skip to Main Content
aurelijus-veryga-85038669
Lietuvos Apeliacinis teismas gegužės 16 d. nutartimi  nurodė gražinti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) iš jos pavogtus beveik 6 mln. eurų, kurie buvo sumokėti UAB ‘Profarma“ bei „Bona Diagnostik“ už „greituosius covid-19 testus“.
Kaip žinia, Skvernelio vyriausybė 2020 m. pavasarį paskelbė išgalvotą pandemiją ir puolė vogti biudžeto pinigus, skelbdami pirkimus be jokių konkursų. Vienas pirmųjų pirkimų buvo jau minėtų testų pirkimas už 6 mln. eurų. Praėjus dviem metams, teismas nurodo, kad visas šis „pirkimas“ buvo ištisinis kriminalas. Testai buvo perkami iš tarpininko, pateikusio suklastotus dokumentus, kad jis yra testų gamintojas. O tikrasis gamintojas, siūlęs testus tris kartus pigiau, buvo išmestas iš A.Verygos „konkurso“. Aišku, jis pats nebuvo toks kvailas, kad pasirašinėtų minėtus pirkimo dokumentus, viską nurašė ant „viceministrės“, kuri vėliau atsistatydino.
Teismas labai aiškiai nurodė, kad šiai aferai vadovavo tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tik keista, kad prokuratūra nepradėjo jo atžvilgių tyrimo.
Teismas nurodė : „Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija Laboratorija (veikianti tiesiogiai SAM nurodymu), vykdydama pirkimą, pažeidė skaidrumo principą, nesudarė sąlygų viešąsias lėšas naudoti racionaliai, ir tokie veiksmai laikytini aiškiai nerūpestingais, neatidžiais, todėl objektyviąja prasme nesąžiningais“.
Teismas iš esmės sutiko su prokuratūros argumentais : „Testai buvo perkami ne Laboratorijos poreikiams ir iniciatyva, bet vykdant Ministerijos nurodymą ir formaliai atliekant pirkimą, todėl Sutarties išsaugojimas, skiriant baudą Laboratorijai, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Nors Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidė Laboratorija, UAB „Profarma“ veiksmai turėjo įtakos pažeidimų atsiradimui. Teismas nepripažino Sutarties negaliojančia ir netaikė jos negaliojimo padarinių nepaisydamas to, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ gavo nepagrįstą naudą valstybės sąskaita.
 Byloje pateikti elektroniniai laiškai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent UAB „Profarma“, veikdama per sveikatos apsaugos viceministrę ir apribodama Laboratorijos valią pasirinkti tiekėją, lėmė, jog Sutartis buvo sudaryta su ja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimo sąlygas, nors ir netiesiogiai, o veikdama per Ministeriją, nurodė UAB „Profarma“, todėl teismas tokių veiksmų nepagrįstai nepripažino nesąžiningais. Sutarties prieštaravimą gerai moralei (UAB „Profarma“ nesąžiningumą) patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad UAB „Profarma“, teikdama komercinį pasiūlymą, žinojo testų kainą, tačiau pateikto pasiūlymo kaina buvo beveik 6 kartus didesnė. Tokia kaina aiškiai rodo ketinimą pasinaudoti susiklosčiusia ekstremalia situacija siekiant pasipelnyti. UAB „Profarma“, pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai jos gaminamus testus, tą pačią dieną beveik visą jos gautą sumą pervedusi prieš dieną įsteigtai UAB „Bona diagnosis“ už nežinomo gamintojo testus, nesąžiningai gavo biudžeto lėšas ir, panaudodama tokį tiekimo modelį, siekė išvengti galimų padarinių iškilus klausimui dėl Sutarties teisėtumo.
⦁ Teismas visiškai nevertino Sutarties 2 sudarymo aplinkybių, nors šios aplinkybės rodo UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ nesąžiningumą. Aplinkybės dėl UAB „Bona diagnosis“ skubaus įsteigimo, UAB „Profarma“ darbuotojų dalyvavimo UAB „Bona diagnosis“ sudarant sutartį su „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, Sutarties ir Sutarties 2 tekstai, aplinkybė, kad vienintelės lėšos, kuriomis disponavo UAB „Bona diagnosis“ buvo UAB „Profarma“ iš valstybės gautos lėšos, įrodo, jog UAB „Bona diagnosis“ atliko tariamo tarpininko vaidmenį.
⦁ UAB „Pro Aris“ pasiūlymas įsigyti testus už daug mažesnę kainą, kaip ir UAB „Profarma“ pasiūlymas, buvo pateiktas Ministerijai, tačiau ji nurodė Laboratorijai sudaryti sutartį su UAB „Profarma“. UAB „Profarma“ pasiūlymas Laboratorijai buvo pateiktas po to, kai Ministerija nurodė pirkti testus iš jos. Šios aplinkybės parodo tik formalų procedūrų įforminimą. UAB „Profarma“ pristatyti ir UAB „Pro Aris“ siūlyti testai buvo tapatūs. Kadangi UAB „Pro Aris“ siūlė tapačius testus 3 kartus pigiau nei UAB „Profarma“, teismas nepagrįstai teigia, esą nebuvo įrodyta, kad pristatytos prekės iš esmės viršijo jų rinkos kainą. Tai, ar UAB „Pro Aris“ buvo pajėgi įvykdyti Sutartį, nebuvo šios bylos dalykas, ši bendrovė neturėjo galimybės pateikti pasiūlymą, nes Laboratorija nebuvo paskelbusi duomenų apie vykdomą pirkimą. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji yra „AMEDA Labordignostik GmbH“ testų platintoja.
⦁ Sutarčiai 3 taikomas uždarumo principas, kuris reiškia, kad ji sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, todėl prokurorui, reiškiančiam ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, negali būti taikomos joje nurodytos jurisdikcijos taisyklės, taikytinos sprendžiant sandorio šalių tarpusavio ginčus. Nagrinėjamu atveju ginčijamas tariamas sandoris, o ne sprendžiamas ginčas tarp šalių, todėl teismas turėjo kompetenciją nagrinėti šią bylos dalį. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Bona diagnosis“ ir „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant SIA „Rouen Grains LV“, priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog tikrasis tarpininkas buvo „Bio Medical Scientific Services LLC“, kuriai buvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis už testus. Sutartis 3 buvo sudaryta atgaline data, po to, kai buvo surasti testų gamintojai.
⦁ Dalis testų yra panaudota, todėl dvišalė restitucija negalima. UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ nepagrįstai praturtėjo valstybės sąskaita. Valstybė sumokėjo daugiau, nei sumokėtų pagal rinkos kainas, todėl valstybei priteistina permoka.
⦁ UAB „Profarma“ nepateikė įstatymo reikalavimų atitinkančio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nepagrįstai jai priteisė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „Bona diagnosis“, grįsdama išlaidas, pateikė teisinių paslaugų suvestinę, kuri nėra tinkamas išlaidas pagrindžiantis įrodymas, ir įrodymus, kad faktiškai ji patyrė tik 1 000 Eur išlaidų. Todėl teismas nepagrįstai priteisė jai 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė ir SIA „Rouen Grains LV“ išlaidas, nes šią bylos dalį nepagrįstai nutraukė.

 

Visa teismo nutartis:

 

Civilinė byla Nr. e2A-662-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01547-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.6.1.4
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 16 d.
Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo ir 2022 m. vasario 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, uždarajai akcinei bendrovei „Profarma“, uždarajai akcinei bendrovei „Bona diagnosis“, SIA „Rouen Grains LV“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

⦁ Ginčo esmė

⦁ Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – Laboratorija) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Profarma“ 2020 m. kovo 19 d. prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-42 (toliau – Sutartis); 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ 2020 m. kovo 19 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST- (toliau – Sutartis 2); 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ bendradarbiavimo sutartį Nr. CO-01 (toliau – Sutartis 3); 4) priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ 145 200 Eur, iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 542 469 Eur, iš atsakovės SIA „Rouen Grains LV“ – 454 931 Eur; 5) priteisti iš atsakovių 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
⦁ Ieškovas nurodė, kad, Laboratorijai neskelbiamų derybų būdu įgyjant greituosius COVID-19 testus, buvo imituota viešojo pirkimo procedūra, pasirenkant dar iki pirkimo pradžios trečiojo asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) nurodytą tiekėją. Ministerija ir Laboratorija buvo gavusios kitų bendrovių pasiūlymus dėl greitųjų testų, tačiau jų nesvarstė. Valstybės lėšos buvo naudojamos neracionaliai, nes UAB „ProAris“ siūlė Ministerijai įgyti greituosius testus už kelis kartus mažesnę kainą, nei siūlė UAB „Profarma“. Todėl Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsniui.
⦁ Ieškovo teigimu, Sutartis ir Sutartis 2 taip pat prieštarauja gerai moralei. UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ pirkimo metu nurodydamos, kad testų gamintoja yra UAB „Profarma“, veikė nesąžiningai, nes UAB „Profarma“ negamina tokių testų. Sutarties 3 punkte nustatyta išlyga rodo, kad, jau sudarydama Sutartį, UAB „Profarma“ žinojo, jog ji nepateiks techninėje specifikacijoje nurodyto gamintojo testų. Tą pačią dieną ji sudarė Sutartį 2, kuria visus įsipareigojimus pagal Sutartį perdavė ką tik įsteigtai UAB „Bona diagnosis“. Kitą dieną po Sutarties ir Sutarties 2 sudarymo, 2020 m. kovo 20 d., buvo pasirašyta dar viena sutartis tarp UAB „Bona diagnosis“ ir „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ dėl 510 000 greitųjų testų pardavimo už 1 135 360 Eur ir sumokėta pirma įmoka. Atsakovių veiksmai rodo, kad jos rengėsi pateikti „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus, tik kelis kartus brangiau, nei galėjo pristatyti kita teikėja UAB „ProAris“ ir nei juos įgijo UAB „Bona diagnosis“. Tokiu būdu buvo siekiama pasinaudoti ekstremalia situacija, nesąžiningai gauti valstybės biudžeto lėšų ir išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. UAB „Profarma“ apgaule gavo valstybės lėšų už prekes, kurių negamina, ir beveik visas jas pervedė naujai įsteigtai bendrovei UAB „Bona diagnosis“ už neaišku kokio gamintojo testų tiekimą.
⦁ Sutarties tekstas buvo derinamas 2020 m. kovo 19 d. Tą pačią dieną buvo sudaryta Sutartis 2 ir Sutartis 3, kuria UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ susitarė dėl potencialių greitųjų testų gamintojų paieškos. Sutarties 3 priedų įsigaliojimo datos rodo, kad ši sutartis buvo sudaryta atgaline data, o SIA „Rouen Grains LV“ realiai neteikė paslaugų UAB „Bonus diagnosis“. Sutarties 3 šalys siekė sukurti fiktyvų pagrindą SIA „Rouen Grains LV“ gauti lėšų iš UAB „Bona diagnosis“, nors iš tikrųjų nei viena šalių neįgijo teisių ir pareigų. Todėl ši sutartis naikintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsniu ir taikant principą, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė.
⦁ Kadangi valstybė sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjusi pagal rinkoje galiojančius įkainius (pagal UAB „Pro Aris“ pasiūlymą), iš atsakovių priteistinas kainų skirtumas. Valstybė sumokėjo 4 142 600 Eur daugiau, negu rinkoje buvo tokių pačių testų kaina. UAB „Profarma“, neteisėtai iš valstybės gavusi 6 050 000 Eur, 5 904 800 Eur pervedė į UAB „Bona diagnosis“ sąskaitą, todėl iš UAB „Profarma“ priteistinas šių sumų skirtumas – 145 200 Eur. Likusi valstybės permokėta suma (3 997 400 Eur) priteistina iš UAB „Bona diagnosis“. Pripažinus Sutartį 3 negaliojančia, taikytina restitucija ir SIA „Rouen Grains LV“ pagal šią sutartį sumokėta 454 931 Eur suma turėtų būti grąžinta UAB „Bona diagnosis“, kuri pinigus turėtų grąžinti valstybei. Atsižvelgiant į racionalumo ir protingumo principus, iš SIA „Rouen Grains LV“ grąžintina 454 931 Eur suma priteistina valstybei, kartu šia suma mažinant iš UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteistiną sumą (iki 3 542 469 Eur).

