Teisėjų korupcijos byloje „skilo“ jau du advokatai – „teisėjų bendruomenė“ žada juos „sudeginti“

Teisėjų korupcijos byloje „skilo“ jau du advokatai – „teisėjų bendruomenė“ žada juos „sudeginti“

Aurimas Drižius

LL šaltiniai teigia, kad jau du advokatai, įtariami nešioję pinigus teisėjams garsiojoje teisėjų korupcijos byloje, jau prisipažįsta padarę jiems inkriminuojamas veikas, ir bendradarbiauja su prokuratūra. Taip jie tikisi išvengti kalėjimo bausmės už savo nusikaltimus, tačiau LL šaltiniai teigia, kad šie žmonės tik dar labiau užsitrauks „teisinės sistemos“ pyktį.
Kalba eina apie Drąsutį Zagrecką, kuris „teisinėje“ sistemoje atliko „kojų“ vaidmenį – t.y. nešiojo pinigus ir tarėsi su teisėjais dėl kyšių ir sprendimų kainos.
Drąsutis Zagreckas nežinojo, kad STT jam „blakes“ buvo įsiuvusi į jo drabužius, ne tik į portfelį, ir todėl jis drąsiai vaikščiojo pas teisėjus ir tarėsi su jais dėl kyšių.
Nors iš pradžių D.Zagreckas buvo uždarytas į kalėjimą ir ten pralaikytas kelias savaites, tačiau jis neigė savo kaltę, tačiau kai prokurorai jai pateikė įrodymus – įrašytus pokalbius su teisėjais, D.Zagreckas dėl visko prisipažino ir buvo paleistas iš kalėjimo.
Tai, kad advokatas kelis mėnesius buvo nieko neįtariantis vaikščiojantis mikrofonas, nešiojantis kyšius teisėjams, STT labai palengvino darbą – spec. tarnybos buvo net pakraupusios nuo teisėjų korupcijos mąsto.

Iš viso D.Zagreckui prokuratūra yra pateikusi kaltinimus dėl 23 nusikaltimų – kyšių, korupcijos, prekybos poveikiu. „Labai keista, kad jis nepajuto, kad ant savo kūno nešioja tiek daug „blakių“, – juokiasi buvę D.Zagrecko kolegos.

Dabar dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų neva prisipažino ir kitas advokatas – Romas Mikliušas (nuotr. apačioje), buvęs operatyvininkas, puikiai išmanęs sekimo metodus, tačiau matyt per daugelį metų praradęs įgūdžius ir budrumą.

Atrodo, kad D.Zagreckas ir R.Mikliušas daugelyje epizodų veikė kartu, ir kai D.Zagreckas davė parodymus prieš R.Mikliušą, pastarasis irgi nutarė prisipažinti. Matyt, kad STT surinktų įrodymų buvo tiesiog per daug tam, kad būtų galima juos visus paneigti.

Tačiau Ll šaltiniai sako, kad jeigu įtariami advokatas tikisi, kad prisipažinę išvengs atsakomybės, tai greičiausiai klysta – juk juos teis tie patys įkliuvusių teisėjų sėbrai, kurie jie keršys.

„Tie, kurių dar nepagavo, teis tuos, kuriuos pagavo“, – taip trumpai apibūdinama situacija.

Kita vertus, STT jau seniai griežė dantį ant teisėjų, kurie lengva ranka sunaikindavo spec. tarnybų surinktus įrodymus kaip „neteisėtus“, nes „tik teismas turi teisę nustatyti, kad yra įrodymas, ir ar jis gautas teisėtai“.

Todėl D.Zagreckui, kuris iš esmės atlikdavo tik pinigų perdavimo funkciją, buvo savotiškos „kojos“, ir teisėjai juo pasitikėjo, bus labai sunku dabar išsisukti nuo atsakomybės.

Tiesa, iš pradžių advokatas neigė savo kaltę, tačiau pamatęs, kiek pokalbių yra įrašę STT sekliai, ir dvi savaites palaikytas kalėjime, savo kaltę pripažino.

D.Zagrecko prisipažinimas, siekiant išvengti kalėjimo, labai užsiutino teisėjus – šie matyt jau buvo jam pažadėję, kad visus STT įrašytus pokalbius pripažins „neteisėtai surinktais“, ir taip advokatas išvengs atsakomybės. Tačiau D.Zagreckui matyt atsibodo vienam sėdėti kalėjime (teisėjai jau seniai buvo paleisti), todėl jis viską prisipažino, ir buvo paleistas. Dabar vaikšto po savo buvusių kolegų advokatų kontoras ir prašosi priimamas į darbą. Tačiau šie į jį žiūri su nepasitikėjimu – neva vienintelis būdas, kuriuo D.Zagreckas galėjo laimėti bylas – per pažįstamus kyšininkus teisėjus, nes kvalifikacijos mažoka, ir ir visa teismų sistema dabar bijo D.Zagrecko ir jam žada pragarus už tai, kad buvo toks neatsargus.

