Teisėjų mafija šiurpina

Teisėjų mafija  šiurpina

Arba kaip garbingo teisėjo automobilį pagrobė jį remontavęs meistras?

Aurimas Drižius

Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio antikvarinį automobilį „Volgą“ restauravęs Veisiejuose Lazdijų rajone automobilių restauravimo meistras Romas Balevičius buvo nuteistas beveik 30 tūkst. litų bauda už tai, kad „pasisavino svetimą turtą“ – minėtą teisėjo automobilį. Dar 50 parų arešto žmogus buvo nuteistas „už poveikį liudininkui“ – t.y. neva už tai, kad neva grasino teisėjo V.Kažio naudai liudijusius du žinomus kontrabandininkus. Pastarieji papasakojo, kad R.Balevičius neva kažkokiame servise buvo juos išsikvietęs, ir pažadėjo „nukapoti rankas ir kojas“. „Jie man pripaišė žargoną, kurį patys naudoja, – juokiasi R.Balevičius, buvęs mokyklos mokytojas, kuris sakė, kad jo minėtoje vietoje negalėjo būti, mat jis išsinuomavo minėtas patalpas praėjus pusei metų po minėto „poveikio liudininkams“.

Tačiau „liudininkams“ tai išėjo į naudą, vėliau nors ir buvo kaltinami didelės vertės kontrabanda, tačiau teisme kažkaip išsisuko gavę minimalią baudą. Tačiau pats R.Balevičius atsėdėjo 50 parų arešto, ir negali atsigauti nuo tokio „teisingumo“. Jis kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl tokio teisėjo V.Kažkio elgesio, buvo atnaujintas tyrimas, tačiau vėliau numarintas, o R.Balevičių priėmęs prokuroras Mikelionis pasiguodė, kad dėl to Kažio pas „prokurorą durys neužsidaro, tačiau jis turi labai daug pažinčių“. 

kažkokia paranoja – teisėjas V.Kažys norėjosi važinėtis „Volga“ su BMW varikliu

Pats R.Balevičius sako, kad sąžiningai suremontavo teisėjo V.Kažio antikvarinį automobilį, tačiau sutartų 25 tūkst. litų už darbą teisėjas nesumokėjo. Beje, atrodo, kad V.Kažys net neketino mokėti, nes iš pat pradžių R.Balevičiui sakė, kad „mes tau padėsime“. Kai R.Balevičius atsakė, kad man nereikia padėti, o „dėkite pinigus“, prasidėjo teisėjo grasinimai, kad „mes tave pasodinsime“. 

„Tada aš tik juokiausi iš tokių teisėjo grasinimų, – pasakojo R.Balevičius, – tačiau pasidarė nebejuokinga – iš viso man buvo iškelta 12 bylų. Patyriau beveik 100 tūkst. litų žalą, nes negavau tiek pajamų už teisėjo automobilį, o dar dvigubai tiek V.Kažio draugai priteisė iš manęs“.

Galiausiai žmogui buvo pasiųstas toks signalas – žiemą jo kieme palaukė banditai, sudaužė beisbolo lazdomis, ir pasakė, kad „linkėjimai iš Vilniaus“.

