Teismas : „Tai, kad V.Landsbergis prievartavo ministrus daryti nusikaltimus, nėra nusikaltimo požymiai"

Teismas : „Tai, kad V.Landsbergis prievartavo ministrus daryti nusikaltimus, nėra nusikaltimo požymiai“

Neseniai Dalios Grybauskaitės paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus (nuotr. viršuje) savo nutartyje nurodė, kad nors Rolando Pakso vyriausybės ministrai paliudijo, kad buvo tuomečio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio prievartaujami pasirašyti nusikalstamą sutartį dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, tačiau tai tėra tik ‚subjektyvūs duomenys, nepagrįsti objektyviais duomenimis“.

Be to, teisėjas A.Bartkus nutarė, kad privatizuojant „Mažeikių naftą“, valstybei nebuvo padaryta jokios žalos.

Manau, kad jauniesiems sistemos teisininkams būtų ne pro šalį pasimokyti savo šalies istorijos.

Kita vertus, jeigu teisėjas Bartkus nusprendžia, kad Teisingumo ministro Gintaro Balčiūno liudijimas prokuratūroje, apklausiant jį kaip liudininką, ir pasirašius dėl žinomai melagingų parodymų, tėra „subjektyvūs duomenys“, tai kas tada yra faktai?

Savo skunde prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos piliečių Vytauto Landsbergio atžvilgiu pagal BK 233 straipsnį (Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui) ir pagal 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų) ir Valdo Adamkaus atžvilgiu pagal LR BK 228 straipsnį (piktnaudžiavimas).

Savo pareiškime smulkiai išdėsčiau, kaip V.Landsbergis ir V.Adamkus padarė visą eilę įstatymų pažeidimų, privatizuojant strateginę Lietuvos Respublikos įmonę AB „Mažeikių nafta“.

Teismas nurodė, kad aš nepateikiau jokių „objektyvių duomenų“ apie piliečių V.Landsbergio ir V.Adamkaus nusikalstamą ir neteisėtą veiklą.

Nors tie duomenys yra visuotinai ir plačiai žinomi, tas pats Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo buvusių ministrų S.Kakčio, R.Didžioko baudžiamąją bylą Nr. 1-262 (2004 m.), kurioje yra kaltinamas aktas minėtiems asmenims, ir juose nurodyti visi mano paminėti faktai, tačiau teisėjas Bartkus nusprendžia, kad to nebuvo, t.y. subjektyvūs duomenys.

T.y. baudžiamojoje byloje Nr. 1-262 (2004 m. ) buvo apklausti minėti liudininkai : G.Balčiūnas, E.Maldeikis, R.Paksas, kurie ir patvirtino mano paminėtas aplinkybės. Visa tai buvo surašyta šios bylos kaltinamajame akte, tačiau prokuratūra kažkodėl netraukė baudžiamojon atsakomybėn V.Landsbergio, nors pati ir surašė kaltinamajame akte visą jos nusikalstamą veiklą.

Labai keista, kad prokuratūra dengė V.Landsbergio nusikalstamą veiklą, nors apkaltino visai nekaltus žmones, kurie tik išprievartauti tuometės valdžios pasirašė nusikalstamas sutartis.

Savo skunde nurodžiau, kad tuometis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis atvirai grasino LR vyriausybės nariams, kad „apšauks juos Kremliaus agentais“, jeigu jie nepasirašys LR įstatymams prieštaraujančios „Mažeikių naftos“ privatizavimo sutarties.

Tai, kad LR ministrai atvirai buvo prievartaujami daryti nusikaltimus, geriausiai liudija tuomečio Teisingumo ministro G.Balčiūno parodymai

O tai, kad prokuratūra daug metų slėpė sunkius nusikaltimus, įrodo ir tas faktas, žinodama apie V.Landsbergio ir V.Adamkaus atliktą sunkią nusikalstamą veiklą, prokuratūra netraukė jų baudžiamojon atsakomybėn, tačiau juos dangstė, o atsakomybėn traukė tik tuos žmonės, kurie buvo V.Landsbergio išprievartauti pasirašyti minėtą sutartį.

Tai, kad prokuratūra ir toliau slepia sunkią nusikalstamą veiklą, įrodo ir minėtas skundžiamas nutarimas – prokuroras man sako, kad aš nepateikiau jokių duomenų apie tai, kad V.Adamkus ir V.Landsbergis savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikai 2 mlrd. Eurų žalą.

„Šie pareiškėjo teiginiai objektyviais duomenimis nepagrįsti“, – teigia prokuroras R.Imbrasas.

Nors savo skunde nurodžiau labai aiškius skaičius, kaip Landsbergis-Adamkus padarė Lietuvai daugiau nei 2 mlrd. Eurų žalą.

Ją labai lengva paskaičiuoti, tai sugebėtų padaryti net prokuroras arba pradinės mokyklos moksleivis. Tai lengva suskaičiuoti, net pasitelkus google.com.

Visuotinai žinomi faktai tokie:

2006 m. gegužės 26 d. Lenkijos kompanija „PKN Orlen“ paskelbė, kad sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Rusijos bendrove „Jukos“. Lenkijos kompanija nusipirko 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų už 1 mlrd. 492 mln. JAV dolerių (4 mlrd. 28 mln. 400 tūkst. litų).

Kompanija „PKN Orlen“ taip pat pasirašė sutartį įsigyti 30,66 proc. akcijų iš LR Vyriausybės, bei paskelbė oficialų pasiūlymą pirkti 5,76 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, esančių Vilniaus biržos apyvartoje. Patvirtinus ir pasirašius sutartį su „PKN Orlen“, Lenkijos koncernas įsigijo 30,66 proc. „Mažeikių naftos“ akcinio kapitalo iš LR Vyriausybės už 851 mln. 829 tūkst. JAV dolerių sumą (maždaug 2,3 mlrd. litų).

Kitaip sakant, „PKN Orlen“ sumokėjo 1,49 mlrd. Dolerių už kontrolinį „Mažeikių naftos“ akcijų paketą privačiai Rusijos kompanijai „Jukos“

O jau minėtas valstybei priklausančias 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų iš valstybės ofšorinė kompanija ‚Williams International Company“ gavo dovanų, t.y. nesumokėjusi nė cento į LR biudžetą.

Iš pradžių „Williams“ įsigijo trečdalį „Mažeikių naftos“ akcijų iš valstybės, nieko už jas nemokėdama, vėliau, valstybei išleidus papildomą „Mažeikių naftos“ akcijų emisiją,„Williams“ dalis padidėjo iki 53,7 proc.

Šias akcijas ‚Williams“ už nežinomą sumą perleido ‚Jukos“, o ‚Jukos“ pardavė ‚PKN Orken“ už 4,2 mlrd. Litų.

Kitaip tariant, „Mažeikių naftos“ rinkos vertė tuo metu buvo maždaug 7 mlrd. Litų (maždaug 2 mlrd. Eurų) todėl labai lengvai galima paskaičiuoti, kokią žalą Lietuvos Respublikai padarė V.Landsbergis ir A.Kubilius, 1999 m. svetimomis rankomis perdavę „Mažeikių naftos“ kontrolę JAV kompanijai „Williams“.

Kadangi šiai įmonei buvo dovanotas kontrolinis „Mažeikių naftos“ akcijų paketas, tai galima sakyti, kad V.Landsbergio ir A.Kubiliaus padaryta žala Lietuvos Respublikai siekia apie 3,5- 4 mlrd. litų.

Tai yra visuotinai žinomi duomenys, ir net Seimo laikinoji komisija buvo paskaičiavusi, kad dėl neskaidraus ‚Mažeikių naftos“ privatizavimo valstybės biudžetas patyrė apie 700 mln. litų nuostolį.

Tačiau prokuroras R.Imbrasas visų šių objektyvių faktų nežino, taip pat nesupranta, kokie nusikalstami Landsbergio ir Adamkaus veiksmai sąlygoj šį nusikalstamą privatizavimą.

Nors tie veiksmai labai išsamiai aprašyti.

2004 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-262 (2004 m.), kurioje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo teisiami buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Sigitas Kaktys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas ir buvęs ūkio viceministras Antanas Bartulis, paaiškėjo labai sunkūs 1999 m. Seimo pirmininko pareigas ėjusio Vytauto Landsbergio nusikaltimai, kurių nei teismas, nei prokuratūra niekaip neįvertino.

T.y. duodamas parodymus šioje byloje, tuometinis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas nurodė, kad buvo prievartaujamas V.Landsbergio padaryti neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.

