Už Aukščiausiojo teismo teisėjų nusikaltimus atsakinga valstybė, o ne teisėjai, nustatė teismas
4
Už Aukščiausiojo teismo teisėjų nusikaltimus atsakinga valstybė, o ne teisėjai, nustatė teismas
Aurimas Drižius
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė nutarė iš mano ieškinio pašalinti šiuos bendraatsakovus, t.y. mano nuomone visą gaują aukščiausiojo ir kitų teismų teisėjus, kurie mano atžvilgiu yra padarę sunkius nusikaltimus :
Pašalinti iš bylos trečiaisiais asmenimis nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Raimundą Vancevičienę, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjus Daivą Pranytę-Zaleskienę, Aurelijų Gutauską, Artūrą Požarskį, Vilniaus apygardos teismo teisėją Virginiją Pakalnytę, Leonardą Gurevičienę, Lietuvos Respublikos Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
Kaip žinia, dar vasarį kreipiausi ieškiniu į teismą dėl persekiojimo už teisėtą veiklą, žurnalistikos kriminalizavimo, nuteisimo pagal melagingus A.Sadecko parodymus, turto nusavinimo, teisės į nešališką teismą pažeidimo, žalos padarymo ir atlyginimo .
Nurodžiau, kad prieš dešimt metų buvau nuteistas už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teismas nusprendus, kad žurnalistika yra sunki nusikalstama veikla. Per tuos dešimt metų mažiausiai šešis kartus kreipiausi dėl bylos atnaujinimo, kol galiausiai Aukščiausiasis teismas savo 2021-12-27 nutartimi man pranešė, kad baudžiamoji byla, kurioje aš buvau nuteistas už teisėtą veiklą – žurnalistiką, jau yra sunaikinta, taigi teismas tuo pagrindu nebegali jos atnaujinti.
Aukščiausias teismas jau tris kartus atmetė mano prašymus atnaujinti minėtą baudžiamąją bylą tuo pagrindu, kad neva šioje byloje buvo tinkamai taikyti teisės aktai, o po to, kai byla buvo sunaikinta, man pranešė, kad „byla sunaikinta ir jie negali jos atnaujinti tuo pagrindu”.
Kreipiausi į taip vadinamą LAT dėl neteisėto spaudos persekiojimo, Konstitucijos sulaužymo ir netinkamų teisės aktų taikymo, nusikalstamų teisėjų A.Pažarskio, D.Pranytės-Zaleskienės, L.Gurevičienės, V.Pakalnytės veiksmų, nurodžiau, kad teismo sprendimu įvesta cenzūra ir draudimas rašyti straipsnius tam tikromis temomis yra neteisėtas ir nusikalstamas, mat cenzūrą draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.
2020-10-06 LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas man nurodė, kad cenzūra yra visiškai legali ir teisėta, o mano skunde nėra suformuluoti „aiškūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos atnaujinimo pagrindų buvimą“.
A.Gutauskas man nurodė, kad mano išvardinti LAT teisėjo A.Pažarskio nusikalstami veiksmai, nuteisiant mane už teisėtą veiklą, nėra bylos atnaujinimo pagrindas.
LAT baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A.Gutauskas, žinoma, nepastebėjo mano skunde išdėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzūros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo. Ir nieko dėl jų nepasisakė.
Toks Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų „nepastebėjimas“ tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų ir tik dar kartą įrodo, kokia korumpuota ir niekam neatsiskaitanti yra vadinamoji „teisinė sistema“. Savo skunde labai aiškiai nurodžiau, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas, o taip pat aukščiau paminėtos Vilniaus apygardos teismo teisėjos nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką.
T.y. šioje baudžiamoje byloje buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, kuriuo jam yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu”.
Taip pat nurodžiau ir savo skundo pagrindus : Šioje byloje teisėjas A.Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“.
Teisėja Vancevičienė yra įvedusi cenzūrą, kurią draudžia ne tik Konstitucija, tačiau ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams. Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Neįtikėtina, tačiau net ir vadinamojo aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė savo nutartimi Nr. Nr. 3P1352/2019 man nurodė, kad cenzūra neprieštarauja jokiems Lietuvos teisės aktams.
Tai tęstinė, tyčinė ir labai sunki teisėjų veikla, kuri vieną dieną turi būti įvertinta. Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane šioje byloje nuteisė toks teisėjas A.Pažarskis.
Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo
Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja.
Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?
Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą.
Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Manau, kad tai yra organizuota nusikalstama veikla.
Prašiau visą minėtą organizuotą gaują su LAT pirmininkais ir generaliniais prokurorais patraukti trečiais asmenimis šioje byloje, tačiau teisėja nusprendė, kad teisėjai yra „aukščiau įstatymo”.
Mano ieškinį nagrinėjanti Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė nutarė iš bylos pašalinti visus atsakovus teisėjus, nes „Teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalys, kuriose nurodyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės”.
