Teisėjų mafija kelia grėsmę valstybei
gaputis1
Teisėjų mafija – grėsmė valstybei
Aurimas Drižius
Lietuvos teismų sistema, šitas uždaras klubas, kuris save vadina „sistema“, o iš tikrųjų yra tik geriausiai organizuota nusikalstama grupuotė, nepasiduoda – toliau klastoja savo nutartis.
Nuotr. Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis man išaiškino, kad „teismas yra nepriklausomas siųsti nekaltus žmones į kalėjimą”
T.y. gal jau dešimtą kartą kreipiausi dėl baudžiamosios atsakomybės visam Lietuvos „teisės elitui“ – t.y. Vilniaus apygardos teismo teisėjams Nidai Vigelienei, Daivai Pranytei-Zalieckienei (šiuo metu – Apeliacinio teismo teisėja) Leonardai Gurevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei. Kiekvieną kartą šios gaujos nariai traukia šiuos nusikaltėlius iš teisiamųjų suolo vieninteliu argumentu – neva visos mano nurodytos šių asmenų nusikaltimų aplinkybės yra mano nesveikos fantazijos vaisius, man haliucinacijos, o tai, ką mane teko pergyventi, niekada nėra buvę.
Nurodžiau, kad minėta organizuota gauja mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – straipsnių rašymą, t.y. minėta grupuotė žurnalistiką prilygino nusikalstamai veiklai. Netgi savo nuosprendyje garbios teisėjos taip ir parašė : „…A.Drižius, tęsdamas nusikalstamą veiklą“, toliau rašė straipsnius…“.
Žodžiu, savo skunde prokuratūrai nurodau tokias aplinkybes ir prašau, kad teisėjams būtų keliama byla dėl organizuotų nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo.
Nurodžiau tokias aplinkybes – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė (nuotr.) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1034-576/2013 nuteisė mane už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą.
Tokiu būdu teisėja Vigelienė, žinodama, kad cenzūra Lietuvoje uždrausta, mane vis tiek nuteisė už teisėtą veiklą ir padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.
Kaltinimą palaikęs pseudoprokuroras Gediminas Jukna, žinodamas, kad cenzūra Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, man suklastojo baudžiamąją bylą, dėl ko buvau nepagrįstai nuteistas, todėl prokuroras padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.
T.y. šioje byloje teisėjos N.Vigelienės buvau nuteistas už tai, kad : „Aurimas Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusiu su bausme, o būtent: jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimtu ir 2009-05-10 Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734- 2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausto savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikiu nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 gegužės 12-18 Nr, 19 (375)) straipsnyje „Ištirti pedofilijos bylos nužudymų D.Valiui neleidžia VSD?“ Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė šiuos teiginius:
,.<…> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos” privatizavime“.
Beje, įdomi aplinkybė, kad ta pati teisėja N. Vigėlienė puikiai suprato, kad nuteisia mane pagal melagingus tuomečio Seimo nac. Saugumo komiteto pirmininko Alvydo Sadecko parodymus, tačiau niekaip jų neįvertino. T.y. nuosprendyje ji parašė, kad „ Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusiu su bausme, pagal LR BK 245 str.. todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teism sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“.
Nuo kada teisiškai nėra reikšminga tai, kad teisiamasis sako tiesą, o vadinamasis „nukentėjęs“ A.Sadeckas meluoja?
Čia pat teisėja prieštarauja pati sau, nurodydama, kad „dar pažymėtina, kad nukentėjusysis A.Sadeckas duodamas parodymus teisme šioje byloje buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, prisiekė nustatyta tvarka ir priesaiką pasirašė. Teismas nenustatė, kad Alvydas Sadeckas melagingai liudijo teisme ar tyčia pateikė tikrovės neatitinkančias žinias“.
Akivaizdu, kad tai yra teisėjos Vigelienės piktnaudžiavimas tarnyba – jai buvo pateikti visi įrodymai, kad Sadeckas asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo dokumentus, t. y. asmeniškai sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis ši įmonė turi būti privatizuota. Kartu teisme melavo, kad su šiuo privatizavimu jis niekaip nėra susijęs.
Mano skundą dėl šios bylos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjusi teisėjų kolegija (Daiva Pranytė – Zalieskienė, L.Gurevičienė, V.Pakalnytė Tamošiūnaitė – nuotr. viršuje) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312/2012 – taip pat mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir taip padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.
