškai nekaltiems žmonėms, D. Kedžio draugams Raimundui Ivanauskui bei Eglei Barauskaitei.

Vėliau kaltinimai pagal žinomai melagingus etatinio liudininko Mindaugo Žalimo parodymus buvo pateikšti ir buvusiam policijos vadovui V.Račkauskui ir kitiems policijos vadovams – neva jie neatliko pareigų, nesustabę žudynių.

Bylą dėl kurstymo nužudyti iškėlęs prokuroras Redas Savickas Vilniaus apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje tvirtino, jog M. Žalimas vienos apklausos metu atskleidė, kad faktas, esą jis bendravo su V. Račkausku, yra melas, o paties buvusio generalinio komisaro pavaduotojo jis net akyse nebuvo matęs. Tačiau ar jis šią istoriją išsigalvojęs laisva valia, ar meluoti jį paskatinęs žurnalistas V. Gaivenis, parodymus davęs prokuroras nepaaiškino.

Redas Savickas – 2017 m. „metų prokuroras“

Ketvirtus metus prokuratūros bendruomenė, puoselėdama tradiciją įvertinti ir padėkoti kolegoms už nuoširdų darbą, organizavo konkursą „Metų prokuroras“. Generalinėje prokuratūroje vykusiame Prokuratūros dienos minėjime buvo apdovanoti konkurso nugalėtojai: pirmos – trečios vietos laimėtojai. Kaip pranešama spaudai išplatintame pranešime, „Metų prokuroru“ šiais metais išrinktas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Redas Savickas, antrąją vietą laimėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Kungys, trečiąją – Ruslanas Ušinskas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Konkurso nugalėtoju Redą Savicką išrinko ne tik konkurso komisija, bet ir visa prokuratūros bendruomenė, už kandidatus „Metų prokuroro“ titului galėjusi balsuoti prokuratūros intranetinėje svetainėje.

Neringa Venckienė prašė priteisti iš Redo Savicko Kęstučio Betingo 2 mln. litų kompensacijos  

Seka A.Ūso pėdomis

Dėl prokurorų padarytų pažeidimų Drąsiaus Kedžio dukters globėja Neringa Venckienė dar 2011 m. prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimui 2 mln. litų.

„Įtariamasis pedofilas Andrius Ūsas, kuriam pareikšti įtarimai tvirkinus mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametę dukrą, užsigeidė iš mažametės tėvo prisiteisti milijoną litų už tai, kad mano brolis jį pavadino iškrypėliu, pedofilu. Jeigu esant tokiai situacijai, įtariamasis pedofilas užsigeidė milijono, tai man padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertinta daugiau nei milijonu litų“, – ieškinio dydį paaiškina N.Venckienė.

Paaiškėjus, jog toks ieškinys egzistuoja, kai kurios žiniasklaidos priemonės jį suskubo sieti su vos prieš kelias dienas Generalinėje prokuratūroje įvykusia spaudos konferencija ir buvo pareikšta, jog N.Venckienė ieškinį padavė dėl dvigubos žmogžudystės bylos, kurioje prokurorai įvardino vienintelį įtariamąjį, jos brolį D.Kedį.

Tačiau šis ieškinys visiškai nesusijęs su įvykusia spaudos konferencija ir atskleistais tam tikrais faktais šioje byloje. N.Venckienė savo ieškinį parašė dar balandžio 6 d., Vilniaus apygardos teisme jis gautas po dviejų dienų.

Duomenų viešinti neleido

Vilniaus apygardos teismui įteiktame ieškinyje N.Venckienė, jog ji buvo apklausta liudytoja byloje dėl Jono Furmanavičiaus ir buvusios D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo.

Nors ji, būdama ir tebeesanti Kauno apygardos teismo teisėja galėjo neliudyti šioje byloje, tačiau pati norėdama padėti tyrimui, sutiko tai padaryti. Praėjus devynioms dienoms po žmogžudysčių, spalio 14 d. ji ne tik liudijo tyrėjams, bet ir sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos sūnaus kompiuteris, kurį ji taip pat naudoja, jos darbo kabinetas bei darbinis kompiuteris.