Nors teisėjas tvirtina, kad R. Balevičiui perdavė 10000 Lt. ir 3000 eurų, tačiau, tai patvirtinančių įrodymų, jokių raštelių, kad sumokėjo tiek pinigų byloje nesurinkta. “Žinant, kad nukentėjusysis yra teisėjas ir jam panašius ginčus tenka spręsti dažnai, tai neįtikėtina, kad perduodamas nepažįstamam asmeniui tokią pinigų sumą jis nesurašė jokio patvirtinančio dokumento, – teisme stebėjosi R.Balevičiaus advokatas Albinas Miliauskas, – galima daryti išvadą,  kad pinigų faktas neįrodytas. Kad nukentėjusysis pinigų neperdavė, tai patvirtina aplinkybė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įvairių nesutarimų, tame tarpe ir dėl automobilio remonto darbų. Todėl neįtikėtina, kad esant nesutarimams, duodamas pinigus, nukentėjusysis nebūtų paėmęs iš Romo Balevičiaus tai patvirtinančio dokumento. Kad nukentėjusysis buvo nepatenkintas darbų tempais, tai baigiamojoje kalboje nurodė ir prokuroras. Tai patvirtino ir nukentėjusysis sakydamas, kad birželio mėnesį sakė baigti remonto darbus. Atliekant remonto darbus, įtampa tarp Balevičiaus ir Kažio buvo akivaizdi. Kad pinigai nebuvo perduoti Balevičiui, patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis kaip priežastį, dėl ko nebuvo perduoti pinigai, nurodo teisėjų atlyginimų sumažėjimą. Iš kur Balevičius gali žinoti, kad teisėjams mažinamos algos. Šita aplinkybė parodo, kad mano ginamasis prašė, kad nukentėjusysis prašė sumokėti pinigus, tačiau nukentėjusysis pinigų nedavė, nes sunki padėtis, mažinamos teisėjų algos. Kad nukentėjusiajam Viktorui Kažiui priklausantis automobilis yra pas Balevičių, tai patvirtina tik liudytojas Bauras, kuris yra nukentėjusiojo pažįstamas ir gali būti suinterisuotas bylos baigtimi. Byloje nustatyta, kad 2011-05-26 iš Balevičiaus kiemo bandyta išvaryti nukentėjusiojo automobilį, tačiau nėra nustatyta, kad iš Balevičiaus kiemo automobilį išsivarė ne pats nukentėjusysis. Liudytojai Artūras Kuzma, Staniulis yra draugiškuose santykiuose su nukentėjusiuoju. Gediminas Kažys yra nukentėjusiojo sūnus. Nors šie liudytojai patvirtina kai kuriuos nukentėjusiojo parodymus, tačiau nurodytos aplinkybės neleidžia parodymų laikyti patikimais. Gediminas Kažys nurodo visiškai kitokias sumas, kurias Kažys davė Balevičiui, nei pats nukentėjusysis. Manau, kad negalima laikyti patikimais liudytojų Balkevičiaus ir Mickevičiaus parodymų, nes jie yra akivaizdžiai neteisingi. Šie liudytojai turi pakankamą pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs. Kad jie matė iš kiemo išvažiuojant automobilį GAZ 21, tai tuos parodymus davė ne iš karto, o vėliau. Tuos parodymus galima buvo suderinti, kad būtų naudingi nukentėjusiajam.

Savo kalboje nukentėjusysis nurodė, kad dėl mano ginamojo kaltės, viską paaiškino Mickevičiaus ir Balkevičiaus parodymai. Byloje nustatyta, kad su bylos medžiaga niekam nebuvo leista susipažinti ir daryti apklausos kopijų. Kyla klausimas, kodėl reikėjo duoti neteisingus parodymus. Manau, kad liudytojams duoti neteisingus parodymus motyvas buvo. Kadangi, akivaizdžiai davė parodymus dėl neteisingų aplinkybių, neslepia fakto, kad šiuo metu santykiai tarp Balevičiaus ir jų yra priešiški, todėl yra akivaizdus pagrindas Balevičių apkalbėti. Todėl jų parodymai turėtų būti laikomi nepatikimais“.

Apie visą šią istoriją papasakojo pats R.Balevičius:

Jis neprisipažino, kad pagrobė svetimą V.Kažio turtą, ir parodė, kad jis iki 2010 metų savo vardu turėjo įregistravęs individualią įmonę, kuri užsiėmė automobilių remontu ir technine priežiūra. Nuo 2010 metų. jos veiklą sustabdė. Iš savo pažįstamo, gyvenančio Alytuje, 2008 metų rudenį, sužinojo, kad vienas teisėjas iš Vilniaus ieško žmogaus, kuris galėtų jam atrestauruoti seną automobilį, „GAZ 21″- ..Volga“. Įtariamasis paaiškino, kad jis su tuo teisėju, kurio vardas ir pavardė, kaip dabar žino, yra Viktoras Kažys. susitiko Alytuje, advokatų kontoroje pas advokatą Kęstą apie 2009 metų vasario mėnesį. Tada jis su V. Kažiu aptarė automobilio restauravimo sąlygas ir jo pageidavimus, preliminariai apskaičiavo remonto darbų kainą. Tikėjo, kad pagal V. Kažio jam pateiktą automobilio apibūdinimą, esą automobilis geras, reikia tik išvirinti slenksčius, remonto darbų suma bus tarp 27 000 ir 28 000 litų, apie informavo ir V. Kažį. Įtariamasis patikino, kad dėl ketinamų atlikti remonto darbų jokių dokumentų nepasirašė ir jokių pinigų V. Kažys nemokėjo. Pasakęs tokias savo sąlygas R. Balevičius V. Kažio paprašė visa tai apsvarstyti ir pranešti apie apsisprendimą. Anot įtariamojo, tokias abiejų derybas girdėjo ir advokatai Kęstas ir Artūras, be to su R. Balevičiumi buvo atvykęs ir pastarojo sūnėnas Artūras Kostiukovas. Praėjus maždaug dviems mėnesiams laiko, tai buvo pavasaris, R. Balevičiui paskambino advokatas Kęstas ir pranešė, kad teisėjui remonto sąlygos tinka ir nori, kad jis pradėtų automobilio restauravimo darbus. Pokalbio metu sužinojo kad remontuotinas automobilis yra Alytaus rajone, Nemunaityje. Kai neilgai trukus R. Balevičius nuvyko į minėtą vietą pasiimti restauruotino automobilio, pamatęs realią jo išvaizdą suabejojo ar iš viso verta atlikti restauravimo darbus, nes automobilis ,.GAZ 21”, v.n. EVC 790, buvo daug prastesnės būklės, nei nupasakojo V. Kažys. Įtariamasis tvirtina, kad apie tai sužinojęs advokatas vardu Arūnas pastarojo asmeniškai prašė, kad imtųsi šio darbo ir pažadėjo primokėti iš savo lėšų. Esant tokioms aplinkybėms R. Balevičius minėtą automobilį parsigabeno pas save į dirbtuves, adresu M. Bižytės g. 8A. Veisiejai, Lazdijų r. sav., kur jis visą laiką stovėjo ir buvo remontuojamas. Nuodugniai apžiūrėjęs automobilį ir pamatęs jos labai prastą stovį, įtariamasis tikina paskambinęs V. Kažiui ir pasakęs, kad yra daugiau automobilio defektų ir iš esamų skardų nebus galima atlikti kokybiškos restauracijos. Toks pokalbis, anot įtariamojo, vyko maždaug 2009 metų balandžio pabaigoje. Tada V. Kažys paaiškino, kad dar turi tokio modelio automobilį, kurio detales galima panaudoti restauruojamam automobiliui, pasakė, kad šis automobilis yra Molėtų rajone, viename kaime. R. Balevičius nuvyko į nurodytą vietą, ten buvo du tokios pačios markės automobiliai, juos apžiūrėjo ir V. Kažiui pasakė, kad geresnio stovio automobilį panaudos jo restauruojamo automobilio detalėms. Tuo metu R. Balevičius šio automobilio neparsivežė. Maždaug po kelių dienų, būnant netoli Vilniaus, jis sutarė susitikti su V. Kažiu Vilniuje. Susitiko netoli geležinkelio stoties esančios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. R. Balevičius tada buvo su sūnėnu Artūru Kostiukovu, o V.Kažys atvyko su kažkokia moterimi. Visi aptarė smulkmeniškesnius darbus, R. Balevičius pasakė jam, kad reikia pasirašyti darbų sutarti ir kad reikia duoti kažkiek avanso detalių įsigijimui, buvo kalbama maždaug apie 13 000 14 000 litų sumas. Šis pokalbis vyko R. Balevičiaus automobilyje, jį girdėjo sūnėnai, o moteris liko sėdėti V. Kažio automobilyje ir pokalbio negirdėjo, tačiau V. Kažys pareiškė, kad jis šiuo metu tam nepasiruošęs ir pasakė, kad su R. Balevičiumi susitiks, kaip bus Alytuje ir tada viską sutvarkys, kaip įtariamasis tikina supratęs, tai turėjo įvykti 1-2 savaičių laikotarpyje.

 R. Balevičius tikina, kad kaip galėdamas automobilį remontavo, tačiau V. Kažio atvykstant taip ir nesulaukė. Iki 2009 metų rudens atrestauravo visą automobilio kėbulą, tačiau V. Kažiui neskambino ir iš jo pinigų neprašė. 2009 metų rudenį, paskambino V. Kažiui ir paprašė, kad būtu sumokėtas prieš tai aptartas 13 000 – 14 000 tūkstančių litų avansas, nes jau buvo padaryta nemažai darbų. V. Kažys pasakė, kad šiuo metu atvykti negali. Tada R. Balevičius pasakė, kad pakeliui važiuodamas į Vilnių, gali pas jį užsukti ir pasiimti pinigus. Po keleto dienų susitiko Vilniuje, vienoje iš degalinių šalia klubo ..Belmondo“. Bekalbant apie restauruojamo automobilio varikli V. Kažys užsiminė kad gal būt būtų galima vietoj „Volgos“ variklio įdėti galingesnį, šiuolaikišką variklį, galbūt „BMW“ markės automobilio, 3 litrų kubatūros. R. Balevičius tikina jam paaiškinęs, kad toks automobilis pagal savo technines charakteristikas bus nesaugus, tačiau, anot įtariamojo. V. Kažys primygtinai norėjo tokio variklio, todėl R. Balevičius jam pasakė, kad ateičiai pažiūrės tokio automobilio. Tą kartą V. Kažys jam jokių pinigų nedavė, t.y. R. Balevičius patikino, kad iš V. Kažio jokių 3 000 eurų automobilio ,.BMW“ pirkimui negavo, kaip negavo ir anksčiau aptarto avanso, kadangi V. Kažys skundėsi jog yra mažinamos algos, problemos finansuose ir pan. ?

