Teismas : „teiginys, kad A.Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, nėra A.Sadecko šmeižtas

 

Teismas : „teiginys, kad A.Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, nėra A.Sadecko šmeižtas

 

Vasario 4 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė išteisino „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių dėl buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko tariamo šmeižto.

A.Sadeckas teigė, kad jį šmeižia tokie A.Drižiaus teiginiai: „kaip A.Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, teismo teisėjai klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“.

Tačiau teismas nusprendė, kad jokios nusikalstamos veikos A.Drižius nepadarė, ir nieko nešmeižė.

 

NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, sekretoriaujant J. Frank,

dalyvaujant nukentėjusiajam/privačiam kaltintojui Alvydui Sadeckui, jo atstovui advokatui M.Kukaičiui, kaltinamajam Aurimui Drižiui, jo atstovui advokatui A.Novikovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje Aurimas Drižius, a. k. 36808110026, g. 1968-08-11 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. Moliakalnio g. 86, Vilniuje, dirbantis, teistas:

1) 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda;

2) 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – laisvės apribojimu 1

metams;

3) 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;

4) 2011-09-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį – 40 MGL (5200 Lt) bauda;

5) 2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams;

6) 2013-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams;

7) 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

8) 2014-03-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 245 str. 45 parų arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 154 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

nustatė:

Alvydas Sadeckas kaltina Aurimą Drižių dėl to, kad jis tyčia, tikrai žinodamas, kad jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes, paniekins ir pažemins pareiškėjo garbę ir orumą, pakirs kitų pasitikėjimą juo, per visuomenės informavimo priemones, t.y. 2015-02-02 internetiniame tinklapyje \v\vw. 1 a i s vas 1 ai krašt is.lt ir 2015-02-07 savaitraštyje „Laisvas laikraštis14, 2015-02-10 internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir 2015-02-07 savaitraštyje „Laisvas laikraštis, 2015-03-05 internetiniame tinklapyje ww\\-.laisvaslaikraštis.lt ir 2015-02-28 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, 2015-02-27 internetiniame puslapyje www.laisvaslaikraštis.lt bei 2015-02-28 savaitraštyje „Laisvas laikraštis” paskleidė apie jį, Alvydą Sadecką, tikrovės neatitinkančią ir įžeidžiančią informaciją, neva jis padarė nusikaltimą, tuo padarydamas jam žalą.