⦁ Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

⦁ Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir skyrė atsakovei Laboratorijai 20 000 Eur baudą. Bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, teismas nutraukė.
⦁ Teismas vertino, kad ieškovas, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir manydamas, jog yra pažeistas viešasis interesas – valstybės pinigai, atliekant pirkimą, panaudoti neracionaliai, turėjo teisę reikšti ieškinį. Ar šis interesas buvo pažeistas, nustato teismas.
⦁ Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad pirkimo procedūra buvo imituota pasirenkant Ministerijos nurodytą tiekėją. Laboratorijos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimas pasirinkti tiekėją buvo formalus – ji besąlygiškai įvykdė Ministerijos nurodymą. Laboratorija nevertino Ministerijos nurodymo tik kaip informacijos apie vieno iš tiekėjų pasiūlymą, nes ji šios informacijos netikrino ir nelygino su kitų tiekėjų gautais pasiūlymais, nors žinojo, jog UAB „Profarma“ nėra vienintelis atitinkamas prekes galintis parduoti tiekėjas. Testų pirkimas iš UAB „Profarma“ buvo atliktas neatlikus imperatyvių pirkimo procedūrų, todėl buvo pažeistos VPĮ ir Turto valdymo įstatymo nuostatos, įskaitant skaidrumo principą, ir nebuvo užtikrintas viešojo pirkimo tikslas – racionaliai naudoti valstybės lėšas. Sutartis neatitinka imperatyviųjų įstatymo normų ir prieštarauja viešajai tvarkai.
⦁ Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Profarma“ pasiūlymas pirkime buvo pasirinktas dėl šios bendrovės nesąžiningų veiksmų. Tačiau UAB „Profarma“ įsipareigojimas parduoti savo pagamintus testus neatitiko tikrovės – atsakovė nepaneigė, kad, sudarydama Sutartį, ji negalėjo būti siūlomų testų gamintoja, o Sutarties 2 sąlygos patvirtina, kad Sutarties sudarymo metu UAB „Profarma“, tikėtina, nežinojo, kokio konkrečiai gamintojo testus ji ketina parduoti Laboratorijai. Atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ paaiškinimai apie galimybę naudoti UAB „Profarma“ pavadinimą ant prekės pakuotės neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, nes Sutartyje buvo aiškiai susitarta dėl prekių gamintojo, o ne dėl ženklinimo. UAB „Profarma“ 2020 m. kovo 28 d. pranešimas Laboratorijai dėl Sutarties vykdymo patvirtina, kad ji suprato, jog pagal Sutartį įsipareigojo pateikti būtent savo pagamintus testus ir byloje nėra įrodymų, kad ši Sutarties sąlyga turėjo būti pakeista dėl objektyvių priežasčių. Toks UAB „Profarma“ elgesys negali būti pripažintas sąžiningu.
⦁ Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo visiškai įvykdyta, UAB „Profarma“ nebuvo pareikšta pretenzijų dėl perduotų prekių, byloje nėra duomenų, jog prekės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laboratorijai sąlyga dėl prekių gamintojo nebuvo esminė. Todėl, nors UAB „Profarma“ elgėsi nesąžiningai Sutarties sudarymo metu nurodžiusi tikrovės neatitinkančią informaciją apie prekių gamintoją, nesant ginčo dėl Sutarties įvykdymo ir pristatytų prekių tinkamos kokybės bei ieškovui neįrodžius, kad sąlyga dėl prekių gamintojo buvo esminė, tokie atsakovės veiksmai nenulėmė sandorio neteisėtumo CK 1.80, 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais.
⦁ Vertindamas Sutartyje nurodytos kainos pagrįstumą, teismas nurodė, kad Laboratorija nereikalavo UAB „Profarma“ pagrįsti pasiūlytos kainos ir nesiderėjo dėl pasiūlymo. Atsakovės (pardavėjos) – privatūs pelno siekiantys asmenys; sutarties kaina nustatoma laisvu šalių susitarimu; tiekėjas negali būti atsakingas už pasiūlytą kainą, jei kita šalis su tokia sąlyga sutiko, nors turėjo kitų alternatyvių pasiūlymų. Ieškovas neįrodinėjo, kad Sutartis buvo sudaryta dėl nesąžiningo UAB „Profarma“ poveikio, taip pat jis neįrodė, jog parduotų prekių kaina iš esmės viršijo analogiškų prekių rinkos kainas. Ieškovo teiginys, kad UAB „Profarma“ pasinaudojo ekstremalia situacija, nėra įrodytas. Ieškovas teigia, kad UAB „Profarma“ nepagrįstai praturtėjo, nes UAB „Pro Aris“ pasiūlymas buvo pigesnis. Tačiau jis neįrodė, kad UAB „Pro Aris“ galėjo ir realiai ketino pateikti Laboratorijai pasiūlymą, atitinkantį jos poreikius, taip pat kad UAB „Pro Aris“ pasiūlytos prekės buvo analogiškos UAB „Profarma“ parduotoms prekėms. Kitų tiekėjų pasiūlytos prekių kainos nežymiai skyrėsi nuo UAB „Profarma“ parduotų prekių kainos. Atsakovės pateikti įrodymai apie testų kainas kelia abejonių, kad UAB „Profarma“ pasiūlyta kaina žymiai viršijo rinkos kainą.
⦁ Teismas nurodė, kad įsigyjant prekes nebuvo laikytasi esminių viešojo pirkimo principų, todėl nebuvo užtikrintas racionalaus valstybės lėšų panaudojimas, tačiau ieškovas neįrodė, kokia suma buvo nepagrįstai sumokėta UAB „Profarma“ (jeigu jai buvo permokėta). Ieškovas nepasinaudojo teise įrodinėti šią aplinkybę atitinkamos srities eksperto išvadomis. Nustačius, kad Sutartis dėl perkančiosios organizacijos kaltės buvo sudaryta pažeidžiant viešojo pirkimo principus ir tikslus, nėra pagrindo spręsti, jog už tai turi atsakyti atsakovės – pelno siekiančios bendrovės. Socialinės atsakomybės ir perkančiosios organizacijos racionalaus lėšų panaudojimo pareigos perkėlimas pelno siekiančiam subjektui būtų neproporcingas, prieštarautų rinkos veikimo principams.
⦁ Teismas nurodė, kad nei UAB „Bona diagnosis“, nei SIA „Rouen Grains LV“ nedalyvavo pirkime ir negali būti laikomos atsakingomis už valstybės pinigų racionalų panaudojimą. Privačių bendrovių sudaryti sandoriai, kuriais UAB „Profarma“ siekė įvykdyti Sutartį ir gauti iš to pelno, Laboratorijai nesidomint siūlomos kainos pagrįstumu ir su ja sutinkant, negali būti pripažinti prieštaraujančiais gerai moralei ar viešajai tvarkai. Sutartis 2 ir Sutartis 3 išeina už Sutarties ribų, be to, byloje neįrodyta, kad Sutarties neteisėtumą nulėmė UAB „Profarma“ neteisėti nesąžiningi veiksmai, todėl ir kitos ginčijamos sutartys (kaip išvestinis reikalavimas) negali būti pripažintos negaliojančiomis ieškovo nurodytais pagrindais. Atmetus reikalavimą dėl restitucijos taikymo, ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovių tarpusavio atsiskaitymą gautomis iš viešojo pirkimo lėšomis, nėra teisiškai reikšmingos.
⦁ Vertindamas ieškovo siekį nuginčyti Sutartį 3, pagal kurią UAB „Bona diagnosis“ sumokėjo SIA „Rouen Grains LV“ už, ieškovo teigimu, realiai nesuteiktas paslaugas, teismas pažymėjo, kad pagal šios sutarties nuostatas visi ginčai turi būti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose, o sutartis sudaryta, aiškinama ir taikoma vadovaujantis Latvijos Respublikos teisės aktais. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovas nėra sutarties šalis, jis negali ignoruoti sutarties sąlygų dėl ginčo teismingumo ir taikytinos teisės, bei reikšti ieškinį Latvijos Respublikoje įregistruotai SIA „Rouen Grains LV“ ne pagal jos buveinės vietą ir ne pagal sutartinį teismingumą, o pagal savo buveinės vietą. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad reikalavimas dėl Sutarties 3 negaliojimo yra teismingas Lietuvos teismams, todėl teismas pripažino, jog šis reikalavimas nenagrinėtinas Lietuvos teisme.
⦁ Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo įvykdyta ir šiuo metu jau yra panaudota didesnė dalis testų; testai buvo operatyviai perkami dėl jų ypatingo poreikio; byloje nėra įrodymų, jog šiuo metu interesas panaudoti testų likutį yra išnykęs. UAB „Bona diagnosis“ pateikė gamintojo raštą, kad prekės su ribotu galiojimo laiku ir specifinėmis laikymo sąlygomis negali būti grąžintos gamintojui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti restituciją; ieškovo nurodytos restitucijos taikymas būtų neproporcingas, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje nustatytiems principams, iki pažeidimo buvusi padėtis nebūtų atkurta, nes ieškovas neįrodė nepagrįstai gautos sumos fakto ir dydžio; be to, prekių pirkimo ypatingas poreikis ir Sutarties įvykdymo faktas leidžia daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju tikslinga išsaugoti sandorio galiojimą ir taikyti alternatyvias sankcijas. Įvertinęs Laboratorijos padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgdamas į tai, kad prekės buvo pirktos šalyje susiklosčius neeilinei ekstremaliai situacijai ir turėjo buvo nupirktos itin operatyviai, teismas skyrė Laboratorijai 20 000 Eur baudą, kuri sudaro apie 0,3 proc. ginčo sutarties vertės.
⦁ Atsižvelgdamas į tai, kad byla yra sudėtinga, taip pat į tai, jog byloje buvo nustatytas atsakovės UAB „Profarma“ nesąžiningas elgesys sudarant Sutartį, o UAB „Bona diagnosis“, nors ir nebuvo Sutarties šalimi, tačiau, žinojo apie pirkimo procedūras ir Sutarties sąlygas, teismas nusprendė nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti atsakovėms priteistinas išlaidas, priteisdamas po 5 000 Eur kiekvienai iš jų.
⦁ Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei SIA „Rouen Grains LV“ 3 860 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija didžiausių priteistinų išlaidų dydžių, be to, byloje nenustatyta, jog atsakovės, kurios atžvilgiu byla buvo nutraukta, procesinis elgesys būtų netinkamas.

