Teismas – stogas nužudymų ir pedofilijos byloje

MixCollage 27 Jun 2024 02 23 PM 8998 1024x1024 2

MixCollage 27 Jun 2024 02 23 PM 8998 1024x1024 2

Teismas – stogas nužudymų ir pedofilijos byloje

   0

Aurimas Drižius

Taip vadinamam Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti įrodymai, kad dar 2009 m. Kauno centre nušauto Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus žudikai iki šiol vaikšto laisvėje, o prokuratūra grubiai suklastojo bylą nieko dėtiems žmonėms.

 

https://vat.teismas.lt/naujienos/teismo-teiseju-kolektyva-papilde-dar-trys-teisejos/847

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė (nuotr. viršuje) nutarė, kad bylą nekaltiems žmonėms galimai suklastojęs prokuroras Redas Savickas, kurio įtariamus nusikaltimus aš prašiau ištirti, yra tinkamiausias kandidatas šiai bylai tirti. Gavelytė-Kalytienė nurodė, kad tinkama ir prokuroro R.Savicko (nuotr. viršuje) dokumento forma – „raštelis”, nors BPK tokiais atvejais nurodo, kad turi būti priimamas nutarimas, kurį galima skųsti teismui. Tiesa, įstatymai nurodo visai kitokią nusikaltimų tyrimo formą ir būdą:

 

Pagal oficialią versiją J.Furmanavičių neva nušovė Drąsius Kedys, padedamas nežinomo talkininko. Tą pačią dieną buvo nušauta ir su šia istorija susijusi kaunietė Violeta Naruševičienė. Iš pradžių bandyta tuo pagalbininku padaryti neregį D.Kedžio draugą Raimundą Ivanauską, tačiau pastarasis kaip tik tuo metu buvo ligoninėje, todėl niekaip negalėjo sėdėti greta D.Kedžio. Todėl R.Ivanauskas buvo padarytas tik „padėjėju” – neva jis žodžiais „kurstė” D.Kedį žudyti.
Beje, nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad prokuratūra aktyviai dalyvavo šiuose nusikaltimuose – mat atsirado net penki liudininkai, matę patį nusikaltimą, o taip pat vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kurie įrodytų, kad nusikaltimą įvykdė joks ne D.Kedys. Būtent todėl vaizdo įrašai ir liudininkai dingo iš šios bylos.
Kad paslėpti žudikus, prokuratūra suklastojo bylą minėtam R.Ivanauskui. Vieninteliu įrodymu, kad D.Kedys neva žudikas, o jį neva skatino R.Ivanauskas, tapo tokio recidyvisto Mindaugo Žalimo žinomai melagingi parodymai.
M.Žalimas davė tuos parodymus mainais už tai, kad prokuratūra jį ištrauktų iš kalėjimo už tai, kad iki komos sumušė Baltarusijos pilietį Revinski. Prokuratūra žinojo, kad Revinski sumušė M.Žalimas, tačiau šiuo nusikaltimu apkaltino kitą visiškai niekuo dėta žmogų Remigijų Murauską. Tačiau teismas R.Murauską išteisino, ir tik pasijuokė iš prokuratūros įrodymų. Tada ir paaiškėjo, kad Murauskui bylą prokurorai sufabrikavo, norėdami „išsukti” jau minėtą M.Žalimą.

Kai aš pateikiau prokurorams teismo dokumentus, kuriuose žurnalistas V.Gaivenis (tas pats, kuris neva „atrado” M.Žalimą) teisme liudija, kad M.Žalimas tyčia melavo, susitaręs su prokurorais, kad šie mainais ištrauks jį nuo atsakomybės už tai, kad iki komos primušė vieną baltarusį, prokurorai toliau daro sunkius nusikaltimus, kad nuslėpti savo senus darbelius. O teismai, kurių pareiga prižiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų, glosto nusikaltėliams galvas ir veikia kartu organizuotoje gaujoje.
Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas, sufabrikavęs bylą R.Murauskui, pats ir išnagrinėjo mano skundą dėl savo įtariamų klastočių. Prokuroras R.Savickas, žinoma, nesuprato, kad jis galimai padarė nusikaltimą klastodamas bylą nekaltam žmogui, todėl dėl mano skundo parašė „raštelį”, kad mano skundas neva buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais (keista, kad faktai neatitinka tikrovės). Pridedamas minimas Savicko „raštelis”.

