Teisėjos Dalios Kursevičienės sūnus policininkas pagrobė ir sudaužė svetimą automobilį – todėl, kad pasiskundė, jo savininkas gavo 4 metus kalėjimo

„Kauno dienos“ žurnalistų kvailumas vis dar stebina

Aurimas Drižius

Lietuvos teismai laikosi nerašytos praktikos – net jeigu žmogus ir įrodo, kad jis nekaltas, tačiau jeigu buvo suimtas iki teismo, tai teisėjai visada nutaria, kad jis kaltas tiek, kiek jau atsėdėjo kalėjime. Aišku, kad tokia praktika teisėjai saugo biudžeto pinigus, kuriuos neteisėtai nuteistas žmogus bandytų prisiteisti iš valstybės. Tiesa, patys teisėjai tą biudžetą melžia kaip nori – pvz., neseniai buvusi Aukščiausiojo teismo teisėja Teodora Staugaitienė, gaunanti 2.238 eurų pensiją, teismas priteisė dar 44 854 eurų turtinei žalai atlyginti, nes ji gavo „nepakankamą pensiją“.

Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad teisėjai T. S. per nepakankamos pensijos mokėjimo laikotarpį padaryta 154 873,58 Lt (44 854 Eur) turtinė žala, tad iš mokesčių mokėtojų sunešto valstybės biudžeto buvo priteista ir ši suma.

„Laisvas laikraštis“ jau rašė apie kaunietį Kalasiūną – „Kauno diena“ ji jau aprašė kaip siaubūną ir pabaisą, kuris neva pasikėsino nužudyti savo sugyventinę, „penkis kartus bandydamas išmesti ją iš važiuojančio BMW“, „priverdamas jos plaukus durimis“

http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/teismo-dovana-sadistui-bausme-nureze-daugiau-kaip-perpus-843983

Tiesa visa kita – Kalasiūnas pliaukštelėjo antausį savo eksmerginai, kai pastaroji pažėrė ant jo rusiško mato laviną. Iš tokio buitinio konflikto lietuviška teisėsauga sugebėjo išauginti „pasikėsinimą nužudyti“, už ką Kalasiūną Kauno apygardos teismas 9 metams pasiuntė į kalėjimą.

Pats nuteistasis, iki tol neturėjęs jokių problemų su teisėsauga, buvo šokiruotas ne tik tokios „teisėsaugos> tačiau ir „Kauno dienos“ žurnalistų darbu. „Jie mane padarė monstru, nors ir turėjo visą informaciją, kas ir kaip nutiko“, – sakė jis redakcijai.

Nuvažiavau į Kauno tardymo izoliatorių, kur buvo laikomas A.Kalasiūnas – jis viską papasakojo, kartu pabrėždamas, kad nebeturi jėgų kovoti su tais maitvanagiais, prisistatančiais kaip „teisėsaugininkai“.

Visa istorija paprasta – A.Kalasiūnas susipyko su savo buvusia drauge, tą jį išplūdo, vyrukas pliaukštelėjo antausį ir įgrūdo į savo automobilį, liepė jai vairuoti, nes buvo girtas. Mergina pasiskundė policijai, kad kavalierius ją primušė, vyrukas atsidūrė Kauno areštinėje, buvo apkaltintas smulkiu chuliganizmu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl tokios smulkmenos jis buvo laikomas kalėjime pusę metų – Kauno apylinkės teismas, kuriame anksčiau dirbo teisėja Dalia Kursevičienė, vis pratęsdavo jo suėmimą. Galiausiai Apeliacinio teismo teisėjas Bavėjanas nurodė jį nedelsiant paleisti, net savo nutartyje nurodęs, kad „už tokią nusikalstamą veiklą žmogaus negalima taip ilgai laikyti suimto“.

Išleistas į laivę A.Kalasiūnas sužinojo, kodėl jis taip ilgai buvo suimtas – pasirodo, vos jam atsidūrus areštinėje, jo automobilį BMW neaišku būdu užvaldė buvusios Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos (dabar dirbančios Klaipėdos apygardos teismo teisėja) Dalios Kursevičienės sūnus, policininkas Darius Kursevičius.

Paaiškėjo, kad policijos pareigūnas D.Kursevičius pasiėmė iš policijos saugojimo aikštelės prabangų Kauno standartais A.Kalasiūno automobilį, važinėjo po Kauną kartu su kitais policininkais, ir jį sudaužė. Tada suprato, kad prisidirbo, tą BMW nutempė tralu iki garažo taisyti, galvodami, kad niekas nieko nesužinos.

Žinoma, kad automobilio savininką reikėjo laikyti areštinėje, kad jis nieko nesužinotų – tuo jau matyt, pasirūpino D.Kursevičiaus motina, ilgą laiką dirbusi Kauno apylinkės teisme.