Apklausus kaltinamąjį A.Drižių kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su kaltinimu nesutinka, kadangi visi šie teiginiai yra jo nuomonė, paremta faktais. 8 metus „tąsomas41 po teismus už A.Sadecko kritiką, kurios jis negali pakęsti. Pagrįsdamas šitą savo nuomonę, rėmėsi tokiais faktais. Dar 2008 metais A.Sadeckas kreipėsi su prevenciniu ieškiniu, kad būtų patenkintas jo skundas ir uždrausta „Laisvajame laikraštyje11 rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su Mažeikių nafta – jos privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu. Šį A.Sadecko prevencinį skundą patenkino teismo teisėja Vansevičienė, nors jai buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadecko dalyvavimas Mažeikių naftos privatizavime buvo plačiai žinomas. Teisėja Vansevičienė įvedė cenzūrą ir kriminalizavo bet kokį straipsnį, kurį rašė apie A.Sadecką. Vėliau, kadangi nepaisė cenzūros ir rašė straipsnius toliau apie A.Sadecką, pateikė įrodymus kaip jis dalyvavo šiame privatizavime, buvo teisiamas dar eilę kartų. Penkis kartus kreipėsi į teismą, kad cenzūra būtų panaikinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir išdėstė naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y. pirmiausiai dar 2009 metais pateikė paties A.Sadecko pateiktą Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai deklaraciją, kurioje jis įrašė, kad yra Mažeikių naftos akcininkas ir, būdams jos akcininku, jis kreipėsi j teismą, kad uždraustų jj sieti su Mažeikiu nafta – jau tai, jo supratimu, yra melagingas skundas. O tas privatizavimas jau dabar yra įrodymas ir pats teismas tai pripažino, kad A.Sadeckas dalyvavo, sprendžiant klausimus dėl Mažeikių naftos privatizavimo. Teismas atmetė skundą ir parašė, kad tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodė, kad pateikta A.Sadecko privačių interesų deklaracija neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes šie duomenys buvo žinomi pareiškėjui ar galėjo būti žinomi. Teisėjas įrašė į savo nutartį žinomai melagingus duomenis, nes man tie duomenys nebuvo žinomi – tai yra klastojimas. 2012 metais dar kartą kreipėsi į tą patį Vilniaus apylinkės teismą ir nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y. pateikė duomenis, kur A.Sadeckas pripažino, kad keitė Mažeikių naftos privatizavimo projektą. Šitas įstatymas labai išsamiai aprašo kokie bus reikalavimas strateginiam investuotojui. Kauno apylinkės teismo posėdžio protokole A.Sadeckas pats pripažino, kad keitė Mažeikių naftos privatizavimo įstatymą, Kai jis pateikė visus šiuos įrodymus Vilniaus apylinkės teismui, tada teismas nutarė, kad prašymas atnaujinti grindžiami faktais, kurie negali būti vertinami kaip naujai paaiškėję, nes akivaizdu, kad šios aplinkybės neabejotinai galėjo būti žinomos jau bylos nagrinėjimo metu ir turėjo galimybę jomis remtis, kad domėjausi A.Sadecko veikla, publikavo ne vieną straipsnį, todėl turėjo pareigą ypatingai domėtis ir Seimo archyve esančia medžiaga, bylomis, todėl atmetė šiuos įrodymus kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes. Pateikė teismui įrodymus, kad buvo informuotas apie tai tik 2012 metais ir kad niekaip negalėjau žinoti apie tai dar 2008 metais, kad A.Sadeckas prisipažino 2006 metais keitęs Mažeikių naftos privatizavimo įstatymą. Trečią kartą kreipėsi 2013-04-16 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja nurodė kelti A.Sadeckui bylą už melagingus parodymus. Ir čia viskas yra išvardinta kaip A.Sadeckas dalyvavo šitame Mažeikių naftos privatizavime. Tai remiantis šita apygardos teismo nutartimi prašė dar kartą – trečią kartą atnaujinti bylą ir panaikinti cenzūrą. Prašymą nagrinėjusi teisėja nurodė, kad A.Sadeckas dalyvavo, tačiau teisėtame, o ne neteisėtame privatizavime ir teisėja atmetė prašymą tokiais motyvais, kad nurodytos aplinkybės neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo ir kad cenzūra buvo įvesta tikslu uždrausti skleisti tikrovės neatitinkančius duomenis apie A.Sadecko neteisėtą ir nusikalstamą dalyvavimą Mažeikių naftos privatizavime. Kada jau buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas dalyvavo keičiant įstatymus, nebėra kur dėtis teismams – tada jie rašo, kad tai buvo teisėta. Sako, kad tai buvo neteisėta dėl dvejų aplinkybių – A.Sadeckas buvo Mažeikių naftos akcininkas ir negalėjo spręsti dėl Mažeikių naftos įmonės akcijų – jau vien dėl to buvo neteisėta. Pagrindžiu savo nuomonę, o ta nuomonė išreikšta šitame teiginyje, kad A.Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismo sistemą. Vilniaus teismai, kaip jau aiškino, jog cenzūra yra neteisėta, Konstitucija draudžia, jie apie tai nepasisakė, kol LAT 7 teisėjų kolegija nusprendė, kad tai yra neteisėta. Galima tik įsivaizduoti kokia yra A.Sadecko įtaka, jeigu tokiai paprastai bylai, kaip cenzūra reikėjo LAT septynių teisėjų kolegijos. 2013 metų pabaigoje vėl kreipėsi ir dabar jau penktą kartą yra pateiktas prašymas nušalinti cenzūrą jau remiantis minėta LAT septynių teisėjų išaiškinimu, kad negalima uždrausti savaime teisėtos veikos. 