Už sugriautą gyvenimą ir sužlugdytą verslą moteris žalos atlyginimo iš valstybės nesitiki

Aurimas Drižius

Marijampolėje esančios bendrovės “Pietų terminalas” vadovė Roma Valinčienė supranta, kad valstybė niekaip neatlygins jai padarytos žalos, nors ir bylinėjasi teisme dėl žalos atlyginimo iš valstybės. Tiesiog nėra tokios praktikos, kad už žmonėms padarytą žalą valstybė kiek nors atlygintų – valstybė policijos ir prokuratūros vaidmenyse visada teisi, net jeigu teismas pripažįsta, kad bylos keltos nepagrįstai.

R.Valinčienei buvo iškelta baudžiamoji byla dar 2010 m., apkaltinus ją vagyste ir dokumentų klastojimu – policija ją tampė trejus metus, vėliau bylą nutraukė, nesant nusikaltimo sudėties. Beje, policija, prokuratūra ir teismai nuo pat pradžių žinojo, kad jokios vagystės nebuvo, tačiau sąmoningai dirbo nusikaltėliams. Mat ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal „Pietų terminalo“ skolininko, UAV „RVN“ administratoriaus Giedriaus Adomavičiaus pareiškimą. G.Adomavičius administruoja jau antrą RVN vadovo Murausko įmonės bankrotą. Prieš tai Murauskas vadovavo kitai įmonei UAB „Vyto verslas“, kurios bankroto bylą nagrinėję teismai nustatė, kad jos nurodytos prekybos operacijos nebuvo vykdomos ir išrašyti buhalterines apskaitos dokumentai nepatvirtino tikrojo ūkines operacijos turinio, t.y. vyko PVM plovimas

Kol vyko ikiteisminis tyrimas, per tą laiką sustojo įmonės „Pietų terminalas“ darbas, darbuotojai išsibėgiojo, liko tik įmonės turtas – įvairios staklės ir mediena, kurį teismas įpareigojo R.Valinčienę saugoti. Per tą laiką R.Valinčienė išgyveno visokių “policijos ir prokuratūros” patyčių – kratų, pažeminimų, įpareigojimų, pvz., buvo įpareigota saugoti įmonės turtą, o kadangi negalėjo to padaryti, tai antstolis ir teismas jai skirdavo po 300 eurų baudą už kiekvieną dieną. Žodžiu, moteris ir jos vyras buvo visiškai sužlugdyti visokiais teisiniais formalumais, nors ir įrodė, kad policija neturėjo jokio pagrindo kelti bylą.

Tiesiog iš “Pietų terminalo” buvo išvaryta jos sandėlių nuomininkė UAB “RVN”, kurios vadovas parašė policijai pareiškimą, kad neva įmonėje liko jos turto, kuris neva buvo pavogtas. R.Valinčienei prireikė trejų metų, kad ji įrodytų, kad visą tą neva pavogtą turtą – įvairias stakles – “RVN” išsivežė, metus dirbo kitoje vietoje, ir paskui nurašė kaip nereikalingą. O ją apkaltino, kad neva pasisavino tą turtą.

Nors ta pati RVN liko skolinga ‘Pietų terminalui” apie 50 tūkst. Eurų už patalpų nuomą, tačiau po RVN bankroto paaiškėjo, kad skolingas jau “Pietų terminalas”. “mes iš kreditorių pavirtome skolininkais”, – skundžiasi R.Valinčienė.

Šią savaitę Marijampolės rajono teisme buvo nagrinėjamas R.Valinčienės ieškinys valstybei dėl padarytos žalos atlyginimo, nors pati moteris sako, kad nieko nesitiki – gyvenimas parodė, kad joks teismas nepriteis žalos iš Lietuvos valstybės.

Teisėjai kažkodėl galvoja, kad jie turi paisyti valstybės, kuriai amžinai trūksta pinigų, o ne nuskriaustų žmonių interesų.

R.Valinčienė atsakė į LL klausimus:

– Teismo posėdyje minėjote, kad Įmonių bankroto įstatymas sukurtas tam, kad naikinti įmones?

– Taip nes šio įstatymo tikslas yra perimti įmones ir verslą, visą turtą. Nes pagal bankroto įstatymą, jeigu esi bankrutavusios įmonės kreditoriumi, tai administratoriai šio įstatymo pagalba padaro jau ne kreditoriumi, o skolininku. Tai rodo ir mano pavyzdys. Civiliniai santykiai mano byloje buvo kriminalizuoti, paversti baudžiamąją bylą. Per ikiteisminį tyrimą atima daiktus, kuriuos mane pačią ir įpareigojo saugoti. Tai yra staklės ir mediena. Tačiau dabar po tiek metų, tai aišku, kad tai liko tik metalo laužas ir šiukšlės.

– Tačiau jeigu jums pareikšti kaltinimai panaikinti, kodėl negražina turto?

– Jie paaiškina, kad tuos klausimus reikia spręsti civiline tvarka, o iki to laiko, kol bus aiškus to turto savininkas, mes turime jį saugoti. Jeigu neatsiras, turtas atiteks valstybei.

