Teismas išaiškino, kad dabar laisva spauda turi būti nedelsiant uždaroma valdžiai paliepus (pildoma)
troika1
Aurimas Drižius
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (Iveta Pelienė, Beata Martišienė, Veslava Ruskan – nuotraukoje viršuje) man nutartimi išaiškino, kad nuo šiol bet kokia žiniasklaidos priemonė, kritikuojanti valdžią, turi būti nedelsiant uždaroma, jai apie tai nieko nežinant ir jos neišklausius ar neįspėjus. Toks teismo išaiškinimas kategoriškai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Nors minėti teisės aktai nurodo, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, be to, aiškiai nurodo, kad žiniasklaidos priemonė gali būti uždaroma tik už nuolatinius įstatymų pažeidimus, tačiau teisėjos nusprendė, kad minėti įstatymai jau seniai nebegalioja ir nebeveikia. Todėl bet kokia žiniasklaidos priemonė turi būti nedelsiant uždaryta, „valdžiai pareikalavus“.
Kaip žinia, dar kovo viduryje tokia Seimo daugumos paskirta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vadovė Ramanauskaitė išsiuntinėjo visoms telekomunikacijų bendrovėms pranešimą, reikalaudamas nedelsiant uždaryti („apriboti prieigą“) prie www.laisvaslaikrastis.lt. Ramanauskatės pasamdyta „ekspertė“ Aliona Gaidarovič nusprendė, kad du mūsų portale perspausdinti straipsniai iš garsaus britų portalo www.off-quardian.com yra „dezinfomacija“
Iš esmės tai buvo tu tekstai, kurių viename buvo įspėjama, kad NATO paskelbta „neskraidymo zona“ virš Ukrainą reiškia trečią pasaulinį karą, o kitame tekste buvo nemažai pavyzdžių apie tai, kad Ukraina skelbia nemažai šio karo „feikų“, pvz., kompiuterinio žaidimo „armada“ vaizdus pateikia kaip savo pergalių prieš rusų aviaciją įrodymus.
Žodžiu, jokios „dezinformacijos“ šiuose tekstuose nėra, ir ne „alionų“ kompetencija yra spręsti apie britų spaudos kokybę. Padaviau ieškinį dėl tokių ramanauskaičių-alionų bandymų sužlugdyti laisvą laikraštį į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodžiau, kad net po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje ir Seimas suteikė daugiau galių minėtoms bobelėms, įstatymas vis tiek reikalauja, uždarius žiniasklaidos priemonę, nurodyti, kad toks uždarymas galioja tik 48 valandas, o paskui ŽEIT jau turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žiniasklaidos suvaržymo.
Tada ir prasidėjo cirkai – mano skundą ėmusi nagrinėti tokia Gaidytė-Lavrinovič iš karto ėmėsi klastoti šią bylą – parašė, kad niekas jau seniai nebeblokuoja www.laisvaslaikrastis.lt, todėl šio klausimo ir nereikia spręsti. Nors portalas iki šiol, tai yra beveik pusę metų yra blokuojamas Lietuvos telekomunikacijų bendrovių ŽEIT nurodymu, ir tai labai lengva patikrinti – tereikia pabandyti jį atsidaryti, tačiau Gaidytė – Lavrinovič nurodė, kad nieko to nėra.
Kartu teisėja Gaidytė-Lavrinovič nurodė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti ŽEIT sprendimą uždaryti portalą, nes neva „minėtas sprendimas jau nebegalioja, jis galiojo tik 72 valandas“.
Tada apskundžiau šią nutartį taip vadinamai „vyriausiam administraciniam teismui“. Nurodžiau, kad nors teismas pripažino, kad ŽEIT sankcijos galėjo būti taikomis tik 72 valandas, tačiau jos taikomos iki šiol, tai yra daugiau nei šeši mėnesiai. Pati ŽEIT vadovė Ramanauskaitė, išsiuntusi telekomunikacijų bendrovėms nurodymą užblokuoti portalą, pamiršo ten įrašyti, kad tas draudimas gali būti taikomas tik 72 valandas. Todėl visos „telios“, bitės ir tele2 toliau blokuoja www.laisvaslaikrastis, ir daro tai neteisėtai (dėl to pareikštas atskiras ieškinys).
Portalas uždarytas nuo kovo mėn. nors įstatymas leidžia jį uždaryti tik 72 valandomis.
