skip to Main Content
masiulio
Teisėjų asociacija skatina teisėjus toliau daryti nusikaltimus – „tai jūsų teisė, nes jūs aukščiau įstatymo“
Aurimas Drižius
Vakar kažkokia negirdėta Lietuvos teisėjų asociacija paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas, išteisinę Elifijų Masiulį ir visą jo gaują, yra šaunuoliai, nes jokie įstatymai jiems negalioja, o teisėjas pats yra įstatymas.
Tai yra, Lietuvos teisėjų asociacija reiškia palaikymą „MG grupės“ bylą nagrinėjusiems teisėjams : „Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija reiškia profesinį solidarumą ir palaikymą sudėtingą bylą išnagrinėjusiems teisėjams, linki visai teisėjų bendruomenei niekada nebijoti priimti sprendimų, kurie grindžiami išimtinai įstatymu ir vidiniu įsitikinimu paremtu visų byloje esančių įrodymų vertinimu“, – skelbiama pareiškime.
Teisėjų asociacija išplatintame viešame pareiškime ragina įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atstovus, nuo kurių sprendimų priklauso tiek konkrečių teisėjų karjera, tiek visos teismų sistemos raida, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo susilaikyti nuo tokio pobūdžio komentarų ir veiksmų, kurie galutinį bylos rezultatą padarytų mažiau patikimą.
Akcentuojama, kad pagal Konstituciją teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o esminė kiekvieno teisėjo užduotis – įstatymą taikyti sąžiningai, nepasiduodant jokiam išoriniam poveikiui. „Šiandien neturime pagrindo sakyti, kad bylą nagrinėję teisėjai pasidavė kokiam nors išoriniam poveikiui“, – akcentuojama pranešime.
„Suprantame didelės visuomenės dalies nusivylimą, nulemtą teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio. Nesiimame vertinti, ar, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, lūkestis sulaukti kitokio – apkaltinamojo nuosprendžio buvo pagrįstas. Taip pat nesiimame vertinti, ar prie tokio lūkesčio sukūrimo prisidėję asmenys elgėsi profesionaliai ir sąžiningai visuomenės atžvilgiu“, – rašoma pareiškime.
Teisėjų asociacija teigia suprantanti didelės visuomenės dalies nusivylimą ir nepasitenkinimą išteisinamuoju nuosprendžiu. Kritika esą rodo piliečių rūpestį dėl valstybės ateities ir yra demokratijos esmė, o teismas yra vienas svarbiausių jos garantų.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad būtent tokiose situacijose geriausiai matyti, kiek kiekvienam svarbios Konstitucijos nuostatos, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, rašoma pareiškime.
Teisėjų taryba raginama ieškoti būdų, kaip užtikrinti sklandžią teismų sprendimų ir nuosprendžių komunikaciją rezonansinėse bylose.
Kas ta teisėjų asociacija?
Anksčiau visus teismo nusikaltimus teisino vadinamoji teisėjų taryba – tai yra patys iškiliausi šio nusikalstamo susivienijimo attsovai, kuriai pirmininkauja tokia Gintaro Kryževiaus „meilė“ arba galimai sugulovė Sigita Rudėnaitė.
Dabar į sceną išoko ir teisėjų asociacija, kuri prisistato, kad „:ietuvos Respublikos teisėjų asociacija yra visuomeninė organizacija, profesiniu pagrindu ir savanoriškumo principu jungianti Lietuvos Respublikos teismų teisėjus. Asociacijos tikslai yra puoselėti ir plėtoti teismo ir teisėjų nepriklausomumą, savivaldą, padėti teisėjams įgyvendinti jų teises, bendradarbiauti su teisininkų organizacijomis Lietuvoje ir kitose šalyse, dalyvauti rengiant bei tobulinant teisės aktus, susijusius su teismo ir teisėjų veikla, kelti teisėjų profesijos prestižą, puoselėti jų korpuso tradicijas, dalyvauti teisėjų profesinio tobulinimo veikloje“.
Kai pamačiau, kad yra šios asociacijos vadovai, klausimų nebekilo – tai didžiausi Lietuvos teisinės sistemos padugnės ir nusikaltėliai : Asociacijos pirmininkas – Gediminas Sagatys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
Kiti nariai:
Aurelijus Gutauskas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas;
Danguolei Bublienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja;
Rasai Ragulskytė-Markovienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja;
Rūta Miliuvienė, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja;
Evaldas Pašilis, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas;
Gintautas Kaulakis, Kauno apylinkės teismo teisėjas;
Sigita Meškauskienė, Kauno apylinkės teismo teisėja;
Arturas Raukis, Marijampolės apylinkės teismo teisėjas;
Mildai Skersienė, Klaipėdos apygardos teismo teisėja;
Robertas Povilaitis, Tauragės apylinkės teismo teisėjas;
Nerijus Masiulis, Šiaulių apygardos teismo teisėjas;
Žanas Kubeckis, Regionų apygardos administracinio teismo teisėjas;
Daina Vaidachavičienė, Panevėžio apygardos teismo teisėja;
Vaidas Vasiliauskas, Utenos apylinkės teismo teisėjas.
Kas tas Gediminas Sagatys?

trys

Asmeniškai teko susidūrti su minėtos asociacijos pirmininku Gediminu Sagačiu (nuotr. viršuje dešinėje), todėl sakau – tai itin retas niekšas ir nusikaltėlis.
Mat turėdamas įgaliojimus „vykdyti teisingumą. „Remiatis įstatymais“, jis man išaiškino, kad persekioti laisvą spaudą ir sodinti žurnalistus į kalėjimus už jų profesinę veiklą – normalu ir teisėta Lietuvos Respublikoje.
Tai yra V.Sagatys su savo sėbrais iš LAT – pirmininke Sigita Rudėnaitė (nuotr. viršuje viduryje)) nutartyje nurodė, kad cenzūra Lietuvoje yra visiškai legali ir spaudos persekiojimas už žurnalistinę veiklą Lietuvoje yra visiškai teisėtas veiksmas.
T.y. Rudėnaitė kartu su dar dviem LAT kolegijos nariais V.Grabinsku ir Sagaičiu man nurodė, kad : „cenzūra Lietuvoje yra visiškai legalizuota, neprieštarauja jokiems teisės aktams, ir kad spaudos laisvė Lietuvoje yra apribota iki minimumo“.
Tačiau tai melas ir žinomai melagingi duomenys, rašyti į oficialų dokumentą – LAT nutartį. Tai sąmoningas melas ir oficialaus dokumento klastojimas.
Savo skunde teismui nurodžiau, kad cenzūrą draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas ją įvedė „Laisvam laikraščiui“ dar 2009 m., ir per dešimt metų visa mafijai dirbanti „teisinė“ sistema jau aštuonis kartus spėjo atmesti mano prašymus panaikinti cenzūrą. Visais atvejais teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami į jas žinomai melagingus duomenis, o Konstitucijos ir įstatymo reikalavimai buvo įvardijami kaip „deklaratyvūs“ teiginiai.
Teismas įvedė cenzūrą, o mane nuo to laiko nuteisė aštuonis kartus vien už tai, kad rašiau straipsnius ir pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinė figūra, privatizuojant „Mažeikių naftą“, o jos visi skundai ir teiginiai melagingi.
Kai galiausiai pateikiau skundą LAT dėl cenzūros panaikinimo, ir Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegijai buvo pateiktas Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Be to, pateiktas ir Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ vienareikšmiškai konstatuoja: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“
Nors visa teisinė sistema dešimt metų klastojo savo nutartis (esu pateikęs prezidentui G.Nausėdai prašymą iškelti baudžiamąsias bylas 21 Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjams už dokumento klastojimą), tačiau minėta LAT kolegija nusprendė, kad mano skunde „nepagrindžiama. jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla“.

 

Sagaicio
Sagaicio
sagaicio2
sagaicio2
Žodžiu, minėti teisėjai aiškiai pasakė, kad jokios Lietuvos Konstitucijos ir įstatymai jiems negalioja, jų reikalavimai nieko nereiškia, o tai, kad teismai 10 metų pažeidėja pagrindinį šalies įstatymą, nereiškia, kad „galėjo neteisingai būti išspęsta byla“.
Kai nurodžiau, kad minėta LAT kolegija suklastojo oficialų dokumentą – teismo nutartį, įrašydama į ją žinomai melagingus duomenis, Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė savo nutartimi šoko gelbėti nusikaltimą padariusius kolegas. Ji išnagrinėjo mano skundą pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų teisėjų atžvilgiu ir jį atmetė. Itin įdomus dar vienos „teisėjos“ argumentai, kodėl cenzūra ir laisvos spaudos persekiojimas yra visiškai legalūs – pasirodo, kad minėta LAT kolegija, kuri suklastojo savo nutartį, mano prašymo „nenagrinėjo iš esmės“ – ji tik pasisakė, ar egzistuoja CPK numatyti kasacijos pagrindai.
Teisėja Dabulskytė-Raizgienė man nurodo, kad LAT kolegija mano skundo „nenagrinėjo“ iš esmės, todėl laisvai galėjo jį suklastoti – įrašyti žinomai melagingus duomenis, ir jais remtis.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));