Po šio  pokalbio R. Balevičius išvyko namo,  įtariamasis patikino galvojęs, kad galbūt pinigus, kaip užsiminę, sumokės advokatai iš Alytaus. Sugrįžęs namo paskambino advokatui Kęstui, pasakė, kad yra atlikęs darbus, tačiau jam nemokamas avansas, klausė kaip toliau elgsis. Tuo kartu R.Balevičius iš Kęsto konkretaus atsakymo negavo, pastarasis pažadėjo, kad esą viskas bus gerai ? R. Balevičius su V. Kažiu iki 2010 metų vasaros susitikęs nebuvo, kalbėdavosi telefonu, tačiau pokalbių tonas aštrėjo, iš V. Kažio jokių pinigų taip ir negavo.

2010 metų vasarą, liepos mėnesi, kai restauruojamas automobilis buvo beveik paruoštas dažymui, pas jį į dirbtuves atvyko advokatai .Artūras ir Kęstas, o neužilgo atvažiavo ir pats V.Kažys su įtariamajam nepažįstamu asmeniu. Vyrai ėmė priekaištauti, kad R. Balevičius ilgai remontuoja automobilį, tačiau pastarasis tikina pasakęs, kad negavo avanso, todėl remontas užsitęsė. Anot įtariamojo, advokatas Kęstas vaikštinėjo aplinkui, o V. Kažys ir .Artūras grasino, kad esą R. Balevičių už kojų įmes į ežerą, nuleis į dugną ir pan. Įtariamasis tikina jiems pasakęs, kad jeigu jiems viskas netinka, tegu atsiveža vertintoją, įvertina padarytus darbus, jam sumoka pinigus ir pasiima automobilį. Tada V.Kažys supyko, užsimojo R. Balevičiui suduoti ranka, kurioje buvo rankinė, ja apie dešimt kartų sudavė į dešinę ausį,  po to kelis kartus įspyrė į nugarą. Tuomet Artūras atitraukė V. Kažį nuo R. Balevičiaus ir pats paėmęs apie 1 metro ilgio lentos galą nestipriai sudavė įtariamajam per nugarą ir alkūnę. Visi toliau R. Balevičių gąsdino, grasino su juo susidoroti, o pastarasis vis tiek jiems pasakė, kad mokėtų pinigus ir jis toliau dirbs. Tada kažkuris iš vyriškių- Artūras. ar V. Kažys pasakė – „gerai, gerai, atveš tau tuos pinigus“ ir visi išvažiavo daugiau nieko nesakę.

2011 R. Balevičius minėtą automobilį remontavo toliau. Maždaug po dviejų savaičių V. Kažys jam paskambino, kalbėjo normaliu tonu, klausė kaip sekasi. R. Balevičius pasakė, kad po truputį dirba. 2010 metais V. Kažys daugiau atvykęs nebuvo, tačiau apie rugsėjo mėnesį buvo atvykęs Artūras su įtariamajam nepažįstamu asmeniu, užėjo į dirbtuves, klausinėjo apie darbus, priekaištavo, kad jie neužbaigti, koliojosi, tačiau po to išvyko. Įtariamojo teigimu po šio karto Artūras buvo užsukęs dar du ar tris kartus, vis tuo pačiu reikalu, tačiau rimtesnių incidentų nebuvo, atvykdavo būdamas neblaivus. 2011 m. vasario mėnesį Artūras buvo atvykęs su stambaus sudėjimo asmeniu. Tada vyrai atvažiavo į R. Balevičiaus namus Veisiejuose, adresu Žvejų g. 5. klausė kaip automobilis, į ką įtariamasis pasiūlė nueiti į garažus ir patiems pažiūrėti, kadangi šį automobilį jau buvo beveik sutvarkęs, nebuvo surinktas pilnai salonas ir apdailos detalės. R. Balevičius paaiškino, kad automobilį, kuriuo buvo atvykęs Artūras, jis pastatė įvažiavęs į kiemą atbulą. Vienu momentu R. Balevičiui stovint garažo tarpduryje, pastarasis pamatė, kad vienas iš atvykusių vyrų iš automobilio išsiėmė vilkinio virvę, matyt buvo pasiruošę remontuojamą automobilį išsitempti, tačiau kaip tik tuo metu Artūras pasakė, kad čia dar daug darbo ir nepažįstamas vyras numetė virvę atgal į automobilio bagažinę. R. Balevičius suprato, kad jie norėjo jo restauruojamą automobilį išsitemti,  tačiau pamatę, kad remontas nebaigtas ketinimų atsisakė.

