Teisėjo tarybos pirmininko Algimanto Valantino kerštas jo darbelius atskleidusiam auditoriui nesibaigs niekada

Aurimas Drižius

Buvęs Generalinės prokuratūros vyriausias auditorius Romaldas Kirkutis šiandien sako : „Už tai, kad atskleidžiau Valantino – Grybauskaitės darbelius, jie mane persekiojo dešimt metų“.
Už tai, kad atskleidė, kaip gen. prokuratūroje buvo taškomasi valdiškais pinigais, R.Kirkutis tuomečio prezidentės Dalios Grybauskaitės statytinio gen. prokuroro Dariaus Valio buvo atleistas iš darbo. Vėliau R.Kirkutis su kitais dviem neteisėtais atleistas prokurorais kreipėsi į teismą, kelis metus bylinėjosi, teismas visų trijų išmetimą iš darbo pripažino neteisėtais. Ir priteisė jiems iš gen. prokuratūros beveik 100 tūkst. litų negautų pajamų.
Tada D.Valio pavaldiniai dar 2011 metų lapkritį kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami patikrinti, ar nėra pagrindo įpareigoti Generalinės prokuratūros vadovą D. Valį atlyginti žalą, kuri valstybei buvo padaryta dėl jo galimai neteisėtų veiksmų. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris tuomet teigė, kad dėl mažiausiai trijų neteisėtai D. Valio atleistų darbuotojų Generalinė prokuratūra jau sumokėjo beveik 100 tūkst. litų kompensacijų. Teismai konstatavo, kad neteisėtai iš pareigų buvo atleistas Generalinės prokuratūros Vidaus audito skyriaus vyriausiasis auditorius Romualdas Kirkutis ir Vilniaus apygardos prokuratūros darbuotojas Gintautas Stalnionis.

R.Kirkutis gegužės 25 d. atsakė į LL klausimus:
– Kas nutiko, kodėl jums ši gauja iki šiol keršija?
– Aš buvau Generalinės prokuratūros vyriausias auditorius. Baigęs savo darbą, pakliuvau į labai nemalonią situaciją. Ponia Grybauskaitė su Valantinu įtraukė mane į tokią situaciją, kad atrodo, kad gavosi Garliavos tęsinys. Aš manau, kad Grybauskaitė pasikvietė mano žmoną, ir pasiūlė jai Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės kėdę ir komandiruotę į Pietų Afrikos Respubliką. Kiek aš supratau, mano žmoną jie įtraukė į šį veikiantį klaną. Tada, kai skyrėmės su žmona, tai jos kolegos mane ir apvogė. Jau dešimt metų tęsiasi tas skyrybų procesas, tačiau manęs jie vis tiek nepaleidžia. Turtas yra padalintas taip – du trečdaliai jai, man – vienas trečdalis. Ir dar vyksta sklypo dalybos. Jeigu skyrybų byla tęsėsi tris metus, ir aš pralaimėjau į vienus vartus, ir prieš mane veikė ir mano advokatai. O nuo 2015 m. tęsiasi mūsų sklypo ribų nustatymas. Vilniaus rajono teismas padarė sklypo padalinimą, tai eks žmona apskundė Vilniaus apygardos teismui, o šis nepanaikino rajono teismo sprendimo, ir gražino skundą nagrinėti į apylinkės teismą. O šis teismas vilkina byla visais įmanomais būdais. Manau, kad jie specialiai man „groja nervais“, kad kuo ilgiau mane pakankinti. Ir visam šiam reikalui vadovauja A.Valantinas.
– O kodėl jūs taip galvojate?
– Todėl, kad aš pas jį buvau. Dar vienas dalykas – visą mano gyvenimą jau dešimt metų prižiūri STT. Klauso visų pokalbių ir žiūri, ką aš veikiu. Tik tada, kai pernai pasiskundžiau dėl neteisėto sekimo gen. prokurorui, tai sekimą nutraukė.
– O kurio teismo pirmininke buvo paskirta jūsų žmona?
– Ina Kirkutienė dabar vėl paskirta eiline Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja. O buvo šio teismo pirmininke penkerius metus, paskui pasikeitė. Dar vienas toks niuansas – niekada teismo pirmininkas negrįžta į tą patį teismo eiliniu teisėju. O teisėja Kirkutienė, kadangi ji tapo nebereikalinga šiai šaikai, kadangi mane „sutvarkė“, ją gražino į tą patį teismą eilinę teisėja. O su manimi A.Valantinas norėjo susidoroti todėl, kad kai dirbau generalinėje prokuratūroje, atlikau šios įstaigos auditą. Ir tuo metu vienas iš prokurorų labai puolė Valį, labai nenorėjo, kad gen. prokuroru paskirtų Darių Valį. Ir jis tempė visą audito medžiagą žurnalistams. Ir jis viską mano tikrinimo medžiagą perdavė žurnalistams – ‚Lietuvos žiniose“ buvo didžiuliai straipsniai apie padarytas klaidas. Ir už šiuos straipsnius man ir „atsidėkoja“.