Negana to, šia trijulė iš vyriausiojo administracinio teismo man išaiškino, kad nėra jokio ryšio tarp ŽEIT rašto ir portalo blokavimo: „Akcentuotina, kad nėra pagrindo laikinai – iki bylos išnagrinėjimo, apriboti rašto, kuris jau yra nebegaliojantis, galiojimo. Pastebėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina Rašto galiojimą su faktiniu Portalo prieigos blokavimu“.
Aš nežinau, ar tos teisėjos yra tokios pusprotės ar tik apsimeta? Portalas uždarytas dėl neteisėto ŽEIT sprendimo. Įstatymas numato, kad jis galėjo būti taikomas tik 72 valandas, tačiau jis taikomas jau 5760 valandas (tai yra pusę metų) ir „vyriausias administracinis teismas man išaiškina“, kad „vzio zakoono“.
Teismas, žinoma, apie tai nepasisako nė pusės žodžio, o man aiškina, kad teisėja Gaidytė-Lavrinovič, suklastojusi savo nutartį, pavyzdingai ėjo savo pareigas. Dar daugiau, iš kito ŽEIT rašto sužinojau, kad šios tarnybos dėka www.laisvaslaikrastis.lt jau yra uždarytas kitoje byloje : „Atsakovas ŽEIT savo atsiliepime 2022-07-20 Nr. (G-764) (teikiama per EPP) 2022-07-05 Nr. I2-3911-535/2022 šioje byloje nurodė, kad : „Akcentuotina ir tai, kad 2022-05-25 Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje eI2-4813-983-2022 ŽEIT yra suteikęs leidimą duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją. Minėta nutartimi suteiktos turinio pasiekimo blokavimo priemonės nėra įgyvendinamos, kadangi nėra galimybės nustatyti elektroninės informacijos prieglobos www.laisvaslaikrastis.lt portalui teikiantį subjektą (reikalinga atskira teismo nutartis dėl leidimo duoti privalomus nurodymus)…Kitaip tariant, interneto svetainė www.laisvaslaikrastis.lt turėtų būti nebepasiekiama nuo 2022-05-25, jeigu būtų galima nustatyti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėją, tačiau nesant galimybės jo nustatyti, kaip jau minėta, neteisėtas turinys vis dar yra prieinamas“.
Perskaitęs tokią žinia, likau kaip per galvą gavęs – reiškia, teismas jau išnagrinėjo ŽEIT prašymą uždaryti mūsų portalą ir jį patenkino, tačiau mums apie tai nieko nepranešė.
Man apie tokį „teismo“ sprendimą nieko nebuvo žinoma ar pranešta. Tik po to, kai raštu kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas minėtos teismo nutarties, gavau tokį teismo pirmininkės Einikienės raštą, kuriame nurodyta, kad „… teismo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašai) išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusioms teismo proceso šalims jų reikalavimu. Kadangi minėtoje byloje Jūs nesate proceso šalis, todėl teismo nutartis Jums nebuvo išsiųsta“.
Kitaip sakant, Vilniaus apygardos administracinis teismas net oficialiai raštu atsisakė mums pateikti savo šedevrą, kuriuo suteiktas leidimas blokuoti www.laisvaslaikrastis.lt. Nors teismas nusprendė uždaryti www.laisvaslaikrastis.lt, tačiau pats portalas „nėra šio proceso šalis“.
Žinoma, kad tai sunki tiek ŽEIT, tiek ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų nusikalstama veikla. Nors minėtoje byloje yra sprendžiamas mūsų likimas, tačiau tiek teismas, tiek ir ŽEIT mums nieko apie tai nepraneša, o žiniasklaidos uždarymo klausimą sprendžia slapta, mums nieko apie tai nežinant. Nors Administracinių bylų įstatymas nurodo, kad „priėmus skundą nagrinėti teisme, teisėjas.. įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;
Žodžiu, teisėjų daromi nusikaltimai ir nebaudžiamumas pasiekė tokį lygį, kad teismai nagrinėja žmogaus ar įmonės likimą, jai nieko apie tai nežinant, ir nepranešus.
Paskui net atsisako pranešti apie savo nutartį tam žmogui, nes jis „nėra proceso dalis“. Nežinau, tačiau net prie Grybauskaitės tie banditai su juodomis mantijomis ir grandinėmis ant kaklų nebuvo tiek suįžūlėję, kad spręstų žmogaus likimą jam nieko apie tai nežinant.