Tačiau išėjęs į laisvę, A.Kalasiūnas susirado savo automobilį, ir pamatė, kad jis visas sudaužytas, nors ir bandyta jį remontuoti.

„2014 m. liepos 19 d. susipykau su savo drauge Monika Rinkevičiūte, su kuria draugavome jau treji metai, – pasakojo A.Kalasiūnas, – važinėjau po miestą su savo draugu, Monika buvo kažkur dingusi. Aš ją be proto mylėjau“.

Paaiškėjo, kad Monika kažkur važinėja su kitu draugu ar kompanija, ir galiausiai A.Kalasiūnas ją pamatė kito vyruko kompanijoje. „Tada padariau didžiausią gyvenime klaidą – pradėjau jau pasakoti, kad tą dieną praleidau su kita mergina, – pasakojo jis, – norėjau, kad Monikai skaudėtų taip, kaip skaudėjo man. Pradėjome koliotis viduryje gatvės, kaimynai sužiuro pro langus. Ji mane išvadino atmata ir benkartu. Sėdome į automobilį nuvažiavome namo. Ji vis dar mane koliojo, todėl pliaukštelėjau delnu per veidą. Atvažiavome į degalinę, sustojome, nes pamatėm policijos mašiną. Policininkai mus sustabdė, ir tada Monika pasakė policininkams, kad aš ją primušiau. Policininkai nuvežė mane į komisariatą, galvojau, kad paleis po kelių valandų. Tačiau buvau suimtas 10 parų. Prašiausi iškviesti advokatą, tačiau davė valdišką, kuris man sakė, kad mane paleis, nes nė karto nebuvau teistas. Tačiau buvau laikomas suimtas pusę metų. Mano suėmimas smarkiai užsitęsė paslaptingomis aplinkybėmis, o pati byla iš oro pūtėsi ir pūtėsi iki neregėtų aukštumų. Galiausiai Apeliacinis teismas 2015 m. vasario mėn. paleido mane iš suėmimo, nes Kaune teismai buvo akivaizdžiai šališki, ignoravo visus dokumentus ir įrodymus“..

„Tada pradėjau aiškintis, ir sužinojau, kad mano automobilį pagrobė ir sudaužė toks Viešo saugumo tarnybos pareigūnas Darius Kursevičius, – pasakojo A.Kalasiūnas, – jis dirba konvojavimo tarnyboje ir mane ne kartą veždamas man grasino. Pvz., pernai lapkričio 16 d. konvojuodamas mane iš Pravieniškių kolonijos į Lukiškių kalėjimą D.Kursevičius nutaikė į mane savo kalašnikovą ir man pasakė, kad man liūdnai baigsis, be 10 metų iš kalėjimo neišeisiu. Kai sausio 2 d. Viešo saugumo tarnybos darbuotojai pamatė, kad aš Kalasiūnas, jie taip pat ėmė man grasinti, nes sakė, kad jų draugui sugadinau gyvenimą. Nuo to laiko kai mane konvojuoja, automobilyje mane uždaro į tokią mažą spintą, kad negalėčiau judėti“.

Kaip policija traukė savo gaujos narį?

Beje, policininkas Darius Kursevičius, sudaužęs svetimą automobilį, norėjo avarijos vietoje, griovyje, jį sudeginti, slėpdamas nusikaltimo įkalčius. Kai nepavyko, išsikvietė tėvą, teisėjos Dalios Kursevičienės vyrą, buvusį prokurorą Romą Kursevičių, kuris išėjęs į pensiją. Tada abudu išsikvietė policijos traliuką, išsitraukė sudaužytą BMW, nugabeno į Garliavą, paslėpė garaže, kuris priklauso to pačio Dariaus Kursevičiaus sesei, t.y. teisėjos dukrai, kuri taip pat dirba policijos mokykloje vyr. specialiste.