⦁ Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

⦁ Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
⦁ Teismas konstatavo, kad Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o tai sudaro pagrindą ją pripažinti negaliojančia. Pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti alternatyvias sankcijas dėl viešojo intereso, tačiau teismas Sutarties išsaugojimą siejo ne su viešuoju interesu, o su tuo, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti restitucijos ir su UAB „Profarma“ veiksmų įtaka Sutarties sudarymui. Viešasis interesas būtų užtikrintas pripažinus Sutartį negaliojančia, nes priešingu atveju paneigiama valstybės galimybė atgauti nepagrįstai sumokėtas lėšas ir valstybės turtu užtikrinami nesąžiningų subjektų, o ne visuomenės interesai.
⦁ Testai buvo perkami ne Laboratorijos poreikiams ir iniciatyva, bet vykdant Ministerijos nurodymą ir formaliai atliekant pirkimą, todėl Sutarties išsaugojimas, skiriant baudą Laboratorijai, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Nors VPĮ pažeidė Laboratorija, UAB „Profarma“ veiksmai turėjo įtakos pažeidimų atsiradimui. Teismas nepripažino Sutarties negaliojančia ir netaikė jos negaliojimo padarinių nepaisydamas to, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ gavo nepagrįstą naudą valstybės sąskaita.
⦁ Teismas nepagrįstai nurodė, esą ieškovas nepaneigė, kad tik UAB „Profarma“ siūlė prekes, kurių kokybė buvo testuojama Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje patvirtintoje UAB „Profarma“ laboratorijoje. Testų kokybė nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko, be to, atsakovės nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Profarma“ pristatyti testai tą pačią dieną buvo teikiami Laboratorijai, o tai rodo, jog jų kokybė realiai negalėjo būti patikrinta. Atsakovių argumentas, kad UAB „Profarma“ buvo pasirinkta kaip kokybiškų testų tiekėja, atsižvelgiant į tai, jog pagal Sutartį ji turėjo pristatyti savo gamintus testus, nors realiai neturėjo galimybės tokius testus pristatyti, vertinamas kaip neįrodytas. UAB „Profarma“ argumentus, kad ji buvo pasirinkta, nes galėjo tinkamai ir operatyviai pristatyti testus, paneigia aplinkybės, jog atsakovė nepristatė visų prekių nustatyta tvarka ir terminais.
⦁ Byloje pateikti elektroniniai laiškai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent UAB „Profarma“, veikdama per sveikatos apsaugos viceministrę ir apribodama Laboratorijos valią pasirinkti tiekėją, lėmė, jog Sutartis buvo sudaryta su ja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimo sąlygas, nors ir netiesiogiai, o veikdama per Ministeriją, nurodė UAB „Profarma“, todėl teismas tokių veiksmų nepagrįstai nepripažino nesąžiningais. Sutarties prieštaravimą gerai moralei (UAB „Profarma“ nesąžiningumą) patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad UAB „Profarma“, teikdama komercinį pasiūlymą, žinojo testų kainą, tačiau pateikto pasiūlymo kaina buvo beveik 6 kartus didesnė. Tokia kaina aiškiai rodo ketinimą pasinaudoti susiklosčiusia ekstremalia situacija siekiant pasipelnyti. UAB „Profarma“, pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai jos gaminamus testus, tą pačią dieną beveik visą jos gautą sumą pervedusi prieš dieną įsteigtai UAB „Bona diagnosis“ už nežinomo gamintojo testus, nesąžiningai gavo biudžeto lėšas ir, panaudodama tokį tiekimo modelį, siekė išvengti galimų padarinių iškilus klausimui dėl Sutarties teisėtumo.
⦁ Teismas visiškai nevertino Sutarties 2 sudarymo aplinkybių, nors šios aplinkybės rodo UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ nesąžiningumą. Aplinkybės dėl UAB „Bona diagnosis“ skubaus įsteigimo, UAB „Profarma“ darbuotojų dalyvavimo UAB „Bona diagnosis“ sudarant sutartį su „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, Sutarties ir Sutarties 2 tekstai, aplinkybė, kad vienintelės lėšos, kuriomis disponavo UAB „Bona diagnosis“ buvo UAB „Profarma“ iš valstybės gautos lėšos, įrodo, jog UAB „Bona diagnosis“ atliko tariamo tarpininko vaidmenį.
⦁ UAB „Pro Aris“ pasiūlymas įsigyti testus už daug mažesnę kainą, kaip ir UAB „Profarma“ pasiūlymas, buvo pateiktas Ministerijai, tačiau ji nurodė Laboratorijai sudaryti sutartį su UAB „Profarma“. UAB „Profarma“ pasiūlymas Laboratorijai buvo pateiktas po to, kai Ministerija nurodė pirkti testus iš jos. Šios aplinkybės parodo tik formalų procedūrų įforminimą. UAB „Profarma“ pristatyti ir UAB „Pro Aris“ siūlyti testai buvo tapatūs. Kadangi UAB „Pro Aris“ siūlė tapačius testus 3 kartus pigiau nei UAB „Profarma“, teismas nepagrįstai teigia, esą nebuvo įrodyta, kad pristatytos prekės iš esmės viršijo jų rinkos kainą. Tai, ar UAB „Pro Aris“ buvo pajėgi įvykdyti Sutartį, nebuvo šios bylos dalykas, ši bendrovė neturėjo galimybės pateikti pasiūlymą, nes Laboratorija nebuvo paskelbusi duomenų apie vykdomą pirkimą. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji yra „AMEDA Labordignostik GmbH“ testų platintoja.
⦁ Sutarčiai 3 taikomas uždarumo principas, kuris reiškia, kad ji sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, todėl prokurorui, reiškiančiam ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, negali būti taikomos joje nurodytos jurisdikcijos taisyklės, taikytinos sprendžiant sandorio šalių tarpusavio ginčus. Nagrinėjamu atveju ginčijamas tariamas sandoris, o ne sprendžiamas ginčas tarp šalių, todėl teismas turėjo kompetenciją nagrinėti šią bylos dalį. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Bona diagnosis“ ir „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant SIA „Rouen Grains LV“, priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog tikrasis tarpininkas buvo „Bio Medical Scientific Services LLC“, kuriai buvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis už testus. Sutartis 3 buvo sudaryta atgaline data, po to, kai buvo surasti testų gamintojai.
⦁ Dalis testų yra panaudota, todėl dvišalė restitucija negalima. UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ nepagrįstai praturtėjo valstybės sąskaita. Valstybė sumokėjo daugiau, nei sumokėtų pagal rinkos kainas, todėl valstybei priteistina permoka.
⦁ UAB „Profarma“ nepateikė įstatymo reikalavimų atitinkančio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nepagrįstai jai priteisė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „Bona diagnosis“, grįsdama išlaidas, pateikė teisinių paslaugų suvestinę, kuri nėra tinkamas išlaidas pagrindžiantis įrodymas, ir įrodymus, kad faktiškai ji patyrė tik 1 000 Eur išlaidų. Todėl teismas nepagrįstai priteisė jai 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė ir SIA „Rouen Grains LV“ išlaidas, nes šią bylos dalį nepagrįstai nutraukė.
⦁ Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Profarma“ prašo pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo motyvacinės dalies šiuos argumentus: „41. Atsakovė UAB „Profarma“ nepaneigė aplinkybės, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu ji negalėjo būti parduodamų testų gamintoja, o sutarties su UAB „Bona diagnosis“ sąlygos patvirtina, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Profarma“, tikėtina, nežinojo kokio konkrečiai gamintojo testus ji įsipareigojo parduoti NVSPL. Taigi UAB „Profarma“ įsipareigojimas parduoti UAB „Profarma“ pagamintus testus neatitiko tikrovės. Atsakovų UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ paaiškinimai apie galimybę naudoti UAB „Profarma“ pavadinimą ant prekės pakuotės neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, nes sutartyje buvo aiškiai susitarta dėl prekių gamintojo, tuo tarpu dėl sąlygų apie prekių ženklinimą šalys nesitarė.“; „42. 2020-03-28 UAB „Profarma“ pranešimas dėl sutarties vykdymo NVSPL patvirtina, kad atsakovė UAB „Profarma“ suprato, jog pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojo pateikti būtent nurodyto gamintojo testus, t. y. UAB „Profarma“ pagamintus testus. Byloje nėra įrodymų, kad kilo objektyvių priežasčių pakeisti šią sutarties sąlygą vadovaujantis Sutarties 3 p. nuostatomis.“; „43. Toks tiekėjo – profesionalaus viešojo pirkimo dalyvio – elgesys negali būti pripažintas sąžiningu.“; „81. Atsižvelgus į tai, kad byla yra sudėtinga, kita vertus, šioje byloje buvo nustatytos tam tikros aplinkybės apie atsakovės UAB „Profarma“ nesąžiningą elgesį sudarant viešojo pirkimo sutartį <…>“; taip pat priteisti UAB „Profarma“ iš ieškovės papildomai 5 147,91 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
⦁ UAB „Profarma“ 2020 m. kovo 28 d. pranešimu informavo Laboratoriją, kad ji negali pateikti nurodytų greitųjų testų, todėl, remdamasi Sutarties 3 punkto nuostatomis, pateiks kitos gamintojos „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus, kurie visiškai atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, yra ne prastesnės kokybės ir pristatomi už tą pačią kainą. Toks Sutarties sąlygų pakeitimas atitinka VPĮ nustatytus atvejus, kai galima pakeisti pirkimo sutartį, ir nėra laikytinas esminiu sutarties pakeitimu. Laboratorija 2020 m. gegužės 26 d. informavo UAB „Profarma“, kad, jos vertinimu, UAB „Profarma“ visiškai ir tinkamai įgyvendino Sutartį. Tai reiškia, kad ji neprieštaravo gamintojo pakeitimui. UAB „Profarma“ pranešimas ir Laboratorijos patvirtinimas turėtų būti laikomi rašytiniu Sutarties pakeitimu arba teismas turėtų vertinti, kad šalys pakeitė Sutartį konkliudentiniais veiksmais. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus VPĮ pakeitimams buvo panaikintas imperatyvus reikalavimas gauti Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinimą dėl sutarties keitimo ir išnyko draudimas pakeisti viešųjų pirkimų sutartis konkliudentiniais (juo labiau rašytiniais) veiksmais.
⦁ UAB „Profarma“ pasiūlytas Sutarties pakeitimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių. Iš atsakovės pasiūlymo matyti, kad jai iš anksto negalėjo būti žinomas testų gamintojas, priešingu atveju ji būtų iš anksto nurodžiusi, jog tieks konkretaus gamintojo testus. UAB „Profarma“, sudarydama Sutartį, svarstė įvairias galimybes, kaip ji galėtų tiekti testus. UAB „Profarma“ ketino pasinaudoti privačiu prekės ženklinimu (angl. private labeling), t. y. nupirkti kito gamintojo testus ir juos ženklinti savo prekės ženklu. Tokie testai būtų laikomi jos pačios pagaminta produkcija. Vis dėlto dėl sparčiai plintančios pandemijos, trumpų testų tiekimo Laboratorijai terminų, atsakovė neturėjo galimybės laiku paženklinti visą reikiamą testų kiekį savo prekės ženklu, todėl šios galimybės atsisakė.
⦁ Teismo argumentai yra prieštaringi. Teismas, viena vertus, konstatavo, esą UAB „Profarma“ buvo nesąžininga, tačiau, kita vertus, kitoje sprendimo dalyje aiškiai nurodė, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų. UAB „Profarma“ elgėsi sąžiningai ir pristatė kokybišką produkciją už racionalią kainą.
⦁ Sprendimu ieškinys UAB „Profarma“ atžvilgiu buvo atmestas ir teismas nepagrįstai konstatavo jos nesąžiningumą, todėl teismas turėjo priteisti jai visas patirtas išlaidas, jų nemažindamas.
⦁ Atsiliepime į atsakovės UAB „Profarma“ apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
⦁ Atsakovė nenurodė, kokį poveikį jos teisėms, pareigoms ar teisiniam statusui turi prašomi pašalinti argumentai. Ieškovo ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai ir tarp jų negalimi nauji ginčai, todėl prašomi pašalinti argumentai neturės prejudicinės ir res judicata (teismo išspręsta byla) galios.
⦁ Atsakovės argumentai dėl VPĮ nuostatų ir teismų praktikos, kuriuose yra nustatyta galimybė pakeisti pirkimo sutartį, neaktualūs, nes byloje dėl to nekilo ginčo. Teismas nevertino, ar Sutartis buvo pagrįstai pakeista. Jis nurodė, kad Sutarties pakeitimo aplinkybės įrodo atsakovės nesąžiningą elgesį ją sudarant. Taigi, jis konstatavo atsakovės neteisėtą elgesį sudarant, o ne keičiant Sutartį. Argumentai apie prekės ženklo naudojimą yra deklaratyvūs ir nesusiję su byla, o argumentai apie tariamai atliktą prekių kokybės vertinimą prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Atsakovė nepagrįstai teigia apie tariamą sprendimo prieštaringumą, nes jos nurodytos teismo išvados yra padarytos sprendžiant dėl kitų ieškinio reikalavimų.
⦁ Atsakovės prašymas priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateiktas įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis prašymas priteisti šias išlaidas. Atsakovė tinkamai nepagrindė prašomų priteisti išlaidų, įtraukė į jas sumas, kurios nėra laikomos bylinėjimosi išlaidomis, prašomos priteisti sumos viršija maksimalius galimus priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius.
⦁ Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Profarma“ prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
⦁ Ieškovo argumentai, esą UAB „Profarma“ diktavo pirkimo sąlygas, yra pirmą kartą pateikti tik apeliaciniame skunde. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų sudarant Sutartį. Ieškovas siekia, kad bylos dalis dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, būtų išnagrinėta iš naujo, todėl ši apeliacinio skundo dalis neturėtų būti nagrinėjama. Priešingu atveju būtų pažeidžiami apeliacinio proceso tikslai ir užkertamas kelias atsakovei pasinaudoti apeliacija. Nei Ministerija, nei atsakovė nedarė jokios įtakos pirkimui, o klausimą dėl pirkimo laimėtojo išsprendė Laboratorijos sudaryta Komisija – būtent ji, o ne Sutarties teksto derinime dalyvavę asmenys, priėmė sprendimą sudaryti su atsakove Sutartį. Galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas laisvai, jos nariai išreiškė savo nuomonę, kad UAB „Profarma“ pasiūlymas yra tinkamas. UAB „Profarma“ nedarė įtakos Laboratorijos apsisprendimui sudaryti su ja Sutartį.
⦁ Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė naujus argumentus, esą Sutartyje nurodytas testų gamintojas buvo esminė jos sąlyga ir, atsakovei pristačius kitos gamintojos testus, Sutartis tapo neteisėta, nors nesirėmė šiomis aplinkybėmis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas teisingai pažymėjo, kad Sutarties sąlyga dėl gamintojo nebuvo esminė, todėl kito gamintojo greitųjų testų pristatymas, Laboratorijai tam neprieštaraujant ir nereiškiant pretenzijų dėl jų kokybės, nepatvirtina Sutarties neteisėtumo. Ieškovas nepagrįstai teigia, esą UAB „Profarma“ neketino pristatyti jos pačios prekės ženklu pažymėtų greitųjų testų, ji ketino ženklinti kito gamintojo testus savo prekės ženklu.
⦁ Priešingai nei teigia ieškovas, tai, ar UAB „Pro Aris“ turėjo galimybę pateikti reikiamą testų kiekį, buvo viena iš esminių aplinkybių, kurias jis turėjo įrodyti siekdamas pagrįsti prielaidas, jog UAB „Pro Aris“ turėjo būti atrinkta Sutarčiai sudaryti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kitų tiekėjų, kuriuos Laboratorija tariamai turėjo pakviesti į neskelbiamas derybas, parduodami testai buvo kokybiški, galėjo būti pristatyti itin dideliais kiekiais per trumpą laiką ir galėjo atitikti Laboratorijos poreikius. Atsakovė tinkamai įvykdė Sutartį ir pristatė kokybiškas prekes. UAB „Profarma“ į prekių kainą buvo įtraukusi ir prekių tikrinimo paslaugą, nes kiekviena tiekiama prekių siunta buvo tikrinama.
⦁ Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai dalis pagal viešojo pirkimo sutartį pristatytų prekių yra panaudotos ir nėra duomenų, kad jos buvo netinkamos, dalinė vienašalė restitucija nėra galima, nes taikant tokią restituciją perkančiosios organizacijos padėtis nepagrįstai pagerėtų (ji įgytų galimybę naudoti prekes, už kurias nesumokėjo), o tiekėjo nesąžiningai pablogėtų. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad pati valstybė turi prisiimti neigiamus teisinius padarinius, atsiradusius dėl jos institucijų klaidų. Už tinkamą pirkimo procedūrų vykdymą yra atsakinga Laboratorija, todėl visi su Sutarties negaliojimu susiję teisiniai padariniai turėtų tekti jai. Ieškovo prašomas taikyti restitucijos būdas nėra galimas. Byloje egzistuoja akivaizdus viešasis interesas dėl testų įsigijimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimo, todėl teismas pagrįstai taikė alternatyvias sankcijas.
⦁ Prašydama teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, UAB „Profarma“ prašymo rezoliucinėje dalyje per klaidą nurodė kito proceso dalyvius, tačiau tokia klaida nereiškia, kad ji nepatyrė išlaidų. Klaidos faktą patvirtina prašymo turinys ir jo priedai.
⦁ Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovė UAB „Bona diagnosis“ prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir patenkinti UAB „Profarma“ apeliacinį skundą. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai:
⦁ UAB „Profarma“ pagrįstai nurodo, kad teismas neturėjo konstatuoti jos nesąžiningumo. UAB „Profarma“ planavo parduoti jos prekės ženklu pažymėtus testus, nes ketino pasinaudoti privačiu prekės ženklinimu ir testai būtų laikomi jos pagaminta produkcija. Vien tai, kad atsakovei nepavyko pasinaudoti šia galimybe dėl sparčiai plintančios COVID-19 pandemijos ir skubių testų tiekimo terminų, nereiškia, jog ji elgėsi nesąžiningai. UAB „Profarma“ dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių buvo priversta pristatyti kito gamintojo testus, kurių kokybė buvo lygiavertė siūlytų testų kokybei ir kurie atitiko visas pirkimo sąlygas.
⦁ Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Ieškovas prašo ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau siekia, kad byla būtų pakartotinai išnagrinėta ir apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja visus nurodytus argumentus. Ieškovas nenurodė, kokių bylos aplinkybių teismas neįvertino ar įvertino netinkamai, kaip buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos įstatymo normos.
⦁ Byloje nėra įrodyta, kad Sutarties neteisėtumą nulėmė UAB „Profarma“ tariami neteisėti ir nesąžiningi veiksmai. Atsakomybė už pirkimo pažeidimus tenka Laboratorijai, o ne UAB „Profarma“ ar juo labiau kitiems su pirkimu nesusijusiems asmenims. UAB „Profarma“ buvo tiekėja, sudariusi Sutartį pagal Laboratorijos parengtas sąlygas ir pasirinktą pirkimo būdą. Ieškovas neįrodė, kad UAB „Profarma“ būtų dariusi nesąžiningą įtaką Laboratorijai, siekdama, jog būtent su ja būtų sudaryta Sutartis.
⦁ Teismas pagrįstai pritaikė alternatyvias sankcijas, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja interesas išsaugoti Sutartį. Sutartis yra įvykdyta ir didelė dalis testų jau yra panaudoti. Prekių poreikis egzistavo ir nagrinėjant bylą, o ieškovas nekvestionavo įsigytų testų naudojimo būtinybės, taip pat neprašė sustabdyti testų išdavimo gydymo įstaigoms. Ieškovas, ginčydamas teismo sprendimą išsaugoti Sutartį ir skirti Laboratorijai baudą, nurodo tik tai, kad teismas neįvertino, jog Sutarties sudarymą ir su tuo susijusius pažeidimus lėmė ir nesąžiningi UAB „Profarma“ veiksmai, tačiau ši bendrovė, kaip minėta, neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
⦁ Neišsaugojus Sutarties kiltų neproporcingos pasekmės. Testai negali būti grąžinti, kadangi jie turi ribotą galiojimo laiką ir, juos grąžinus UAB „Profarma“ ar UAB „Bona diagnosis“, šios bendrovės turėtų ribotas galimybes juos perparduoti ir patirtų nuostolių. Teismų praktikoje nurodyta, kad restitucija, net ir pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, neturi būti taikoma, jeigu prekės yra specifinės, joms suteikti garantiniai terminai baigiasi ar yra pasibaigę, prekės yra nuvertėjusios.
⦁ Prašydamas sumažinti testų kainą ieškovas patvirtina, kad Sutartis yra galiojanti. Be to, pagal įstatymą pirkėjas gali reikalauti pardavėjo sumažinti prekių kainą tik kai jam parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, o ieškovas neginčijo testų kokybės. Net jeigu šiuo atveju būtų pagrindas sumažinti Sutarties kainą, ieškovas visiškai nepagrįstai skaičiuoja mažintiną sumą. Byloje negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas – UAB „Profarma“ nesielgė nesąžiningai, ji pateikė pasiūlymą, o Laboratorija laisva valia nusprendė sudaryti su ja Sutartį ir sumokėti sutartą kainą, todėl ji ar juo labiau UAB „Bona diagnosis“ negali būti laikomos nepagrįstai praturtėjusiomis.
⦁ Sprendžiant dėl vienašalės dalinės restitucijos, ieškovui tenka pareiga nustatyti objektyvią testų rinkos kainą Sutarties sudarymo momentu, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio nustatyti šią kainą. UAB „ProAris“ ir Krašto apsaugos ministerijos sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip pakeičiančioji sutartis, remiantis kuria galima nustatyti tariamą tikrąją prekių vertę, kadangi buvo parduotas kitoks prekių kiekis ir skyrėsi jų komplektacija. UAB „ProAris“ nepateikė pasiūlymo Laboratorijai, todėl vien tai, kad ji pardavė testus Krašto apsaugos ministerijai už mažesnę kainą, nereiškia, jog ji būtų pardavusi juos už tokią pačią kainą ir jai. UAB „ProAris“ net nebūtų sugebėjusi pasiūlyti ir pristatyti viso Laboratorijai reikiamo testų kiekio. Ieškovas neįrodė, kad UAB „Profarma“ pasiūlyta kaina iš esmės viršijo analogiškų prekių rinkos kainą. Jeigu Sutartis būtų pripažinta negaliojančia, ieškovas galėtų reikalauti taikyti restituciją UAB „Profarma“ atžvilgiu, o ne UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“, nesusijusioms su Sutartimi. Ieškovas turėjo įrodinėti ir šių bendrovių nesąžiningumą.
⦁ Vien tai, kad UAB „Bona diagnosis“ buvo įsteigta greitai, elektroniniu būdu, naudojantis valstybės sudarytomis sąlygomis ir paskatomis, savaime negali būti laikoma nesąžiningu veikimu. Ieškovas nepagrindė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms ir kaip prieštarauja UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sudaryta Sutartis 2. Ši sutartis buvo sudaryta šalių laisva valia, turint teisėtą tikslą, tai buvo įprasta pirkimo–pardavimo sutartis, kuri nebuvo susijusi su viešuoju interesu. Kaina, dėl kurios susitarė du privatūs ūkio subjektai, negali būti ribojama. UAB „Bona diagnosis“ nėra susijusi su Laboratorija, todėl ji neturi nukentėti dėl jos netinkamų veiksmų.
⦁ Reikalavimas pripažinti negaliojančia Sutartį 3 nėra teismingas Lietuvos teismams. Ši sutartis sudaryta pagal Latvijos Respublikos teisę, todėl ši teisė taikytina ją aiškinant ir vykdant. Teismas pagrįstai šią bylos dalį nutraukė. Sutartis 3 buvo teisėtai sudaryta ir vykdoma, ji neatitinka jokių tariamo sandorio požymių. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su bendrove „Bio Medical Scientific Services LLC“, neįrodo, kad SIA „Rouen Grains LV“ neteikė paslaugų. SIA „Rouen Grains LV“ teiktos konsultavimo paslaugos nebuvo susijusios išimtinai su Sutartimi, bet buvo nukreiptos į galimybes, atsiradusias rinkoje pandemijos akivaizdoje. Sutartis 3 nebuvo sudaryta atgaline data, iš pradžių buvo pasiektas žodinis susitarimas, kuris vėliau buvo įformintas rašytine sutartimi.
⦁ Teismas, priteisdamas UAB „Bona diagnosis“ bylinėjimosi išlaidas, jas neproporcingai sumažino, todėl dar labiau jas mažinti nėra pagrindo. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kuriuose buvo pagrįstos visos jos patirtos išlaidos. Ieškovo argumentai, esą atsakovė pagrindė patyrusi tik 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, neatitinka tikrovės.
⦁ Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė SIA „Rouen Grains LV“ prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
⦁ Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys, pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, nenagrinėtinas Lietuvos teismuose. Ieškovas, nurodydamas priešingai, remiasi teismų praktika, kuri nėra susijusi su nagrinėjamu ginču. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovas negali ignoruoti Sutarties 3 sąlygų dėl ginčo teismingumo ir taikytinos teisės. Net jei būtų laikoma, kad ieškovas nėra saistomas Sutarties 3 sąlygų dėl ginčo teismingumo, tai teismingumo klausimas šioje byloje turėtų būti sprendžiamas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, nes byla yra su tarptautiniu elementu ir joje sprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas. SIA „Rouen Grains LV“ atžvilgiu turi būti taikoma šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią reikalavimas yra teismingas atsakovės buveinės, t. y. Latvijos Respublikos teismams.
⦁ Nors ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad Sutarčiai 3, pagal jos šalių susitarimą, turi būti taikoma Latvijos Respublikos teisė, jis aiškina ir ginčija šią sutartį pagal Lietuvos teisę. Net jeigu būtų vertinama, kad ieškovas neprivalo vadovautis Sutarties 3 sąlyga dėl taikytinos teisės, turėtų būti taikomas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės „Roma I“. Sutartį 3 sudarė du juridiniai asmenys, įsteigti skirtingose valstybėse – Lietuvoje ir Latvijoje. Jos dalyką sudarančias paslaugas teikia Latvijos Respublikoje įregistruota ir veiklą vykdanti SIA „Rouen Grains“. Taigi, Sutartis 3 yra labiausiai susijusi su Latvijos Respublika ir jai turi būti taikoma šios valstybės teisė.
⦁ Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad Sutartis 3 yra fiktyvi. Tai, kad SIA „Rouen Grains LV“ siekė gauti finansinę naudą vykdydama Sutartį 3, negali būti laikoma viešojo intereso pažeidimu, nes tokia yra verslo ir komercinių santykių esmė. Ieškovas, nors ir nurodo, kad Sutartis 3 negalioja, nes ja nesiekta sukurti teisinių padarinių, tačiau pripažįsta, jog atitinkamos prekės buvo pristatytos ir už jas buvo atsiskaityta, taip pat pateikė dalį sandorį ir atsiskaitymus patvirtinančių įrodymų.
⦁ SIA „Rouen Grains LV“ nedalyvavo sudarant Sutartį ir jai neturėjo reikšmės, kas yra galutinis prekių pirkėjas. Todėl nėra pagrindo susieti Sutarties 3 galiojimo su kitomis byloje ginčijamomis sutartimis ar jas sudariusių asmenų ketinimais. SIA „Rouen Grains LV“ teikė paslaugas, kurios nebuvo susijusios su konkrečiu pirkimu ir Sutartis 3 buvo sudaryta ne dėl konkretaus šioje byloje ginčijamo pirkimo. Sutarties 3 esmė buvo greitųjų testų gamintojų (tiekėjų) suradimas ir atskleidimas, tai atsakovė darė nuo 2020 m. vasario mėn. Sutartimi 3 SIA „Rouen Grains LV“ ir UAB „Bona diagnosis“ įformino jau faktiškai vykstantį bendradarbiavimą, vėliau šalys dar papildomai tarėsi ir derėjosi dėl finansinių sąlygų ir tai matyti sutarties prieduose. Aplinkybė, kad šalys susitarimą pasiekė ir sudarė 2020 m. kovo 19 d., о Sutartį 3 pasirašė vėliau, nedaro jos negaliojančia. Ieškovo pateikti duomenys apie UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „Bio Medical Scientific Services LLC“ susitarimus nepaneigia Sutarties 3 galiojimo.
⦁ Sutarties uždarumo principas reiškia, kad kitų šioje byloje ginčijamų sutarčių (ne)galiojimas negali turėti įtakos Sutarties 3 galiojimui. Priešingu atveju negaliojančiais turi būti pripažinti visi sandoriai, kuriuos sudarė UAB „Bona diagnosis“ ir už kuriuos atsiskaitė lėšomis, gautomis pagal Sutartį 2, tačiau ieškovas neginčija tokių sutarčių. Net jei kitos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis dėl galimų valstybės valdžios institucijų ir jų tarnautojų padarytų pažeidimų vykdant pirkimų procedūras, su tuo nesusijusi atsakovė negali būti baudžiama.
⦁ Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir netenkinti atsakovės UAB „Profarma“ apeliacinio skundo. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
⦁ Perkančiąja organizacija šiuo atveju buvo Laboratorija, todėl jos sudarytos Komisijos nariai, vykdydami pavestas funkcijas, turėjo priimti sprendimą savarankiškai, o testų pirkimas turėjo būti atliekamas nepažeidžiant VPĮ ir Laboratorijos vidinių procedūrų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą dėl Ministerijos buvusių darbuotojų veiksmų, susijusių su greitųjų testų įsigijimu, ir trečiasis asmuo neturi oficialios informacijos apie ieškovo argumentus, jog trečiojo asmens darbuotojai galimai davė pavedimus testus įsigyti iš konkrečių tiekėjų. Trečiasis asmuo nėra pateikęs Laboratorijai oficialių pavedimų įsigyti testus iš konkretaus tiekėjo.
⦁ Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikslių viešojo pirkimo sąlygų nustatymo pareiga ir jos pažeidimo neigiami padariniai kyla perkančiosioms organizacijoms, tačiau tiekėjai nėra atleidžiami nuo sąžiningo sutarčių vykdymo ir bendradarbiavimo su perkančiosiomis organizacijomis, kurių klaidos tiekėjams nesukuria teisės dėl to gauti naudą. Laboratorija pirkimui naudojo valstybės lėšas, o valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybės turto valdymo principai yra imperatyvūs, jų pažeidimas reiškia ir viešojo intereso pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