Kovo 19 d. buvo skelbta, kad advokato suėmimas pratęstas dar mėnesiui., nors prokuratūra prašė už grotų jį laikyti dar bent 2 mėnesius. Tačiau po kelių dienų nuo šio sprendimo jis netikėtai paleistas į laisvę, nes prokuratūra paprašė skirti jam namų areštą. „D.Zagreckas linkęs bendradarbiauti, išreiškė polinkį bendradarbiauti su pareigūnais, pradeda duoti parodymus“, – žurnalistams po posėdžio dėl suėmimo pratęsimo sakė teisėjas Mindaugas Striaukas.

Kol kas neoficialiai kalbama, kad D.Zagreckas – viena iš centrinių šio tyrimo figūrų. Kaip skelbta anksčiau, BNS žinioms, D.Zagreckas yra sulaukęs daugiausiai įtarimų iš visų daugiau nei 40 byloje minimų asmenų. Neseniai jam pateikti nauji įtarimai dėl korupcijos. D.Zagreckas taip pat įtariamas prekyba poveikiu, kyšininkavimu.

2014 metais teisininkas atstovavo didele narkotikų kontrabanda įtariamam Tadžikistano piliečiui Komildžanui Umarovui. Teismo paleistas į laisvę, užsienietis pasislėpė nuo teisėsaugos. Pastaruoju metu D.Zagreckas gynė vieną kaltinamąją Lietuvos krepšinio federacijos byloje, pernai spalį Vilniaus apygardos teismas išteisino visus bylos kaltinamuosius.

Galimo teisėjų kyšininkavimo byloje iš viso yra 45 įtariamieji, tarp jų – aštuoni teisėjai ir šeši advokatai. Įtariama, kad sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų. Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų kyšiai. BNS žiniomis, vienoje baudžiamojoje byloje minimas 80 tūkst. eurų kyšis.

D.Zagrecko „skilimas“ ir prisipažinimas sukėlė teisėjų paniką. Juk dabar tuos korupacija įtariamus teisėjus bus daug lengviau nuteisti, nes kyšius jiems nešiojęs advokatas prisipažino, ir smulkiai viską papasokojo.

Tačiau LL šaltiniai sako, kad toks D.Zagrecko poelgis sukėlė priešingą „teisėjų bendruomenės“ reakciją – „jeigu jis galvoja, kad išsisuks prisipažinęs, tai labai klysta, nes mes jį ilgiems metams pasodinsime už grotų už tai, kad jis išdavė kolegas“. Tokia vyraujanti teisėjų nuomonė.

O advokatai kalba, kad Zagreckui reikėjo toliau tylėti, ir nieko neprisipažinti, nes teisėjų gauja būtų jį „ištraukusi“ už tylą. Tačiau prokuratūros seniai naudotas modelis – laikyti neprisipažinusius žmones kalėjime iki tol, kol jie prisipažins – šį kartą suveikė. Gal todėl, kad Zagreckas turi jauną žmoną, kuriai vienai sunku su kūdikiu naujame advokato name.

„Jam vis tiek reikėjo tylėti, nes advokatai ir teisėjai būtų suradę, kad STT pateikti surinkti įrodymai buvo gauti neteisėtai, – kalba advokatai. Kalbama, kad STT neva pradeda sekti žmones be teismo sankcijos, kurią jie gauna tik vėliau, sužinoję ką nors vertingo. Todėl teisėjai, gelbėdami savo į STT tinklą pakliuvusius kolegas, galėjo pripažinti, kad STT įrodymai surinkti be teismo sankcijos, ir yra beverčiai. Būtent todėl tyli ir parodymus duoti atsisako dauguma įkliuvusių teisėjų.

Tačiau dabar, kai įtariamasis prisipažino, visi šie išvedžiojimai netenka prasmės, nes prisipažinimo ir įrodymų užtenka kaltei nustatyti.

„Tačiau tai nereiškia, kad Zagreckas išvengs kalėjimo“, – neva žada kraujo ištroškusi „teisėjų bendruomenė“.

Kita vertus, jau seniai aišku, kad D.Zagreckas buvo „patikimas advokatas“, kuriuo teisėjai pasitikėjo, ir kaip kalba advokatai, šis jų koloega visas bylas sprendė tik per pinigus. „Jis aiškiai sakydavo – dėk pinigus ant bačkos ir bus rezultatas“, – sako LL šaltiniai.

Kaip pavyzdys minimas kitas garsus advokatas, buvęs generalinis prokuroras, kuris savo klientų paprašo, pvz., 50 tūkst. eurų „bylai išspręsti“ ir tada visi jo klientai išteisinami. Tada sakoma, kad „tai geras advokatas“.

D.Zagreckas likus kelioms dienoms iki sulaikymo rado savo papkėje „blakę“, ir matyt tada STT nusprendė visus „susemti“ mat būtų pasklidusi informacija apie tai, kad STT žino jo darbelius, ir teisėjai pultų atsikratyti gautų kyšių.