„Ten tą mano automobilį virino, iš gabalų sulipdė, suklijavo tiek, kad jis vėl stovėtų ant keturių ratų, – pasakojo A.Kalasiūnas, – tada vėl jį numetė atgal į saugomą aikštelę, lyg nieko nebūtų nutikę. Tai sužinojęs, kreipiausi į policiją, Kelių policiją ir dar eilę visokių įstaigų. Skundas Generalinėje prokuratūroje atsimušė kaip į sieną. Policija numarino ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, byla teismą pateikė tik dėl Administracinio teisės pažeidimo – Darius Kursevičius, būdamas neblaivus, svetimu automobiliu sukėlė autoįvykį ir nuslėpė šį nusikaltimą. Apylinkės teismo teisėjos Violetos Musteikienės 2015-09-05 sprendimu D.Kursevičius nubaustas bauda 869 eurų, trims metams atimta teisė vairuoti. D.Kursevičiaus tėvui iškelta byla dėl melagingų parodymų, o dar vienam D.Kursevičiaus draugui, taip pat policininkui, kuris sėdėjo automobilyje avarijos metu, taip pat iškėlė bylą dėl melagingų parodymų. Kas vyksta toliau? Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas mano skundo net nenagrinėja be jokių motyvų, o Kursevičiaus skundas patenkintas iš dalies. Jo tėvas, buvęs prokuroras Romas Kursevičius, visur, ir kelių policijoje, prisipažino, kad jis neva ir pasiėmė ir vairavo vogtą BMW. Tėvas bandė sūnų ištraukti iš bėdos, kad jo neatleistų iš darbo policijoje. Į klausimą, kas jam leido pasiimti svetimą BMW, atsakė, kad niekas neleido, tiesiog atsisėdo į mano automobilį, ir jį sudaužė. Kelių policijoje R.Kursevičius atvirai taip ir pasakė, kad reikia daryti viską, kad sūnus darbo neprarastų, reikia jį ištraukti. Tačiau pasitaikė principingi kelių policininkai, jį taip ir prigavo. Tai vieninteliai nekorumpuoti policininkai visoje šioje grandinėje pasitaikė. Jie tiesiog surašė tarnybinius pranešimus, kad pas juos atėjo toks ir toks pilietis su sūnumi, pareiškė, kaip reikia tvarkyti avariją, ir kad ją apskritai reikia nuslėpti, kad nebūtų jokių problemų“.

Už savo atkaklumą ieškant kas sudaužė jo automobilį, A.Kalasiūnas sulaukė atpildo – Kauno prokuratūra pakeitė jam kaltinimą į pasikėsinimą nužudyti, ir tas pats Kauno apylinkės teismas jį už tai nuteisė kalėti 9 metus. Tą patį patvirtino ir Kauno apygardos teismas.

Galiausiai A.Kalasiūno skundą išnagrinėjo Apeliacinis teismas – jis nustatė, kad jokio pasikėsinimo nužudyti nebuvo, nukentėjusioji melavo ir teismo metu davė melagingus parodymus, ir visa byla yra klastotė.

Tačiau kadangi A.Kalasiūnas iki minėto Apeliacinio teismo sprendimo jau buvo kalėjime išlaikytas 3,5 metus, teismas negalėjo jo išteisinti ir skyrė 4 metus kalėjimo už „sveikatos sutrikdymą“.

Pats A. Kalasiūnas, paskambinęs „Laisvam laikraščiui“ iš kalėjimo, džiaugėsi bent jau tuo, kad apeliacinis teismas įrodė, kad „nukentėjusioji“ melavo, niekas jos iš automobilio nebandė mesti, jokio pasikėsinimo nužudyti nebuvo.

„O kad davė keturis metus kalėjimo už antausį, tai puikiai žinau, ir man advokatai tą patį sakė, kad būsiu kaltas tiek, kiek jau sėdėjau“, – sakė A.Kalasiūnas redakcijai.

Tiesa, jį vis dar nustebino „Kauno diena“ – nors Apeliacinis teismas ir nurodė, kad jis nieko nebandė žudyti, tačiau „Kauno dienoje“ toliau buvo išvadintas monstru.

Apeliacinio teismo nutartyje rašoma :