T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla. Negana to, apygardos teismas puikiai suprato, kad esu nuteistas pagal melagingus Sadecko parodymus, tačiau atsisakė juos vertinti, nurodydamas : „Pažymėtina tai, jog apelianto skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo A. Sadecko parodymų vertinimu, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2006- 06-01 posėdžio protokole Nr. 17, 1998 m. lapkričio 27 d. Saugos paslaugų sutartyje Nr. 464, sudarytoje taip UAB „Ekskomisarų biuras” bei UAB „British and Baltic Vilnius”, esančių duomenų vertinimu, paliktini nenagrinėti, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla ir neturi reikšmės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 str. klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent įsiteisėjusių bei nekvestionuojamų teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, jog savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ paskleistos žinios apie A. Sadecką, kaip asmenį susijusį su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pagrindu ir buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas“.
Akivaizdu, kad teisėjo kolegija įvertino mano pateiktus įrodymus apie Sadecko vaidmenį ‚Mažeikių naftos“ privatizavime, ir atsisakė juos vertinti, suprasdami, kad jų paneigti nepavyks.
Tokiu būtu piliečiai N.Vigelienė, Daiva Pranytė – Zalieskienė, L.Gurevičienė, V.Pakalnytė Tamošiūnaitė ir prokuroras Jukna, organizavę mano nuteisimą Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teisme, suklastoję man melagingus kaltinimus ir nuteisę už visiškai teisėtą veiklą, padarė nusikaltimus – piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.
Vadinamieji teisėjai ilgą laiką vykdo sunkius nusikaltimus, naudodamiesi tuo, kad juos nuo atsakomybės išsuka kiti nusikaltėliai – jų kolegos teisėjai. Tačiau tokia praktika greitai baigsis, nes teisėjams nėra numatyta išlyga, kad jie yra virš įstatymo, ir kad jie negali būti teisiami dėl padarytų nusikaltimų.
Šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net septynis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.
Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų“ sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“.
Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako :
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.
Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie minėti teisėjai, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, tačiau nepaisę pagrindinio šalies įstatymo reikalavimų.
Tokiu būdu minėti teisėjai padarė šiuos nusikaltimus :
Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) :
Piktnaudžiavimas nurodo, kad :
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs.
Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad
- Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Įtarus teisėją padarius nusikalstamą veiką, būtina sustabdyti jo įgaliojimus, kol teismas byloje paskelbs galutinį sprendimą ir jis įsiteisės.
Mano skundas dėl teisėjų gaujos nusikaltimų ilgai klaidžiojo po visokius teismus, kol galiausiai atsidūrė Panevėžyje, šio miesto apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis ėmėsi šios funkcijos – gelbėti savo kolegas nuo atsakomybės.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis man savo nutartyje išaiškino, kad aš sapnuoju, ir kad nieko panašaus mano gyvenime nėra nutikę :
visas Gapučio šedevras:
„…nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, be savo subjektyvios nuomonės, nėra pateikęs ir nurodęs jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog buvo padaryta veika, turinti kokio nors nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu). A. Drižius kartu su savo skundu aukštesnės instancijos teismui taip pat nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, ir kurių pagrindu būtų galima naikinti skundžiamus sprendimus kaip nepagrįstus…
Už Sprendimo nevykdymą A. Drižius nuteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312/2012 (bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų D. Pranytės-Zalieckienės. L, Gurevičienės ir V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės) Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d, atmestas ir A. Drižiaus kasacinis skundas…pareiškėjas siekia, kad valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras G. Jukna, baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja N. Vigelienė bei teisėjų kolegijos narės teisėjos D. Pranytė-Zalieckienė. L. Gurevičienė ir V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, jog veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnyba bei klastojo dokumentus…
Pasirodo, tai, kad aš buvau nuteistas kalėjimu lygtinai, tėra tik „prielaida ir spėjimai”.
vertinant argumentus dėl teisėjų patraukimo baudžiamojon atsakomybė, akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bet koks kitų institucijų ar asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę…
..baudžiamasis procesas negali būti pradėtas remiantis tik spėjimais ar prielaidoms. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Pareiškėjas savo skundo argumentus dėl teisėjų ir prokuroro padarytų neva nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone, nenurodydamas jokių konkrečių faktinių aplinkybių, galinčių nulemti baudžiamojo proceso pradėjimą. Todėl pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skundą nėra jokio teisinio pagrindo. Nors skunde apygardos teismui A. Drižius teigia, kad skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tinkamai pagrindė taktiniais duomenimis, kuriuos prokuroras R. Betingis ignoravo, tačiau Pareiškėjo nurodyti konkretūs paminėtų pareigūnų priimti procesiniai sprendimai savaime nereiškia, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, Jokių objektyvių duomenų, iš kurių matytųsi, kad Pareiškėjo nurodomi teisėjai ir prokuroras, vykdydami savo profesines funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas pareigas, klastojo dokumentus. Pareiškėjas nėra pateikęs, todėl naikinti skundžiamą nutartį, kuria paliktas galioti Prokuroro nutarimas, skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
