Teisingumo ministras nežino, kaip veikia įstatymai

Teisingumo ministrui,

Nuo V.Fetaimia

Jūsų teisingumo sistemos NEVEIKSNUMO LIETUVOJE įsivaizdavimas – yra klaidingas. Štai galiojantys įstatymai, pagal kuriuos jūs turite man kompensuoti turtinę ir neturtinę žalą:
Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar pa- neigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. spren- dimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34‒36 par., Series A Nr. 18; 2001 m. gegužės 10 d. didžiosios teisėjų kolegijos sprendimo byloje Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, 91‒93 par., ECHR 2001-V; 2001 m. birželio 19 d. sprendimo byloje Kreuz prieš Lenkiją, 52 par., Recueil des arrêts et décisions 2001 VI).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra patvirtinęs, jog teisė kreiptis į teismą yra viena sudedamųjų teisinės bendrijos dalių ir kad ją garantuoja Europos Sąjungos sutartimi paremta teisinė tvarka, nes ji sukūrė išsamią teisinės gynybos prie- monių ir procedūrų sistemą tam, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti institucijų priimtų aktų teisėtumo kontrolę (1986 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Les Verts prieš Parlamentą, 294/83, Rink. p. 1339, 23 punktas). Teisę į veiksmingą teisminę apsaugą Teisingumo Teismas grindžia bendromis valstybėms narėms kons- titucinėmis tradicijomis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais (1986 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Johnston, 222/84, Rink. p. 1651, 18 punktas). Veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris šiuo metu įtvirtintas ir 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 47 straipsnyje (žr. 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo DEB, C-279/09, dar nepaskelbto Rinkinyje, 30 ir 31 punktus; 2011 m. kovo 1 d. nutarties Chartry, C-457/09, dar nepa- skelbtos Rinkinyje, 25 punktą ir 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Samba Diouf, C-69/10, dar nepaskelbto Rinkinyje, 49 punktą).

Kai antstolis R.Stanislauskas ir teisėja Diana Jasaitienė pagal 6.67 straipsnį. Demonstruoja nesąžiningumo prezumpciją. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra. Taigi.
Sąžiningumo (angl. integrity) principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus.[1] Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti.[2] Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.

Yra akivaizdu, kad teisėja turėjo veikti objektyviai ir ginti ieškovės teises, bet elgėsi subjektyviai, nors turėjo žinoti apie jai priklausančias pareigas ginti ieškovės teises, bet to nedarė., todėl jos elgesys – yra traktuojamas, kaip nesąžiningos asmenybės.

 

Todėl prašau Teisingumo minsiterijos nagrinėti mano skundus iš esmės, nes dabar jau man daroma žala – yra virš milijono EURŲ.

Skvernelis, matyt, viso to nesupranta, bet greitai nei jis nei Pikžirnis nedirbs LRV, o jūs turėsite vis dar atsakyti…

V.Fetaimia

 

On Tuesday, 19 May 2020, 10:09:11 BST, <tminfo@tm.lt> wrote:

