Teismas nurodė, kad prašymas prekiauti „Laisvu laikraščiu“ prekybos tinkluose kol kas negali būti patenkintas

Civilinė byla Nr. 2-11103-1154/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06669-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.12

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 8 d.
Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Grėsmės nacionaliniam saugumui“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Litpresa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

⦁ ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 2060 Eur negautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomą priteisti skolą ieškovė grindžia tuo, UAB ,,Grėsmės nacionaliniam saugumui“ su UAB „Litpresa“ 2020 m. kovo 18 d. sudarė leidinio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T-575, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovė perka iš ieškovės leidinius, priima juos, perduoda mažmenininkams, su kuriais atsakovė yra sudariusi sutartį, ir už juos sumoka sutartyje nustatytą kainą. Vienas iš pagrindinių mažmenininkų – UAB „Norfos mažmena“. UAB „Litpresa“ 2022 m. vasario 28 d. informavo ieškovę, kad UAB „Norfos mažmena“ nurodė išimti iš prekybos leidinius „Laisvas laikraštis“, „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. Atsakovui UAB „Litpresa“ atsakovo UAB „Norfos mažmena“ nurodymu ženkliai sumažinus perkamų leidinių kiekį, ieškovė negavo iš anksto pagrįstai numatytų gauti pajamų, dėl ko kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
⦁ Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujinti leidinio „Laisvas laikraštis“ prekybą įprastiniu 2600 vienetų tiražu, iš kurių 2000 vienetų kas savaitę platinama UAB „Norfos mažmena“ tinklo parduotuvėse. Ieškovė nurodė, kad sustabdžius savaitraščio „Laisvas laikraštis“ prekybą UAB „Norfos mažmena“ tinkle, leidėjui šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala, kuri didėja kiekvieną dieną. Todėl siekiant veiksmingo teismo sprendimo įgyvendinimo bei mažesnių ieškinio reikalavimų, būtina stabdyti nepagrįstus ir neteisėtus atsakovų veiksmus ir iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje dienos atnaujinti leidinio prekybą pilnu tiražu.
Prašymas netenkintinas.
⦁ Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
⦁ Nagrinėjamu atveju teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, turi pagrindo manyti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
⦁ Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2121-577/2018).
⦁ Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad, tokių priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
⦁ Ieškovė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalingas, nes ieškovei buvo padaryta didelė žala, kuri didėja kiekvieną dieną. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, yra preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ieškinio sumos, kaip vienintelio kriterijaus, nenustačius atsakovo nesąžiningumo ir / ar bent didesnės tikimybės, kad jis sieks išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943).
⦁ Pažymėtina, kad teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti galimus bylos šalių reikalavimus, kurie byloje dar nėra pareikšti. Ieškovės teiginiai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones bus išvengta didesnės turtinės žalos, kurią ji vėliau galimai prašys kompensuoti, padarymo, prieštarauja CPK nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų. Priešingu atveju, šiam tikslui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje.
⦁ CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimui įvykdyti. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina vadovautis ir teisingumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. turi būti parenkamos tokios ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.
⦁ Akcentuotina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, išlaikyti status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovei, priėmus jai palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
⦁ Remiantis nurodytais argumentais, ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo įsiteisėjimo dienos atnaujinti leidinio „Laisvas laikraštis“ prekybą įprastiniu 2600 vienetų tiražu, iš kurių 2000 vienetų kas savaitę platinama UAB „Norfos mažmena“ tinklo parduotuvėse, negali būti patenkintas. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – siekis užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tada, kai nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu ieškovė prašo byloje taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonę.
⦁ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė faktinių duomenų apie atsakovių UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ veiksmus, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Įvertinus visas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovių atžvilgiu taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsniu, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė