Teismas : valstybės įslaptinti žudikai turi būti nežinomi
teiseja-ieva-gavelyte-kalytiene-61253131
Teismas : pranešti apie tai, kad žmonių nužudymai Garliavos pedofilijos byloje buvo valstybės įstaigų “įslaptinti“, A.Drižius neturėjo teisės
Jeigu pilietis sužinojo svarbias aplinkybes apie sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymus ir mažamečių vaikų prievartavimus – ir kreipėsi į prokuratūrą, pranešdamas apie jam žinomas aplinkybes, tai prokuratūra net netikrinusi paminėtų faktų išmes tą pareiškimą į šiukšlių dėžę, o teismas pasakys, kad jis negali teikti jokių duomenų, nes pats asmeniškai nedalyvavo minėtuose nusikaltimuose.
Tokia Grybauskaitės prikeptų teisėjūkščių logika – jeigu pats nesi nusikaltimo auka, arba nusikaltėlis, negali kreiptis dėl nusikaltimo išaiškinimo.
Tokia Vilniaus apylinkės teismo „teisėjos“ Ievos Gavelytės – Kalytienės nutartį gavau aš, „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius, kai pateikiau dokumentus, kad vadinamos Garliavos pedofilijos bylos aukos buvo nužudytos, o ne mirė natūraliai, ir kad valstybės įstaigos įslaptino duomenis apie šiuos nusikaltimus ir žudikus.
2019 m. spalio 25 d. kreipiausi į generalinę prokuratūrą pranešdamas apie nusikaltimą – informacijos apie Kauno miesto gyventojų Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikus – neteisėtą įslaptinimą
Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, neabejotinai turėjęs teisę susipažinti su valstybės paslaptį turinčiais dokumentais, Šiaulių apygardos teisme, prisiekęs sakyti tiesą, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-6-332/2018, paliudijo, kad informacija apie tai, kas nužudė Lietuvos Respublikos piliečius Drąsių Kedį ir Andrių Ūsą, yra įslaptinta valstybės tarnybų.
Tokios informacijos – apie tai, kas ir kodėl nužudė D.Kedį ir A.Ūsą – įslaptinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas labai aiškiai nurodo, kokia informacija gali būti įslaptinta.
Šiame sąraše nėra nurodyta, kad galima įslaptinti valstybės vardu padarytus nužudymus. Priešingai – įslaptinus šią informaciją, valstybės vardu buvo padaryta labai daug sunkių nusikaltimų – apkaltinus teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymu, buvo nuteistas kalėti nekaltas žmogus Raimondas Ivanauskas, kuris iki šiol laikomas kalėjime. Taip pat nuteista didelė grupė žmonių vadinamojoje Garliavos „patvorinių“ byloje.
Faktas, kad valstybės įstaigos žinojo, kas nužudė D.Kedį ir A.Ūsą, tačiau šią informaciją nuslėpė ir įslaptino, reiškia, kad jos padarė labai sunkią nusikalstamą veiklą – tarnybos pareigų neatlikimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir kitus nusikaltimus.
Valstybės paslapties įstatymo 6 straipsnis. Informacijos įslaptinimas nurodo, kad (2. Informacijai slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją parengę paslapčių subjektai šio įstatymo nustatyta tvarka)
Būtina išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu įslaptino informaciją apie D.Kedžio ir A.Ūso žudikus.
Bet kuriuo atveju įslaptinti valstybės vardu veikiančius žudikus yra labai sunkus nusikaltimas, prilygstantis valstybės išdavimui. Todėl būtina nedelsiant pradėti tyrimą, kas įslaptino šiuos žudikus, juos nedelsiant nustatyti ir sulaikyti. Turint omenyje, kad generalinė prokuratūra jau daug metų slepia labai sunkius nusikaltimus, būtina šią įstaigą nušalinti nuo tyrimo, ir tyrimą pavesti visai kitai žinybai.
.
Kita vertus, V.Matulevičius teisme nurodė, kad „prieš mergaites buvo piktnaudžiaujama“. Turima omenyje D.Kedžio dukra Deimantė Kedytė ir Orinta Naruševičiūtė, dėl kurių galimo prievartavimo buvo kreiptasi į prokuratūrą. Tačiau prokuratūra nuslėpė įrodymus šioje byloje, ir taip pat atliko labai sunkią nusikalstamą veiklą.
Tai, kad aš daug kartų buvau nuteistas už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą, teisėjams klastojat savo nutartis, tik dar kartą įrodo, kokia banditiška yra visa taip vadinama „teisinė sistema“. Tačiau pedofilijos byloje ši mafija pranoko pati save.
Pateikiu teismui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Matulevičiaus parodymus Šiaulių apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama vadinama „Garliavos patvorinių byla“. Teismo apklausiamas A.Matuleviičius sako, kad jis yra įsitikinęs, kad „prieš abi mergaites buvo piktnaudžiaujama, o Ūsas ir Kedys yra nužudyti, tačiau tai įslaptinta informacija“.