Laba diena,

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Remiantis Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalimi teismai, spręsdami bylas yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisminės valdžios nepriklausomumą ir savarankiškumą patvirtina Konstitucijos 114 straipsnis, kuris draudžia tiek Teisingumo ministerijai, tiek kitoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams kištis į teisėjų ir teismų veiklą, nes tai pažeistų jų nepriklausomumą ir nešališkumą, kurie yra būtini vykdant teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad bet koks įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios kišimasis į teismų veiklą, susijusią su teisingumo vykdymu, reiškia teisėjo ir teismų nepriklausomumo pažeidimą, o kartu ir Konstitucijos pažeidimą.
Pažymėtina, kad konkrečioje byloje, pasisakyti dėl konkrečių faktų, bylos aplinkybių ir taikyti bei aiškinti teisę, tai yra pateikti faktinių aplinkybių teisinį vertinimą bei priimti dėl jų sprendimą gali tik teismai/teisėjai. Vadovaujantis Teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, teismų sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemesnės instancijos teismų sprendimų kontrolę vykdo aukštesnės instancijos teismai. Atitinkamai, atsižvelgiant į teismų nepriklausomumo konstitucines nuostatas, Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų reikšti ir nušalinimo teisėjui ar daryti tokiam veiksmui kokią nors įtaką.
Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. Vadovaujantis Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, teisėjo drausminė atsakomybė galima esant vienam iš šių pagrindų: 1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį; 2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą; 3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės instancijos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Jei manote, kad Jūsų skunde nurodytoje situacijoje yra teisėjų drausminės atsakomybės pagrindų, vadovaujantis Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, Jūs turite teisę pateikti motyvuotą teikimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (L. Sapiegos g. 15, Vilnius) dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo.
Kartu paaiškiname, kad antstolio procesiniai veiksmai suprantami kaip veiksmai, sukeliantys teisinius padarinius, ir kurie atliekami vadovaujanti civilinio proceso teisės normomis. Antstolio atliekamų procesinių veiksmų sąrašas pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnyje, kuris numato, jog antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padeda šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, atlieka kitus veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, CPK 594 straipsniu, antstolių procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Teismo (teisėjo) atliekama antstolio procesinės veiklos kontrolė įgyvendinama nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų (įskaitant ir neveikimą), paduotus CPK 510 straipsnyje (Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas) nustatyta tvarka.
Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų ar duoti joms privalomų nurodymų. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 98 straipsnio 1 dalimi, ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, yra numatyti konkretūs Teisingumo ministerijos tikslai ir funkcijos, kuriomis Teisingumo ministerija, vadovaujama teisingumo ministro, savo veikloje vadovaujasi neperžengdama kompetencijos ribų. Valstybės valdžios institucijos negali savarankiškai viena iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, todėl Teisingumo ministerija negali vykdyti valstybės politikos tose srityse, kurios priskirtos kitų institucijų kompetencijai ar duoti privalomų nurodymų kitoms valstybinės institucijoms.
Apgailestaujame dėl Jums tekusių patirti išgyvenimų ir susiklosčiusios situacijos. Tikimės, kad šiame atsakyme pateikta teisinė informacija Jums bus naudinga.

Pagarbiai,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administravimo departamento
Dokumentų valdymo skyrius
tel. (8 5) 266 2981
________________________________________
Siuntėjas: Victoria Fetaimia [vfetaimia@yahoo.co.uk]Išsiųsta: 2020 m. gegužės 19 d. 12:03
Kam: TM komunikacija; LR STT Dokumentai; President Info; Aurimas Drizius
Tema: Teisngumo ministrui – Dėl teisėjos Dianos skundo dėl antstolio veiksmų nenagrinėjimo

Laba diena anoniminė Lietuvos Teisingumo Ministerija ir STT vadove.

Pateikite prašau asmens man rašiusio žemiau pateiktą laišką vardą ir pavardę.

Šį mano laišką duokite perskaityti TEISINGUMO MINISTRUI Elvinui Jankevičiui ir STT vadovui Žydrūnui Bartkui

Aš jums jau nurodžiau visus įstatymus pagal kuriuos jūs atsakote už man daromą žalą per teismus ir teisėjus.
Jūs už juos atsakote ir turite sumokėti apie milijoną eurų iš Lietuvos valstybės biudžeto, taigi skaitykite įdėmiai šį mano laišką.
Mano daiktai man nesugrąžinti, taigi mano daiktinės teisės – yra KAUNO TEISĖJŲ IGNORUOJAMOS JAU PENKTUS METUS.
Mano įranga – yra matoma iš kosmos ir ja naudojasi ir mėgausjasi neteisėtai G.Buinevičius iki šiol, čia ir dabar. Rasos g. 18<https://www.google.com/maps/place/Rasos+g.+18,+Ringaudai+53331,+Lithuania/@54.8865288,23.7846893,3a,75y,352.49h,90t/data=!3m6!1e1!3m4!1sG1aVV14h1gTbayDn1NkbhA!2e0!7i13312!8i6656!4m5!3m4!1s0x46e721ab9975eb0f:0x1a481f24b6cf980d!8m2!3d54.886668!4d23.7846605>

<https://www.google.com/maps/place/Rasos+g.+18,+Ringaudai+53331,+Lithuania/@54.8865288,23.7846893,3a,75y,352.49h,90t/data=!3m6!1e1!3m4!1sG1aVV14h1gTbayDn1NkbhA!2e0!7i13312!8i6656!4m5!3m4!1s0x46e721ab9975eb0f:0x1a481f24b6cf980d!8m2!3d54.886668!4d23.7846605>

 

[https://s.yimg.com/lb/brands/80x80_google.png]Rasos g. 18

Rasos g. 18, Ringaudai 53331, Lituania

 

 

Taigi, ar jūs apsimetate, jog to nesuprantate?
Kadangi aš įdėjau 17 metų savo darbo irgi man už tai priklauso atlygis ir nematerialinės žalos, nes jūs visi kartu ( kaip kokie 40 plėšikų su Ali Baba) ir toliau viktimizuojate mane su mažamečių vaikų šeima Lietuvoje.
Jūs elgiatės amoraliai ir nesąžiningai, bet to dar ir nepakaltinamai, o – tai yra teisnės systemos mutacija į reketinę.
Jūs tapote plėšiku įrankiu.
Tad aš jau ruošiu ieškinį prieš Lietuvą Londone, o jūs esate tiesiogiai atsakingi.