 R. Balevičius tikina jiems davęs suprasti, kad remonto užbaigimui reikia pinigų, tačiau Artūras ir jo draugas toliau grasino susidorojimu, žadėjo, kad įmes i duobę, pakas. R. Balevičius pažadėjo, kad darbus užbaigs kaip bus pasiūtas odinis salonas, tačiau davė suprasti, kad reikia pinigų. Tada vyrai išvyko, o R. Balevičius toliau po truputį remontavo automobili iš savo turimų lėšų. 2011 metų balandžio mėnesį susisiekę su V. Kažiu, kad reikia sutvarkyti automobilio registracijos dokumentus, kad automobilį išbandytų. Susitiko su pastaruoju Vilniuje jau ankščiau minėtoje degalinėje. V. Kažys įtariamajam padavė automobilio techninį pasą ir paraše pažymą pakeisti automobilio spalvą, nes ankščiau buvo balta spalva, o pagal susitarimą automobilis buvo nudažytas juodai. Šio susitikimo metu jokių piniginių reikalų neaptarė. R. Balevičius jokių pinigų neprašė, o V. Kažys ir nesiūlė. Tuo metu R. Balevičius tikina su V. Kažiu nesiderėjęs, nes nebuvo laiko, teisėjas kažkur labai skubėjo. Parvykęs į Lazdijus įtariamasis sutvarkė restauruojamo automobilio „GAZ 21”,  v.n. EVC 790, registracijos dokumentus, techninę apžiūrą. R. Balevičius tikina šiuo automobiliu pravažiavęs apie 700 kilometrų, jį visapusiškai patikrino, ir paskambino V. Kažiui ir pasiūlė atvykti apžiūrėti jo atrestauruoto automobilio. 

2011 m. gegužės 18 d., apie 19 val.. V. Kažys atvyko su savo sūnumi, kurį pats pristatė, o R. Balevičius jam parodė restauruotą automobili, pasiūlė V. Kažiui jį išbandyti, pastarasis sutiko ir savo ruožtu pravažiavo apie 10 km., R. Balevičius suprato, kad V. Kažys jo darbu patenkintas, tad parvykus po automobilio išbandymo įtariamasis tikina pradėjęs derinti atliktų darbų kainą. V. Kažiui sakydamas, kad nežino, kas čia mokės tuos pinigus, ar jis, ar alytiškiai ir kokiomis dalimis. V. Kažys patikino, kad čia yra grynai jo reikalas : už tai mokės jis. Iš pradžių R. Balevičius pastarojo prašė sumokėti 28 tūkstančius litų, taip kaip ir buvo sutarta, tačiau V.Kažys su tuo nesutiko. R. Balevičiui bekalbant su V. Kažiu, pasirodė Artūras, kuris vėl pradėjo grasinti, stvėrė įtariamąjį už krūtinės, ėmė jį tampyti. R. Balevičius jam kirto per rankas ir pasakė, kad jis dingtų. 

V. Kažys konflikto nenorėjo, liepė Artūrui eiti su juo ir pasakė, kad kainą dar stipriai derins, tada abu vyriškiai išvyko. Dar prieš tai V. Kažys pasakė, kad sūnus 2011-05-27 baigia dvylikta klasę ir nori šiuo automobiliu vykti per paskutinį skambutį. R. Balevičius jam pažadėjo, kad ik: minėto laiko automobilis bus pilnai sutvarkytas. Iki minėtos datos galutinį susitikimą derino su V Kažiu kelis kartus ir galutinai susitarė, kad jis atvyks 2011-05-26. Iš tikro, sutartą dieną, apie 19.3( val., į R. Balevičiaus remonto garažus atvyko V. Kažys ir dar vienas nepažįstamas asmuo, kuris prieš tai 2010 metais liepos mėnesį buvo atvykęs pirmojo konflikto metu. V.Kažys su atvykėliu pradėjo numušinėti prieš tai sutartą 20 000 litų kainą, po ilgų įkalbinėjimų R. Balevičius nusileidi 12 000 litų, tačiau V. Kažys vis tiek pinigų nemokėjo, liepė atiduoti jo automobilį, koliojo jį grasino susidoroti. R. Balevičius pasakė, kad automobilio neatiduos, kol nebus sumokėti pinigą Po kiek laiko pastebėjo, kad V. Kažys nuėjo kažkur už kampo. Įtariamasis tikina pamanęs, kad jis nuėjo skambinti alytiškiams advokatams, kurie atvykę vėl smurtaus, todėl išsigando ir pasakė, kad esą vyksta atvežti automobilio dokumentų, nors dokumentai buvo automobilio viduje, daiktadėžėje.  Restauruoto automobilio užvedimo raktelius įtariamasis tikina palikęs užvedimo spynelėje, o pa automobilis stovėjo išvarytas kieme. R. Balevičius savo automobiliu išvažiavo į pagrindinę gatvę link Lazdijų, tačiau pamatė, kad prie šaligatvio stovėjo vietinių jaunuolių automobilis ..Merced Benz“, sidabrinės spalvos, prie jų buvo priėjęs V. Kažys ir kažką su jais kalbėjosi. 

Šiuos jaunuoli R. Balevičius nurodė pažįstantis iš matymo. R. Balevičius tuomet privažiavo prie jų ir V. Kažio pasakė, „ką darom, moki, ar ką darai“.  V. Kažys nusisuko ir nieko nesakė. R. Balevičius tuomet apvažiavo aplinkui ir sustojo už bažnyčios pastato. Ten pastovėjo apie 15-20 minučių, policijai neskambino, nes buvo pasimetęs, nežinojo kaip elgtis. Pamatė, kaip automobilis, kuriuo buvo atvykęs V.Kažys, nuvažiavo į Lazdijų pusę. R. Balevičius dar pastovėjo apie 10 minučių ir nusprendė vykti į savo garažus tam, kad V. Kažiui priklausantį automobilį ..GAZ 21”,  v.n. EVC 790, įvaryti į garažą ir užrakinti. Atvykęs minėtą automobilį rado paliktą, kaip stovėjo. Rengdamasis įvaryti V. Kažio automobilį į dirbtuves R. Balevičius norėjo patraukti šalimais stovintį mikroautobusą, kuris trukdė įvažiavimui, tačiau tuo metu, kai sėdo už mikroautobuso vairo išgirdo užvedamo „GAZ 21” markės automobilio variklio garsą ir pamatė, kaip juo nuvažiuoja su V. Kažiu atvykęs asmuo, o V.Kažys stovėjo lauke prieš pat R. Balevičiaus mikroautobusą.

 Tada R. Balevičius bandė išlipti laukan, tačiau V. Kažys neleido. R. Balevičius tikina V.Kažiui pasakęs, kad šis mokėtų pinigus, nes priešingu atveju pagrasino iškviesti televiziją. V. Kažys į tai nieko neatsakė ir išvyko. Kur šiuo metu yra V.Kažiui priklausantis automobilis ..GAZ 21“, v.n. EVC 790, įtariamasis patikino nežinąs, pats šio automobilio neturi. 

V.Kažys : „pinigus sumokėjau“.