“Lietuvos žiniose” dar 2012 m. buvo straipsnis apie Romaldą Kirkutį – jis visoje gen. prokuratūroje dirbo vienas, nors jo užduotys buvo itin svarbios – nustatyti, ar ši valstybės institucija savo veikloje laikosi norminių teisės aktų; vertinti strateginių ar kitų veiklos planų ir programų vykdymą bei valstybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais; vertinti lėšų, gautų iš Europos Sąjungos bei užsienio institucijų ar fondų, administravimą ir panaudojimą; patarti vadovui, kaip tobulinti institucijos veiklą ir vidaus kontrolę, mažinant rizikos veiksnių įtaką…

Pinigai už orą

Kiek daugiau nei prieš metus viešumoje nuskambėjo istorija, rodanti skirtingą GP vadovų ir vyriausiojo auditoriaus požiūrį į skaidrumą: R.Kirkutis pareikalavo grąžinti į prokuratūros biudžetą įtakingiems prokurorams neteisėtai išmokėtus atlyginimus, o D.Valio sudaryta speciali komisija šias išvadas užglaistė taip sėkmingai, kad jos buvo išmestos į šiukšliadėžę.
2010-ųjų lapkritį LŽ žurnalistinis tyrimas atskleidė skandalingus faktus apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdytą ir ES finansuotą „Dvynių“ programos projektą „Parama Azerbaidžano Respublikos generalinės prokuratūros Kovos su korupcija departamentui“, kuriam Lietuvoje vadovavo liūdnai pagarsėjusio Vidaus saugumo departamento (VSD) vadovo Arvydo Pociaus globotinis, tuometis STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aidenas Karpus, nūnai gavęs sinekūrą Lietuvos banke. Paaiškėjo, kad kilni misija mokyti kolegas iš saulėtojo Azerbaidžano kovos su korupcija gudrybių tapo priedanga neskaidriai pasipelnyti, nes ekspertų statusu projekte dalyvavę GP prokurorai gaudavo dvigubą atlygį – ir riebias ES išmokas, ir atlyginimą iš GP biudžeto už darbą, kurio neatliko.
Eksperto dienos Azerbaidžane autorinis atlyginimas, mokamas iš ES lėšų, siekė nuo 250 iki 450 eurų (nuo 864 iki 1554 litų), be to, buvo sumokama už lėktuvo į Baku bilietus ir dar skiriami dienpinigiai. Savaitę padirbėję Azerbaidžane, į Lietuvą prokurorai grįždavo užsidirbę antrą mėnesinį atlyginimą, nes keliaudavo darbo dienų sąskaita. Tuo pačiu metu jie gaudavo ir atlygį iš GP biudžeto, nors išvykų metu savo tiesioginių pareigų GP neatlikdavo. Visiškai neaišku, kas ką mokė: veikiau visame pasaulyje korupcijos mastais garsiame Azerbaidžane Lietuvos prokurorai pasisėmė patirties. Nors jokios sutarties dėl dalyvavimo projekte GP ir STT sudariusios nebuvo ir prokurorai pelninga piligrimyste užsiiminėjo kaip privatūs asmenys, A.Valantinas ir D.Valys pasirašydavo įsakymus, kuriais komandiruodavo savo pavaldinius į Azerbaidžaną „darbinio vizito“.
Kilus skandalui D.Valys pavedė vyriausiajam auditoriui ištirti dviejų pareigūnų – GP Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiojo prokuroro Rolando Tilindžio ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui vadovavusio Algimanto Kliunkos kelionių aplinkybes. Mat tuo metu viešai minėtos tik šios dvi pavardės. Atlikęs tyrimą R.Kirkutis ne tik principingai įvardijo pažeidimus, bet ir nurodė, kad R.Tilindis ir A.Kliunka privalo neteisėtai išmokėtą atlyginimo dalį grąžinti į GP biudžetą.