Tada apskundžiau teismo šį prokuroro „raštelį” ir nurodžiau, kad prokuroras Savickas niekaip negalėjo vertinti šio skundo, nes skunde buvo prašoma įvertinti pačio prokuroro Savicko įtariamus nusikaltimus – jis palaikė kaltinimus tariamam Drąsiaus Kedžio draugui Raimondui Ivanauskui pagal žinomai melagingus Mindaugo Žalimo parodymus. Koks prokuroro Savicko vaidmuo, priverčiant R.Ivanauską duoti melagingus parodymus, yra neaišku, tai yra ikiteisminio tyrimo objektas, tačiau prokuroras Savickas niekaip negalėjo tirti savo pačio įtariamų nusikaltimų, nes tai draudžia BPK 58 straipsnis. Nušalinimo pagrindas : Šio Kodekso 58 str. nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu:
3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;
Šiuo atveju akivaizdu, kad prokuroras Savickas yra suinteresuotas, kad nebūtų ištirti jo pačio galimai nusikalstami veiksmai.
Todėl jis niekaip negalėjo spręsti klausimo dėl mano skundo, o privalėjo nuo šio tyrimo nusišalinti.
BPK 60 straipsnis. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad : Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, vertėjas, ekspertas ar specialistas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Šiuo atveju prokuroras Savickas ne tik kad nenusišalino nuo mano skundo nagrinėjimo, tačiau neperdavė šio klausimo spręsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Todėl šis prokuroro Savicko „raštelis” yra neteisėtas, tuo labiau, kad jis legalizavo visus kitus sunkius nusikaltimus. Tuo labiau, kad šis prokuroro Savicko raštas yra klastotė, jame prokuroras įrašė savo žinomai melagingus ir išgalvotus teiginius, neva mano skunde nurodytos aplinkybės yra kartotinės ir nesuprantamos.
Tai melas, nes nė karto anksčiau nebuvau nurodęs mano skunde nurodytų aplinkybių: susipažinęs Vilniaus miesto apylinkės teisme su Murausko baudžiamąja byla sužinojau, kad generalinė prokuratūra sąmoningai suklastojo baudžiamąją bylą Kauno gyventojui Raimondui Ivanauskui. Paaiškėjo, kad prokuratūra nutraukė bylą M.Žalimui mainais už jo melagingus parodymus D.Kedžio ir Garliavos pedofilijos bylose.
Ta aplinkybė, kad prokuratūra tyčia klastojo bylą teisėjo J.Furmanavičiaus byloje, įrodo, kad iki šiol nėra išaiškinti visų Garliavos pedofilijos byloje nužudytų žmonių žudikai. Primenu, kad nekaltas kaltas žmogus Raimondas Ivanauskas sėdėjo kalėjime jau aštuonerius metus pagal suklastotą bylą. Primenu, kad vienintelis šios bylos įrodymas yra tokio užkietėjusio nusikaltėlio Mindaugo Žalimo parodymai, kad neva Drąsius Kedys rengėsi kažką žudyti ir jam neva padėjo R.Ivanauskas.
Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes.
Primenu, kad M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskį sunkų kūno sužalojimą. prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.

gaivenio4
Teismas – stogas nužudymų ir pedofilijos byloje 5
gaivenio 1
Teismas – stogas nužudymų ir pedofilijos byloje 6
gaivenio3 1
Teismas – stogas nužudymų ir pedofilijos byloje 7

Primenu, kad Revinskio sužalojimo byloje V.Gaivenis atsižadėjo savo „šaltinio“ M.Žalimo ir davė tokius parodymus :: Žalimas buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas iš Policijos departamento jam pažadėjo šioje byloje susitvarkyti. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ach jūs tokie, tai aš tada papasakosiu, kas buvo ir ko nebuvo, tačiau jums bus labai blogai“…Jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje byloje su policijos pareigūnais, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes jis į mane kai kreipėsi, tai pasakė, kad šio kreipimosi esmė tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o jam su šituo pasakojimu kažkaip išvengti atsakomybės šitoje byloje.

Kitaip sakant, iš Murausko bylos įrodymų sužinojau, kad prokuratūra tyčia suklastojo bylą R.Ivanauskui. Taip prokuratūra padarė nusikaltimus pagal BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas (1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo), dokumentų klastojimas, tarnybos pareigų neatlikimas.
Skunde nurodžiau, kad prokuroras Savickas galimai pats yra prisidėjęs prie baudžiamosios bylos R.Ivanauskui klastojimo, nes atstovavo prokuratūrą šioje byloje, todėl jis niekaip negalėjo tirti skundo dėl savo pačio įtariamų nusikaltimų.
Nepaisant to, prokuroras Savickas pats ištyrė savo galimai nusikalstamą veiklą ir žinoma, kad jos nerado. Slėpdamas savo nusikaltimus, prokuroras Savickas surašė ne nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, o raštelį.
Nurodžiau, kad toks prokuroro Savicko „raštelis” prieštarauja esminės BPK normoms : 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą :
Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Prokuroro Savicko „raštelis” dėl jo paties galimai padarytų nusikaltimų nukeliavo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio teisėja atsisakė priimti mano skundą nagrinėti.
Tada šią nutartį apskundžiau Vilniaus apygardos teismui, prašiau, kad visas šis taip vadinamas Vilniaus apygardos teismas nusišalintų nuo šios bylos nagrinėjimo, nes ne kartą nagrinėjo R.Ivanausko skundus, ir nekaltą žmogų pasiuntė į kalėjimą aštuoniems metams.
Tų parodymų užteko, kad Raimundas Ivanauskas būtų neteisėtai kalinamas nuo 2017 m., nuteisus jį neva už tai, kad jis “padėjo” Drąsiui Kedžiui nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių. Tačiau tai melas – D.Kedys nieko nenužudė, ir tuo labiau R.Ivanauskas jam niekaip negalėjo padėti, nes tą rytą, kai Kaune buvo nušautas J.Furmanavičius, R.Ivanauskui buvo atliekamos akių gydymo procedūros, ir tai patvirtino gydymo įstaiga.
Pabrėžtina, kad visis šie labai sunkųs nusikaltimai – bylų klastojimas nekaltiems žmonėms, nužudymo slėpimas ir piktnaudžiavimas – buvo išnagrinėti tiesiogiai suinteresuoto prokuroro Savicko. Jis išsprendė šį klausimą „rašteliu”, remdamasis „darbo aprašu”.
Visiškai teisingai, tačiau prokuratūra nevykdė esminio BPK straispnio 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));