Policijoje ir teisme Viktoras Kažys parode, kad Romo Balevičiaus asmeniškai nepažinojo, jo pavardę sužinojo visai neseniai, prieš tai su juo jokių reikalų neturėjo. R. Balevičių, kaip automobilių meistrą, taisantį ir remontuojantį senus automobilius, rekomendavo pažįstami iš Alytaus, nes savo ..Volgą GAZ 21″, 1958 m. gamybos, tuo metu buvo palikes kažkokiame garaže prie Alytaus, kur visai kiti meistrai apžiūrinėjo šį automobilį ir sprendė, ar imsis jį restauruoti. Vėliau, tiems meistrams nesiėmus tvarkyti automobilio, pažįstamų rekomenduotas Alytuje susitiko su R. Balevičiumi ir sutarė, kad jis imsis tvarkyti aukščiau minėtą automobilį. Pirmasis susitikimas su R. Balevičiumi įvyko Alytuje, advokatų kontoroje, kur atėjo su pažįstamu verslininku Raimundu Pociumi, ir Vytautu Bauru. Toje kontoroje be R. Balevičiaus, R. Pociaus ir V.Kažio buvo dar 2 ar 3 žmonės, kurių duomenų nežino. Čia su R. Balevičiumi sutarė, kad jis atrestauruos ..Volgą“, ir sutarė remonto darbų kainą – 25 000 litų. R. Balevičius V. Kažiui rodė įvairias restauruotų senų „Volgų“ nuotraukas, sakė, kad tai jo sutvarkyti automobiliai. Aptarė, kaip jis tvarkys ..Volgą“, sutarė, kad visus darbus padarys iki 2009 m. birželio – liepos mėn. V.Kažys patikėjo ir pasitikėjo R. Balevičiumi, todėl sutiko perduoti jam savo ..Volgą“ remontui ir restauravimui. Po susitarimo, R. Balevičius iš Alytaus paėmė šį automobilį ir nusivežė pas save į Veisiejus…vėliau, po susitarimo praėjus keliolikai dienų. R. Balevičius atvažiavo pas jį į Vilnių, ir paėmė avansą už būsimus remonto darbus – 10 000 litų, tikino, kad jau pradėjo remonto darbus, todėl reikia pinigų detalėms, dažams ir kt. V.Kažys jam Vilniuje prie autobusų stoties automobilyje perdavė 10 000 litų, to perdavimo metu su juo buvo dar kažkoks nepažįstamas apie 20 m. amžiaus vaikinas. Jokių rašytinių sutarčių ar pinigų perdavimo aktų jis su R. Balevičiumi nepasirašė, juo pasitikėjo. Po to beveik nesidomėjo, ar jis tvarko automobilį, nes dar nebuvo suėjęs susitarimo terminas. Po kelių mėnesių, jau galėjo būti 2009 m. pavasaris, R. Balevičius pradėjo siūlyti nusipirkti ir automobilį „BMW 730“. Jis aiškino, kad tas ,,BMW“ yra 1999 ar 2000 metų, pargabentas iš Anglijos, labai geros būklės, odiniu salonu, su televizoriumi ir navigacija, ir kad už jį pardavėjai prašo tik 3000 eurų, t. y. apie 10 350 litų. Taip pat sakė, kad tas „BMW“ su vairu dešinėje pusėje, todėl jis perdarys tą automobilį, sakė netgi gali perdaryti tą ..BMW“ kaip „Volgą“, uždedant ant jo senos „Volgos“ kėbulą, o vidų paliekant kaip 7 klasės „BMW“. V.Kažys įkalbėtas R. Balevičiaus susigundė nusipirkti jo apibūdintą automobilį „BMW“, nors to automobilio ir nematė, bet pasitikėjo R. Balevičiumi. Be to, jis labai skubino V.Kažį, sakė greičiau reikia pinigų – 3 000 eurų, nes tą automobilį pardavėjai gali greitai parduoti kam nors kitam. Įkalbėtas R. Balevičiaus jam davė 3 000 eurų. jokių rašytinių pinigų perdavimo aktų ar sutarčių taip pat nepasirašė. Šių pinigų perdavimo metu buvo dviese, pinigus V. Kažys patikino jam perdavęs „Lukoil” degalinėje, Olandų gatvėje, Vilniuje“.

Toliau cituojami R.Balevičiaus žodžiai iš teismo posėdžio protokolo:

Į nukentėjusiojo V. Kažio klausimus:

