skip to Main Content
malda
Na, gerbiamieji, kad jau darome įvadą į Lietuvos teismų sistemą, tai dar šį įvadą ir praplėskime. Toliau pateiksiu citatas iš dviejų teismų sprendimų. Pirmasis – Vilniaus apygardos teismo 2021-12-07 sprendimas, priimtas apeliacine instancija civ. byloje Nr. e2A-2930-803/2021. Čia būtent byla pagal Andriaus Tapino ieškinį Seimo nariui Petrui Gražuliui dėl Petro Gražulio pasakyto teiginio, kad tame žymiajame Seimo kultūros komiteto posėdyje nuotoliniu būdu jam už nugaros stovėjo Andrius Tapinas, o šiuo sprendimu Andriaus Tapino ieškinys buvo patenkintas. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir prieinamas viešai.
Taigi, šiame sprendime Vilniaus apygardos teismas apimtyje dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso konstatavo, kad: „Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus. Pagal Kodekso 4 straipsnį valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi elgesio principais, kurio 1 punkte reglamentuota pagarba žmogui ir valstybei (laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis). Seimo nariui, kaip valstybės politikui, taip pat keliamas padorumo reikalavimas – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengtų nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos. Pagal pavyzdingo elgesio principą Seimo narys privalo deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų”.
Na o kaip atsimenate, praeitą savaitę buvo priimtas Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas pagal mano atstovautų 36 žmonių ieškinį Europarlamentarei Aušrai Maldeikienei. Jame teismas apimtyje dėl Valstybės politikų elgesio kodekso konstatavo, kad: „Ieškovų teigimu, Atsakovė pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą (toliau – VPEK), kuris taikytinas ir Europos parlamento nariams, kaip valstybės politikams. Tačiau pažymėtina, jog VPEK aiškiai įvardina valstybės politikų elgesio kontrolės subjektus (6 straipsnis) bei valstybės politikų elgesio kodeksą pažeidusių politikų elgesio pasekmes (9 straipsnio 1 dalis). Teismas nėra priskirtas prie valstybės politikų elgesio kontrolės subjektų, kita vertus, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, kaip neetiško valstybės politiko elgesio pasekmė, įstatyme nėra numatytas“.
Taigi, Seimo nariui Petrui Gražuliui bylinėjantis su Andriumi Tapinu, Vilniaus apygardos teismas Valstybės politikų elgesio kodeksą taiko visa apimtimi. O jau kai 36 žmonės bylinėjasi su Aušra Maldeikiene – tuomet jau teismas šio kodekso taikyti jau nebegali.
Tęskime toliau. Vilniaus apygardos teismas minėtoje Tapino ir Gražulio byloje apie politikų saviraiškos laisvę konstatavo, kad: „Šiuo atveju, be kita ko, vertintinas ir atsakovo statusas, jo einamos pareigos ir jo nuomonės svarba. Jau pasisakyta, kad atsakovas yra Seimo Kultūros komiteto narys, jo nuomonės svarba, išsakyti ginčo teiginiai, parodantys požiūrį į apeliantą, yra paveikūs visuomenei. (…)Bet kuriuo atveju, atsakovo (Petro Gražulio – aut. past.) pateikto įvykio atskirų socialinių grupių vertinimas gali skirtis priklausomai nuo to, ar atsakovas yra jų renkamas asmuo, nes jis turi jų pasitikėjimą a priori.”.
Savo ruožtu, Vilniaus m. apylinkės teismas praeitą savaitę priimtų sprendimų A. Maldeikienės byloje, konstatavo, kad: „Svarbu pažymėti, jog Atsakovė yra politikė, todėl jos veikla yra siejama būtent su savo nuomonės išsakymu įvairiais visuomenei rūpimais politiniais bei ekonominiais klausimais, vertinant visuomeninius procesus, vykstančius šalyje ir visame pasaulyje. Be to, kaip ir kiekvienam žmogui, o juo labiau politikui, labai svarbi yra saviraiškos laisvė (Konvencijos 10 straipsnis). Europos žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kas saviraiškos laisvė yra svarbi kiekvienam, tačiau ji ypač yra svarbi išrinktiems visuomenės atstovams, nes jie atstovauja savo rinkėjams, atkreipia dėmesį į jų rūpesčius ir gina jų interesus, todėl jų saviraiškos laisvės ribojimas turi būti itin atidžiai patikrintas (pvz. EŽTT 2012m. rugsėjo 18d. sprendimas byloje Lewandowska-Malec prieš Lenkiją, peticijos Nr. 39660/07). Be to, EŽŽT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek ir visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima teisę skleisti ne tik neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011 ir kt.).“.
Summa summarum, kai Tapinas bylinėjasi su Seimo nariu Petru Gražuliu, P. Gražuliui yra pilna apimtimi teisme taikomas Valstybės politikų elgesio kodeksas. Kai 36 paprasti žmonės bylinėjasi su Europarlamentare Aušra Maldeikiene – tuomet Valstybės politikų elgesio kodeksas teisme yra netaikomas visiškai ir jokia apimtimi.
Toliau, kai Andrius Tapinas bylinėjasi su Seimo nariu Petru Gražuliu, tuomet teismas aiškina, kad kiekvienas Seimo nario išsakytas teiginys yra ypač paveikus jo rinkėjams, nes Petras Gražulis yra jų renkamas ir jo rinkėjai jo išsakytus teiginius priima nekritiškai, kadangi jis turi jų pasitikėjimą a priori. Bet jau kai Europalramentarė Aušra Maldeikienė bylinėjasi su 36 žmonėmis, tuomet jau teismas sprendžia, kad Aušrai Maldeikienei, kaip politikei, yra labai svarbi saviraiškos teisė, kuria remiantis, ji visus, ką tik užsigeidžia, gali vadinti „korumupuotais vagimis“, kt.
Ir dar, tik priminsiu, kad Andriaus Tapino byla su Petru Gražuliu buvo dėl to, kad Petras Gražulis pasakė, kad jam už nugaros stovėjo Andrius Tapinas. Akivaizdžiai juokaudamas.
Savo ruožtu, mano atstovautų 36 ieškovų byla prieš Aušrą Maldeikienę buvo dėl to, kad Aušra Maldeikienė išsakė tokius teiginius: „„korumpuoti vagys“, „gašlūs vyrukai“, „senstelėjusios ponečkos“, „atgrasūs“, „su dvejetukininkų ir knygos nemačiusių mentalitetu“, pasižymintys „aistra pinigams, vogimui, melui, kuropcijai“, „primityvūs ir gašlūs“, „mažo protelio“, „bent svajonėse mėgaujasi apie seksą“, „užaugę alkoholikų šeimose“, „nematę knygų“, „mokykloje net prieveiksmio be klaidos parašyti neišmokę“.
Kažkaip, po praeitą savaitę paskelbto sprendimo aš visiškai nebesistebiu ir šiandieniniu teismo nuosprendžiu politinės korupcijos byloje.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));