– Kodėl tas ikiteisminis tyrimas tęsėsi taip ilgai – net trejus metus?

– Todėl, kad jie modeliavo šį procesą – stengėsi mus įbauginti ir nuteisti. Specialiai tam pradėjo bylą, tačiau mes apsigynėme. Tada dėl tų pačių daiktų tas pats ieškovas padavė ir civilinį ieškinį. Kauno apygardos teismas tą ieškinį patenkino. Tačiau jo neįmanoma įvykdyti, nes nebuvo turtas identifikuotas ir nustatyta jo vertė. Tada ta įmonė RVN bankrutavo, ir visą tą turtą, kurio vagyste mus kaltino, nurašė kaip nereikalingą, nors jis naudotas tik vienerius metus. Reiškia administratorius turėjo tą turtą, jį išsivežė ir nurašė, o mus melagingai kaltino, kad neva jis likęs pas mus. Tų melagingų parodymų niekas netyrė, o prokurorė pasakė, kad mes neįrodysime, kad tas turtas buvo išvežtas. Nors aš puikiai žinau, kad tas turtas išvežtas, naudotas ir nurašytas. Dabar, po RVN bankroto, mes gauname pranešimą, kad šios įmonės skolą nusipirko UAB “Protekcija” už 2 tūkst. Litų.

– O kas tas bankroto administratorius?

– Tai Giedrius Adomavičius. Kiek man teko skaityti spaudoje, UAB “Protekcija” dalyvauja su UAB “Kauno restruktūrizavimo centras”, kai reikia kam nors perleisti skolų reikalavimus. O mes turėjome verslo partnerį, kuris antrą kartą bankrutavo su tuo pačiu bankroto administratoriumi. Iš patalpų, kurias nuomavosi iš mūsų, išsikėlė, o po 9 mėnesių pasiskelbė bankrotą. Nors iki bankroto paskelbimo jis mums dėl pareikšto turto mums nereiškė. O pas mus u bankroto administratoriumi jis atvažiavo, pasižiūrėjęs per pastato langus, ir sumanęs, ką sau gali pasiimti. Tada vyksta į policijos komisariatą ir tada pradeda ikiteisminį tyrimą dėl tariamos vagystės. Mes įrodome, kad vagystės nebuvo, tačiau mums negražina paimtų daiktų – “kol bus išspręsta teisme”. Ikiteisminiame tyrime jie pareiškė civilinius ieškinius Valinčiui ir Valinčienei. O kai baigėsi bankrotas, jau pareiškė ieškinius įmonei, kuriai jie patys liko skolingi. Ir savo ieškiniui naudoja ikiteisminio tyrimo medžiagą. To asmens turtą, kuris buvo nusavintas ir liko prokuratūros žinioje, į ieškinį neįtraukiamas. Pirmos instancijos teismas atmetė jų ieškinį, antros patenkino visiškai. Vėliau atsisakė atnaujinti šią bylą. Neatnaujino ta pati teisėja, kuri ir patenkino ieškinį. Antstolis ieško turto pagal bendrus pavadinimus, pvz. mediena, nes nežino, kaip ją įvertinti. Todėl parašo, kad negali įvykdyti sprendimo. Taip viskas ir lieka, tik vėliau paskiriamas specialus antstolis, kuris ieško jau ne daiktų, bet pinigų. Vėliau turtas nurašytas, nors turtas buvo naudojamas tik vienerius metus. Žodžiu, istorija tokia, kad jie turėjo savo turtą, jį išsivežė, tačiau mes vietoje to, kad liktume kreditoriais, su policijos ir prokuratūros pagalba tapome skolininkais. O mūsų skolininkas tiesiog išplovė savo turtą, o vietoje turto paliko tik turtą

– Kodėl sakote, kad valstybė turi atlyginti jums raštą?

Nes 2010-09-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors jis negali buti priemone civiliniams santykiams spręsti. Šis baudžiamasis persekiojimas negalėjo būti pradėtas, nes BUAB „RVN“ bankroto administratorius Giedrius Adomavičius pranešime prašo išsiaiškinti UAB „Pietų terminalas“ patalpose esančio turto priklausomybę, o aš nurodžiau, kad UAB „RVN“ priklausančio turto mūsų patalpose nėra. Patalpų nuomos sutartis nutraukta, jokio turto neliko.

Pabrėžtina, kad bankroto administratorius Giedrius Adomavičius administravo kitą įmonę UAB „Vyto verslas“, kuri valdoma to pačio akcininko ir direktoriaus kaip ir UAB „RVN“. „Vyto verslas“ bylą nagrinėjantys teismai nustatė, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos operacijos nebuvo vykdomos ir išrašyti buhalterines apskaitos dokumentai nepatvirtino tikrojo ūkines operacijos turinio, t.y. vyko PVM plovimas, tad turto administratorius, turėdamas tam tikros patirties, pateikė melagingus duomenis policijai.