G.Balčiūnas nurodė, kad : „…ketvirtadienį (1999 m. spalio mėn. 14 d.) apie 18 val. į Teisingumo ministeriją buvo atneštos sutartys su „Williams International Company“, kurioms įvertinti buvo sudaryta darbo grupė (neoficialiai), nes reikėjo skubiai atlikti šių sutarčių įvertinimą. Minėta grupė dirbo per naktį ir savo išvadas surašė penktadienį apie pietus. Minėtose išvadose buvo pateikta daug problemų, kurios buvo sutartyse, nurodyta daug vietų, kurios aiškiai prieštaravo įstatymams. Šias išvadas G.Balčiūnas pateikė ministrui pirmininkui R.Paksui, dalyvaujant E.Maldeikiui ir J.Lionginui, kurie pareiškė, kad už tas sutartis jie nebalsuos. G.Balčiūnas taip pat paaiškino pasakęs „už“ sutartis nebalsuosiąs. Grįžtant iš Vyriausybės jam paskambino Seimo pirmininkas V.Landsbergis, kuris jam „atskaitė moralą“ teigdamas, kad jie specialiai vilkina derybas duodami tokias išvadas, nes tie dalykai, kai, kurie nurodyti Teisingumo ministerijos išvadose, jau seniai yra pataisyti sutarčių projektuose.

Tuomet V.Landsbergis suorganizavo, kad į Teisingumo ministeriją atvyktų „Williams International Company“ derybų grupė, pateikusi kitą sutarčių projektą. Ministerijoje vėl su ta pačia darbo grupe buvo dirbama analizuojant sutarčių tekstus ir paaiškėjo, kad iš tiesų daugelis dalykų buvo pataisyti, nors ministerija vis tiek pareiškė tam tikrų pastabų. Kitą dieną (šeštadienį) įvyko dar vienas susitikimas su „Williams“ atstovais ir sutartyse buvo padaryti tam tikri pakeitimai, derinant juos su Lietuvos įstatymais. Tuomet Teisingumo ministerija parengė naują išvadą, kuri buvo pateikta Vyriausybės posėdžiui. Suderintus sutarčių tekstus iš Teisingumo ministerijos paėmė „Williams“ derybininkai ir juos nuvežė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui, iš kurio sekmadienį paėmė jis (G.Balčiūnas) norėdamas jas atiduoti R.Paksui ar E.Maldeikiui ratifikuoti, bet kadangi jų nerado sutarčių projektus nuvežęs į R.Pakso namus Šilo gatvėje, kur jas palikęs R.Pakso žmonai. 1999 m. spalio mėn. 19 d. Vyriausybės posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. 1154, tačiau jis balsuodamas susilaikė, nes manė, kad sutartys yra ekonomiškai nenaudingos, bet jis negalėjo balsuoti prieš Vakarų investuotoją, prieš žadamą AB „Mažeikių nafta“ modernizaciją. Vyriausybės posėdyje tikrai buvo pateikta pažyma apie sutartyse numatomus įsipareigojimus, taip pat buvo pateikti dokumentai (tarp jų – ir slapti), kuriuose buvo išdėstyti argumentai už sutartis su „Williams International Company“. Patys sutarčių tekstai į posėdį nebuvo pristatyti dėl didelės jų apimties, todėl nutarimu Nr. 1154 buvo pritarta tik esminėms sutarčių nuostatoms. Visą laiką buvo kalbama apie visas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo sutartis, niekada niekur nebuvo išskiriami kokia nors atskira sutartis ar jos priedai, t.y. nebuvo kalbama apie tai, kad galima parafuoti vieną sutartį, bet negalima parafuoti kitos sutarties ar priedų. Todėl nutarimas Nr. 1154, nurodant tik 4 sutarčių projektus, G.Balčiūno nuomone, buvo techniškai blogai suformuluotas, nes tuometinė politinė valia buvo aiški: Vyriausybė privalo pasirašyti šias sutartis ir vėliau šioms sutartims buvo pritarta įtraukiant reikiamus skaičius į valstybės biudžetą. Po E.Maldeikio atsistatydinimo buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuriai vadovavo S.Kaktys, kuri baigė derinti sutarčių su „Williams“ projektus.

Buvęs ūkio ministras E.Maldeikis šioje byloje paliudijo, kad derybų su „Williams“ metu nei viena, nei kita derybų pusė nesutiko eiti į kompromisus, tarp derybininkų kilo įtampa.