2014 metų vasarą Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjos Z.Monid sprendimu atmestas prašymas ir parašyta, kad pateikti išaiškinimai dėl cenzūros yra deklaratyvūs. Kadangi eilę kartų kreipėsi į teismą dėl cenzūros panaikinimo, tačiau prašymai buvo atmesti, tada ir gimė toks teiginys, kad „A.Sadeckas valdo absoliučiau korumpuotą teismų sistemą“ – tai jo nuomonė. Visus motyvus išdėstė savo atsiliepime į A.Sadecko skundą ir teismas gali pilnai remtis jo atsiliepimu. Savo nuomonę susidarė iš aukščiau paminėtų faktų. Negalvojo, kad teismai yra tokie korumpuoti – kalbu apie teismų sistemą. Visi klausimai iškilo dėl Mažeikių naftos privatizavimo. „Dokumentų klastojimas ir korupcija“ – tai yra neigiamas teiginys. Teigia, kad teismas padarė nusikaltimą, įrašydamas žinomai melagingus duomenis į savo nutartis – bet kuriame vadovėlyje tai įvardinama kaip dokumentų klastojimas. Teismas klastoja A.Sadecko naudai, nes A.Sadecko iniciatyva buvo įvesta cenzūra ir A.Sadecko iniciatyva 5 kartus buvo atmestas prašymas ją panaikinti. Parašė, kad „A.Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismo sistemą”, mano, kad ir valdo, priversdamas priimti tokius neteisėtus sprendimus. Jeigu teismas 5 kartus iš eilės rašo atmesti – tai jau yra sistema, tai ir sako, kad A.Sadeckas valdo šitą sistemą. Yra paduotas skundas teisėjų drausmės komisijai, kad įvertintų šitų teisėjų, kurie priėmė tas 5 nutartis, veiksmus. Aš kreipėsi į prokurorą, kad teisėjai būtų įvertinti už tas nutartis. Yra Vilniaus apygardos teismo teisėjos Norkūnaitės nutartis 2013-03-05, kurioje labai aiškiai įrašyta kokie A.Sadecko parodymai yra melagingi. „Prokuratūros ir teismų užduotis bet kokia kaina uždaryti „Laisvą laikraštį11 apie A.Sadecko nusikaltimus11 – taip jis rašė, nes šitas persekiojimas 10 metų ir yra pats didžiausias nusikaltimas, nes per tuos metus 8 kartus teistas, žemės sklypas parduotas varžytinėse vien už tai, kad vykdė savo teisėtą funkciją – rašė straipsnius apie A.Sadecką, tokia yra spaudos priedermė. Pagal A.Sadecko skundą buvo įvesta cenzūra ir pagal tą cenzūrą yra nuteistas 8 kartus, pastarasis yra iniciatorius šitos visos nesąmonės – jo melagingi parodymai. Nuomonę apie A.Sadecką susidarė labai senai – nuo 2003 metų. Pripažįsta, kad 2015- 10-07 straipsnio pavadinimu „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas11 autoriumi yra jis. Spaudos priedermė yra rašyti apie tokius teismų sprendimus. Šiuo straipsniu siekė parodyti teismų ir prokuratūros darbą – kaip jie dirba, rašo nesąmones ir priima sprendimus. A.Sadeckas šiame straipsnyje minimas dėl to, kad jis inicijavo visą tą nesąmonę. Pripažįsta, kad yra ir straipsnio „A.Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą1′ autorius. Šiuo straipsniu siekė kritikuoti teismų ir prokuratūros darbą. Pripažįsta, kad yra 2015-02-28 straipsnio „Prokuratūros ir teismų užduotis bet kokią kainą uždaryti „Laisvą laikraštį” autorius, nes prokuratūra, net ir gavusi Apygardos teismo nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Sadecko melagingų parodymų nepadarė absoliučiai nei vieno procesinio veiksmo ir iš karto tą bylą nutraukė. Pripažįsta, kad yra 2015-02-28 straipsnio pavadinimu „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L.Braždienė..“ autorius, šiame straipsnyje dėjo A.Sadecko nuotrauką dėl to, kad jis persekioja už kritiką jau 8 metus. Negali dabar atsakyti, ar šie visi aukščiau minėti keturi straipsniai yra įdėti į tinklalapį „Laisvas laikraštis. Lt“, nes tas tinklalapis buvo ne kartą tobulintas. Laikraščiai su aukščiau minėtais straipsniais buvo platinami viešai-spaudos kioskuose, tačiau laikraščių tiražas dabar sumažėjo, visas informacijos laukas keliasi.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kad palaiko savo skundą. Buvo priverstas rašyti skundą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo, kadangi A.Drižius ištisai šmeižia, skleidžia melagingus duomenis, įvairius prasimanymus, žemina garbę ir orumą, padaro žalą, sukeliančią skaudžias pasekmes, teigdamas absoliučiai pramanytus dalykus, kurių nebuvo, nėra ir negali būti. Savaitraštyje „Laisvas laikraštis” 2015-02-02, 2015-02-07, 2015-02-10 pateikti teiginiai tokie kaip „Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą” , kurie mane šmeižia, žemina – neatitinka tikrovės. Nemano, kad teismų sistema yra korumpuotą, tuo labiau, jeigu ją valdytų, tai būtų mano sąsajos, t.y. būtų pats korumpuotas, susijęs su teismų sistema, bet net jai ir galvojant, kad teismų sistema yra korumpuotą, nors taip nemano, neturi jokių įgaliojimų, galimybių ją valdyti. Tai aišku šmeižia jį (nukentėjusįjį), taip ir teismus, teismas į šituos dalykus žiūri labai susitaikėliškai ir nereaguoja. Toks teiginys, kaip „visų lygių teisėjai A.Sadecko naudai taip masiškai klastos dokumentus, nieko nebijodami, ir spjaudami ant įstatymų ir Konstitucijos” – tai yra ne tiek teisėjus, kiek jį šmeižiantis teiginys, nes neturi jokių interesų, kad teisėjai siektų tyčia tai daryti – daryti nusikaltimus, pažeidimus, klastoti dokumentus, „spjaudami” ant įstatymų. Kas dėl teiginio „ pats

pilietis A.Sadeckas melagingu skundu pareikalavo , tai jokių melagingų skundų nėra pateikęs,

baudžiamosiose bylose jokių melagingų parodymų nėra davęs ir jokių nusikaltimų taip pat nėra padaręs, kai minima internetiniame tinklalapyje ir savaitraštyje „Laisvas laikraštis” apie neva jo padalytus nusikaltimus. Todėl yra įsitikinęs, kad tai šmeižtas, neatitinka tikrovės ir atitinkamai prašo tenkinti skundą ir pareikštą civilinį ieškinį. Prašo pritiesti jo naudai iš A.Drižiaus 10 000 eurų – už padarytą moralinę žalą keturiose mane šmeižiančiose publikacijose, mano, kad tokia suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Dvasinis skausmas yra sunkiau pamatuojamas negu fizinis skausmas. Užsiimant verslu be abejo, kada yra rašomi tokie dalykai, verslo partneriai, klientai tai vertina, Negali šiuo konkrečiu atveju pasakyti kokia buvo padaryta turtinė žala. dėl turtinės žalos ieškinio nereiškia. Teiginyje „teismo teisėjai klastojo savo nutartis A.Sadecko naudai”, jeigu nebūtų jo pavardės, galima galvoti, kad jis apie teisėjus, bet kadangi teisėjai yra susiję su jo pavarde, kiekvienas skaitytojas supranta, kad A.Sadeckas yra susijęs kažkokiais korupciniais neteisėtais ryšiais su teisėjais ir tie yra suinteresuoti klastoti nutartis. Ten eina kalba apie jį – ne apie teisėjus. 2015-02-10 d. straipsnyje rašoma apie jį, jeigu norima rašyti apie teismų netinkamą darbą, tada prašo neliesti mano pavardės, o kadangi jis minimas kontekste – rašoma apie jį ir šmeižiamas yra jis. Mano, kad šitame straipsnyje rašoma apie jį. 2015-03-05 straipsnis yra apie jį, jeigu straipsnis būtų ne apie jį, tada apie jį nieko nebūtų parašyta. Vertina, kad straipsnis yra apie jį, prisidengiant kažkokiais išvedžiojimais. Jokių nusikaltimų nepadarė. Jam nesvarbu apie ką straipsnis yra rašomas, mano, kad tame straipsnyje yra šmeižiamas. Tokia yra jo pozicija. Moralinę žalą, padarytą man kiekvieno teiginio, įkainavo pagal teismų praktika. Tas skaičius jo supratimu yra žemiau vidurkio. Kaip paskaičiavo, negali pasakyti.