– Aš neigiu, kad gavau 10 000 litų ir 3000 eurų iš nukentėjusiojo. Aš iš savų lėšų remontavau mašiną. Aš dirbęs visą gyvenimą. Aš pradėjau dirbti nuo 14 metų. 2010 m. aš gyvenau tą laikotarpį iš santaupų. Iki 1993 metų mokytojavau. Mašinas remontavau. Mašinas remontuoju nuo 17-18 metų. Gegužės 18 d. sąmata mano ranka rašyta. Prie mano mašinos išsitraukiau lapą ir mes skaičiavome preliminarią sumą. Nukentėjusysis sakė, kad labai daug kainuoja. Sąmata parodo visą sumą iš kurios atėmus sumą už detales lieka apie 10 000 litų už darbą. 20 000 suma už detales. 33 740 litų. už detales (sparnai, smiliavimas, medžiagos, virinimo išlaidos) ir už darbą. 20 350 yra išlaidos kurias aš išleidau, ką man reikėjo įsigyti. Skirtumas lieka man už darbą. Smulkmenų į sumą neįskaičiavau. Reikėjo pamatyti teisėjos Blekaitienės veidą kai liudytojai parodymus davė. Vienas sako vienas sumas, kiti kitokias. Aš prieštarauju jų parodymams, nes jie susitarę su nukentėjusiuoju, nes kitaip jų parodymų nepaaiškinsiu. Sidaraitės parodymai yra anekdotas. Aš su tuo jaunuoliu, kurį ji nurodė, keturis metus nebendravęs“

R. Balevičius prašė į teismą liudininku iškviesti Ernestą Janavičių, kuris jam papasakojo, kad buvo iškviestas į Marijampolės policijos komisariatą, ir jam tiesiai šviesiai pasakyta, kad reikės liudyti prieš R.Balevičių

Veisiejų policininkas Deividas Černiauskas teisme paliudijo, kad Veisiejuose yra girdėjęs, kad R.Balevičius yra gerbiamas kaip automobilių meistras, sugebantį atstatyti senus automobilius, kažkokių nusiskundimų dėl jo darbo negirdėjęs.

Kaip V.Kažys išteisino žudiką, 

V.Kažio pavardė nuolat skamba skandalinguose nuosprendžiuose – šių metų sausį jis išteisino bušido kovotoją D.Barinovą, kuris buvo nuteistas Kauno apygardos teisme dėl nužudymo.

„D. Barinovas išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką”, – paskelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Viktoras Kažys. Jis pažymėjo, kad nebuvo paneigta bušido kovotojo gynybinė versija, o esant neaiškumams ir nesant galimybių juos pašalinti, visos abejonės taikomos D. Barinovo naudai. Kauno apygardos teismas D. Barinovą buvo pripažinęs kaltu dėl nužudymo prie Kaune esančio prekybos centro „Maxima“ – jam buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Keista, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu dėl nužudymo 13 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas su „Agurkinių“ nusikalstamu susivienijimu siejamas kaunietis Saulius Strelčiūnas, tačiau jam nuosprendis paliktas galioti. Jų bičiulis Gediminas Kulbokas atsipirko pinigine bauda – jis nuteistas už tai, kad nepranešė apie nužudymą. Nusikaltimas, dėl kurio D. Barinovas buvo išteisintas, buvo įvykdytas dar 2011 m. birželio 22 d. vakarą Kaune, Šilainių mikrorajone, Žiemgalių gatvėje, šalia prekybos centro „Maxima“. Nustatyta, kad iš parduotuvės išėjęs 27 metų Vilmantas Žiglys buvo talžomas beisbolo lazda. Trys smūgiai, suduoti į galvą, sukėlė mirtį – vyras, taip ir neatgavęs sąmonės, birželio 23-iąją mirė ligoninėje. Manoma, kad V. Žiglys buvo nužudytas dėl to, kad parduotuvėje vyras esą užgauliai atsiliepė apie vežimėlį stūmusią merginą – ji čia buvo atėjusi su S. Strelčiūnu. Toks elgesys vyrą įsiutino – V. Žiglys buvo užpultas ir sumuštas. 

Buvęs bušido kovotojas už grotų pateko ne iš karto – tyrimas į priekį pasistūmėjo tik tuomet, kai pareigūnai gavo informacijos iš savo kolegų Vokietijoje: jiems buvo atsiųsti dokumentai, patvirtinantys, kad būtent D. Barinovo kraujo dėmių mėginiai sutampa su tais pačiais, kokius savo duomenų bazėje turi išsaugoję Vokietijos pareigūnai ir kurie buvo rasti ant nužudytojo marškinėlių. Vokietijos teisėsaugininkai D. Barinovą buvo sulaikę prieš kelerius metus, tirdami kitus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu D. Barinovas atsisakė pareigūnams išsakyti savo poziciją, tačiau teisme sportininkas pareiškė, kad kraujo dėmė su jo krauju, rastu ant nužudytojo marškinėlių, ten galėjo atsidurti atsitiktinai – kraujas ant beisbolo lazdos, kuria buvo daužomas nukentėjusysis, užtiško gerokai anksčiau.