D.Zagreckas įtariamas ir dar vienoje teismų korupcijos byloje, kurioje Kauno apygardos teismo teisėjas R.Švirinas pasiprašė perkeliamas į žemesnes pareigas, o praeitą savaitę teisėjas Rimas Švirinas sulaukė akibrokšto – jo nuteistas Druskininkų gyventojas G.Valatkevičius pareiškė, kad „visi žino, kad aš įtariamas jūsų papirkimu – turiu popierius! Mes gi bendrininkai, o jūs man skaitote nuosprendį!“

Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas interviu 15min.lt skundėsi, kad bus labai sunku sugražinti piliečių pasitikėjimą teismais – matyt, A.Valantinas bijo, kad žmonės nustos nešti kyšius teisėjams, nes tie vis tiek sodina žmones į kalėjimus, net ir paėmę kyšius. Vienos tokios bylos liudininkai vakar tapo žurnalistai, atėję į Kauno apygardos teismą.

Tokio akibrokšto susilaukė Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teisėjų čempionas pagal nuteistų nekaltų žmonių skaičių (pvz., Garliavos byloje R.Švirinas nuteisė bene 30 nekaltų žmonių, policijos smurto liudininkų, kuriuos vėliau išteisino Aukščiausias teismas).

Aukščiausias teismas – korupcijos lizdas, sunaikinantis STT pateikiamus įrodymus

LL jau rašė apie tai, kad Aukščiausiojo teismo teisėjai visiškai išteisino Radviliškio merą Antaną Čepononį, nors STT įrašė ir nufilmavo, kaip šis darbo kabinete prievartauja savivaldybės darbuotojus pasirašyti suklastotus dokumentus apie tai, kad statybos darbai neva atlikti. STT turėjo teismo sankciją klausytis ir įrašinėti A.Čepononio ir jo gaujos pokalbių „visose savivaldybės patalpose“, tačiau LAT nusprendė, kad „STT neteisėtai rinko įrodymus, nes teismo sankcijoje nebuvo nurodytas mero kabineto numeris“.

Dar vienas pavyzdys, kaip LAT kolegija galimai už didžiulius kyšius „išsuka nuo atsakomybės“ plėšikavusius politikus ir valdininkus yra buvusių Šiaulių tarybos narių Igorio Strupeikio ir Romano Čokovo byla.

Šis kyšininkavimo skandalas kilo, kai Šiaulių miesto taryba, kurios nariai buvo I.Strupeikis ir R.Čokovas, kelis kartus nepatvirtino tam tikrų sklypų detaliųjų planų. Už palankų sprendimą, t. y. detaliojo plano patvirtinimą, politikai iš verslininkų reikalavo didelio kyšio.
Nors Šiaulių apygardos teismas buvo pasiuntęs abu reketininkus į kalėjimą, tačiau Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės nusprendė, kad ‚įrodymai surinkti neteisėtai“, nes neva STT pareigūnas, prašęs teismo sankcijos klausyti reketininkų pokalbių, neva „neteisingai užpildė lentelę“.

LAT nurodė, kad nors STT surinko įrodymus apie tai, kad tarybos nariai prievartauja duoti kyšį, ir gavo teismo sankciją juos sekti (vėliau visi šie įtarimai pasitvirtino), tačiau LAT nusprendė, kad „kad STT pareigūnui V. P. buvo pateikta informacija iš nepatikrintų šaltinių arba įtariant, kad pateikta informacija yra klaidinga arba klaidinanti, kurių pagrindu pareigūnas surašė pranešimus apie gautą informaciją. Iš šių pateiktų pranešimų matyti, kad pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, jog R. Čokovas, būdamas Šiaulių savivaldybės Ūkio plėtros komiteto narys, nuo 2007 m. spalio mėnesio, galbūt reikalauja pinigų už palankius posėdžiuose priimtus sprendimus, t. y. už patvirtintus sklypų detaliuosius planus…teismas susikoncentravo į šių pranešimų dalį, skirtą užpildyti operatyvinės veiklos subjekto pareigūnui, pažyminčiam atitinkamus punktus, t. y. 4 dalyje ,,Informacijos šaltinio įvertinimas“, 5 dalyje ,,Informacijos įvertinimas“, be to, ne tik pats vertino informacijos šaltinius, bet ir nurodė neteisingus jų vertinimo kriterijus…atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (ar nutartį), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka“.

Seimo nariai trečiadienį pranešė, kad baigia surinkti parašus dėl apkaltos keturiems korupcija įtariamiems teisėjams. Parlamentarai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.

Prezidentas G. Nausėda siūlo šalinti dar 2 korupcija įtariamus teisėjus Pasak jo, teisėjai pažeidė „ne tik Konstituciją, mūsų nuomone, bet ir teismų įstatymus, labai grubiai buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas“.

„Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais šie teisėjai nėra šiurkščiai pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir sulaužę teisėjo priesaikos“, – kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas. LL redakcijai jis sakė gavęs informacijos apie įtarimus teisėjams, kurios pilnai pakanka apkaltai jiems surengti.

L.Kasčiūnas mano, kad ši informacija gali greitai pasiekti ir visuomenę ir būti nutekinta – „tai priklauso nuo Seimo narių“. Nors ši neva nevieša informacija jau pateikta tik trims Seimo nariams, kurie kreipėsi dėl teisėjų. „Bus ilgas procesas“, – mano L.Kasčiūnas.