Įvertinus kaltinamojo A.Drižiaus, nukentėjusiojo A.Sadecko paaiškinimus, publikuotus internetiniame tinklapyje wvvvv. 1 a i s vas I a i krašt i s. 11 ir savaitraščio „Laisvas laikraštis” 2015-02-02 – 2015-03- 05 publikacijas, kuriose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą”, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, …teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai”, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą”, darytina išvada, kad A. Drižius paskelbdamas minėtą straipsnį neturėjo tikslo pažeisti nukentėjusiojo A.Sadecko garbę ir orumą.

Pagal BK 154 str. 1 d., 2 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą yra šmeižimas, kvalifikuojantis šios veikos požymis: tas, kas šmeižė asmenį, neva, šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėčiai yra būtini šios veiklos tikslai – skleidžiama tikrovės neatitinkančia informacija (žinomai melagingi prasimanymai) apie kitą žmogų yra siekiama paniekinti ar pažeminti tą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, šio nusikaltimo objektas garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, vieną vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę j garbę ir orumą. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį, informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Kadangi šis nusikaltimas tyčinis, todėl paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomone nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomonė nepaskleidžiama nauja informacija.

Duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu A.Drižius neneigė publikavęs minėtus straipsnius. Tačiau pateikdamas savo publikacijose tokią informaciją, rėmėsi savo subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus, jo atžvilgiu priimtus teismo sprendimus, kurie nebuvo palankūs jam. O nukentėjusiojo A. Sadecko publikacijose paminėta pavardė, neva ,.jis valdo korumpuotą teismų sistemą“, teismo vertinama kaip asmeninė ir ne visai etiška, nepagrįsta jokiais teisiniais, logiškais argumentais. Kadangi Tarp A. Sadecko ir A. Drižiaus teisinis konfliktas vyksta pakankamai senai. A. Drižiaus atžvilgiu yra priimta eilė jam nepalankių teismo sprendimų bei nuosprendžių. Pastarasis pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A.Sadecko veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Kas teismo nuomone, negali būti vertinama kaip A.Sadecko orumo, garbės įžeidimas ir/ar šmeižimas. Be to, dėl A. Drižiaus atžvilgiu priimtų jam nepalankių teismo sprendimų ar nuosprendžių yra pasisakę aukštesnės instancijos teismai, todėl žemesnės instancijos teismas negali kvestionuoti jau priimtų aukštesnės instancijos teismų sprendimų. A. Drižiaus publikacijose akivaizdžiai išreikšta asmeninė neapykanta ne A.Sadeckui, o konkrečiam teismui. Teiginys, tai, kad A. Sadeckas valdo korumpuotą teismų sistemą, vertinamas kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuri susidarė įtakoje visų buvusių teismo procesų metų ir tai įtakojo A. Drižiaus, kaip žurnalisto poziciją, kurią jis ne visai etiškai išdėstė savo publikacijose.

Nustatant pačio šmeižimo turinį sudarančius požymius turi būti atribojama informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė (LAT baudžiamoji byla Nr. 2A-1/2009).

Teismas vertina, kad publikacijose paskleista informacija yra išsakyta žurnalisto nuomonė ar/ir situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją. Todėl šiai informacijai (publikacijai) negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to paskelbta informacija (nuomonė), apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų sistemą, kuri yra korumpuotą, ar tai, kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbę ir orumą.

Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 p. 3 d. numato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones.

