Teismo tarėjus skirs patys teisėjai

Seime jau nuo 2016 m. svarstomas įstatymo projektas įteisinti teismo tarėjus – Seimas pavargo nuo teismų korupcijos ir nesąmonių, kai teisėjai, prisidengę savo „nepriklausomybe“, gali daryti bet kokius nusikaltimus. Tačiau jau ketveri metai minėtas įstatymas niekaip nepriimamas. Akivaizdu, kad jam priešinasi vadinamoji „teisininkų bendruomenė“, kuri ant tiek suįžūlėjo, kad Aukščiausias teismas net išaiškino, kad pas teisėjus jokiu pagrindu negalima daryti kratų.

Tačiau net ir tiek metų po Seimą valkiojamas įstatymas, niekaip nepriimamas, tačiau atrodo, kad jis niekaip neperlauš nežabotos korupcijos teisme.
Mat pagal Skvernelio vyriausybės patvirtinta projektą, teismo tarėjus tvirtintų ta pati teisėjų taryba, kuri jau kelias dešimtis metų dengia teisėjų korupciją.
Mat įstatymo projekte numatyta, kad bus siūloma Teisėjų tarybai suteikti teisę tvirtinti Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijos sudėtį ir spręsti dėl asmens įtraukimo į tarėjų sąrašą.
Iš esmės tai reiškia, kad tik patys teisėjai spręstų, kas gali būti tarėjais, ir taip kontroliuotų teismo darbą. Pagal tokį reguliavimą bet koks teismo tarėjo darbas praranda prasmę, nes bet koks principingas tarėjas nepraeitų pačių teisėjų organizuoto atrankos „tinklo“.
Šis įstatymų paketas Seime buvo pateiktas spalio mėnesį ir buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl išvados pateikimo.

Teisėjų tarybos pirmininkas yra Algimantas Valantinas – žmogus, kuris gali pridengti bet kokį sunkų nusikaltimą arba nužudymą

Teisingumo ministerijos parengtoje Vyriausybės išvadoje pateikiami siūlymai, kaip patobulinti šiuos teisės aktų projektus. Pavyzdžiui, siūloma įtraukti draudimą tarėjais būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir kad tarėjai negalėtų nagrinėti tų bylų, kuriose esantys įrodymai sudaro tarnybos paslaptį. Taip pat siūloma Teisėjų tarybai suteikti teisę tvirtinti Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijos sudėtį ir spręsti dėl asmens įtraukimo į tarėjų sąrašą.
Tarėjų įstatymo projekte numatyta, kad tarėjai kartu su teisėjais nagrinėtų korupcinio pobūdžio baudžiamąsias bylas, pavyzdžiui, dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ar piktnaudžiavimo, bei civilines bylas dėl žalos, kurią reikia atlyginti dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Tarėjai dalyvautų pirmosios instancijos teismuose, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Jeigu nagrinėjant bylą dalyvaus vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiautų du tarėjai, jei trys teisėjai – tuomet keturi tarėjai.
Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmens tinkamumą būti tarėju vertintų Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisija.
Tarėjų įstatymo projekte taikomas tarėjų darbo apribojimas – per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas.
Numatoma, kad tarėjai teismuose pradėtų dirbti nuo 2021 m. liepos 1 dienos.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama 50-70 bylų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir apie 200-300 baudžiamųjų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Kompensacijos už tarėjų funkcijų atlikimą asmenims gali siekti apie 1,5 mln. eurų per metus.