Net Stalino „troikos“ formaliai apklausdavo teisiamąjį ir leisdavo jam pasisakyti, prieš sušaudant ar ištremiant.
„Teisinėje gerovės valstybėje“ tokia praktika nebereikalinga – žmogaus likimas sprendžiamas už akių, jam nedalyvaujant. Visi tie mano argumentai buvo išdėstyti skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų banditizmo ir skirti taip vadinamo vyriausiojo administracinio teismo teisėjams. Tačiau pastarosios apie tai nepasisakė nė žodžio. „Vsio zakonno“. Skundą atmesti.
Toliau pateikiama visa teismo išmintis, kuriuose apie mano skunde išdėstytus argumentus nepasisakoma nė vienu žodžiu:
Administracinė byla Nr. AS-599-602/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01327-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 49
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymą atsakovui biudžetinei įstaigai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei UAB „CSC Telecom“, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, vėliau jį patikslinęs, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo biudžetinės įstaigos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) 2022 m. kovo 18 d. raštą Nr. 288 (toliau – ir Raštas), kuriuo pateiktas nurodymas UAB „CSC Telecom“ apriboti www.laisvaslaikrastis.lt (toliau – ir Portalas) prieigą. Pareiškėjas pateikė teismui 2022 m. gegužės 12 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – sustabdyti 2022 m. kovo 18 d. rašto Nr. 288, kuriuo apribota prieiga prie Portalo, galiojimą iki kol bus išnagrinėta byla. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsniu. Jis taip pat nurodė, kad dėl tebegaliojančio Rašto kasdien patiria didelę žalą, kurią vis tiek turės padengti mokesčių mokėtojai. Pasisakydamas atsiliepime dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsakovas pažymėjo, kad Rašte išdėstytas, teismo nesankcionuotas nurodymas galiojo tik 72 val., o praėjus nustatytam laikui ir nesant teismo sankcijos, Rašte išdėstytas nurodymas nustojo galioti ir nebuvo privalomas. Atsakovo nuomone, jeigu apribojimai Portalui vis dar yra taikomi, tai daroma išskirtinai interneto prieigos paslaugų tiekėjų iniciatyva. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Įvertinęs tai, kad Rašte atsakovo pateiktas nurodymas nebuvo sankcionuotas teismo, teismas konstatavo, kad reikalavimas blokuoti Portalo prieigą yra pasibaigęs. Kadangi Rašto vykdymas yra pasibaigęs, teismas darė išvadą, jog prieiga Rašto pagrindu nėra ribojama. Pareiškėjas pateikė teismui 2022 m. birželio 27 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Rašto, kuriuo apribota prieiga prie Portalo, galiojimą iki kol bus išnagrinėta byla. Prašyme pareiškėjas dėstė Rašto neteisėtumo argumentus, nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi, akcentavo padarytus pirmosios instancijos teismo procesinius pažeidimus nenušalinant teisėjų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino. Teismas byloje nustatė, kad Tarnyba ginčijamu Raštu nurodė telekomunikacijų bendrovėms apriboti prieigą prie www.laisvaslaikrastis.lt, kadangi jame skelbiama klaidinama informacija vartotojams, o jiems pateikiama informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet yra žinomai melaginga. Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir atliktų stebėsenos rezultatų pagrindu 2022 m. kovo 10 d. stebėsenos aktu Nr. ST-3, žurnalistų etikos inspektorius, siekdamas stabdyti pavojingo dezinformacinio turinio sklaidą visuomenei, Raštu operatyviai davė privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti tam tikras visuomenės informavimo priemones, tarp kurių ir UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ valdomas Portalas. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog privalomas žurnalistų etikos inspektoriaus nurodymas, nesankcionuotas teismo, kaip nurodo pirmiau minėto teisės akto nuostatos, privalomas vykdyti 72 val. Praėjus nurodytam laikui ir negavus teismo sankcijos interneto prieigos paslaugų teikėjams žurnalistų etikos inspektoriaus reikalavimas nustoja galiojęs. Teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, sprendė, kad nurodymas nebuvo sankcionuotas, taigi sprendime nurodytas įpareigojimas operatoriams blokuoti prieigą prie pareiškėjos valdomo interneto tinklapio yra pasibaigęs. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kadangi ginčijamo sprendimo vykdymas yra pasibaigęs, prieiga prie pareiškėjos internetinio tinklapio nėra ribojama. Taip pat teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo niekaip nepagrindė.