Vadovaujantis išdėstytomis aukščiau aplinkybėmis darytina išvada, kad A.Drižiaus aukščiau minėtose publikacijose paskleista informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta. Be to, nevertinama kaip tikslas apšmeižti nukentėjusįjį A.Sadecką. Tiek LAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta ne visiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas. Todėl darytina išvada, kad A.Drižius tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino nukentėjusiojo A.Sadecko ir negali būti traktuojama kaip neigiamo pobūdžio.

Be to, taip A.Drižius interpretuodamas turimą informaciją, kurią laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Be to, straipsnyje paskelbta informacija, kuriais grindžiamas kaltinimas, vertintini bendrai visame straipsnio kontekste, o ne atskirai. Be to, šiame straipsnyje nėra pareikšta kategoriška informacija, kad A.Sadeckas padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimus bei piktnaudžiavo tarnyba, t.y. nėra pagrindo straipsnyje išsakytas mintis apie tesimų darbą ar teismų valdymą, kaip neva korupcinio pobūdžio, vertinti kaip kategorišką ir konkrečią informaciją, kad A.Sadeckas padarė sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbė ir orumas tai dialektiška sąvoka, kuri galės būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinant visumą aplinkybių, kuriomis ji išsakyta.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 str. 2 d.). A.Drižius savo publikacijose 

analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją kaip žurnalistas ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, tai yra rašant publikacijas jis neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį A.Sadecką, pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą bei apkaltinti pastarąjį padarius sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 2 dalyje požymių ( BPK 3 str. 1 d. 1 p.) Aurimas Drižius išteisintinas.

Privatus kaltintojas, nukentėjusysis A.Sadeckas pareiškė civilinį ieškinį. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi LR BPK 297 – 298 str. str., 302 – 305 str.str., 307 str. 3 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

išteisinti Aurimą Drižių,  nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje požymių.

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2

punktu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

 

 

 

 

Danutė Mickevičienė

 

 

 

 

 

 

A.Drižiaus komentaras

  

Įdomi ta lietuviškos „teisėsaugos argumentacija“. Net tokia sisteminė teisėja, kaip D.Mickevičienė (prieš tai nuteisusį daktarę Bloznelytę už tariamą Andriaus Ūso šmeižtą, kai ji papasakojo savo prisiminimus apie A.Ūso vizitą), proceso metu ne kartą laidžiusi visokius epitetus mano atžvilgiu, neišdrįso manęs nuteisti, nes turėjau įrodymus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai daug kartu ir masiškai klastojo savo nutartis A.Sadecko naudai, įrašydami į savo nutartis žinomai melagingus duomenis. 

Kita vertus, teisėja Mickevičienė nė puse lūpų neužsiminė apie išplėstinės Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartį, kuriame visiškai mane išteisino dėl cenzūros, nurodydama, kad cenzūra yra neteisėta, ir visi mano teistumai taip pat neteisėti. Teisėja Mickevičienė, turėdama šią nutartį, apie ją nepasakė nė žodžio. 

Teisėja D.Mickevičienė nuosprendyje rašo, kad „A.Drižiaus aukščiau minėtose publikacijose paskleista informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta“. Tačiau jeigu ta informacija nebūtų pagrįstas įrodymais, būčiau jau supuvęs kalėjime. 

Teismui pateikiau įrodymus, kad šio teismo teisėjai daug kartų klastojo savo nutartis A.Sadecko naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas yra įvedęs neteisėtą cenzūrą ir uždraudęs man rašyti straipsnius apie A.Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime. Penkis kartus kreipiausi dėl cenzūros panaikinimo, ir visus kartus teisėjai atmetė mano prašymus.

 

Dar 2010 m.  teismui buvo pateikta pačio A.Sadecko pasirašyta deklaracija Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuriame jis pripažįsta, kad yra „Mažeikių naftos“ akcininkas, teisėjas E.Zaluba nutartimi pareiškėjo A. Drižiaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nurodęs, kad „kad šie duomenys galėjo būti žinomi priimant 2009-04-10 teismo sprendimą“. Nors teisėjui buvo pateikti įrodymai, kad šie duomenys buvo gauti jau po 2009-04-10 teismo sprendimu, teisėjas E.Zaluba nutarė, kad „jie galėjo būti žinomi“, ir tai į savo nutartį įrašė melagingus duomenis, taip suklastodamas savo nutartį.