Tai ir buvo padaryta. Šia informacija, anot jos, pasinaudojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. K.Betingis jau lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui atsiuntė raštą, kuriame pateikė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ji buvo susijusi su N.Venckienės tarnybiniame kompiuteryje rasta informacija.

Be to ši ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią D.Kedžio dukrelės globėja sutiko suteikti žmogžudystės byloje, netrukus buvo perduota ir pedofilijos bylą tiriantiems prokurorams.

Taip ji tapo prieinama A.Ūsui ir keturiems jo gynėjams, su ja galėjo susipažinti L.Stankūnaitė, kiti proceso dalyviai, o netrukus ji buvo išplatinta ir vienai televizijos laidai bei dienraščio žurnalistei nuolat gynusiems A.Ūsą ir L.Stankūnaitę. „Nei dėl informacijos paviešinimo, nei dėl jos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, – ieškinyje teigia N.Venckienė.

Įžvelgia K.Betingio kerštą

Jos teigimu, tai kad K.Betingis paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį be jos sutikimo patvirtino net Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius.

Pasak N.Venckienės tyrimo medžiaga iš bylos iškeliavo ne tik įtariamajam ir jo aplinkos žmonėms, bet ją gavo ir Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojai, Nacionalinė teismų administracija, Teisėjų taryba.

„K.Betingis perduodamas iš ikiteisminio tyrimo dalį medžiagos į kitą baudžiamąją bylą ir pateikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Kauno apygardos teismui, paviešino asmenis, su kuriais aš bendravau elektroniniais laiškais, ir jų elektroninio pašto adresus. Tokio sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, – teigia D.Kedžio dukters globėja.

Anot jos, teisėjas turi Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves – jo susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, o jų slaptumas gerbiamas.

N.Venckienės nuomone, paviešindamas ikiteisminio tyrimo duomenimis, K.Betingis tai darė specialiai, kerštaudamas dėl jo ir jo pavaldinių nustatytų klaidų tiriant pedofilijos bylą. Kad K.Betingis dirbo netinamai ir aplaidžiai nustatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas prokurorų darbą tiriant pedofilijos skandalą, dėl šios bylos nukentėjo ir bylą tyrę prokurorai Genovaitė Ročienė, Rita Čivinskaitė, Andrius Kiuršinas.

Būtent dėl šios priežasties, N.Venckienės nuomone, K.Betingis jai kerštauja, ją diskriminuoja, pažeidžia jos Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įteisėtas teises.

Prokurorui parūpo skambučiai

Generalinės prokuratūros prokurorą Redą Savicką teisėja kaltina neteisėtai sekus jos telefoninius pokalbius. 2009 m. spalio 8 d. šis prokuroras priėmė nutarimą iš telekomunikacijų operatorių – UAB „Tele 2“, UAB „Bite GSM“ ir UAB „Omnitel“ išsirekalauti duomenis apie N.Venckienės išeinančius ir įeinančius skambučius.

„Tokie prokuroro R.Savicko veiksmai pažeidžia mano kaip teisėjos imunitetą, nes aš niekada nedaviau sutikimo išreikalauti duomenis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais“, – skunde rašo paslaptingomis aplinkybėmis mirusio D.Kedžio sesuo.

Šiais savo veiksmais, N.Venckienės nuomone, tiek K.Betingis, tiek R.Savickas pažeidė jos kaip teisėjos imunitetą, kuris jai niekada nebuvo panaikintas, o jos kaip teisėjos įgaliojimai niekada nebuvo sustabdyti.

„Taigi jokios procesinės prievartos priemonės mano atžvilgiu negalėjo būti taikomos“, – teigia ji.

Savo neteisėtais veiksmais, pasak moters, K.Betingis ir R.Savickas padarė jai didelę neturtinę žalą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. „Tokiais prokurorų veiksmais buvo pažeistas mano kaip teisėjos saugumas, sudarytos galimybės kištis į mano kaip teisėjos darbą“, – rašo N.Venckienė.

Ieškinio pabaigoje D.Kedžio sesuo prašo pripažinti K.Betingio ir R.Savicko veiksmus neteisėtais bei priteisti jai 2 mln.litų neturtinei žalai atlyginti.