III.
Pareiškėjas UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nušalinti teisėją Jūratę Gaidytę-Lavrinovič, panaikinti ginčijamą Raštą. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Rašte Tarnybos padaryta išvada, kad Portale pateikti du straipsniai yra dezinformacija. Pareiškėjas mano, kad Tarnybos specialistė neturi kompetencijos įvertinti šias aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad Portalas yra blokuojamas jau 60 dienų, nors tai buvo galima daryti tik 72 valandas. Anot pareiškėjo, jis kasdien patiria žalą. Atsakovas nepagrįstai neinformuoja prieigos tiekėjų, kad jų blokavimas nėra teisėtas ir galėjo būti taikomas tik 3 dienas. Pareiškėjo nuomone, teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič skundžiamoje nutartyje nepagrįstai (pareiškėjas nurodo teisėjos tyčinius veiksmus – klastojimą) nurodė, kad ginčijamo Rašto vykdymas yra pasibaigęs, prieiga prie pareiškėjo Portalo nėra ribojama. Pareiškėjas tvirtina, kad prašė nušalinti teisėją dėl jos neteisėto veikimo, tačiau teisėja Jovita Einikienė nurodė, kad teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič veiksmai yra teisėta jurisdikcinė veikla nagrinėjant bylą. Pareiškėjas nesutinka, kad teisėja Jovita Einikienė turėjo įgalinimus vertinti teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nušalinimo klausimą. Pareiškėjas nesutiko ir su teisėjos Rūtos Miliuvienės nutartimi, kuria nutartą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Jovitos Einikienės nušalinimo. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo nušalinti Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas, pateikdamas ginčijamą Raštą interneto prieigos tiekėjams, nepagrįstai nenurodė, kad apribojimai buvo taikomi tik 72 val. Anot pareiškėjo, todėl operatoriai prieiga blokuoja iki šiol. Atsakovas Tarnyba prašo atmeti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas teigdamas, kad Tarnyba blokuoja Portalą, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tarnybos turimomis žiniomis Portalas nėra blokuojamas ir šiuo atsiliepimo rengimo bei teikimo metu yra pasiekiamas. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad piktybiškai neinformuoja įmonių, kad jų blokavimas yra neteisėtas ir galėjo būti taikomas tik 3 dienas. Atsakovas akcentuoja, kad 72 valandas trunkantis puslapio prieinamumo ribojimas buvo teisėtas ir atitinkantis teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis buvo vykdomas Portalo prieigos ribojimas. Atsakovas mano, kad, jei šio ginčo metu viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (interneto prieigos paslaugos) teikėjai yra apriboję galimybę pasiekti pareiškėjo Portalą, tai yra daroma pačių interneto prieigos tiekėjų iniciatyva ir labiau atspindi minėtų subjektų vertybinę poziciją, bet tai nėra susiję su žurnalistų etikos inspektoriaus nurodymu. Be kita ko, atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-4813-983-2022 Tarnybai yra suteiktas leidimas duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją. Minėta nutartimi suteiktos turinio pasiekimo blokavimo priemonės nėra įgyvendinamos, kadangi nėra galimybės nustatyti elektroninės informacijos prieglobos www.laisvaslaikrastis.lt portalui teikiantį subjektą. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo pateiktu atsiliepimu, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose tvirtino, kad atsakovo pateikta informacija apie 2022 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-4813-983-2022, jam buvo staigmena. Pareiškėjas užklausė šio dokumento Vilniaus apygardos administracinio teismo, tačiau jam buvo atsisakyta šį dokumentą suteikti. Pareiškėjas mano, kad tokiu būdu vykdoma neteisėta veikla, neteisėtai ribojami pagrindiniai spaudos laisvės, saviraiškos ir žurnalistikos principai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalykas yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos 2022 m. kovo 24 d. Rašto, galiojimą iki bus išnagrinėta byla, teisėtumas ir pagrįstumas. Tarnybos 2022 m. kovo 24 d. Raštu, be kita ko, iš viešosios informacijos valdytojo UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ pareikalauta nedelsiant panaikinti galimybę pasiekti Lietuvos Respublikoje interneto tinklapį www.laisvaslaikrastis.lt. Raštas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir remiantis Tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus surašyti Visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos 2022 m. kovo 10 d. patikrinimo aktu Nr. ST-3. Nutarimo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nepaprastosios padėties metu nustatomi šie naudojimosi Konstitucijos 25 ir 36 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: <…> ribojamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose nurodytos informacijos, susijusios su aplinkybėmis, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis, skleidimas. Šis ribojimas įgyvendinamas teismui per 72 valandas priimant sprendimą pagal žurnalistų etikos inspektoriaus ar Lietuvos policijos prašymą mutatis mutandis taikant Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms Lietuvos policija ar žurnalistų etikos inspektorius gali duoti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – privalomus nurodymus sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą; ilgiau kaip 72 valandoms šie nurodymai duodami teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
V.
Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumo klausimas, todėl atskirojo skundo reikalavimai nušalinti visą Vilniaus apygardos administracinį teismą ar konkrečią teisėją yra nesusiję su nagrinėjama byla, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nušalinimo klausimai buvo išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. birželio 6 d. nutartimis, kurios yra neskundžiamos. Pareiškėjas nurodo, kad teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič skundžiamoje nutartyje „suklastojo“, kad „ginčijamo sprendimo vykdymas yra pasibaigęs, prieiga prie pareiškėjos internetinio tinklapio nėra ribojama“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamame sprendime teismo padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad šis sprendimas yra neteisėtas, ar sprendimą priėmęs teisėjas buvo šališkas. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič veikė neteisėtai („klastojo informaciją“) nepagrįsti jokiais įrodymais ir laikytini prielaidomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, pažymi, kad teisėja, pateikdama atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvus, vykdė teismo (teisėjų) jurisdikcinę veiklą, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas ir tai negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka. Šia teise negalima piktnaudžiauti. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik samprotavimais arba prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo šališka arba suinteresuota bylos baigtimi. Nagrinėjamoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą manyti esant aplinkybių, dėl kurių nutartį priėmusi teisėja negalėtų spręsti skundžiama nutartimi išspręsto procesinio klausimo, nėra, tokių aplinkybių nepagrindžia ir pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrinant spręstina, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išsprendė neteisėtos sudėties teismas.
VI.
Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia prašymą panaikinti Raštą, taigi pareiškėjas iš esmės prašo išnagrinėti ginčą iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas ginčas iš esmės, o yra sprendžiamas atskirojo procesinio veiksmo klausimas – reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Raštą yra atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentus (ir/ar jų nebuvimą), nustatęs, kad skundžiamas Raštas, negavus teismo sankcijos, galiojo tik 72 val., konstatavo, kad nėra pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei nagrinėjamos bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Akcentuotina, kad nėra pagrindo laikinai – iki bylos išnagrinėjimo, apriboti rašto, kuris jau yra nebegaliojantis, galiojimo. Pastebėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina Rašto galiojimą su faktiniu Portalo prieigos blokavimu. Šiame kontekste akcentuotina, kad administraciniame teisme tikrinamas taip pat ir nebegaliojančių sprendimų teisėtumas. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-369-602/2022 ir kt.). Administracinio teismo funkcija tikrinti taip pat ir nebegaliojančių sprendimų teisėtumą, nesuponuoja galimybės ir būtinumo laikinai stabdyti jau nebegaliojančio sprendimo vykdymą. Pastaruoju atveju nėra poreikio laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, nes šie santykiai pasibaigę. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad būtina taikyti laikinąją apsaugą administraciniame ginče, nes administracinio sprendimo vykdymu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, nes prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikimo metu, administracinis sprendimas jau nebuvo vykdomas. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas turėjo pagrįsti savo prašymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino šio prašymo atitikimą ABTĮ 70 straipsnio 1 daliai. Nenustatęs sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, kad ginčijame Rašte atsakovas nepagrįstai nenurodė, jog apribojimai taikomi tik 72 val., yra susiję su detalesniu ginčo nagrinėjimu iš esmės (teismas nagrinėdamas ginčą iš esmės tirs ir vertins ar viešojo administravimo subjektas priimdamas sprendimą įvykdė visas jam nustatytas pareigas). Todėl šiame proceso etape teisėjų kolegija šių argumentų nevertina, jie nesusiję reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo patvirtinimu. Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas jame neteikė kitų teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės (1) prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo, 2) argumentų dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Beata Martišienė
Veslava Ruskan