 

Teisėja Vitkienė : „pareiškėjas turėjo ypatingą pareigą domėtis veikla“

  2012-08-29  pareiškėjas A. Drižius dar kartą kreipėsi į teismą su tuo pačiu prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai paaiškėjusias aplinkybės A. Drižius įvardino: žurnalisto Vytauto Kabailos teismo posėdžio metu A.sadecko duotus parodymus, kad jis yra „Mažeikių naftos” privatizavimo įstatymo autorius.

Tai yra teismo posėdžio metu A.Sadeckas pripažino pats, kad jis pats asmeniškai taisė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus.

 

Tačiau teisėja F.Vitkienė pareiškėjo A. Drižiaus prašymą atnaujinti procesą vėl atmetė. Itin įdomus tokio sprendimo argumentavimas: „Aurimas Drižius, kaip viešosios informacijos leidėjas, turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėjamomis bylomis, kuriose buvo suinteresuoto asmens pavardė bei kitais, viešai prieinamais duomenimis. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas atmeta pareiškėjo motyvus, kad pareiškime nurodytos aplinkybės jam nebuvo žinomos iki 2009-04-10 teismo sprendimo priėmimo“.

 

Kitaip tariant, F.Vitkienė nusprendė, kad bet kokie nauji dokumentai, kuriuos man pavyks atkasti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime, bus be išlygų nelaikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes aš neva „turėjau pareigą ypatingai atsakingai domėtis A.Sadecko veikla“, ir aš „turėjau pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėjamomis bylomis, kuriose buvo suinteresuoto asmens pavardė bei kitais, viešai prieinamais duomenimis“.

 

Nors teismui buvo pateikti įrodymai, ir pats V.Kabaila pripažino, kad minėtas aplinkybes man papasakojo po 2009-04-10 teismo sprendimo

 

2013 04 16 jau trečią kartą kreipiausi į teismą dėl cenzūros panaikinimo, nurodydamas, kad net Vilniaus apylinkės teismo teisėja E.Gruodienė 2013 m. sausio 30 d. nutartimi pripažino : „Prokuroras savo nutarime pagrįstai pažymi, kad ta aplinkybė, jog A. Sadeckas, būdamas Seimo nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta” privatizavimo, visada buvo žinoma ir niekada nebuvo kvestionuojama teismo, paties A.Sadecko ar pareiškėjo A. Drižiaus”. 

 

Tačiau net ir tada Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja J.Vėgelienė) 2013-06-21 nutartimi atmetė A.Drižiaus prašymą panaikinti cenzūrą,  nurodydama tokius motyvus: „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“. 

 

T.y. teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A.Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

 

 

Ketvirtą kartą A.Drižius kreipėsi dėl cenzūros panaikinimo, nurodydamas tokius Konstitucinio teismo išaiškinimus, kas yra cenzūra : „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”. 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos tūrinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus”.

 

Kai pateikiau tuos įrodymus, ir jau atrodė, kad teismams nebėra kur dingti, tik panaikinti cenzūrą, prašymą nagrinėjusi Vilniaus apylinkės teismo teisėja Zoja Monid nusprendė, kad šie įstatymo ir Konstitucijos reikalavimai tėra „deklaratyvūs“

 

„Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą   teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos“, – nutarė teisėja Zoka Monid. Tą patį pakartojo ir Rūta Petkuvienė iš Vilniaus apygardos teismo.

 

Nerasdami argumentų paneigti mano skundą, teisėja tik nurodė, kad „prašymas deklaratyvaus pobūdžio“.

Kai teismui pateikiau visas minėtas nutartis, ir nurodžiau, kad Vilniaus apylinkės teismo teisėjai klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai, teisėja Mickevičienė nusprendė, kad „minėta informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta“, tačiau vis tiek neišdrįso nuteisti manęs už tariamą A.sadecko šmeižimą. 

Žaidžiame „teisinę“ valstybę toliau…