⦁ Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

⦁ Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

⦁ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir nustatė jo režimą.
⦁ Ministerija nuo 2020 m. kovo 9 d. gavo įvairių įmonių (mažosios bendrijos (toliau – MB) „Euromedika“, UAB „DC Solutions“, UAB „Diamedica“, UAB „Decoflux“, UAB „Kvarkas“, UAB „Kirasa“, UAB „Lex Ano“) pasiūlymus naujojo koronaviruso diagnostikai, t. y. įsigyti greituosius testus, nustatančius specifinius viruso antikūnius iš žmogaus kraujo, serumo ar plazmos mėginių (ieškinio priedai Nr. 2–7). Pasiūlymą įsigyti Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus 2020 m. kovo 18 d. Ministerijai teikė UAB „Pro Aris“ (ši bendrovė siūlė įsigyti vieną testą už kainą, svyruojančią tarp 3,65 Eur ir 3,99 Eur su PVM, priklausomai nuo pakuotėje esančio testų kiekio) (ieškinio priedas Nr. 8). Ministerija informaciją apie kai kuriuos gautus pasiūlymus dėl greitųjų testų įsigijimo persiuntė Laboratorijai (2020 m. kovo 10, 16, 17, 19 d. elektroniniai laiškai), be to, Laboratorijai pasiūlymus dėl testų įsigijimo tiesiogiai teikė ir pačios įmonės (pvz., UAB „Biovita“, UAB „Vorto gama“ pasiūlymai) (ieškinio priedas Nr. 10).
⦁ 2020 m. kovo 18 d. UAB „Profarma“ direktorė E. M. sveikatos apsaugos viceministrei elektroniniu laišku pateikė jos (UAB „Profarma“) parengtą greitųjų testų informacinį lapelį (ieškinio priedas Nr. 9). Sveikatos apsaugos viceministrė tą pačią dieną elektroniniu laišku nurodė Laboratorijos vadovui parengti ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimą dėl greitųjų testų įsigijimo, pavedant įsigijimą atlikti Laboratorijai (ieškinio 11 priedas). Laboratorijai šį pavedimą įvykdžius, 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas priėmė sprendimą Nr. V-434 dėl greitųjų testų COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti įsigijimo, kuriuo įpareigojo Laboratorijos direktorių nedelsiant organizuoti greitųjų testų įsigijimą.
⦁ Sveikatos apsaugos viceministrė UAB „Profarma“ greitųjų testų informacinį lapelį 2020 m. kovo 18 d. 18.08 val. persiuntė Laboratorijos vadovui, nurodydama suderinti užsakymą su UAB „Profarma“ direktore (ieškinio priedas Nr. 11). 2020 m kovo 18 d. 18.25 val. Laboratorijos darbuotoja elektroniniu laišku UAB „Profarma“ atstovo R. L. paprašė pateikti pasiūlymą dėl 100 000 vnt. greitųjų testų įsigijimo su pristatymu per 7 kalendorines dienas ir 400 000 vnt. testų įsigijimo su pristatymu per 14 kalendorinių dienų. 2020 m. kovo 18 d. 19.43 val. UAB „Profarma“ atstovas R. L. elektroniniu laišku nusiuntė Laboratorijos atstovei pasiūlymą dėl 1 mln. vnt. testų įsigijimo už 10 mln. Eur be PVM sumą (UAB „Bona diagnosis“ atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2, ieškovo dubliko priedas Nr. 1). 2020 m. kovo 19 d. 8.09 val. UAB „Profarma“ atstovas R. L. elektroniniu laišku sveikatos apsaugos viceministrei ir Laboratorijai pateikė du alternatyvius pasiūlymus UAB „Profarma“ greitųjų testų įsigijimui (pirmasis pasiūlymas buvo 12 075 800 Eur sumai su PVM, antrasis pasiūlymas – 6 050 000 Eur sumai su PVM), o sveikatos apsaugos viceministrė 2020 m. kovo 19 d. 8.37 val. UAB „Profarma“ atstovui R. L. ir Laboratorijai pateikė atsakymą „imame antrą pasiūlymą“. 2020 m. kovo 19 d. 8.45 val. Laboratorijos atstovė UAB „Profarma“ atstovui nurodė, kad pritaria antrajam UAB „Profarma“ pasiūlymui dėl 510 000 vnt. testų įsigijimo ir paprašė atsiųsti Sutarties projektą peržiūrai (UAB „Bona diagnosis“ atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). 2020 m. kovo 19 d. 9.44 val. UAB „Profarma“ atstovas R. L. elektroniniu paštu sveikatos apsaugos viceministrei pateikė Sutarties projektą, o pastaroji tą pačią dieną 9.48 val. elektroniniu laišku R. L. ir Laboratorijos atstovams nurodė atidžiai skaityti projektą ir galutinį Sutarties tekstą atsiųsti jai (ieškinio priedai Nr. 11 ir 12).
⦁ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-444 skyrė Laboratorijai 6 050 000 Eur greitiesiems testams COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti įsigyti. Laboratorijos Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja 2020 m. kovo 19 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Laboratorijos Komisiją, nurodydama, kad sveikatos apsaugos viceministrė pavedė suderinti su UAB „Profarma“ užsakymą dėl greitųjų testų įsigijimo pagal pateiktą pasiūlymą ir UAB „Profarma“ atsiųstą Sutarties projektą. Laboratorijos Klinikinių tyrimų skyrius 2020 m. kovo 19 d. pateikė paraišką 510 000 vnt. greitųjų testų įsigijimui už 6 050 000 Eur sumą. Laboratorijos Komisija 2020 m. kovo 19 d. 14 val. vykusiame posėdyje nutarė skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu vykdyti greitųjų testų pirkimą pagal Laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. paraišką ir skubos tvarka kreiptis į UAB „Profarma“ dėl greitųjų testų pirkimo sutarties sudarymo (ieškinio priedai Nr. 14–17).
⦁ 2020 m. kovo 19 d. tarp Laboratorijos ir UAB „Profarma“ buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią pardavėja UAB „Profarma“ įsipareigojo perduoti pirkėjai Laboratorijai nuosavybės teise Sutarties 1 priede nurodytais įkainiais ir terminais greituosius testus „COVID19 EXPRESS TESTAS“, skirtus COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti, o pirkėja įsipareigojo šias prekes priimti ir už jas sumokėti. Sutarties 1 priede (techninėje specifikacijoje) buvo nurodyta, kad perkamų greitųjų testų gamintoja yra UAB „Profarma“. Šiame Sutarties priede buvo nurodyta, kad 10 000 vnt. testų, kurių 1 vnt. kaina 19,36 Eur su PVM, pristatomi per 1 savaitę po apmokėjimo įskaitymo, 100 000 vnt. testų, kurių 1 vnt. kaina 15,73 Eur su PVM, pristatomi per 2 savaites po apmokėjimo įskaitymo, o 400 000 vnt. testų, kurių 1 vnt. kaina 10,709 Eur su PVM, pristatomi per 2 savaites po apmokėjimo įskaitymo. Sutartyje numatyta bendra kaina – 6 050 000 Eur. Sutarties 3 punkte buvo numatyta sąlyga, pagal kurią jei dėl nuo pardavėjos nepriklausančių aplinkybių (prekė nebegaminama arba nebeparduodama rinkoje) pardavėja negali pristatyti sutartyje nurodyto modelio prekių, abiem Sutarties šalims raštu išreiškus sutikimą pardavėja gali pristatyti kitokio modelio prekes (ieškinio priedas Nr. 18).
⦁ Juridinių asmenų registre 2020 m. kovo 18 d. buvo įregistruota UAB „Bona diagnosis“, kurios vadovu buvo paskirtas L. P., o nuo 2020 m. kovo 25 d. – R. L.. Bendrovės registruota buveinė – 2,98 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – sandėlis (ieškinio priedas Nr. 22). 2020 m. kovo 19 d. tarp UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ buvo sudaryta Sutartis 2, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo perduoti pirkėjai UAB „Profarma“ nuosavybės teise šios sutarties priede nurodytais įkainiais ir terminais greituosius testus „COVID19 EXPRESS TESTAS“. Aptariamos sutarties priede numatytas toks pats perkamų testų pavadinimas, jų komplektacija, kiekis ir pristatymo terminai, kokie buvo numatyti Sutartyje, sudarytoje tarp Laboratorijos ir UAB „Profarma“, tačiau nenurodytas gamintojas (techninėje specifikacijoje nurodyta sąlyga, kad gamintojas bus nurodytas šios sutarties vykdymo metu). Sutartyje 2 numatyta bendra sutarties kaina – 5 904 800 Eur su PVM. Sutarties 2 3 punkte numatyta analogiška sąlyga, kaip ir Sutartyje, leidžianti pristatyti kitokio modelio prekes, be to, kitos Sutarties 2 sąlygos buvo analogiškos Sutartyje išdėstytoms sąlygoms (ieškinio priedas Nr. 23).
⦁ Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2020 m. kovo 20 d. iš valstybės biudžeto pervedė UAB „Profarma“ 6 050 000 Eur sumą, skirtą sumokėti už Laboratorijos įsigyjamus greituosius testus iš UAB „Profarma“ pagal Sutartį. Tą pačią dieną UAB „Profarma“ pervedė UAB „Bona diagnosis“ 5 904 800 Eur sumą, skirtą sumokėti už perkamus testus pagal Sutartį 2 (ieškinio priedas Nr. 21).
⦁ 2020 m. kovo 20 d. UAB „Bona diagnosis“ su „Bio Medical Scientific Services LLC“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią „Bio Medical Scientific Services LLC“ įsipareigojo nukreipti konkrečius klientus ir pardavėjus (produktų, medžiagų šaltinius). Kaip atlyginimas už nukreipimo veiklą buvo suteikta teisė gauti 5 proc. nuo kiekvieno sandorio vertės (ieškinio priedas Nr. 30).
⦁ 2020 m. kovo 20 d. UAB „Bona diagnosis“ su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarė sutartį dėl 510 000 vnt. greitųjų testų „AMP Rapid Test SARS-CoV-2 IgG/IgM“, prekės kodas RT 2942 įsigijimo už 1 135 360 Eur (ieškinio priedas Nr. 25). UAB „Bona diagnosis“ nuo 2020 m. kovo 20 d. iki gegužės 25 d. sumokėjo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sutartyje numatytą kainą (ieškinio priedas Nr. 27).
⦁ 2020 m. kovo 19 d. UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarė Sutartį 3, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo ieškoti potencialių gamintojų/pardavėjų, galinčių tiekti COVID-19 testus. Pagal šią sutartį UAB „Bona diagnosis“ nuo 2020 m. kovo 25 d. iki kovo 31 d. pervedė SIA „Rouen Grains LV“ 454 931 Eur sumą (ieškinio priedai Nr. 27–28).
⦁ 2020 m. kovo 28 d. UAB „Profarma“ Laboratorijai pateikė pranešimą, kad dėl nuolat besikeičiančių sąlygų gamintojas negali pateikti nurodyto testo, todėl vadovaujantis Sutarties 3 punkto nuostatomis teikia kito gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testą „AMP Rapid Test SARS-CoV-2 IgG/IgM“. Šie testai Laboratorijai buvo pristatyti dalimis pagal 7 UAB „Profarma“ sąskaitas nuo 2020 m. kovo 28 d. iki gegužės 26 d. (ieškinio priedai Nr. 19–20).
⦁ Ieškovas, ginantis viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Sutartį, Sutartį 2 ir Sutartį 3 bei priteisti valstybės naudai atitinkamas pinigines lėšas iš atsakovių UAB „Profarma“, UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“. Ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia Sutartį ieškovas grindė tuo, kad Laboratorija, vykdydama pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą taisyklę, jog prekėms įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai, taip pat pažeidė Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus disponavimo valstybės turtu principus, todėl Sutartis yra niekinė ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis Sutartį ir Sutartį 2 ieškovas grindė ir tuo, kad tiek UAB „Profarma“, tiek UAB „Bona diagnosis“ veikė nesąžiningai, nes organizuojant nurodytą prekių tiekimo modelį buvo siekiama pasinaudoti ekstremalia situacija šalyje, nesąžiningai gauti valstybės biudžeto lėšas ir išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams, todėl šios sutartys prieštarauja gerai moralei ir dėl to yra niekinės bei negaliojančios pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Ieškovo teigimu, Sutartis 3 yra niekinė ir negalioja pagal CK 1.86 straipsnį, nes ja šalys nesiekė sukurti realių paslaugos teikimo santykių, o tik siekė sudaryti vykdomos sutarties vaizdą tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas SIA „Rouen Grains LV“ iš UAB „Bona diagnosis“ gauti lėšų.
⦁ Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pirkimas buvo vykdomas iš esmės neatlikus viešojo pirkimo imperatyvių procedūrų, todėl buvo pažeistas VPĮ, įskaitant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, ir nebuvo užtikrintas viešojo pirkimo tikslas racionaliai naudoti valstybės lėšas, todėl Sutartis neatitiko imperatyviųjų įstatymo normų bei prieštaravo viešajai tvarkai (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Tačiau teismas, remdamasis VPĮ 106 straipsniu, konstatavo, kad greitieji testai buvo operatyviai perkami dėl jų ypatingo poreikio ir šiuo metu toks poreikis nėra išnykęs, todėl yra būtina išsaugoti Sutarties pasekmes, o už VPĮ pažeidimus perkančiajai organizacijai Laboratorijai skirti baudą. Teismas Sutarties ir Sutarties 2 nepripažino negaliojančiomis dėl prieštaravimo gerai moralei, nes nebuvo įrodyta, kad UAB „Profarma“ pasinaudojo ekstremalia situacija. Teismas atsižvelgė, kad būtent Laboratorija nereikalavo pagrįsti pasiūlytos kainos, nesiderėjo dėl pasiūlymo. Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad parduotų prekių kaina iš esmės viršijo analogiškų prekių rinkos kainas. Nei UAB „Bona diagnosis“, nei SIA „Rouen Grains LV“ nedalyvavo pirkime ir negali būti laikomos atsakingomis už valstybės pinigų racionalų panaudojimą. Skundžiamu sprendimu teismas bylos dalį, kurioje buvo pareikštas reikalavimas SIA „Rouen Grains LV“ atžvilgiu, nutraukė, nes pagal Sutarties 3 nuostatas visi ginčai turi būti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose.
⦁ Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu išsaugoti Sutartį, nes teismas Sutarties išsaugojimą siejo ne su viešuoju interesu, o su tuo, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti restitucijos ir su UAB „Profarma“ veiksmų įtaka Sutarties sudarymui. Ieškovas nesutinka su sprendimu nepripažinti Sutarties ir Sutarties 2 negaliojančiomis dėl prieštaravimo gerai moralei, kadangi, ieškovo manymu, teismas netinkamai įvertino UAB „Profarma“ veiksmus sąžiningumo aspektu ir visiškai nevertino Sutarties 2 sudarymo aplinkybių. Ieškovas teigia, kad Sutarčiai 3 taikomas uždarumo principas, todėl prokurorui, reiškiančiam ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, negali būti taikomos joje nurodytos jurisdikcijos taisyklės ir teismas turėjo kompetenciją nagrinėti šią bylos dalį. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Tuo tarpu atsakovė UAB „Profarma“ apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo 41–43 ir 81 punktuose nurodytais argumentais, kuriuose buvo konstatuotas jos nesąžiningumas siūlant savo pačios, kaip gamintojos, testus, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

⦁ Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė Laboratorija, vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. V-434 dėl greitųjų testų COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti įsigijimo, kuriuo buvo įpareigota nedelsiant organizuoti greitųjų testų įsigijimą, turėjo teisę šį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vykdydama šį pirkimą atsakovė, vadovaudamasi tuo metu galiojusios VPĮ 72 straipsnio redakcijos (2020 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XIII-2814 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. kovo 19 d.) 3 dalimi, neprivalėjo laikytis neskelbiamų derybų procedūros etapų, numatytų VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nežiūrint į tai, kad dėl ypatingos pirkimo skubos įstatymas leido pirkimų procedūras vykdyti supaprastinta tvarka, atsakovė Laboratorija pirkimą privalėjo atlikti laikydamasi viešųjų pirkimų principų, nustatytų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, tarp jų skaidumo principo, ir siekti prekėms skirtas viešąsias lėšas naudoti racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl pasirinkusi pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, Laboratorija šį pirkimą privalėjo vykdyti skaidriai ir taip, kad prekės būtų įsigyjamos kuo palankiausiomis sąlygomis, racionaliai naudojant viešąsias lėšas.
⦁ Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Laboratorija pirkimo procedūras vykdė formaliai, pažeisdama skaidrumo principą ir neracionaliai naudodama viešąsias lėšas. Atsakovės Laboratorijos Komisijos posėdis, kuriame buvo nutarta pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu ir kreiptis į UAB „Profarma“ dėl sutarties sudarymo, įvyko 2020 m. kovo 19 d. 14 val., tačiau dar iki šio posėdžio iš anksto buvo žinomas pasirinktas tiekėjas ir derinamos būsimos pirkimo sutarties sąlygos (kaina, pristatymo terminai, testų gamintojas ir kt.), o jokių derybų nei su pasirinktu tiekėju, nei kitais potencialiais tiekėjais nevyko. Tai matyti iš aplinkybių, kad dar iki šio posėdžio pradžios 2020 m. kovo 18 d. 18.08 val. sveikatos apsaugos viceministrė Laboratorijai nurodė užsakymą derinti su konkrečia tiekėja UAB „Profarma“, UAB „Profarma“ pasiūlymas buvo pasirinktas ir pirkimo sutarties sąlygos taip pat buvo suderintos iki Komisijos posėdžio (sveikatos apsaugos viceministrės 2020 m. kovo 19 d. 8.37 val., 9.48 val. elektroniniai laiškai ir kiti bylos duomenys). Taigi, nors atsakovė Laboratorija žinojo, kad rinkoje yra kitų tiekėjų, galinčių pasiūlyti įsigyti greitųjų testų (plačiau žr. 27 punktą), į kitus tiekėjus dėl pasiūlymų pateikimo nebuvo kreiptasi, nebuvo ieškomas palankiausias pasiūlymas, UAB „Profarma“ pasiūlytos kainos pagrįstumas ir kitos būsimos sutarties sąlygos iš esmės nebuvo svarstomos, o tiesiog buvo vykdomi sveikatos apsaugos viceministrės nurodymai (ši aplinkybė, be kita ko, matoma iš Laboratorijos Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos 2020 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo turinio).
⦁ Be to, tiekėja UAB „Profarma“ ir jos pateiktas pasiūlymas buvo pasirinkti nesant aiškių duomenų apie testų gamintoją, nors, kaip matyti iš kitų tiekėjų Ministerijai ir Laboratorijai teiktų pasiūlymų, duomenys apie testų gamintoją buvo nurodyti visų tiekėjų pasiūlymuose ir tokia aplinkybė buvo svarbi testų kainai (pvz., Kinijos gamintojų testus buvo siūloma įsigyti pigesnėmis kainomis). UAB „Profarma“ pateiktuose dokumentuose skyrėsi net testų pavadinimas – informaciniame lapelyje buvo nurodytas testo pavadinimas „COVID-19 IgM-IgG Greitasis testas“, o komerciniuose pasiūlymuose – testo pavadinimas „COVID19 EXPRESS TESTAS“, be to, kaip minėta, šiuose dokumentuose gamintojas nebuvo nurodytas. Laboratorijos atstovė tik 2020 m. kovo 19 d. 12.46 val. elektroniniu laišku paprašė UAB „Profarma“ atstovų Sutarties projekte nurodyti duomenis apie testų gamintoją (ieškinio priedas Nr. 11), ir tai buvo padaryta jau po to, kai tiekėja UAB „Profarma“ ir jos pasiūlymas faktiškai buvo pasirinkti. Sutarties derinimo metu atsakovei UAB „Profarma“ nurodžius, kad būtent ji yra siūlomų testų gamintoja, Laboratorija šios informacijos nepatikrino, neprašė pateikti šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, tačiau į sudarytos Sutarties 1 priedą (techninę specifikaciją) įrašė duomenis, jog perkamų greitųjų testų gamintoja yra UAB „Profarma“.
⦁ Aptartos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamos pripažinti, kad pirkimas buvo vykdomas neskaidriai, iš anksto parinkus konkretų tiekėją, bei nesiekiant įsitikinti, ar šio tiekėjo siūlomos pirkimo sąlygos (siūloma testų įsigijimo kaina, gamintojas ir kt.) yra palankiausios perkančiajai organizacijai, todėl toks pirkimo vykdymas pažeidė bendrąjį viešųjų pirkimų skaidrumo principą, nustatytą VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, ir nesudarė sąlygų viešąsias lėšas naudoti racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Laboratorijos vykdytas greitųjų testų pirkimas ir jo pagrindu sudaryta Sutartis neatitiko imperatyviųjų VPĮ nuostatų ir dėl to negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Profarma“ apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Dėl Sutarties ir Sutarties 2 prieštaravimo gerai moralei

