Teismas : prezidentas G.Nausėda teisėtai diskriminavo „Laisvą laikraštį”

Viilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos  Violeta Petkevičienė,                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė nusprendė, kad prezidento Gitano Nausėdos patarėjai A.Zabarauskas ir Petrylaitė, atsisakydami suteikti akreditaciją prezidentūroje „Laisvo laikraščio” redaktoriui Aurimui Drižiui, elgėsi visiškai teisėtai ir nepažeidė jokių įstatymų:

Kaip žinia, LL redaktorius vienintelį kartų buvo įleistas į prezidentūrą 2019 m. liepos mėn, dar vykstant prezidento rinkimams. Jis spėjo užduoti Gitanui Nausėdai tris nesuderintus klausimus:

Po to, matyt, ekselencija  nurodė savo tarnautojams, kad daugiau čia to A.Drižiaus neįleisti. Nuo to laiko visi klausimai prezidentūroje, kaip ir Dalkos Grybauskaitės laikais, suderinti iš anksto.

Pastarieji įvykdė šį nurodymą, tačiau taip kvailai, kad galiausiai prezidentui teko tiek Petrylaitei, tiek ir A.Zabarauskui parodyti duris.

T.y. iš pradžių A.Zabarauskas (dešinėje) man paaiškino, kad į prezidentūrą nebūsiu įleistas todėl , kad „Laisvas laikraštis” figūravo VSD 2015 m. studijoje „apie grėsmes valstybei”. Teko priminti A.Zabarauskui, kad net JT pripažino, kad toks spec. tarnybų spuados skirstymas į „gerą ir blogą” yra nusikalstamas.

Tada A.Zabarauskas tiesiog pats sugalvojo, kad aš esu valstybės priešas, kuris daug kartų „šmeižė Lietuvos Respubliką ir ją niekino”. Kad būtų įtikinamiau, A.Zabarauskas sugalvojo, kad tokias žinias jis ne pats sugalvojo, tačiau gavo iš tokio Vadoybės apsaugos departamento (VAD), kuris rūpinasi, kad G.Nausėda gerai miegotų.

Tada pridaviau šią šaiką į teismą – VAS net tris kartus teismui rašė pažymas, kad niekada jokios informacijos apie mane nerinko ir tuo labiau neteikė prezidentūrai:

Tačiau jau kita G.Nausėdos patarėja. teisės profesorė Vida Petrylaitė – net ir turėdama VAD atsakymą, kad apie mane jokios informacijos nebuvo rinkta, „teisės profesorė“ toliau teismui rašė raštus, kad „atsakovui buvo išaiškinta, kad jo atžvilgiu yra gauta informacija iš vadovybės apsaugos departamento, kurioje nurodyta, kad : 2014 m. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos A.Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“.

Nors tiek V.Petrylaitės, tiek ir Aisčio Zabarausko teismui pateiktus dokumentus, kad aš esu valstybės priešas,ir kad apie mane šią informaciją surinko VAD, paneigė pats VAD, tačiau minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos nusprendė, kad jų pateikti dokumentai yra „visiškai teisėti ir atitinka įstatymo reikalavimus”. Visas minėto teismo sprendimas:

[2020-11-19][sprendimas byloje][eI2-1236-789-2020]

Nors prašiau teismo įvertinti valstybės tarnautojų Aisčio Zabarausko ir Vidos Petrylaitės veiksmus, teikiant teismui tikrovės neatitinkančią ir mane šmeižiančią informaciją, teismas atsisakė tai daryti, nurodydamas, kad „administraciniams teismams nesuteikta kompetencija nagrinėti klausimus, susijusius su garbės ir orumo pažeidimais, šmeižtu“.

Teismas pamiršo savo pareiga vertinti melagingus liudininkų parodymus, nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis ( Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė – 2. Už melagingų liudytojo parodymų, eksperto melagingos išvados, specialisto melagingo paaiškinimo davimą, melagingą ar žinomai neteisingą vertėjo vertimą asmenys atsako Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo) aiškiai nurodo, kad už melagingų parodymų davimą ir liudijimą asmenys atsako pagal BPK.

Skundui Vyriausiajam administraciniam teismui nurodžiau, kad toks „teisėjų” darbas prieštarauja ABTĮ 86 straipsniui. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas”.