skip to Main Content
tevynes
Teismas pripažino, kad S.Skvernelio vyriausybė per „pandemiją“ išplovė mažiausiai 6 mln. eurų, liepė juos grąžinti
Aurimas Drižius
Lietuvos apeliacinis teismas pripažino negaliojančiomis greitųjų testų covid-19 nustatyti pirkimo sutartis. Prieš tai bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad šios sutartis buvo pavyzdinės, ir atmetė prokuratūros ieškinius. Apeliacinis teismas nutarė visai priešingai – kodėl teismai tuos pačius įrodymus vertina visiškai skirtingai?
LL jau nemažai rašė apie šią bylą – dar 2020 m. pavasarį premjerui Sauliui Skverneliui paskelbus karantiną dėl išgalvotos covid pandemijos, prasidėjo sunkiai protu įsivaizduojama bakchanalija ir biudžeto plėšimas.
„Geriausio sveikatos apsaugos ministro“ Aurelijaus Verygos (pasak Karbauskio) vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) surengė fiktyvų konkursą greitiesiems testams kovidui nustatyti. Kad šis konkursas fiktyvus, įrodyta, tai rašoma ir prokuratūros ieškinyje teismui.
SAM paskelbė „konkursą“, nors jau turėjo ir jo nugalėtoją. SAM paskelbė, kad perka greituosius testus covid-19 nustatyti, ir nurodė, kad juos perka iš šių testų gamintojo.
UAB „Profarma“ pateikė pasiūlymą ir nurodė, kad yra šių greitųjų testų gamintoja ir taip susižėrė 6 mln. eurų valstybės užsakymą. Nors „Profarma“ negamino šių testų, ir suklastojo dokumentus konkursui, kad ji neva gamina šiuos testus, tačiau „Profarmos“ vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, ir grasina, kad bet koks tyrimas tai gali baigtis verslo sužlugdymu.
Tačiau visa tai atrodo kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas – SAM buvo pateiktas suklastotas dokumentas, kad „Profarma“ gamina kitos įmonės – Austrijos bendrovės – „Ameda Labordiagnostik“ – greituosius testus ir taip iš valstybės sukčiavimo būdu išviliota 6 mln. eurų. Beje, visa ši afera taip ir būtų likusi neišaiškinta, jeigu ne FNTT pastebėjimas, kad „Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas“.
Kaip žinia, SAM mokėjo po 12 eurus už vieną testą covid-19 nustatyti, o KAM – tik 3 eurus, nes pirko juos tiesiai iš gamintojo – Austrijos įmonės „Ameda Labordiagnostik“ atstovybės Lietuvoje – įmonės „Pro Aris“. Ši teigia, kad tuo pačiu metu siūlė testų ir SAM už tokią pačią kainą, tačiau jų pasiūlymas net nebuvo apsvarstytas.
Tačiau nei Skverneliui, nei Verygai tai nebuvo įdomu. Jiems tiko, kad UAB ‚Profarma“ pateikė SAM suklastotus dokumentus, kad ji gamina minėtus testus, tam, kad atitiktų pirkimo procedūras. Tada šiai įmonei buvo pervesta 6 mln. eurų, kurie vėliau „otkato“ formomis nusėdo įvairių „ofšorų“ sąskaitose, o testų gamintojams buvo pervesta jų prašyta kaina – 1.5 mln. eurų.
Šitą sąmoningą aferą Saulius Skvernelis vadina „didvyriškumu“, ir skundžiasi, kad visos šios aferos aplinkybės buvo paviešintos žiniasklaidoje – kažkas nutekino visą ikiteisminį tyrimą žiniasklaidai.
Skvernelis sako, kad negalima lyginti SAM ir KAM pirktų testų kainos, nes neva skyrėsi pristatymo terminai. Neva SAM reikalavo šiuos testus pristatyti per savaitę – tačiau itin ironiška, kad tik praėjus pusei metui, SAM sugalvojo, kur panaudoti šiuos „žaibiškai“ įsigytus testus – jais išbandys mokytojus, ar šie nesirgo korona virusu. Akivaizdu, kad jokio reikalo nebuvo pirkti tuos testus „greituoju būdu“. Net nežinant, kur paskui juos dėti.
„FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą pagal keturis BK straipsnius – sukčiavimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, dokumento suklastojimas arba disponavimas suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimas, – vardino premjeras, – apie korupcijos tyrimą čia jokios kalbos nėra“.
Tiekėjas registruotas 2 km. metrų būdelėje
Prasidėjus tyrimui, įtarimai buvo pareikšti ir bendrovės „Profarma“ direktoriui, Vilniaus savivaldybės tarybos narį Redui Laukiui. Kaip teigia portalas lrt.lt, 2020 m. kovo 17 dieną jis Vyriausybės kanceliarijoje susitiko su premjero Sauliaus Skvernelio patarėju sveikatos apsaugos klausimais Jonu Kairiu. Jau kitą dieną po šio pokalbio abiem frontais užvirė darbas. Kovo 18 dieną kiek daugiau nei 2 kvadratinių metrų ploto sandėliuke sostinės Girulių gatvėje įsteigiama būsimai operacijai įgyvendinti būtina įmonė „Bona diagnosis“. Bendrovės direktoriumi tampa L.Pečiulaitis, o akcininkais – jo įmonė „Inlido Group“, taip pat verslininkas Algirdas Činikas. Būtent pastarajam atitenka didžioji dalis – 75 procentai naujai įkurtos įmonės akcijų.
