Teisėjų gauja keršija apie jų nusikaltimus liudijusiam teisėjui
mindaugas-klemenis-80510147
Naglis Puteikis
Sodoma ir Gomora Lietuvoje – nusidėjėliai teisia teisiuosius:
„Teisėjų ir advokatų partijos“ valdoma valstybė – sąžiningas teisėjas pranešė, kad kitas nesąžiningas teisėjas per advokatą perdavė kyšį. Kiti teisėjai kyšio davėją išteisino, advokatūrą kyšį pedavusiam advokatui grąžina advokato vardą, o sąžiningam teisėjui neleidžia tapti advokatu, nes jis yra … išdavikas – išdavė Teisėjų ir advokatų partiją.
Absoliuti dauguma politikų ir visi teisėjai PRITARIANČIAI TYLI.
Štai kodėl teisėjų lyderiai, kai kurie politikai, pvz. Aloyzas Sakalas ir advokatūra užpuolė STT-ą neva už neteisėtus teisėjų suėmimus už panašius dalykus.
Bet aš netylėsiu, A.Sakalui, teisėjų ir advokatūros pozicijai nepasiduosiu, nes laikas šią sovietinės kilmės „Teisėjų ir advokatų partiją“, turinčią tam tikrą kvapelį, išformuoti.
Mat po to, kai Vilniaus apygardos teismas išteisino Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių, 600 eurų kyšį iš jo gavęs ir apie tai STT pranešęs Mažeikių apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis nusprendė baigti teisėjo karjerą, matyt, supratęs, kad tokioje aplinkoje daugiau dirbti negalės.
R. Antanavičius buvo kaltinamas 2017 metų birželį davęs 600 eurų kyšį buvusiam savo kolegai Mažeikių teisėjui Mindaugui Klemeniui. Kyšiu siekta paveikti teisėją, kad jis sutrumpintų teisės vairuoti atėmimą terminą neblaiviam vairuotojui.
Mažeikių teisėjas M. Klemenis liudijo, kad 2017 metų birželio 4 dieną, sekmadienį, jam paskambino R. Antanavičius ir paklausė, ar jis yra namuose. R. Antanavičiaus pažadėjo greitai atvažiuoti, abu vyrai buvo pažįstami, anksčiau abu dirbo Mažeikių teisme. Pasak M. Klemenio, atvykęs R. Antanavičius jam pasakė, kad jis turįs jo „prietėlio“ bylą“. Vėliau M. Klemenis suprato, kad kalbama apie neblaivaus vairavusio Vitalijaus Vaičiaus bylą. M. Klemenis kolegai iš Kauno apygardos teismo sakęs, jog teismų praktika tokiose bylose yra griežta, neblaivūs vairuotojai praranda teisę vairuoti. Tuo metu R. Antanavičius aiškino, kad praktika neblaivių vairuotojų bylose yra ne tokia jau griežta ir jis pats ją taiko.
M. Klemenis iš R. Antanavičiaus paėmė įmautę su dokumentais. „Po kiek laiko traukiu lapus, o tarp tų lapų – vokas. Man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – sakė M. Klemenis. „Kilus šokui, nežinojau ką daryti, pirmadienį ryte turėjau važiuoti į Vilnių, į Santaros klinikas. Galvoje sukosi, ką daryti su voku“, – pasakojo M. Klemenis.
Jis tikino bandęs susisiekti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau jam nepavyko, apie galimą kyšį savo tiesioginiam vadovui nepranešė. STT apie galimą korupcinę veiką pranešta tik birželio 21 dieną. Prisiminęs, kad R. Antanavičius Mažeikiuose turi butą, M. Klemenis įmautę su pinigais birželio 9 dieną nuvežė ir įmetė į R. Antanavičiaus buto pašto dėžutę. Paskui pranešė R. Antanavičiui ir pasiūlė jam „išsivalyti pašto dėžutę“. Pastarasis ne iš karto suprato, kurią dėžutę ir manė, kad jam siūloma išsivalyti elektroninio pašto dėžutę. „Tik birželio 9 dieną gimė mintis grąžinti pinigus, tik birželio 21 dieną kreipėsi. Kodėl delsė 17 dienų? Pinigai nerasti, M. Klemenis ištrynė programas, kuriomis vyko susirašinėjimas ir komunikacija“, – stebėjosi R. Antanavičiaus advokatas J. Jankauskas.
Paskutinįjį žodį tardamas R. Antanavaičius sakė, kad jis daugiau kaip dešimt metų dirba teisėju, darbinėje veikloje sulaukdavo tik pagyrimų ir padėkų. Jis graudinosi kalbėdamas apie prižiūrimą paauglį neįgalų sūnų, ir sakė, jog jam nepriimtina būtų dėti pastangas dėl nuolaidų neblaiviam vairuotojui. „Jokio nusikaltimo nepadariau, esu vertinamas kaip aktyvus, kruopštus, principingas, atsakingas, pareigingas. M. Klemenis buvo priklausomas nuo STT, buvo priverstas duoti tokius parodymus, kokių reikėjo ar norėjo STT“, – sakė R. Antanavičius. Jis teigė, kad jei nebūtų abejojama jo kalte, jis jau būtų praradęs pareigas, o prezidentė dekretu tik sustabdė jo įgaliojimus. „Mano teisėjo reputacijai padaryta negrįžtama žala. STT rezultatas jau pasiektas“, – teigė korpuciniu nusikaltimu kaltinamas R. Antanavičius. Jis mano, kad buvęs kolega M. Klemenis jam norėjo pakenkti, nes pastarajam nepavyksta pakilti karjeros laiptais – nesėkmingai dalyvavo atrankoje į Kauno apygardos teismo teisėjus.
Advokatūra anksčiau buvo nusprendusi, kad keliose korupcijos bylose liudijęs teisėjas negali verstis advokato praktika.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas neseniai nusprendė, kad nėra duomenų, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar ieškovas būtų nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką.
„Todėl darytina išvada, jog vien remiantis baudžiamojoje byloje teismo pateiktu ieškovo kaip liudytojo parodymų vertinimu konstatuoti, jog ieškovas neatitinka Advokatūros įstatyme bei Etikos kodekse numatytų reikalavimų, nėra pagrindo“, – rašoma teisėjos Rūtos Veniulytės–Jankūnienės nutartyje.
Teisėja nusprendė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pernai rugsėjį priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta M. Klemenio prašymo pripažinti advokatu netenkinti ir įpareigoti Lietuvos advokatūrą klausimą dėl ieškovo pripažinimo advokatu spręsti iš naujo. Advokatūros sprendimas pripažintas nemotyvuotu, nepagrįstu ir neteisėtu.
Vienuoliktus metus teisėju dirbantis M. Klemenis (nuotr.) sumanė keisti darbą ir tapti advokatu.
Jis pateikė prašymą Lietuvos advokatūrai pripažinti jį advokatu. Pasak M. Klemenio, egzistuojanti tvarka numato, kad advokatu norintį tapti asmenį iš pradžių Advokatų taryba turi pripažinti advokatu.
Jis BNS pasakojo, kad ginčo objektu tapęs advokatūros sprendimas motyvuojamas atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio Kauno apygardos teismo teisėjui Ramūnui Antanavičiui motyvus. Šioje byloje M. Klemenis yra pagrindinis liudytojas, jis pranešė tarnyboms apie R. Antanavičiaus jam galbūt siūlytą kyšį. Tačiau teismai R. Antanavičių išteisino, o M. Klemenį apibūdino kaip prieštaringai ir nelogiškai pasielgusį, suabejojo jo, kaip liudytojo patikimu. Šis nuosprendis dabar apskųstas Aukščiausiajam Teismui. Pasak teisėjo, jam advokatai priminė, kad 2012 metais jis buvo baustas drausmės tvarka, išreiškė abejones, ar nedalyvauja kriminalinės žvalgybos veikloje. M. Klemenis BNS pasakojo, kad siekdamas tapti advokatu, sulaukė advokatų klausimų, ar jam dirbant gynėju nekils interesų konfliktas su Mažeikiuose dirbančiu advokatu Adomu Jonausku. M. Klemenis manė, kad šis advokatas nebedirba, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tuoj dirbs, A. Jonauskas neseniai vėl pradėjo verstis advokato praktika. 2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje. STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A. Jonauską, kai jis teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavė 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neteko pareigų.
„Sunku ir paaiškinti, atrodo, teisinė valstybė. Deklaruojama viena, daroma kita. Teisėju dirbti gali, o advokatu – ne. Neteisiniai argumentai, jei pranešu, kad advokatas duoda kyšį, negaliu dirbti? Jei kovoji, nesitaikstai, tai nelabai jiems tinki “, – stebėjosi M. Klemenis. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS yra sakęs, kad teisėjo M. Klemenio reputaciją įvertino pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytą nuomonę apie jį. „Mes kol kas nedrįstame kitaip jos vertinti. Jeigu pasikeis teismo sprendimas, mes galėsim vertinti. Mes įvertinime, kaip vertino teismas. Mes vertinome asmenį ir jo reputaciją, o ne su kuo jis pykstasi, draugauja“, – BNS yra sakęs I. Vėgėlė.
Tuo metu prokuratūros nuomone, teisėjas M. Klemenis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teismo proceso metu davė aiškius, nuoseklius, logiškus ir gyvenimiškai suprantamus parodymus apie įvykusį susitikimą su teisėju R. Antanavičiumi, kurio metu M. Klemeniui ir buvo užmaskuotai perduotas kyšis. Išteisintas buvęs Mažeikių teisėjas R. Antanavičius kaltinamas tuo, kad 2017 metų birželį papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją M. Klemenį, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Papirkimu buvo siekiama, kad M. Klemenis sušvelnintų vairuotojui policijos paskirtą administracinę nuobaudą – sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimai buvo sustabdyti. Jis savo kaltę neigia.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis yra sakęs, kad pagrindinis bylos liudytojas M. Klemenis elgėsi prieštaringai ir nelogiškai ir abejoja jo, kaip liudytojo, patikimumu. Pasak teisėjo, M. Klemenis pats sunaikino daiktinius įrodymus – grąžino R. Antanavičiui galbūt jo duotus pinigus, ištrynė pokalbių programą „Viber“, kuria susirašinėjo su R. Antanavičiumi. Taip nebuvo išsaugotas žinučių turinys ir neliko įrodymų apie dviejų teisėjų bendravimą.
„Bylose būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas. Jie kalbėjo apie teismų praktiką, pokalbis buvo nekonkretus, R. Antanavičius nieko konkretaus neprašė, tai buvo kolegų pokalbis apie teismų praktiką“, – sakė teisėjas G. Dzedulionis. M. Klemenis savo ruožtu aiškino, kad jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigus kiti asmenys. Jie netgi savaitgalį važiavo į teisėjo namus. Už bandymą papirkti Mažeikių teisėją M. Klemenį buvusį Mažeikių rajono apylinkės prokurorą teismas yra nubaudęs 5272 eurų bauda. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.