Tai, kad prokuratūra veikė nusikalstamai, pripažino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo tyrimo išvadose dėl aplinkybių, susijusių DRĄSIAUS KEDŽIO SKUNDŲ TYRIMU, PARLAMENTINIO TYRIMO IŠVADOS. (2010 m. sausio 21 d. Nr. XI-671)
Daugybė faktų, kad prokuratūra sąmoningai klastojo ir nuslėpė esminius faktus pedofilijos byloje.
2019-11-11 gavau generalinės prokuratūros raštą nr. 17.2.-4948, kurį pasirašė prokuroras Arūnas Verenius (toliau – prokuroras).
Mano pateigtus įrodymus apie tai, kad Kedžio ir Ūso žudikai yra įslaptinti, ir tai teisme, prisiekęs sakyti tiesą, paliudijo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, prokuroras pavadino „spėjimais, o ne faktais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos priimant minėtose bylose procesinius sprendimus.
Tai akivaizdus ir niekuo nepagrįstas prokuroro Vereniaus melas – faktas, kad nagrinėjant Ūso ir Kedžio nužudymo bylas (tiksliau, jas pridengiant, nes prokuratūra padarė viską, kad nuslėptų žudikus, o šiuos nužudymus pateiktų visuomenei kaip nelaimingus atsitikimus), nebuvo žinoma ta esminė aplinkybė, kad Kedys ir Andrius Ūsas buvo nužudyti, o jų žudikai įslaptinti.
Prokuroras A.Verenius, beje, palaikęs kaltinimą policijos vadovams V. Račkauskui ir kitiems pagal melagingus „slapto“ liudininko Mindaugo Žalimo parodymus neva dėl to, kad jie neužkirto kelio tariamoms D.Kedžio žudynėms, todėl labai gerai susipažinęs su šia byla, man atrašė ne nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, o paprasta laiškelį „dėl prašymo“.
Beje, prokuratūra dažnai griebiasi tokių triukų – rašo „laiškelius“, kurių negalima skųsti teismui, kai mato, kad negali paneigti skunde nurodytų argumentų.
Prokuroras A.Verenius man nurodė, kad aš neturiu teisės prašyti atnaujinti A.Ūso ir D.Kedžio nužudymo bylos, nes nesu šios bylos dalyvis.
„Taip pat nepagrįsti nagrinėjamo prašymo reikalavimai atnaujinti ikiteisminius tyrimus Nr.65-1-1-00459-10 (dėl D. Kedžio) ir Nr. 52-1-000629-10 (dėl A. Ūso) mirties aplinkybių nustatymo), nes pagal BPK 217 straipsnio nuostatas, nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas pagal proceso dalyvių skundus, kuomet paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o Jūs tokio procesinio statuso neturite“, – praneša man prokuroras A.Verenius.
Tokiu savo laiškeliu prokuroras A.Verenius, mano galva, daro labai sunkų nusikaltimą – tarnybos pareigų neatlikimą. BK 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas nurodo, kad „valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas…“.
Šiuo atveju buvo tyčia nužudyti du žmonės, t.y. padarytas labai sunkus nusikaltimas sunkinančiomis aplinkybėmis, o prokuroras Verenius man atrašo, kad tai ne mano reikalas.
Žinodamas, kad A.Ūsas ir D.Kedys yra nužudyti, o jų žudikai įslaptinti, aš turėjau pareigą pranešti apie šį labai sunkų nusikaltimą. Nes nepranešdamas apie jį, aš taip pat padaryčiau nusikaltimą – BK 238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą nurodo, kad 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Dabar, pranešęs apie žmonių nužudymą, sulaukiau prokuroro A.Vereniaus laiškelio, kad nelįsčiau ne į savo reikalus.