Kita vertus, visas šias aferas premjeras apibūdino taip : „Tai didvyriška pergalė, tik ne premjero, tai pergalė Lietuvos žmonių, nuo eilinio valstybės tarnautojo, kuris turėjo daryti naktimis tuos sprendimus greitai, žaibiškai, iki mediko, gydytojo, kuris nebijojo atsakomybės ir taikė eksperimentinį gydymą su galimom pasekmėm, kad tas gydymas gali baigtis letališkai“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Vis dėlto, anot jo, panašu, kad kovos su koronavirusu pergalę siekiama sugadinti. „Tačiau kiekvieną sėkmės istoriją galima, atsiprašant, sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba. „Šūdmala“ irgi nėra mano terminas, jį naudoja kitas garsus politikas. Pabaigai norėčiau pacituoti 2016 metų Laisvės premijos laureato profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbą Seime: „Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą: gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni du kilogramus mėšlo“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų vadinamųjų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – 2020 m. kovo 18 dieną Vyriausybės pasitarime kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Tą pačią dieną premjero patarėjas Lukas Savickas elektroniniu laišku informavo sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę, kad reikia skubiai pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti. Tą pačią dieną L.Jaruševičienė įpareigojo dabar jau mirusį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovą Vytautą Zimnicką nedelsiant priimti sprendimą dėl testų įsigijimo.
Jau po dviejų dienų, kovo 20-ąją, bendrovei „Profarma“ buvo pervesti 6 milijonai 50 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus iš Austrijos bendrovės „Ameda“ turėjo būti nupirkta 510 tūkstančių greitųjų testų. Vieno testo kaina – beveik 12 eurų. Milijonai buvo pervesti nepaisant to, kad dar kovo 18 dieną oficiali „Amedos“ atstovė – sostinės bendrovė „Pro Aris“ pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai analogiškus testus pirkti mokant tris eurus už vienetą arba dar pigiau, jei būtų perkamas didelis kiekis.
⦁ Prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti visas minėtas sutartis ir taikyti restituciją – t.y. panaikinti sutartį su „Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ . O taip pat priteisti valstybės naudai iš UAB „Profarma“ 145 200 Eur, priteisti valstybės naudai iš UAB „Bona Diagnosis“ 3 542 469 Eur, priteisti valstybės naudai iš SIA „Rouen Grains LV“ 454 931 Eur.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad greitųjų testų pirkimo sutartys, kurias 2020 m. kovo mėn. sudarė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir UAB „Profarma“, UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, UAB „Profarma“ valstybei turės grąžinti 145 200 Eur, o UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 Eur, taip pat abi šios bendrovės turės sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė formaliai, iš anksto parinkusi konkretų tiekėją, nesiekė įsitikinti, ar šio tiekėjo siūlomos pirkimo sąlygos (siūloma testų įsigijimo kaina, gamintojas ir kt.) yra palankiausios perkančiajai organizacijai. Toks pirkimų vykdymas pažeidė bendrąjį viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir nesudarė sąlygų valstybės lėšas naudoti racionaliai.
Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad UAB „Profarma“ Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai pateiktame pasiūlyme nenurodė konkrečių tiektinų prekių, vėliau pateikė klaidingą informaciją apie testų gamintoją, pasiūlė protingais ekonominiais skaičiavimais nepagrįstą ir itin aukštą kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Profarma“, teikdama pasiūlymą ir sudarydama sutartį, siekė pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekių neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, o tokia veikla negali būti pripažinta atitinkančia geros moralės reikalavimus.
Geros moralės reikalavimų neatitinkančia Apeliacinis teismas pripažino ir sutartį, kurią sudarė UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“. Ši sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kaip ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir UAB „Profarma“ sutartis.
Tai, kad nauja bendrovė UAB „Bona diagnosis“ buvo įsteigta tuomet, kai UAB „Profarma“ teikė pasiūlymus dėl greitųjų testų, jos atstovai žinojo apie Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir UAB „Profarma“ sutarties sudarymą, UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sutartis iš esmės sudaryta tapačiomis sąlygomis, kaip ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir UAB „Profarma“ sutartis, kad UAB „Profarma“ atliko didelį avansinį mokėjimą UAB „Bona diagnosis“ už prekes, nepareikalavusi jokių adekvačių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, UAB „Profarma“ darbuotojas paskirtas eiti UAB „Bona diagnosis“ vadovo pareigas, ši bendrovė atliko mokėjimus UAB „Profarma“ direktoriui ir kitos nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad egzistavo bendras UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sumanymas pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekių neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pasisakė ir dėl tuo pačiu metu UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarytos sutarties, pagal kurią Latvijos bendrovė įsipareigojo ieškoti potencialių gamintojų ir (ar) pardavėjų, galinčių UAB „Bona diagnosis“ tiekti COVID-19 testus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl ieškinio pateikimo šiai bendrovei, netinkamai taikė civilinio proceso normas. Kolegija pažymėjo, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą, nesaisto šių bendrovių sudarytos sutarties nuostatos ir tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisę spręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi jis kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tokiu atveju Lietuvos apeliacinis teismas grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas SIA „Rouen Grains LV“.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));