Tuojau pat nurodykite asmenį, kuris tas visas jūsų nesąmones dabar man rašo ir toleruoja dorojimąsį su mano teisėmis Lietuvoje, nes antstolis R.Stansilauskas ir teisėja Diana Jankauskienė nereaguoja į jokius mano daintiness teises ginančius įstatymus.
Nur tokio kvailo jų elgesio apsikrėtė ir kiti teisėjai, nes nebaudžiamumas – yra skatinimas negerbti mano teisių. ir<http://xn--teisi-2gb.ir> LR įstatymų.

Jūs jau beveik visi tapote degeneratais, nes degeneravote iš sąžiningų žmonių į nesąžiningus.

Tai – yra TIESA.

Jūs pagalvokite apie savo sielas.

Man prašau atsakyti su vardu pavarde ir pareigomis, o ne rašyti generinius kompiuerio sugeneruotus atsakymus apie LR įstatymus, kurių jūs patys nepaisote.

Viktorija Fetaimia

 

 

Iš Jūsų pateiktos informacijos darome išvadą, kad Jūsų ginčas buvo nagrinėjamas teisme. Norėtume pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisminės valdžios nepriklausomumą ir savarankiškumą patvirtina ir Konstitucijos 114 straipsnis, kuris draudžia tiek Teisingumo ministerijai, tiek kitoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams kištis į teisėjų ir teismų veiklą, nes tai pažeistų jų nepriklausomumą ir nešališkumą, kurie yra būtini vykdant teisingumą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai, klauso tik įstatymų ir niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Vadovaujantis Teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, bylose teismų sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemesnės instancijos teismų sprendimų kontrolę vykdo aukštesnės instancijos teismai.
Pareiškėją norime informuoti, kad Teisingumo ministerija pagal kompetenciją negali vykdyti valstybės politikos tose srityse, kurios priskirtos kitų institucijų kompetencijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose yra įtvirtintas tiesioginis įgaliojimų nustatymas, tai yra, kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas bei įgyvendinti valstybės politiką konkrečioje srityje. Valstybės valdžios institucijos negali savarankiškai viena iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti.

Pagarbiai,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administravimo departamento
Dokumentų valdymo skyrius
tel. (8 5) 266 2981
________________________________________
Siuntėjas: Victoria Fetaimia [vfetaimia@yahoo.co.uk<mailto:vfetaimia@yahoo.co.uk>]Išsiųsta: 2020 m. gegužės 18 d. 17:12
Kam: TM komunikacija; Aurimas Drizius; LR STT Dokumentai; generaline.prokuratura@prokuraturos.lt<mailto:generaline.prokuratura@prokuraturos.lt>; President Info; m.kvederavicius@vgtpt.lt<mailto:m.kvederavicius@vgtpt.lt>

Tema: Dėl teisėjos Dianos skundo dėl antstolio veiksmų nenagrinėjimo

Teisngumo ministerijai,
Nuo Viktorijos Fetaimia

Skundas

Teisėja Diana Jasaitienė atmeta visus mano skundus dėl antstolio R.Stanislausko neteisėtų veikmų, o jis negrąžina mano daiktų.

Pagal įstatymą ji pažeidžia mano Konstitucines teises ir betina mano teisių, todėl prašau ją šalinti iš užimamų pareigų.
Konstitucinis Teismas dar 1995 m. konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo vertinamas Konvencijos ir Konstitucijos santykis prieš Lietuvai tampant visateise Konvencijos nare, konstatavo, kad Europos žmogaus teisių konvencija yra ypatingas tarptautinės teisės šaltinis, kurio tikslas kitoks nei daugumos kitų tarptautinės teisės aktų. Šis tikslas yra visuotinis – siekti, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamos teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pripažįstamos ir kad jų būtų laikomasi ginant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines laisves. Šiuo, tai yra tikslo, požiūriu Konvencija atlieka tokią pat funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos, nes Konstitucija įtvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija – tarptautiniu lygiu“(Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada).

Prisegama jos nutartis.