„Tuomet “Williams“ atstovai kreipėsi paramos į JAV ambasadorių Lietuvoje, prezidentūrą bei Konservatorių partijos vadovybę Seime, – pasakojo E.Maldeikis. – Prezidentas V.Adamkus inicijavo pasitarimą pas save ir tuomet sutarta, kad visa raštiška derybų informacija bus perduodama ir aukščiausiajai politinei valdžiai: Prezidentui, Seimo pirmininkui. Taip derybų procesas buvo pradėtas kontroliuoti aukščiausiųjų šalies politikų, kurie turėjo visą informaciją bei sutarčių projektus. Premjero prašymu buvo sušaukta Valstybės gynybos taryba, kuri pritarė sutarčių pasirašymui „Williams“ siūlomomis sąlygomis, neatsižvelgiant į Vyriausybės poziciją. 1999 m. spalio mėn. 15 d. įvyko pasitarimas pas premjerą R.Paksą, kur dalyvavo ministras J.Lionginas, ministras G.Balčiūnas, kuris pateikė Teisingumo ministerijos išvadas dėl sutarčių, kad jos prieštarauja įstatymams. Tačiau po susitikimo su R.Meidžorsu ir Seimo pirmininku, šeštadienį Teisingumo ministerija jau pateikė kitą išvadą kad iš esmės sutartys neprieštarauja Lietuvos įstatymams“.

Buvęs premjeras R.Paksas paliudijo, kad peržiūrėję „Williams“ sutartis jie pastebėjo, kad jose įtvirtinta daug Lietuvai nenaudingų dalykų. Apie pastebėtas abejones jis pranešė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui ir Prezidentui V.Adamkui. Kadangi sutarčių projektuose, kurias pateikė „Williams“, išdėstytos sąlygos jų netenkino, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo E.Maldeikis, įtraukiant į ją įvairių ministerijų atstovus. Po jo (R.Pakso) pokalbio su Prezidentu buvo sušauktas Valstybės gynybos tarybos posėdis, kurio metu buvo pasisakyta už sutarčių pasirašymą Bumgarnerio pasiūlytomis sąlygomis. Tai rodo, kad tuo metu buvusi politinė valia yra tokia, kad sutartys bus pasirašytos, nors Lietuvos derybininkams atrodė, kad sutartys prieštarauja įstatymams, Konstitucijai, dėl ko sutarčių taip pat negalima pasirašyti. Kadangi darbo grupėje buvęs S. Spėčius nuolat reiškė savo teisines abejones dėl sutarčių, todėl nutarta jas perduoti Teisingumo ministerijai teisiniam įvertinimui. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad sutarčių tekstai prieštarauja Vyriausybės nutarimams, įstatymams bei kai kuriais atvejais – Konstitucijai. Šias išvadas jis gavo iš Teisingumo ministro G.Balčiūno, tačiau greit po to jam buvo įteiktos jau kitos išvados, kad sutartys neprieštarauja nei Konstitucijai, nei įstatymams. Šios išvados jam buvo pateiktos šeštadienį. 1999 m. spalio mėn. 18 d. įvyko Vyriausybės narių pasitarimas sutarčių klausimais. Šio pasitarimo metu buvo išklausyta kiekvieno ministro nuomonė. Prieš sutartis buvo jis, E.Maldeikis, J.Lionginas, taip pat D.Lygis. Kiti ministrai buvo už šias sutartis ir kaip galima greitesnį jų pasirašymą. Kitą dieną įvyko Vyriausybės posėdis, kuriame buvo svarstomas pritarimo sutartims klausimas. Ministrams buvo išdalinta konfidenciali informacija apie neigiamas sutarties pasekmes“.

Savo skunde nurodžiau, kad V.Landsbergis atvirai prievartavo LR vyriausybės narius, kad jie pasirašytų minėtas išvadas, kad neva privatizavimo sutartys atitinka LR įstatymus.

Tuometis LR prezidentas Valdas Adamkus pirmininkavo Valstybės gynybos tarybai, kuri nusprendė pritarti minėtoms sutartims, ir įpareigojo LR vyriausybę pasirašyti minėtas sutartis.

Visos šios aplinkybės įrodo, kad piliečiai V.Landsbergis ir V.Adamkus vykdė labai sunkius nusikaltimus – jie sąmoningai ir tyčia, žinodami, kad minėtos sutartys prieštarauja LR įstatymams, prievartavo LR vyriausybės narius pasirašyti sutartis, kurios prieštaravo Lietuvos Respublikos įstatymams.