Civilinė byla Nr.e2-208-544/2022
Proceso Nr. 2-55-3-00166-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4.; 3.1.18.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo Aurimo Drižiaus ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimunda Vancevičienė, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos D. Pranytė-Zaleskienė, L. Gurevičienė, Vilniaus apygardos teismo teisėja V. Pakalnytė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Artūras Pažarskis, Aurelijus Gutauskas, generalinė prokurorė Nida Gurskienė (taip ieškinyje),
n u s t a t ė:
⦁ Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas ieškovo Aurimo Drižiaus ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priėmimo klausimą, 2022 m. vasario 24 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsniu, nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo minėtos nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos teismo nutarties 4-10 punktuose nurodytiems trūkumams pašalinti.
⦁ 2022 m. vasario 9 d. Panevėžio apygardos teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujami teisingumo ministerijos, esant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Raimundai Vancevičienei, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjoms D. Pranytė-Zaleskienei, L. Gurevičienei, Vilniaus apygardos teismo teisėjai V. Pakalnytei, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams A. Pažarskiui, Aurelijui Gutauskui, generalinei prokurorei Nidai Gurskienei (taip patikslintame ieškinyje), „Dėl persekiojimo už teisėtą veiklą, žurnalistikos kriminalizavimo, nuteisimo pagal melagingus A. Sadecko parodymus, turto nusavinimo, teisės į nešališką teismą pažeidimo, žalos padarymo ir atlyginimo“, kuriuo jis prašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalies pagrindu priteisti iš valstybės 50 000 Eur turtinei ir 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
⦁ Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad teismo pranešimas su 2022 m. vasario 24 d. teismo nutartimi dėl trūkumų pašalinimo ieškovui įteiktas 2022 m. vasario 25 d., todėl terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2022 m. kovo 14 d. Patikslintą ieškinį su priedais ieškovas teismui pateikė 2022 m. kovo 9 d. nepraleisdamas nustatyto termino.
⦁ Susipažinus su patikslintu ieškiniu nustatyta, kad ieškovas, nurodydamas, jog atsižvelgia į Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties nurodymus, patikslino ieškinio dėl žalos atlyginimo dalyką ir pagrindą, nurodė faktinius duomenis ir pridėjo turimus įrodymus, jo vertinimu, patvirtinančius ieškinio pagrįstumą. Patikslintas ieškinio pareiškimas esminių trūkumų, trukdančių tolesnei proceso eigai, neturi (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinys priimamas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
⦁ Patikslindamas ieškinį ieškovas iš dalyvaujančių byloje asmenų nepašalino teisėjų ir Generalinės prokurorės, kaip kad buvo nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties 8 punkte. Tačiau šio ieškinio trūkumo nepašalinimas nėra savarankiškas pagrindas ieškinį atsisakyti priimti ar laikyti jį nepaduotu ir grąžinti ieškovui, kadangi teismas ir pats turi teisę trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, pašalinti iš bylos, jeigu nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos į bylą traukiamo dalyvauti asmens teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 5 dalis).
⦁ Nors ieškovas pats nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims ir kokius materialinius reikalavimus pareikšti (CPK 13 straipsnis), tačiau atsakovais ir kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis gali būti tik asmenys, kurie neturi imuniteto nuo jiems pareikštų reikalavimų. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Teismui ir prokuratūrai priskirti specialūs įgalinimai lėmė poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams, teismams, prokurorams, prokuratūrai suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą atliekant pareigas ir vykdant funkcijas bei imunitetus.
⦁ Prokurorų ar prokuratūros imunitetą nuo civilinės atsakomybės vykdant jiems pavestas pareigas ar įgyvendinant priskirtas funkcijas įtvirtina CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant prokuratūros pareigūnų kaltės.
⦁ Teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalys, kuriose nurodyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
⦁ Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo ar prokuroro pareigas žalą teisėjas ar prokuroras padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo ar prokuroro įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo, prokuroro ar prokuratūros veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar prokuroras, kurie neturi dalyvauti byloje su jokiu procesiniu statusu, nes bylos išsprendimas neturės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Todėl ieškinyje nurodyti trečiaisiais asmenims teisėjai bei Generalinė prokurorė pašalinami iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).
⦁ Kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas galimai neteisėtais teisėjų veiksmais atsakovei Lietuvos Respublikai byloje turi atstovauti Teisingumo ministro įgaliotas asmuo, o dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais prokurorų veiksmais, atlyginimo turi atstovauti Generalinio prokuroro įgaliotas prokuroras ar valstybės tarnautojas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 ir 2 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47, 137, 142, 290, 291 straipsniais
n u t a r i a:
priimti ieškovo Aurimo Drižiaus patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir jį su priedais išsiųsti atsakovei.
Nustatyti, kad atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, grindžiamo galimai neteisėtais teisėjų veiksmais, atstovauja Teisingumo ministro įgaliotas asmuo, o dėl žalos atlyginimo, grindžiamo galimai neteisėtais prokuroro veiksmais, atstovauja Generalinio prokuroro įgaliotas prokuroras ar valstybės tarnautojas.
Nustatyti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministro ir Generalinės prokurorės įgaliotų atstovų, 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti.
Pašalinti iš bylos trečiaisiais asmenimis nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Raimundą Vancevičienę, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjus Daivą Pranytę-Zaleskienę, Aurelijų Gutauską, Artūrą Požarskį, Vilniaus apygardos teismo teisėją Virginiją Pakalnytę, Leonardą Gurevičienę, Lietuvos Respublikos Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
Nutarties dalis pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja Ramunė Čeknienė