Beje, lygiai tą patį nustatė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gavelytė – Kalytienė nuotr. viršuje). Savo nutarime ji rašo :
„Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. Drižiaus skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir labai sunkių nusikaltimų dengimo Generalinėje prokuratūroje, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti prokuroro 2019 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 17.2-4948, įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių pareiškėjo išvardintų nusikaltimų. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-6-332/2018 teismo posėdžio metu liudytojas A. Matulevičius paliudijo, kad informacija apie tai kas nužudė D. Kedį ir A. Ūsą yra įslaptinta valstybės tarnybų. Pareiškėjo teigimu, tokios informacijos įslaptinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, faktas, kad valstybės įstaigos žinojo kas nužudė D. Kedį ir A. Ūsą, bet šią informaciją nuslėpė ir įslaptino, reiškia, kad jos padarė labai sunkią nusikalstamą veiką ir yra būtina išsiaiškinti kas ir kokiu pagrindu įslaptino informaciją apie D. Kedžio ir A. Ūso žudikus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad V. Matulevičius nurodė, jog „prieš mergaites buvo piktnaudžiaujama“. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant A. Ūso ir D. Kedžio nužudymo bylas, nebuvo žinoma esminė aplinkybė, kad šie asmenys buvo nužudyti, o jų žudikai įslaptinti. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad prokuroras jo prašymą pradėti tyrimą dėl žudikų įslaptinimo atmetė ne skundžiamu nutarimu, o neskundžiamu .rašteliu“. Pareiškėjas nurodo, kad, nors prokuroras savo sprendimą grindžia tuo, kad D. Kedžio, A. Ūso, Garliavos pedofilijos bylos jau išnagrinėtos teisme ir pareiškėjas neturi teisės kreiptis dėl šių bylų atnaujinimo, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, jis turėjo pareigą pranešti prokuratūrai apie padarytą dviejų žmonių nužudymą. Pareiškėjo teigimu, prokuroras nepatikrino pareiškėjo gautos informacijos, turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes prokuratūra turėjo apklausti A. Matulevičių ir sužinoti kokie nusikaltimai yra įslaptinti ir kas ką padarė, yra būtina išsiaiškinti kas ir kokiu pagrindu įslaptino informaciją apie D. Kedžio ir A. Ūso žudikus.
Pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu.
Ikiteisminio tyrimo teisėja, susipažinusi su skundo turiniu, skundžiamu raštu ir teismui pateikta medžiaga, sprendžia, kad A. Drižiaus skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir labai sunkių nusikaltimų dengimo generalinėje prokuratūroje paliktinas nenagrinėtu.
Prokuroras 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 17.2-4948 išnagrinėjęs prokuratūroje gautą pareiškėjo skundą nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 72 punktu šis informacinio pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Minėtame Apraše numatyta, kad Aprašas nustato fizinių asmenų ar jų grupių, juridinių asmenų, kitų subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, prašymų ir skundų registravimo, nagrinėjimo, atsakymų parengimo, apskundimo ir asmenų priėmimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarką (1 punktas). Nagrinėjant tokių subjektų prašymus ar skundus, kai jų turinys yra susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu ar proceso veiksmų atlikimu, ir kai nėra pagrindo tokių skundų nagrinėti Baudžiamojo proceso kodekso ar generalinio prokuroro patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos numatyta tvarka, pareiškėjui pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas Aprašo numatyta tvarka (74 punktas).
Pareiškėjo skunde nurodyta informacija iš esmės yra susijusi su tuo, kad D. Kedys, A. Ūsas galimai buvo nužudyti, prieš mergaites (turit omenyje D. Kedytę ir O. Naruševičiūtę) buvo piktnaudžiaujama, o informacija apie tai yra įslaptinta. Iš prokuroro 2019 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 17.2- 4948 matyti, kad ikiteisminiai tyrimai Nr.65-1-1-00459-10 (dėl D. Kedžio) ir Nr. 52-1-000629-10 (dėl A. Ūso) mirties aplinkybių nustatymo yra nutraukti. BPK 219 straipsnis įtvirtina, kad ikiteisminį tyrimą pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva gali atnaujinti prokuroras. Duomenų, kad pareiškėjas yra laikytinas minėtų ikiteisminių tyrimų proceso dalyviu, ikiteisminio tyrimo teisėjai pateiktoje medžiagoje nėra. Kaip 2019 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 17.2-4948 rašte nurodė prokuroras, baudžiamojoje byloje dėl mažamečio asmens tvirkinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme 2012 m. lapkričio 30 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis A. Ūso atžvilgiu (šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK nustatyta tvarka, pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai (BPK 446 straipsnio 1 dalis). Be to prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio Kodekso 444 straipsnyje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priima savo iniciatyva. Taigi pareiškėjas A. Drižius nepatenka į subjektų, kurie, vadovaujantis BPK 446 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali pateikti pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ratą. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2019 m. spalio 25 d. pranešimo Lietuvos generalinei prokuratūrai turiniu, sprendžia, kad prokuroras pareiškėjui pateikė informacinio pobūdžio atsakymą (2019 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 17.2-4948) dėl to, kad pareiškėjo pranešimo turinys buvo susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu, tačiau pagrindo prašymą nagrinėti BPK nustatyta tvarka nebuvo.
BPK 173 straipsnyje yra įvardinti ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Pareiškėjo skundžiamas prokuroro raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas (neprocesinis veiksmas), kurių apskundimas ikiteisminio tyrimo teisėjui įstatymu nenumatytas. Be to, BPK 63 straipsnio turinys teisę skųsti prokuroro veiksmus suteikia tik proceso dalyviams arba ne proceso dalyviams, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės. Tokio subjekto turinio pareiškėjas neatitinka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu.
Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsnio, 440 straipsnio nuostatomis,
nutarė:
Aurimo Drižiaus skundą palikti nenagrinėtu.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Ieva Gavelytė-Kalytienė