⦁ Ieškovas Sutartį ir Sutartį 2 prašė pripažinti negaliojančiomis dėl jų prieštaravimo gerai moralei, kadangi, ieškovo teigimu, šios sutartys buvo sudarytos siekiant pasinaudoti ekstremalia situacija šalyje, nesąžiningai gauti valstybės biudžeto lėšų ir išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams.
⦁ CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato pamatinį reikalavimą, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principų privaloma laikytis tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose (CK 6.158, 6.163 straipsniai ir kt.).
⦁ CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 72 punktas; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas).
⦁ Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015 ir kt.). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
⦁ Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija Laboratorija, vykdydama pirkimą, pažeidė skaidrumo principą, nesudarė sąlygų viešąsias lėšas naudoti racionaliai, ir tokie veiksmai laikytini aiškiai nerūpestingais, neatidžiais, todėl objektyviąja prasme nesąžiningais. Nors už viešųjų pirkimų imperatyvaus reguliavimo laikymąsi pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne tik jos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, laikytis socialiai atsakingo veikimo ribų, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015). Socialiai atsakingo elgesio imperatyvas suponuoja atitinkamas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises bei pareigas, kurių vykdymas subordinuotas viešojo intereso apsaugai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 42 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
⦁ Pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Profarma“ veiksmų nevertino kaip nesąžiningų ir nulėmusių pasirinkimą prekes įsigyti būtent iš šios bendrovės. Nors UAB „Profarma“ įsipareigojimas parduoti jos pačios pagamintus testus, teismo vertinimu, ir neatitiko tikrovės bei buvo nesąžiningas, tačiau perkančiajai organizacijai sutarties sąlyga dėl prekių gamintojo nebuvo esminė ir nelėmė sandorio sudarymo. Teismo nuomone, UAB „Profarma“ negali būti atsakinga už pasiūlytą kainą, jei kita šalis su tokia sąlyga sutiko, be to, jokio spaudimo dėl sutarties sąlygų iš UAB „Profarma“ nebuvo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovė neįrodė ir to, kad parduotų prekių kaina iš esmės viršijo analogiškų prekių rinkos kainas. Teismas padarė išvadą, kad privačių bendrovių sudaryti sandoriai, jų priimti verslo sprendimai, kuriais UAB „Profarma“ siekė įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ir gauti iš to pelno, negali būti pripažinti prieštaraujančiais gerai moralei ar viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės UAB „Bona diagnosis“ veiksmų sąžiningumo, nurodė, kad ši bendrovė nedalyvavo viešajame pirkime ir negali būti atsakinga už valstybės pinigų racionalų panaudojimą, be to, sutarties vykdymas pasitelkus tarpininkus nėra neįprastas versle ir įstatymų nedraudžiamas, todėl negali būti pripažįstamas prieštaraujančiu gerai moralei.
⦁ Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jos padarytos tinkamai neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant dėl atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sąžiningumo bei neatsižvelgus į jų visumą.
⦁ Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo UAB „Profarma“ veiksmų, (ne)nurodant duomenis apie testų gamintoją, teisinės reikšmės įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiajai organizacijai vykdant viešąjį pirkimą, perkamų prekių ypatybės turi būti išsamiai apibūdintos pirkimo dokumentuose pateiktoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnis), todėl kiekvienas tiekėjas, dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose, privalo pasiūlyti konkrečias ir pirkimo dokumentuose nurodytas ypatybes atitinkančias prekes. Sąžiningas ir socialiai atsakingas verslo subjektas turi pasidomėti, kokių ypatybių prekės perkančiajai organizacijai yra reikalingos ir, teikdamas pasiūlymą, siūlyti būtent tokias prekes, bei turėti realią galimybę prekes patiekti. Nors šiuo atveju pirkimas dėl ypatingos skubos buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir pirkimo dokumentai su technine specifikacija nebuvo parengti, tačiau pasirinkta tiekėja UAB „Profarma“ nebuvo atleista nuo paminėto socialiai atsakingo elgesio standarto.
⦁ Kaip matyti iš kitų tiekėjų teiktų pasiūlymų Ministerijai ir Laboratorijai, prekių gamintojas buvo svarbi prekių ypatybė, be kita ko, daranti įtaką ir pasiūlymo kainai, tačiau atsakovė UAB „Profarma“ sveikatos apsaugos viceministrei pateiktame informaciniame lapelyje ir vėliau teiktuose komerciniuose pasiūlymuose nenurodė siūlomų įsigyti testų gamintojo, kilmės šalies, o šiuose dokumentuose netgi skyrėsi siūlomų testų pavadinimas. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiūlymą, apskritai neturėjo susitarimų su kontrahentais bei nebuvo net preliminariai užsitikrinusi galimybių įvykdyti sutartį. Todėl darytina išvada, kad atsakovė UAB „Profarma“ pasiūlymą teikė abstrakčiai, nenurodydama ir pati nežinodama, kokias konkrečias prekes ketina parduoti. Nors tiek perkančioji organizacija, tiek Ministerija, prieš pasirinkdamos atsakovę UAB „Profarma“ kaip tiekėją, šių aplinkybių taip pat nesiaiškino, atsakovės UAB „Profarma“ elgesys šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir socialiai atsakingas, tokiu elgesiu atsakovė siekė pirmiausia to, kad kuo skubiau būtų pasirinktas jos pasiūlymas ir sudaryta sutartis.
⦁ Šią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad Sutarties derinimo metu atsakovė pateikė Laboratorijai neteisingą informaciją apie testų gamintoją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutarties projekto derinimo metu atsakovės Laboratorijos atstovei paprašius nurodyti duomenis apie testų gamintoją, atsakovė UAB „Profarma“ pateikė informaciją, kad būtent ji yra siūlomų testų gamintoja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokia atsakovės pateikta informacija neatitiko tikrovės. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu ji užsiėmė diagnostikos medicinos prietaisų gamyba ir galėjo į rinką patiekti greituosius testus. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie testų gamintoją, patvirtina ir Sutarties 2 sąlygos, kadangi šios sutarties techninėje specifikacijoje, nors ir yra nurodytas toks pats perkamų testų pavadinimas, jų komplektacija, kiekis ir pristatymo terminai, kaip ir Sutartyje, tačiau nenurodytas gamintojas, pažymint, jog gamintojas bus nurodytas sutarties vykdymo metu. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „Profarma“ pateikė neteisingą informaciją apie testų gamintoją, patvirtina ir tolesnės Sutarties vykdymo aplinkybės, kai sekančią dieną po Sutarties ir Sutarties 2 sudarymo buvo sudaryta sutartis su testų gamintoja Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ ir vėliau Laboratorijai buvo patiekti kito gamintojo testai. Taigi, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiūlymą nenurodžiusi, kokio konkretaus gamintojo prekes siūlo, o vėliau teikdama klaidingą informaciją apie tariamą prekių gamintoją, klaidino pirkėją, elgėsi nesąžiningai ir tuo siekė, kad kuo skubiau būtų pasirinktas jos pasiūlymas ir sudaryta sutartis.
⦁ Nors atsakovė UAB „Profarma“ nurodo, kad sudarydama Sutartį, ji svarstė įvairias galimybes, kaip galėtų tiekti testus bei ketino pasinaudoti privačiu prekės ženklinimu, t. y. nupirkti kito gamintojo testus ir juos ženklinti savo prekės ženklu, tačiau tokie argumentai nekeičia byloje padarytų išvadų. Priešingai, šie atsakovės argumentai tik patvirtina, kad jos pasiūlymas pirkime buvo abstraktaus pobūdžio ir ieškovė, sudarydama Sutartį, nežinojo konkretaus prekių gamintojo bei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog prekių gamintoja bus ji pati.
⦁ Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis apie pasiūlytą prekių kainą ir tokių duomenų įtaką sprendžiant dėl atsakovės UAB „Profarma“ sąžiningumo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovė neįrodė, kad parduotų prekių kaina iš esmės viršijo analogiškų prekių rinkos kainas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės UAB „Profarma“ veiksmų sąžiningumo įvertinimui esminę reikšmę turi tai, jog atsakovė, nenurodžiusi, kokias konkrečias prekes ketina tiekti ir vėliau pateikusi klaidingą informaciją apie testų gamintoją, pasiūlė protingais ekonominiais skaičiavimais nepagrįstą ir itin aukštą kainą.
⦁ Tai, kad atsakovė UAB Profarma“ pasiūlė įsigyti testus už itin aukštą kainą, patvirtina kitų bendrovių panašiu metu teikti pasiūlymai Ministerijai ir Laboratorijai. Pavyzdžiui, MB „Euromedika“ pasiūlyme Jungtinės Karalystės gamintojo testus buvo siūloma įsigyti už 5,52 Eur be PVM (už 1 vnt.), UAB „Diamedika“ pasiūlyme Kinijos gamintojo testus – už 4,50 Eur be PVM, UAB „Kvarkas“ pasiūlyme Kinijos gamintojų testus – už 12,16 Eur ir 10,08 Eur be PVM, UAB „Lex Ano“ pasiūlyme Kinijos gamintojo testus – už 3,60 Eur be PVM, Portugalijos gamintojo – už 10,80 Eur be PVM, Prancūzijos gamintojo – už 11,60 Eur be PVM, MB „Globex AAA“ pasiūlyme Kinijos gamintojo testus – už 10 Eur. Be to, UAB „Pro Aris“ Ministerijai siūlė Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus (juos atsakovė galiausiai ir pateikė Laboratorijai) įsigyti už 1 vnt. kainą, svyruojančią tarp 3,65 Eur ir 3,99 Eur su PVM, priklausomai nuo pakuotėje esančio testų kiekio. Svarbu pažymėti, kad aptarti kitų bendrovių pasiūlymai buvo teikiami nežinant reikalingo prekių kiekio, tačiau kai kurios bendrovės nurodė, jog perkant didelį testų kiekį kaina būtų buvusi dar mažesnė (pvz., UAB „Lex Ano“ 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakymo 3 punktas, „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ vadovo G. H. 2021 m. sausio 27 d. apklausa).
⦁ Be to, ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ 2020 m. kovo 26 d. sudarė pirkimo sutartį, kuria įsigijo 15 000 vnt. Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testų, kurio vieno vieneto kaina buvo 3,63 Eur su PVM. Šios institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. rašte pateikta informacija, kad prieš įsigyjant šiuos testus atliktas rinkos tyrimas parodė, jog testų kainos svyravo nuo 4,79 Eur iki 15,49 Eur su PVM už 1 vnt. Tuo tarpu, kaip minėta, atsakovė UAB „Profarma“ 10 000 vnt. testų (1 vnt.) siūlė įsigyti už 19,36 Eur su PVM, 100 000 vnt. – už 15,73 Eur su PVM ir 400 000 vnt. testų – už 10,709 Eur su PVM.
⦁ Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ teikė argumentus, kad pasiūlyta testų kaina atitiko tuometinę rinkos situaciją. Atsakovės šiuos argumentus grindė aplinkybėmis, kad UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ buvo sudariusios sutarčių su kitais pirkėjais dėl testų pardavimo už kainas, svyruojančias tarp 14,52–23,33 Eur su PVM (už 1 vnt.), be to, Austrijos bendrovė „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ 2021 m. sausio 7 d. rašte nurodė, jog dėl didelės testų paklausos bei didėjančio poreikio žaliavoms, testų kaina didėjo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovių argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti sąžiningo atsakovės UAB „Profarma“ elgesio siūlant kainas. Pažymėtina, kad pagrindo remtis atsakovių nurodytais sandoriais su UAB „Pigu LT“ ir UAB „Ozantis“ nėra, nes prekės buvo grąžintos pardavėjai (ieškovo dubliko priedai Nr. 2, 4). Kita dalis sandorių, kuriais remiasi atsakovės, buvo sudaryti 2020 m. gegužės, rugpjūčio mėn., todėl jie rinkos kainų, buvusių 2020 m. kovo mėn. nepatvirtina. Austrijos bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ 2021 m. sausio 7 d. rašte nurodytos aplinkybės apie testų kainos didėjimą esminės įrodomosios reikšmės taip pat neturi, kadangi šiame rašte pateikta informacija apie vėlesnį testų kainų didėjimą, o byloje sprendžiama dėl sandorių, sudarytų 2020 m. kovo mėn.
⦁ Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė UAB „Profarma“ pasiūlymus su nurodyta prekių kaina teikė jau po to, kai buvo faktiškai pasirinkta kaip būsima prekių tiekėja, t. y. po to, kai sveikatos apsaugos viceministrė gautą UAB „Profarma“ greitųjų testų informacinį lapelį persiuntė Laboratorijos vadovui, nurodydama suderinti užsakymą su UAB „Profarma“ direktore ir kai Laboratorijos darbuotoja paprašė pateikti pasiūlymą dėl 100 000 vnt. greitųjų testų įsigijimo su pristatymu per 7 kalendorines dienas ir 400 000 vnt. testų įsigijimo su pristatymu per 14 kalendorinių dienų. Šios aplinkybės atsakovei UAB „Profarma“ leido spręsti, kad Sutartis su ja tikėtinai bus sudaryta. Todėl atsakovė UAB „Profarma“, siūlydama itin aukštą kainą už konkrečiai neapibrėžtas prekes (nenurodžiusi konkretaus siūlomų prekių gamintojo, o vėliau nurodžiusi klaidingą informaciją apie prekių gamintoją), akivaizdžiai siekė gauti maksimaliai didelį pelną.
⦁ Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovė UAB „Profarma“ nepateikė jokių duomenų, jog jos pasiūlyta kaina buvo pagrįsta protingais ekonominiais skaičiavimais (pvz., iš kokio subjekto, už kokią kainą atsakovė tuo metu prekes planavo įsigyti, kokie buvo numatyti prekių logistikos kaštai, koks buvo planuojamas pelnas ir pan.). Priešingai, ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, siūlydama prekių kainą, dar iki Sutarties sudarymo turėjo informacijos, jog 1 vnt. testo kaina, už kurią ji galėtų įsigyti testus, yra 1,85 Eur (L. P. 2020 m. kovo 18 d. elektroninis laiškas UAB „Profarma“ atstovams, dubliko priedas Nr. 6). Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nors jos papildomai patvirtina, kad atsakovė UAB „Profarma“ neveikė pagal įprastą rinkoje elgesio modelį, ir Sutartį siekė sudaryti už itin aukštą kainą bei gauti maksimaliai didelį pelną.
⦁ Teisėjų kolegijos padarytų išvadų nekeičia ir bylos nagrinėjimo metu atsakovių nurodyti argumentai, kad į pasiūlytą testų kainą buvo įskaičiuotos finansinės rizikos, jog dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje gali vėluoti prekių pristatymo terminai, taip pat kad gali padidėti perparduodamų testų kaina. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovių argumentai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs ir neįrodantys pasiūlytos kainos ekonominio pagrįstumo. Kaip jau buvo minėta, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pirkimui pasiūlymą, nenurodė ir dar pati nežinojo konkretaus siūlomų prekių gamintojo, o Sutarties sąlygų derinimo metu teikė klaidingą informaciją, kad prekių gamintoja yra ji pati. Sutartis 2 su UAB „Bona diagnosis“ buvo sudaryta 2020 m. kovo 19 d., joje taip pat nenurodant prekių gamintojo, o UAB „Bona diagnosis“ sutartį su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarė 2020 m. kovo 20 d. Taigi, teikdama pasiūlymą pirkimui ir sudarydama Sutartį, atsakovė UAB „Profarma“ tiksliai įvertinti konkrečios prekių pristatymo vėlavimo ar kainos kilimo rizikos bei jos įskaičiuoti į pasiūlymo kainą negalėjo.
⦁ Atmestini kaip nepagrįsti atsakovių argumentai, kad UAB „Profarma“ pasiūlyta kaina buvo didesnė dėl numatyto prekių testavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje patvirtintoje UAB „Profarma“ laboratorijoje. Šiuo atveju atsakovė UAB „Profarma“ į bylą nepateikė skaičiavimų, kokius kaštus toks testavimas turėjo kainuoti, kita vertus, į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, kad toks testavimas realiai buvo vykdomas.
⦁ Galiausiai, atsakovių nurodytus argumentus dėl pasiūlytos kainos pagrįstumo paneigia faktinės Sutarties ir Sutarties 2 vykdymo aplinkybės, iš kurių matyti, kad pagal 2020 m. kovo 20 d. atsakovės UAB „Bona diagnosis“ su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarytą sutartį parduotų testų kaina, kurią sumokėjo UAB „Bona diagnosis“ (1 135 360 Eur), sudarė tik 18,79 proc. Laboratorijos sumokėtos kainos UAB „Profarma“ (6 050 000 Eur), o tai rodo akivaizdžią disproporciją tarp tuo metu rinkoje buvusių kainų ir atsakovės UAB „Profarma“ Laboratorijai pasiūlytų kainų. Pažymėtina, kad Lietuvos civilinėje teisėje ir teismų praktikoje turto pardavimo kainos ir rinkos vertės ženklus neatitikimas laikomas viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (pvz., CK 6.67 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013, 2013 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014 ir kt.).
⦁ Pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad atsakovės pateiktas 2021 m. kovo 26 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtina, jog greitųjų testų pardavimo kainos tam tikrose internetinėse parduotuvėse praėjus metams po COVID-19 pandemijos pradžios yra didesnės už atsakovės pirkimui pasiūlytas kainas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga, kadangi byloje sprendžiama dėl testų pardavimo sandorių, sudarytų 2020 m. kovo mėn.
⦁ Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiūlymą pirkime ir sudarydama Sutartį, nesielgė kaip sąžininga bei socialiai atsakinga tiekėja, o jos pasirinktas elgesio variantas neatitiko įprasto rinkoje elgesio modelio. Aptartų duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama konstatuoti, kad atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiūlymą pirkime ir sudarydama Sutartį, siekė pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną. Toks atsakovės UAB „Profarma“ veikimas negali būti pripažintas atitinkančiu geros moralės reikalavimus. Kadangi, kaip jau buvo minėta, kita sandorio šalis Laboratorija, vykdydama pirkimą ir sudarydama Sutartį, veikė neskaidriai, nesudarė sąlygų viešąsias lėšas naudoti racionaliai bei objektyviąja prasme elgėsi nesąžiningai, pirmosios instancijos teismas privalėjo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią gerai moralei.
⦁ Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutarties 2 teisėtumą, nurodė, kad atsakovė UAB „Bona diagnosis“ nedalyvavo viešajame pirkime ir negali būti atsakinga už valstybės pinigų racionalų panaudojimą, be to, sutarties vykdymas pasitelkus tarpininkus nėra neįprastas versle ir įstatymų nedraudžiamas, todėl negali būti pripažįstamas prieštaraujančiu gerai moralei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jos padarytos neįvertinus visų reikšmingų Sutarties 2 sudarymo aplinkybių.
⦁ Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bendrąja prasme sutarties vykdymas pasitelkus tarpininkus nėra neįprastas versle ar įstatymų draudžiamas, todėl savaime negali būti pripažintas prieštaraujančiu gerai moralei. Verslo praktikoje tarpininko pasirinkimą gali lemti įvairios su rinkos sąlygomis susijusios aplinkybės (tarpininko turima patirtis tam tikroje verslo srityje, verslo kontaktai ir pan.). Verslo subjektui pasirenkant kontrahentą ir sudarant didelės vertės sandorį, itin svarbus verslo partnerio patikimumas, prievolių įvykdymo užtikrinimas.
⦁ Teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Sutarties 2 sudarymas su tarpininke atsakove UAB „Bona diagnosis“ negali būti paaiškinamas įprasta verslo praktika. Atsakovė UAB „Profarma“, su Laboratorija sudariusi didelės vertės Sutartį, tarpininku pasirinko naujai įsteigtą, patirties, darbuotojų, realios buveinės neturinčią bendrovę UAB „Bona diagnosis“. Nėra duomenų, kad prieš Sutarties 2 sudarymą atsakovė UAB „Profarma“ būtų pasidomėjusi bendrovės patikimumu, pareikalavusi pateikti adekvačias prievolių užtikrinimo priemones, nors pagal Sutartį 2 buvo numatytas reikšmingos sumos (5 904 800 Eur) avansinis apmokėjimas, kuris buvo įvykdytas 2020 m. kovo 20 d.
⦁ Teisėjų kolegijos vertinimu, įprastos verslo praktikos neatitinka ir tai, kad atsakovė UAB „Profarma“ sudarė Sutartį 2, kuria įsipareigojo įsigyti prekes už 5 904 800 Eur sumą, neturėdama konkrečių duomenų apie UAB „Bona diagnosis“ parduodamų prekių gamintoją, nors tokia informacija turėjo svarbią reikšmę testų įsigijimo kainai. Kaip jau buvo minėta, nors Sutarties 2 sąlygos buvo analogiškos Sutarties sąlygoms, tačiau Sutarties 2 priede (techninėje specifikacijoje) nebuvo nurodytas konkretus prekių gamintojas. Be to, iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ atstovo L. P. 2020 m. kovo 18 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė UAB „Profarma“, prieš sudarydama Sutartį 2, turėjo informacijos, jog „Bio Medical Scientific Services LLC“ siūlo atsakovei UAB „Profarma“ įsigyti testus už ženkliai mažesnę kainą, nei vėliau buvo numatyta Sutartyje 2 (už 1,85 Eur kainą už 1 vnt.).
⦁ Tai, kad Sutarties 2 sudarymas negali būti paaiškinamas įprasta verslo logika, patvirtina ir faktinės aplinkybės, jog abiejų atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ atstovai žinojo visą informaciją, susijusią tiek su Sutarties, tiek su bendradarbiavimo sutarties su „Bio Medical Scientific Services LLC“, tiek su testų įsigijimo sutarties su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarymu. Antai, 2020 m. kovo 18 d. „Bio Medical Scientific Services LLC“ pasiūlymas sudaryti bendradarbiavimo sutartį buvo atskleistas ir atsakovei UAB  Profarma“, pirminis šios sutarties projektas buvo parengtas UAB „Profarma“ vardu, o 2020 m. kovo 18–19 d. UAB „Profarma“ atstovas R. L. ir UAB „Bona diagnosis“ atstovas L. P. svarstė, kurios bendrovės vardu turėtų būti pasirašyta ši sutartis. Atsakovės UAB „Profarma“ darbuotojas R. L. ir direktorė E. M. dalyvavo UAB „Bona diagnosis“ atstovų elektroniniame susirašinėjime su Austrijos bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ atstovais dėl testų įsigijimo. Atitinkamai, atsakovės UAB „Bona diagnosis“ atstovai Austrijos bendrovei „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ teigė turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymą (nors faktiškai Laboratorijos užsakymą turėjo atsakovė UAB „Profarma“). Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 20 d. UAB „Bona diagnosis“ sutartyje su „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ UAB „Bona diagnosis“ vadovu buvo nurodytas UAB „Profarma“ darbuotojas R. L..
⦁ Atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ tarpusavio sąsajas vykdant Sutartį ir Sutartį 2 patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. UAB „Profarma“ darbuotojas R. L. 2020 m. kovo 25 d. buvo paskirtas UAB „Bona diagnosis“ vadovu ir toliau bendravo su testų gamintoja Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testų įsigijimo klausimais. Iš UAB „Bona diagnosis“ sąskaitos išrašo matyti, kad ši bendrovė gavo pajamas tik iš atsakovės UAB „Profarma“. Be to, UAB „Bona diagnosis“ UAB „Profarma“ direktorei E. M. 2020 m. kovo 25 d. pervedė 20 000 Eur, 2020 m. kovo 31 d. – 22 800 Eur sumas (ieškinio priedas Nr. 27).
⦁ Aptartos faktinės aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė UAB „Profarma“ atsakovę UAB „Bona diagnosis“ pasitelkė tiekti prekes dėl įprastos verslo praktikos. Šios faktinės aplinkybės paneigia ir atsakovių UAB „Profarma“ bei UAB „Bona diagnosis“ teiginius, kad UAB „Bona diagnosis“ buvo pasitelkta dėl jos dalyvių turimos patirties pardavimų srityje. Šiuo atveju naujos bendrovės įsteigimas tuo metu, kai UAB „Profarma“ teikė pasiūlymus Ministerijai ir Laboratorijai bei buvo pasirinkta kaip tiekėja, UAB „Bona diagnosis“ atstovų žinojimas apie Sutarties su Laboratorija sudarymą, Sutarties 2 sudarymas iš esmės analogiškomis sąlygomis, kaip ir Sutartis, UAB „Profarma“ atliktas reikšmingo dydžio avansinis mokėjimas naujai įsteigtai įmonei UAB „Bona diagnosis“ už prekes, nepareikalavus jokių adekvačių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, nežinant konkretaus prekių gamintojo, abiejų bendrovių atstovų dalyvavimas sudarant sutartis su „Bio Medical Scientific Services LLC“ ir testų gamintoja „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, UAB „Profarma“ darbuotojo paskyrimas eiti UAB „Bona diagnosis“ vadovo pareigas, šios bendrovės atlikti mokėjimai UAB „Profarma“ direktorei bei kitos paminėtos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo bendras UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sumanymas pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, taip pat išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. Toks Sutarties 2 sudarymo tikslas neatitinka geros moralės reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu privalėjo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