Tuo metu R.Kirkučio nurodymas grąžinti nepagrįstai išmokėtus pinigus į GP biudžetą buvo nugrūstas į stalčių, taip pateisinant atlyginimų susidvejinimą „Dvynių“ projekte.

O juk jame, LŽ žiniomis, dalyvavo ne tik du nubausti buvę pareigūnai, bet ir daugiau prokurorų, net palypėjusių karjeros laiptais – tarp jų ir Irmantas Mikelionis, kurį D.Valys 2011-ųjų kovą paskyrė naujai įsteigto Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovu. Atpirkimo ožiais padariusi R.Tilindį ir A.Kliunką, kitų pareigūnų atlyginimų GP tyrinėti nebesiryžo.

Iki šiol slepiamos ir jų pavardės. GP Viešųjų ryšių skyrius per dvi darbo dienas taip ir nesugebėjo LŽ pateikti šios paprastos informacijos, nors jame pluša net keturi specialistai, stiprinantys visuomenės pasitikėjimą šia institucija.
Neįvertinti liko ir A.Valantino bei D.Valio įsakymai dėl komandiruočių, sudarę sąlygas jų pavaldiniams pasipinigauti korumpuotame Azerbaidžane, prisidengiant kilnia misija. O gal tai, kad R.Kirkučio išvada buvo išmesta į šiukšliadėžę, turėtų reikšti, kad GP vadovui neatrodo per didelė prabanga mokėti prokurorams pinigus už saulėtą orą tuo metu, kai visi mirtingieji Lietuvoje diržus veržėsi itin neįprastoje vietoje – ant kaklo?

Prabangus projektas

Dar kartą GP vadovų ir vyriausiojo auditoriaus požiūriai į pinigus susikirto 2011-ųjų pavasarį, kai R.Kirkutis patikrino, kaip leidžiami ES paramos pinigai, skirti prokuratūros darbuotojų mokymams.
Projektui „Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ES skyrė 2 287 929 litus, o dar 400 tūkst. pridėjo pati GP. Už šią solidžią sumą prokuratūros valstybės tarnautojai ir samdomi darbuotojai turėjo mokytis ne tik užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo, bet ir efektyviai planuoti laiką, dirbti komandoje, valdyti stresą, kūrybingai mąstyti ir bendrauti su žiniasklaida.

R.Kirkutis sakosi nustebęs ir pasipiktinęs, kai patyrė spaudimą įvertinti šį sudėtingą beveik 3 mln. vertės projektą kosminiu greičiu – vos per tris darbo dienas. Tokį keistą pageidavimą pareiškęs D.Valio pirmasis pavaduotojas Darius Raulušaitis.

„Sulaukęs tokio nurodymo, aš parašiau generaliniam prokurorui tarnybinį raštą, kad D.Raulušaitis neturi teisės komanduoti auditoriui, kuris yra nepriklausomas. Pagal Vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymą esu atsakingas tik generaliniam prokurorui ir tik su juo turiu derinti savo veiklą. Tada D.Valys mane išsikvietė pokalbio, per kurį dalyvavo ir jo pavaduotojas, o kitą dieną buvau pakviestas jau į paties D.Raulušaičio vadovaujamos priežiūros komisijos posėdį. Savo pozicijos nekeičiau. Tada iš to pasitarimo jis mane išvarė“, – prisimena R.Kirkutis.

Nepaisydamas spaudimo, jis atsisakė vertinti projektą per laiką, kuris tam buvo akivaizdžiai per trumpas. „Per tris dienas tokio projekto įvertinti neįmanoma. Nebent norėtum užsimerkęs parašyti, kad viskas gerai“, – aiškina buvęs GP auditorius.
Atlikęs kruopštų tyrimą, savo išvadą jis pateikė 2011-ųjų balandį. Paaiškėjo, kad projekto sąmata yra smarkiai išpūsta, o kai kurių paslaugų kainos nustatytos keliskart didesnės nei rinkos.

Be to, paslaugas už ES milijonus prokuratūra pirko supaprastinta tvarka, apklausdama iš anksto pasirinktas įmones. Neskelbiamų derybų būdu pasirinkta ir bendrovė „Viešosios informacijos partneriai“, kuriai už daugiau nei 34 tūkst. litų pavesta rūpintis projekto viešinimu. Beveik 12 tūkst. litų skirta leidiniui apie projektą, 8 tūkst. litų – jo programai, 6 tūkst. litų – užsakomajam straipsniui ir beveik 9 tūkst. – rašikliams, bloknotams bei segtuvams. Bet už kanceliarines prekes įmonei „Viešosios informacijos partneriai“ prokuratūra sugebėjo sumokėti 4,5 tūkst. litų daugiau, nei numatyta sąmatoje. Pavyzdžiui, segtuvai su logotipu nupirkti beveik po 20 litų, nors iš kitų tiekėjų tokius pačius segtuvus be logotipo prokuratūra pirkdavo po 3 litus.
Taip pat prabangiai, anot R.Kirkučio ataskaitos, pinigai seikėti ir kitoms projekto reikmėms.
Kas pasikeitė po šių garbės prokuratūrai nedarančių išvadų? Jeigu spręstume iš atsakymo, kurį GP atsiuntė LŽ, apetitas sumažintas.
„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad įgyvendinant projektą „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ panaudota 393 627,96 Lt. Šio projekto mokymai kainavo 338 677,93 Lt. Jokių kitų paslaugų ir/ar prekių nebuvo pirkta“, – teigia GP.
Bet ar tikrai šiuo atsakymu galima tikėti? Juk R.Kirkučio išvadoje juodu ant balto nurodyti net numeriai sąskaitų faktūrų, kurias įmonė „Viešosios informacijos partneriai“ išrašė prokuratūrai už pateiktas prekes: ypatingos vertės segtuvus, rašiklius ir bloknotus su logotipais. Šios sąskaitos, kaip nurodyta audito ataskaitoje, – apmokėtos. Tad gal kanceliarines priemones GP taip pat vadina mokymais?

Juk LŽ jau įsitikino, kad GP net ir „taupydama“ sugeba pinigus leisti bajoriškais mostais. Ir – pageidautina – slapčia nuo pašalinių akių.
Kai 2011-ųjų lapkritį LŽ žurnalistė Rūta Skatikaitė užklupo prokuratūros grietinėlę besimėgaujančią mokymais prabangiame „Violetos“ viešbutyje Druskininkuose, šio projekto koordinatorius Virginijus Sabutis vos nenuvertė jos nuo laiptų. Kaip paaiškėjo, apie savaitę trukęs renginys, kuriame dalyvavo D.Raulušaitis ir būrelis apygardų prokuratūrų vadovų, – iš ES ir valstybės biudžeto lėšų finansuotas seminaras ambicingu pavadinimu „Ilgalaikis strateginis planavimas. Prokuratūros ilgalaikio strateginio plano 2012-2020 metams parengimas“.
Šis apie savaitę trukęs „sintetinimas“ viename brangiausių Druskininkų viešbučių – dalis projekto „Lietuvos Respublikos prokuratūros, kaip valstybės institucijos, valdymo efektyvumo didinimas“. Jo pradinis biudžetas buvo 2,7 mln. litų, bet apkarpius sumažėjo iki 0,5 mln. litų. Tuo D.Valio pavaduotojas ir džiaugėsi, ant „Violetos“ laiptų kalbėdamas su apstumdyta žurnaliste.
Netrukus dienraštis LŽ tapo dar vieno šio kuklaus projekto epizodo liudininku. 2011-ųjų gruodį į panašų seminarą prokurorai susirinko jau sostinės „Crowne Plaza“ viešbutyje, kuris sovietmečiu garsėjo „Draugystės“ pavadinimu. Kodėl strateginiams apmąstymams taupieji prokurorai renkasi tokias prabangias vietas, taip ir liko neaišku.
Per dvi dienas GP nesugebėjo rasti atsakymo ir į paprastą klausimą, kiek kainavo šie „elitiniuose“ viešbučiuose vykę seminarai. Kaip rašoma atsakyme LŽ, šiai informacijai pateikti reikią daugiau laiko. Regis, savo leidžiamus pinigus D.Valio vadovaujami prokurorai skaičiuoti imasi tik tada, kai to paprašo LŽ žurnalistai…
Iki šiol neįvertintas ir ekonominis šio įspūdingo projekto pagrįstumas. Mat GP vyriausiasis auditorius nebeištvėrė sveikatai kenksmingų savo darbo sąlygų.
Dėl atleidimo – į teismą?
Vos sulaukęs pensinio amžiaus – 62 metų ir 8 mėnesių – R.Kirkutis nusprendė pasinaudoti savo teise išeiti užtarnauto poilsio. „Esu pratęs laikytis įstatymų. Bet D.Valiui įstatymus atstoja jo paties užgaidos. Nuolat kepami ir čia pat koreguojami įvairūs įsakymai ir susigaudyti tame chaose jau darosi sudėtinga. O į mano patikrinimų išvadas, kurios nepatiko, jis tiesiog nekreipė dėmesio. Daugiau taip dirbti nebemačiau prasmės“, – prisipažįsta auditoriumi beveik dešimtmetį dirbęs vyriškis.
Šių metų kovo 26 dieną jis pasiprašė atleidžiamas iš darbo. D.Valiui adresuotame rašte nurodė, kad dėl amžiaus įgijo teisę į visą senatvės pensiją, todėl prašosi atleidžiamas pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Kaip numatyta šiame įstatyme, dėl pensinio amžiaus iš darbo išeinančiam žmogui turi būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Bet D.Valys šios nuostatos nusprendė netaikyti. 2012 metų balandžio 2 dienos įsakymu jis atleido R.Kirkutį pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris skelbia – „atsistatydina savo noru“. Tokiu atveju jokios išmokos nepriklauso.
„Pasijutau kaip apspjaudytas. Man nepasakė nei ačiū, nei sudie – bet atėmė teisę normaliai išeiti į pensiją. Galbūt taupo pinigus, kad padidintų algas prokurorams. Jie su visais tarnautojais labai šlykščiai pasielgė, kai praėjusiais metais sumažino atlyginimus vairuotojams, o valytojoms nustatė maksimalias valymo normas. Visi valstybės tarnautojai paversti baudžiauninkais, paisoma tik prokurorų ir jų padėjėjų. O likusieji – tuščia vieta“, – neslepia nuoskaudos buvęs GP auditorius, dėl tokio atleidimo pasiryžęs net bylinėtis teisme.

(pildoma)