Akivaizdu, kad V.Landsbergis veikė sąmoninga tyčia – V.Landsbergis grasino, kad jeigu Teisingumo ministras G.Balčiūnas neįvykdys nusikalstamos veiklos, ir nepasirašys žinomai melagingos pažymos apie tariamą sutarčių atitikimą Lietuvos įstatymams, tai bus apšauktas „Kremliaus agentu“.

Tą patį patvirtino ir kiti liudininkai. Tuometis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas pakluso V.Landsbergio šantažui, ir parašė ministerijos pažymą, kad sutartys su „Williams“ atitinka Lietuvos įstatymus. Nors puikiai žinojo, kad tai nėra – minėtoje sutartyje buvo parašyta, kad „Mažeikių naftos“ valdytojai neatsako už įmonei padarytą žalą. T.y. aferistai jau iš anksto rengėsi plėšti, ir visi, kurie tam bandė priešintis, buvo iš anksto apšaukiami „rusų agentais“.

Tokiu būdu V.Landsbergis padarė nusikaltimą pagal BK 233 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui

 Tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją).

Todėl mane labai nustebino prokuratūros pozicija – užuot apkaltinusi V.Landsbergį piktnaudžiavimu tarnyba ir prievartavimu daryti nusikaltimą, prokuratūra apsiribojo tik V.Landsbergio mokinių, kaip Sigitas Kaktys, persekiojimu.

Tai, kad minėtos sutartys neatitiko Lietuvos įstatymų, patvirtina ir tas faktas, kad vėliau asmenys, pasirašę minėtas sutartys, buvo teisiami dėl savo įgaliojimų viršijimo.

O Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartimi man nurodo, kad apie visus šiuos įvykius nėra „objektyvių duomenų“. „objektyvių duomenų, patvirtinančių apie V.Landsbergio įtaką už sutarčių pasirašymą atsakingiems asmenims, taip pat nepateikta“, – teigiama skundžiamoje nutartyje

Visi šie objektyvūs duomenys yra prokuratūroje ir teisme, kurie kažkodėl minėtus dokumentus slepia. Aš skaičiau kaltinamąjį aktą minėtiems asmenis šioje byloje, pasidariau jos kopiją, ir ją laisvai cituoju, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šių „objektyvių duomenų“ neberanda.

Tai akivaizdi nusikalstama veikla, slepiant kitą nusikalstamą ir mano skunde aprašytą nusikalstamą piliečių Lansdergio ir Adamkaus veiklą.

Todėl reikalauju – išreikalauti iš generalinės prokuratūros buvusių ministrų S.Kakčio, A.Bartulio ir R.Didžioko kaltinamąjį aktą 2004 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje jų baudžiamojoje byloje dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo.

S.Kaktys buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru ir žinodamas, kad 1998 m. kovo mėn. 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje “Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ pritarus tiesioginėms deryboms su JAV korporacija “Williams“ nurodyta, kad AB „Mažeikių nafta“ ir jos kapitalo valdymo klausimai turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, pasirašė Investicijų, Akcininkų bei Bendrųjų terminų ir aiškinimo sutartis, taip pat Paskolos bei Garantijos sutartis.

„Tokiu būdu S.Kaktys, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu neteisėtai pasirašė Investicijų sutartį, kurios 2.4 paragrafe numatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ privalo pasirašyti su „Williams International Company“ jo neteisėtai parafuotą Valdymo sutartį, kurios:

– 10.2 paragrafe neteisėtai įtvirtino valstybės konstituciniam principui prieštaraujančią nuostatą, kad UAB „Williams Lietuva“, Williams Servines, nuolatinis valdymo personalas ir bet kuris asmuo, paskirtas pagal sutartį, neatsakys už jokius nuostolius nepaisant taikytinos teisės ar teisingumo principų;

– 10.3 (a) ir (b) paragrafuose neteisėtai numatė vienintelį AB „Mažeikių nafta“ teisių gynybos būdą – generalinio direktoriaus, vyr.finansininko atšaukimą bei reikalavimą atšaukti Nuolatinio valdymo personalo narius ar kitus asmenis, paskirtus specialistais, konsultantais ar patarėjais;

11.2 paragrafe numatytais įsipareigojimais neteisėtai atleido AB „Mažeikių nafta“ valdymo personalo narius bei kitus asmenis, paskirtus specialistais, konsultantais ar patarėjais nuo atsakomybės ir bet kokių reikalavimų dėl visų nuostolių, atsiradusių vykdant įsipareigojimus pagal sutartį“.