Dėl bylos dalies nutraukimo

⦁ Kaip jau buvo minėta, 2020 m. kovo 19 d. atsakovės UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarė Sutartį 3, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo ieškoti potencialių gamintojų/pardavėjų, galinčių tiekti COVID-19 testus. Pagal šią sutartį atsakovė UAB „Bona diagnosis“ nuo 2020 m. kovo 25 d. iki kovo 31 d. pervedė atsakovei SIA „Rouen Grains LV“ 454 931 Eur sumą. Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą pripažinti Sutartį 3 niekine ir negaliojančia, nes, ieškovo teigimu, ja šalys nesiekė sukurti realių paslaugos teikimo santykių, o siekė tik sukurti fiktyvų pagrindą SIA „Rouen Grains LV“ iš UAB „Bona diagnosis“ gauti lėšų.
⦁ Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutarties 3 8.1 papunktyje numatytą sąlygą, kad „visi ginčai ir nesutarimai, kurie kyla tarp šalių sutarties vykdymo metu turi būti sprendžiami derybomis, bet, jeigu susitarimas nepasiekiamas per 1 (vieną) mėnesį, ginčas turi būti sprendžiamas Latvijos Respublikos teisme“, nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl Sutarties 3 turi būti reiškiamas Latvijos Respublikos teismuose ir bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos teisme civilinio proceso tvarka.
⦁ Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį, netinkamai taikė civilinio proceso normas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nėra saistomas sutartyje įtvirtintos teismingumo taisyklės, kadangi jis nėra sutarties šalis. Tokia išvada darytina įvertinus sutarties uždarumo principą bei pagal analogiją šio principo taikymą arbitražo teisiniuose santykiuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui nesant arbitražinio susitarimo šalimi, jam galioja pacta tertii non nocent nec prosunt (lot. sutartis neįpareigoja trečiosios šalies ir nesuteikia jai teisių) principas – ieškovas nėra saistomas sutarties, kurios jis nesudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
⦁ Kita vertus, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad atlikdami savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad prokuroras turi teisę ginti viešąjį interesą Lietuvos Respublikos ribose. Tuo atveju, jeigu Sutarties 3 8.1 papunktyje numatyta sąlyga būtų aiškinama plečiamai kaip privaloma prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, prokuroras netektų teisės ginti viešąjį interesą, kadangi sutartinis teismingumas ginčą spręsti užsienio valstybėje tokią teisę faktiškai apribotų. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė viešąjį interesą pažeidžiančios sutarties šalims piktnaudžiauti ir siekti išvengti viešojo intereso apsaugos, kadangi sutartyje numatytas sutartinis teismingumas atimtų prokuroro teisę pareikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo.
⦁ Pažymėtina ir tai, kad užsienio valstybių teismuose apskritai neįmanoma išaiškinti kitos valstybės viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisę spręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi jis yra kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 47 punktas). Todėl Latvijos Respublikos (ar bet kokios kitos užsienio valstybės) teismai neturi teisės spręsti dėl to, ar buvo pažeistas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kildinamas viešasis interesas, tai yra išimtinė Lietuvos Respublikos teismų prerogatyva.

Dėl Sutarties išsaugojimo ir restitucijos taikymo

⦁ Pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes.
⦁ Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi ir remdamasis tuo, kad ieškovo nurodytos restitucijos taikymas būtų neproporcingas ieškovo teisių gynimo būdas, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje numatytiems principams, status quo ante (liet. taip, kaip anksčiau) padėtis nebūtų atkurta, nes ieškovas neįrodė nepagrįstai gautos sumos fakto ir dydžio; be to, nėra išnykęs prekių pirkimo ypatingas poreikis, o Sutartis įvykdyta, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga išsaugoti sandorio galiojimą ir taikyti alternatyvias sankcijas.
⦁ Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Šiuo atveju viešasis interesas, ginamas ieškovo, buvo pažeistas tuo, kad pirkimas buvo vykdomas neskaidriai, iš anksto parinkus konkretų tiekėją, nesiekiant įsitikinti, ar šio tiekėjo siūlomos pirkimo sąlygos yra palankiausios perkančiajai organizacijai, o atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, veikdamos bendrai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. Tokiu būdu už atsakovių parduotas prekes valstybė sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjusi pagal rinkoje buvusias kainas. Tokioje situacijoje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Sutarties išsaugojimas ir alternatyvių sankcijų taikymas neatkurtų viešojo intereso pažeidimo bei neužtikrintų CK 1.5 straipsnyje numatytų principų įgyvendinimo, bet priešingai, įteisintų neteisėtomis sutartimis siekiamus tikslus.
⦁ Šiuo atveju Sutartis ir Sutartis 2 sukėlė faktinius padarinius, nes buvo įvykdytos – Sutarties 2 pagrindu atsakovė UAB „Bona diagnosis“ gavo iš atsakovės UAB „Profarma“ 5 904 800 Eur mokėjimą bei perdavė 510 000 vnt. testų, o Sutarties pagrindu atsakovė UAB „Profarma“ iš valstybės biudžeto gavo 6 050 000 Eur ir perdavė Laboratorijai 510 000 vnt. testų. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad didesnė dalis testų buvo panaudoti (pagal Laboratorijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą nepanaudotas testų likutis yra 146 875 vnt.).
⦁ Kai sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), tai reiškia, kad jis jo šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismai sprendžia dėl negaliojančio sandorio padarinių (restitucijos) ar dėl kitu pagrindu atsiradusios šalių tarpusavio prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
CK šeštojoje knygoje įtvirtintos restitucijos taisyklės (⦁ CK 6.147–6.151 straipsniai) taikomos tais atvejais, kai šalys negaliojančio sandorio pagrindu abipusiškai apsikeitė tam tikru turtu, o sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio – tokiais atvejais turtas gali ir turi būti grąžintas natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims – tuomet restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
⦁ Nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės pripažįsta, kad pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes restitucijos natūra taikymas nėra galimas. Didžioji dalis perduotų prekių buvo panaudotos, kitos dalies prekių grąžinimas pardavėjai negalimas, nes testai turi ribotą galiojimo laiką ir dėl to jų perpardavimo galimybės yra apsunkintos bei sukeltų neproporcingus nuostolius. Nesant restitucijos natūra galimybės, atsakovė Laboratorija privalėtų sumokėti piniginį ekvivalentą už jai likusias prekes (CK 6.147 straipsnis). Vis dėlto pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes toks restitucijos taikymo būdas negalimas.
⦁ Pažymėtina, kad restitucijos taikymas negali lemti, kad vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Sandorį pripažinus negaliojančiu, nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Nagrinėjamoje byloje jau buvo nustatyta, kad atsakovės UAB „Profarma“ pirkime pasiūlyta kaina buvo itin aukšta ir nepagrįsta protingais ekonominiais skaičiavimais, abi atsakovės, veikdamos bendrai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, taip pat išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. Taigi, atsakovei UAB „Profarma“ už prekes sumokėta kaina buvo žymiai didesnė, negu Laboratorija galėjo sumokėti už analogiškus testus tuo atveju, jeigu tokie testai būtų įsigyti įprastomis rinkos sąlygomis, nesant nesąžiningų sandorio šalių veiksmų. Taigi, tokioje situacijoje nėra galimas restitucijos taikymas, Laboratorijai sumokant piniginį ekvivalentą atsakovei UAB „Profarma“ (CK 6.147 straipsnis).
⦁ Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisingas restitucijos taikymo būdas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą ir neleisiantis sandorių šalims pasiekti neteisėtų tikslų, yra pagal sutartis už testus permokėtų piniginių lėšų išreikalavimas. Sprendžiant, kokia piniginių lėšų suma buvo permokėta, teisingiausia remtis 2020 m. kovo 18 d. UAB „Pro Aris“ Ministerijai teiktu pasiūlymu įsigyti Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus, kurių kodas RT 2942, už 3,74 Eur (už 1 vnt.). Pažymėtina, kad šie testai yra tokie patys, kuriuos pagal Sutartį Laboratorijai patiekė atsakovė UAB „Profarma“ (sutampa gamintojas, nurodytas tas pats testų kodas RT 2942), UAB „Pro Aris“ pasiūlymas Ministerijai buvo teiktas bylai aktualiu laikotarpiu. UAB „Pro Aris“ pasiūlyme nurodytos kainos realumą patvirtina tai, kad Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ panašiu metu (2020 m. kovo 26 d.) sudarė pirkimo sutartį, kuria įsigijo 15 000 vnt. Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testų, kurio vieno vieneto kaina buvo 3,63 Eur su PVM.
⦁ Atmestini atsakovės UAB „Bona diagnosis“ argumentai, kad Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip pakeičiančioji sutartis, remiantis kuria galima nustatyti tariamą tikrąją prekių vertę, kadangi buvo parduotas kitoks prekių kiekis ir skyrėsi jų komplektacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl restitucijos, CK 6.258 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi atsakovė, nėra taikoma, ir tai, ar Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ sudaryta sutartis šios teisės normos taikymo prasme gali būti vertinama kaip pakeičianti sutartis, nėra teisiškai reikšminga. Aptariama sutartimi teisėjų kolegija remiasi tik dėl to, kad ji patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu rinkoje buvo sudarytas sandoris, įrodantis 2020 m. kovo 18 d. UAB „Pro Aris“ Ministerijai pateikto pasiūlymo ir jame nurodytos kainos realumą. Nors šis pasiūlymas buvo teikiamas nežinant ketinamo įsigyti prekių kiekio, tačiau tiek AMEDA Labordiagnostik GmbH“ vadovas G. H. 2021 m. sausio 27 d. apklausoje, tiek UAB „Lex Ano“ 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakymo 3 punkte nurodė, kad perkant didelį testų kiekį kaina būtų buvusi dar mažesnė. Taigi, atsakovės nurodytas veiksnys (didelis prekių kiekis) pagal byloje esančius įrodymus neturėjo didinti 2020 m. kovo 18 d. UAB „Pro Aris“ Ministerijai pateiktame pasiūlyme nurodytų kainų. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad UAB „Pro Aris“ siūlė ne tokios komplektacijos prekes, kurios buvo patiektos Laboratorijai, jokiais rašytiniais įrodymais nepatvirtinti, o juos paneigia tai, kad, kaip minėta, UAB „Pro Aris“ siūlomų prekių gamintojo suteiktas prekių kodas buvo tas pats, koks buvo Laboratorijai patiektų prekių. Kita vertus, atsakovė, nurodydama prekių komplektacijos skirtumus, nepagrindė, kokia konkrečia suma papildoma komplektacija padidino testų kainą.
⦁ Atsakovė UAB „Bona diagnosis“ nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl restitucijos kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, proporcingumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad pirmiausia pati valstybė turi prisiimti neigiamus teisinius padarinius, atsiradusius dėl jos institucijų klaidų, ir esant tam tikroms aplinkybėms restitucija gali būti netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 47, 51, 52 punktai). Tačiau restitucijos netaikymo galimybė gali būti svarstoma tik tada, kai esminės sąlygos pripažinti sandorius negaliojančiais yra būtent valstybės institucijų klaidos, o ne privačių sandorio šalių nesąžiningas elgesys (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020 59 punktą). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad abi atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, veikdamos nesąžiningai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti neprotingo dydžio pelną bei išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. Todėl ta aplinkybė, kad imperatyvių VPĮ nuostatų pažeidimus padarė atsakovė Laboratorija, neeliminuoja restitucijos taikymo atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ atžvilgiu.
⦁ Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju taikytina restitucija, iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ atsakovės UAB „Profarma“ naudai išreikalaujant 3 997 400 Eur sumą (iš 5 904 800 Eur sumokėtos sumos atimant 1 907 400 Eur realią testų vertę, apskaičiuotą 510 000 vnt. testų kiekį padauginus iš 3,74 Eur vieno testo vertės), atitinkamai, atsakovės Laboratorijos naudai iš atsakovės UAB „Profarma“ išreikalaujant 4 142 600 Eur sumą (iš 6 050 000 Eur sumokėtos sumos atimant 1 907 400 Eur realią testų vertę, apskaičiuotą 510 000 vnt. testų kiekį padauginus iš 3,74 Eur vieno testo vertės). Atsižvelgiant į tai, kad tos pačios pinigų sumos grąžinimas atsakovei UAB „Profarma“, o vėliau atsakovei Laboratorijai neatitiktų protingumo ir racionalumo principų, tikslinga iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ išreikalautiną atsakovės UAB „Profarma“ naudai 3 997 400 Eur sumą nuspręsti grąžinti tiesiogiai Laboratorijai, o iš atsakovės UAB „Profarma“ atsakovės Laboratorijos naudai išreikalauti likusią negrąžintą sumą – 145 200 Eur (4 142 600 Eur – 3 997 400 Eur). Kadangi piniginių lėšų sumą, skirtą sumokėti už Laboratorijos įsigyjamus testus atsakovei UAB „Profarma“ pervedė Lietuvos Respublikos finansų ministerija iš valstybės biudžeto, minėtinos pinigų sumos priteistinos valstybei.
⦁ Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas iš dalies. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti ⦁ CK ⦁ 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Remiantis šiais argumentais, procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

⦁ Apibendrindama šiame sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas bei teisingai įvertino, jog Laboratorijos vykdytas greitųjų testų pirkimas ir jo pagrindu sudaryta Sutartis neatitiko imperatyviųjų VPĮ nuostatų ir dėl to negalioja. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl atsakovės UAB „Profarma“ nesąžiningumo pateikiant duomenis apie testų gamintoją, todėl šios atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties ir Sutarties 2 teisėtumo, tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į jų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pagrindo šias sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl prieštaravimo gerai moralei nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties išsaugojimas ir alternatyvių sankcijų taikymas neatkurs viešojo intereso pažeidimo bei neužtikrins CK 1.5 straipsnyje numatytų principų įgyvendinimo, todėl nepagrįstai nusprendė taikyti VPĮ 106 straipsnio 2 dalį, išsaugoti Sutarties pasekmes ir skirti atsakovei Laboratorijai baudą. Dėl to yra pagrindas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimų pripažinti Sutartį ir Sutartį 2 negaliojančiomis panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies patenkinti, šias sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis, taikyti restituciją ir valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ priteisti 145 200 Eur, o iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 Eur, taip pat valstybei iš abiejų atsakovių priteisti procesines palūkanas.
⦁ Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė civilinio proceso normas ir nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“. Ši bylos dalis yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šią ginčo dalį išnagrinėti. Kadangi pirmosios instancijos teismas šios ginčo dalies iš esmės neišnagrinėjo, ši civilinės bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 2 dalis).
⦁ Kadangi šiuo teismo sprendimu ginčas dėl Sutarties ir Sutarties 2 galiojimo išsprendžiamas iš esmės ieškovo naudai, atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ neįgyja teisės į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ naudai priteista po 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, naikinama. Šioms atsakovėms nepriteisiamos ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
⦁ Atsakovė SIA „Rouen Grains LV“ 2021 m. gegužės 3 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 3 860 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis atsakovės prašymas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 28 d. papildomu sprendimu, kuriuo iš ieškovo atsakovei buvo priteista 3 860 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo 2022 m. vasario 28 d. papildomas sprendimas naikinamas. Atsakovės SIA „Rouen Grains LV“ bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir šios bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos dalies baigties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir 2022 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Priimti naują teismo sprendimą.
Ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį iš dalies patenkinti.
Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ 2020 m. kovo 19 d. prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-42.
Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių uždarosios bendrovės „Profarma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bona diagnosis“ 2020 m. kovo 19 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-.
Taikyti restituciją ir valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ (juridinio asmens kodas 300868786) priteisti 145 200 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus eurų) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos 2022 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Taikyti restituciją ir valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bona diagnosis“ (juridinio asmens kodas 305512783) priteisti 3 997 400 Eur (tris milijonus devynis šimtus devyniasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus eurų) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos 2022 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Civilinės bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Asta Radzevičienė

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));