„Kauno apylinkės teismas nurodė, jog nukentėjusioji ir liudytojas V. S. parodė, kad nukentėjusiajai buvo suduota virš 100 smūgių kojomis ir rankomis, kad nukentėjusioji intensyviai buvo mušama su nuteistojo atplėšta durų apdaila, kuria jai buvo suduota 20 kartų į galvą ir kitas kūno vietas, taip pat, kad nukentėjusioji buvo ne kartą išmesta iš automobilio ir kad nuteistasis prispaudęs durelėmis plaukus, tempė ją asfaltu. Tačiau tokios nukentėjusiosios ir liudytojo nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai. Nukentėjusiosios ir liudytojo V. S. nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusiajai buvo suduota virš 100 smūgių, nepatvirtina Specialisto išvada Nr. G 1796/14(02). Teismo medicinos ekspertė M. K., atlikusi M. R. apžiūrą po įvykio bei susipažinusi su jos gydymo stacionaro ligos istorija, kurioje rasti įrašai pagrįsti objektyviais klinikiniais tyrimais, priešingai nei nurodė nukentėjusioji ir liudytojas V. S., nustatė, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau 24 trauminiais poveikiais. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dauguma M. R. padarytų sužalojimų buvo kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, sunkiausi sužalojimai nustatyti galvoje – kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje ir kairėje rankoje – kairio stipinkaulio lūžis, būtent dėl šių dviejų sužalojimų nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertė nustatė, kad dauguma sužalojimų nukentėjusiajai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio, skaičiaus bei kitų fizinių savybių tiksliau detalizuoti nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos veido ir kaklo srityje padaryti bukais daiktais, riboto paviršiaus daiktais, tai galėjo būti rankų kumščiai, odos nubrozdinimai kakle galėjo būti padaryti ir atsuktuvu, kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis padarytas kietu buku daiktu, šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek pašalinės jėgos poveikyje tiesiogiai traumuojant kairį dilbį, tiek ir griuvimo metu, veikiant pašalinei jėgai, t.y. griūnant pastūmus; odos nubrozdinimai juosmenyje, klubuose, petyje, plaštakoje, delne, kelyje, pėdose, kojų nykščiuose galėjo būti padaryti ir velkant M. R. kietu buku, galimai gruoblėtu paviršiumi, arba jai iškritus iš automobilio. Objektyvių klinikinių duomenų apie M. R. gyvybei pavojingas būkles nerasta (t. 1, b. l. 113–115). Taigi byloje esanti Specialisto išvada, kurios teisingumą teisme patvirtino ją atlikusi ir išvadą surašiusi ekspertė, paneigia nukentėjusiosios ir liudytojo V. S. nurodytą nukentėjusiosios sužalojimų padarymo apimtį ir mechanizmą. Nukentėjusiosios ir liudytojo V. S. nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji intensyviai buvo mušama su nuteistojo atplėšta durų apdaila, kuria jai buvo suduota 20 kartų į galvą ir kitas kūno vietas, nepatvirtina liudytojos J. Ž. parodymai. Ši liudytoja parodė, kad A. K. tiek plėšė dureles, spardė, kad nulaužė nuo durelių kažkokią detalę, apdailą, ar su ta detale jis mušė nukentėjusiąją, ji nematė. A. K. nuplėšą detalę numetė į priekį, link jos. Vertinant nukentėjusiosios ir liudytojo V. S. parodymus apie A. K. smurto apimtį, suduotų smūgių lokalizaciją, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad smurto metu nukentėjusioji be abejonės buvo baimės ir streso būsenoje, o liudytojas V. S. vairavo automobilį, todėl dėl tokių objektyvių aplinkybių nei nukentėjusioji, nei liudytojas negalėjo matyti ir tiksliai suskaičiuoti smūgių, todėl teisėjų kolegija, nustatydama nuteistojo atliktų veiksmų apimtį ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmą, vadovaujasi Specialisto išvada Nr. G1796/14(02). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo ne kartą išstumta iš važiuojančio automobilio bei kad prispaudus durelėmis jos plaukus ji buvo tempiama asfaltu neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Nei nukentėjusioji, nei liudytojas V. S. nenurodė, kad nuteistasis, prispaudęs durelėmis nukentėjusiosios plaukus, tempė pastarąją asfaltu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų kelis kartus išmesta iš automobilio. Liudytojo V. S. parodymais, kurie neprieštarauja Specialisto išvadai, nustatyta, kad nukentėjusioji buvo išstumta iš automobilio vieną kartą. Automobilyje jokie specialūs įrankiai ar daiktai, kurie būtų pritaikyti žmogui žaloti, nerasti. Teismo medicinos ekspertė objektyvių klinikinių duomenų apie M. R. gyvybei pavojingas būkles nerado. Byloje nustatyta, kad liudytojas V. S., matydamas smurtaujantį A. K., pasišalino iš įvykio vietas, palikdamas nukentėjusiąją ir nuteistąjį dviese. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-07-31 3.34 val. A. S. pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad „BMW“ juodame, penktame, visi ketvertai, nuvažiavusiame Taikos prospektu link žiedo, stipriai mušama mergaitė. Nurodė, kad automobilis nuvyko Elektrėnų gatve, Kaune Dainavos poliklinikos link (t. 2, b. l. 13–14), tačiau vėliau, policijos pareigūnams bandant susiekti su V. S., pastarasis neatsilipė. Liudytojų D. B. ir D. J. parodymais nustatyta, kad buvo gauta informacija apie tai, kad Elektrėnų gatve važiuoja juodos spalvos BMW automobilis, kuriame mušama mergina. Policijos pareigūnai pamatę įtartinai lėtai važiuojantį automobilį BMW, jį sustabdė. Už automobilio vairo sėdėjo mergina, kuri buvo išsigandusi, sumuštu ir sutinusiu veidu, matėsi mušimo žymės. Mergina prašė pagalbos, sakė, kad ją sumušė ir parodė į A. K. pusę. Mergina atidarė automobilio dureles ir iškrito, neteko sąmonės, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. K. sulaikomas nesipriešino. Tokie bylos duomenys apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis A. K., naudodamas intensyvų fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jis suvokė, kad naudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją, daro pavojingą veiką, numatė, kad dėl tokios veikos kils pavojingi, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet savo sąmonėje galimo jų sunkumo nedetalizavo. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.