Kitaip sakant, S.Kaktys pasirašė sutartį, kuria „Williams“ direktorius, valdančius „Mažeikių naftą“, iš anksto atleido nuo atsakomybės už „jokius padarytus nuostolius nepaisant teisės ar teisingumo principų“.

Dar klausimas, ar S.Kaktys skaitė tą, ką jam pakišo pasirašyti V.Landsbergis, tačiau nekelia abejonių, kad visą sutarties tekstą puikiai žinojo ir dabartinis premjeras A.Kubilius, kuris iki „Mažeikių naftos“ privatizavimo buvo derybų su „Williams“ priežiūros grupės vadovas, bei tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, nes sutarties sąlygos ne kartą buvo svarstomos Valstybės gynimo taryboje. Tam, kad visuomenė nesužinotų apie tokius sutarčių punktus, jos buvo įslaptintos ir buvo paviešintos tik 2003 m.

Tai, kad Valdas Adamkus vadovavo Valstybės gynimo tarybai, kuri priėmė nutartį pasirašyti sutartis su „Williams“, nors ir žinojo, kad jos prieštarauja Lietuvos įstatymams, yra nusikaltimas pagal BK 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos).

Dėl senaties termino

Nors visa čia aprašyta nusikalstama veikla vyko dar 1998 – 1999 m., tačiau baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys V.Landsbergis ir V.Adamkus negali išvengti atsakomybės už savo veiklą dėl nusikaltimo senaties, nes: BK 95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

Numato:

 Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto.

Tiek V.Adamkus, tiek ir V.Landsbergis visą pastarąjį laiką nuo minėtų įvykių turėjo imunitetą – V.Landsbergis kaip Seimo, vėliau Europos parlamento narys. V.Adamkus – kaip LR prezidentas.

Prokuratūra pripažįsta, kad pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kims šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas tik nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą, kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys.

Visus šiuos kriterijus ir atitinka V.Landsbergio ir V.Adamkaus veikla – pirmasis prievartavo ministrus pasirašyti neteisėtas ir nusikalstamas sutartis, o antrasis, būdamas Valstybės gynybos tarybos pirmininku, įpareigojo ministrų kabinetą tai padaryti.

Tokia veikla buvo ne tik neatsargi, tačiau sąmoningai valstybei kenkianti veikla. Suprasdamas, kad daro nusikaltimus, V.Landsbergis prievartavo kitus žmonės pasirašyti neteisėtas sutartis, nors žinojo, kad jos neteisėtos ir nusikalstamos – jis to siekė, o visus, kurie bandė elgtis sąžiningai ir teisėjai, grasino apšaukti „Kremliaus agentais“.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį („Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui“) atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus arba neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę instituciją.

Baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį duodant parodymus, išvadas, paaiškinimus, taip pat už trukdymą atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Siame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2Ū13, 2K-127-2013, 2K-481/2013). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

Visus šiuos būtinus kriterijus atitiko V.Landsbergio veikla, tačiau prokuroras , puikiai žinodamas, kad V.Landsbergis darė neteisėtą poveikį liudininkams ir LR Vyriausybės ministrams, kažkodėl nurodo, kad „pareiškime įvardyti V, Landsbergio ir V. Adamkaus veiksmai objektyvaus pobūdžio duomenimis nepagrįsti“.

BPK 168 str. numato dvi išimtis, kai prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – kai nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, arba nurodyta veika, kuri neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo atveju, kai iš gauto skundo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tiesų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.

Šiuo atveju prokuratūra ir teismas atmetė mano skundą vieninteliu argumentu – kad aš neva nepateikiau objektyvių duomenų apie šią nusikalstamą veiklą, vos ne pats ją išgalvojau. Savo skunde nurodau, kokiais dokumentais remiuosi, ir prašau juos išreikalauti.

Remiantis išdėstytu, prašau

Išreikalauti iš generalinės prokuratūros 2004 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos buvusių ministrų S.Kakčio, R.Didžioko ir A.Bartulio baudžiamosios bylos Nr. 1- 262 (2004 m. ) – titulinis puslapis pridedamas, kaltinamąjį aktą, kuriame išdėstytos visos mano paminėtos aplinkybės. Arba pasikelti Vilniaus apygardos teismo archyve esančią šią bylą, ir perskaityti mano paminėtą dokumentą – ten viskas aiškiai parašyta.
Panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį