Teisėjas Tadeušas Volkovskis : „Jeigu teisėjai daro nusikaltimus, tai tik netyčia“

Aurimas Drižius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas Tadeušas Volkovskis (nuotr.) nusprendė, kad jeigu teisėjai daro nusikaltimus, klastodami savo nutartis, ir į jas įrašydami žinomai melagingus faktus, tai daro tik netyčia.

Šis teisėjo gaujos išsisukinėjimas mane kuo toliau tuo labiau juokina.

Kaip žinia, viskas prasidėjo nuo to, kad prieš dvejus metus „Laisvame laikraštyje“ ir pressjaz televizijoje buvo paviešinta laida apie Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį.

https://www.youtube.com/watch?v=Vdq0uZnsQEs&t=58s

Veisiejų gyventojas Romas Balevičius dar 2011 m. apsiėmė restauruoti teisėjo antikvarinį automobilį „Volgą“. Tačiau už dviejų metų darbą meistras negavo nė cento, o tik teisėjo V.Kažio grasinimus, kad „aš tave pasodinsiu, nes esu teisininkas“. Vietoj sutartų beveik 20 tūkst. litų už restauraciją meistrui buvo teisėjo iniciatyva iškelta begalė baudžiamųjų bylų. Mat jis atsisakė gražinti teisėjui automobilį, kol nebus sumokėti pinigai, ir Kauno apygardos teismo teisėjas Švirinas nuteisė R.Balevičių „už svetimo turto pasisavinimą“. Meistras atsisakė mokėti paskirtą baudą, ir tada pusę metų praleido kalėjime. Tuomet teismas nusprendė, kad „jis bausmę jau atliko“.

Beje, pats V.Kažys sako, kad pinigus už remontą sumokėjo, tačiau neturi jokių dokumentų – neva perdavė V.Balevičiui pinigus gatvėje ir neprašė jokių dokumentų. V.Kažys taip pat atsisakė duoti bet kokius komentarus žiniasklaidai – lieka nebylus, tačiau aktyviai veikia šešėlyje – rikiuoja prokuratūrą persekioti žiniasklaidą už minėtus reportažus.

Prieš metus buvo pradėtas tyrimas dėl V.Kažio šmeižto – įtariamaisiais esu aš ir Kazimieras Juraitis. Mes tik sąžiningai dirbome savo darbą – parengėme straipsnius ir TV reportažus apie teisėjų savivalę, V.Kažys atsisakė bet kokių komentarų.

Tada aš kaip įtariamasis byloje dėl teisėjo V.Kažio šmeižto paprašiau, kad teismas išreikalautų teisėjo V.Kažio pajamų ir išlaidų deklaraciją – jis kaip teisėjas privalėjo deklaruoti savo išlaidas už „Volgos“ remontą, nes teisme yra sakęs, kad už jos remontą sumokėjo 3 tūkst. Eurų ir 10 tūkst. Litų. O įstatymas reikalauja, kad valstybės tarnautojai deklaruotų visas išlaidas, didesnes nei 3 tūkst. Eurų.

Tada ir prasidėjo cirkas, kas mano galva, įrodo, kad teisėjas V.Kažys nėra deklaravęs minėtų išlaidų už „Volgos“ restauraciją, kas vėlgi įrodo, kad jokių pinigų už remontą jis nėra R.Balevičiui mokėjęs, ir teisme ne vieną kartą yra matyt davęs melagingus parodymus, dėl kurių V.Kažio kolegos pasiuntė į kalėjimą nekaltą žmogų.

Tačiau čia V.Kažiui į pagalbą ateina jo kolegos, tačiau daro tai dar kartą darydami nusikaltimus, ir taip įrodydami, kad veikia kaip organizuota nusikalstama gauja.

T.y. mano prašymą išieškoti teisėjo V.Kažio deklaracijas atmeta prokuratūra – neva tam nėra reikalavo. Paduodu skundą Vilniaus apylinkės teismui, nurodydamas, kad minėta deklaracija yra vienintelis rašytinis įrodymas, kuris įrodytų, kad teisėjas V.Kažys tikrai sumokėjo u- automobilio remontą.

Mano skundą imasi nagrinėti toks Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis – jis suklastoja savo nutartį, nurodydamas, kad aš neva praleidau apskundimo terminą, todėl mano prašymą atmeta.

Tačiau aš turiu įrodymus – prokuratūra mano prašymą atmetė 2018-07-24, o mano skundas teismui pateiktas 2018-07-30, t.y. nepraleidus septynių dienų apskundimo termino.

O teisėjas P.Karvelis į savo nutartį įrašė, kad prokuratūra priėmė nutartį liepos 7 d. Nors iš tikrųjų prokuratūros nutarime aiškiai pasakyta, kada ji priimta – liepos 24 d., o aš apskundžiau liepos 30 d.

Tada kreipiausi į generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio nusikalstamos veiklos – dokumento klastojimo.

Vilniaus apygardos prokuratūra pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis padarė nusikaltimą ir suklastojo savo nutartį, tačiau kažkodėl nusprendė, kad teisėjas nusikaltimą padarė netyčia, per klaidą įrašydamas į savo nutartį savo išgalvotus melagingus duomenis ir tos klastotės pagrindu priimdamas savo nutartį.

Tada šį prokuratūros sprendimą apskundžiau teismui ir nurodžiau, kad šis teisėjo Petro Karvelio nusikaltimas yra tęstinė nusikalstama veikla, kurią vykdo gerai organizuota ir neliečiama teisėjų gauja Vilniaus apylinkės, apygardos ir Apeliaciniame teisme.

Nurodžiau, kad į „Laisvo laikraščio“ redakciją prieš kelis metus kreipėsi Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius, kuris papasakojo neįtikėtiną istoriją – Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys jam užsakė renovuoti savo antikvarinį automobilį „Volgą“, tačiau už dviejų metų darbą meistras ne tik kad negavo nė cento, tačiau teisėjo pastangomis dar buvo ir pasodintas į kalėjimą, jam prikelta begalė įvairių absurdiškų bylų po to, kai išdrįso kreiptis į žiniasklaidą.

Beje, pats V.Kažys sako, kad pinigus už Volgos remontą meistrui sumokėjo, tačiau neprašė jokių dokumentų, nors remonto išlaidos viršijo 5 tūkst. Eurų, ir teisėjas turėjo pareigą deklaruoti šias išlaidas. Pats R.Balevičius sako, kad iš V.Kažio negavo nė cento, tik pažadus, o vėliau – grasinimus susidoroti, nes ‚aš teisininkas“. Teisėjai patikėjo savo kolegos V.Kažio žodžiais, nors visi jo pakviesti liudininkai pasakojo skirtingas istorijas apie remontą, kurias jiems papasakojo pats V.Kažys. R.Balevičius buvo Kauno apygardos teismo nuteistas už „svetimo turto pasisavinimą“ bauda, o kai atsisakė ją mokėti – pusę metų praleido Lukiškėse, ir tada tas pats Kauno apygardos teismas nusprendė, kad jis „bausmę jau atliko“.

Galiausiai prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui ir žurnalistui Kazimierui Juraičiui už tai, kad jie sąžiningai dirbo savo darbą – parengė reportažus apie minėtą istoriją.

Aš, kaip šios bylos įtariamas V.Kažio šmeižikas, paprašiau, kad nukentėjęs teisėjas V.Kažys pateiktų savo pajamų ir išlaidų deklaraciją – jeigu jis atsiskaitė už R.Balevičiaus darbą, tai turi būti įrašyta ir jo išlaidų deklaracijoje. Prokuratūra atsisakė tai padaryti – neva čia ir tai jau viskas aišku, „teismas viską išsiaiškino“, tada šį prokuratūros atsisakymą apskundžiau Vilniaus apylinkės teismui.

Skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis (nuotr. žemiau) nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik suklastoti savo nutartį – t.y. įrašyti melagingą skundo pateikimo datą ir tuo pagrindu jį atmesti. Tada paprašiau, kad teisėjui P.Karveliui būtų keliama baudžiamoji byla už dokumento klastojimą.

Vienintelė bėda – teisėjai niekaip neatsako už savo padarytus nusikaltimus, todėl ir rašo tokias nesąmones. Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Petro Karvelio atžvilgiu pagal BK 300 straipsnį – dokumento klastojimas

“Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).

“Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).

Teisėjas P.Karvelis sąmoningai įrašė melagingus duomenis, kad atmesti mano prašymą kito teisėjo – Viktoro Kažio byloje. Tai padarė sąmoningai ir dėl to aš patyriau žalą – esu persekiojamas šios vadinamųjų “teisėjų” gaujos. Darydamas tokias faktines klaidas bylose, teisėjas P.Karvelis negali nagrinėti bylų, o turi atsakyti už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumento suklastojimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroras Rolandas Imbrasas atsisakė pradėti tyrimą P.Karvelio atžvilgiu iš esmės tokiais motyvais : visi šie mano pateikti faktai yra pavadinti „bendro pobūdžio pamąstymais, kurie yra pagrįsti jo subjektyviu vertinimu“.

Prokuratūra pripažįsta, kad 2018-08-01 priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta netiksli skundžiamo nutarimo data, tačiau kažkodėl nusprendžia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad klaidinga data galėjo būti įrašyta tyčia. .. Taip pat nurodoma, kad minėto nutarimo klaidinga data nutartyje įrašyta buvo dėl žmogiškosios klaidos, o ne siekiant Pareiškėjui sukelti tam tikras teisines pasekmes.

Visiškai sutinku su prokuratūros požiūriu, kad LR BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti.

Visos mano išvardintos aplinkybės – Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio pareiškimas persekioti žurnalistus už jų profesinę veiklą, prokuratūros atsisakymas išsireikalauti pagrindinio šios bylos įrodymo – V.Kažio pajamų ir išlaidų deklaraciją, galiausiai teisėjo Karvelio grubus bylos klastojimas, įrašant žinomai melagingus duomenis, ir tuo pagrindu atmetant mano skundą – rodo, kad veikia organizuota grupė, kuri dangsto teisėjų daromas galimai nusikalstamas veiklas.

Būtent toks nusikaltimų dangstymas, kai teisėjų kreditoriai yra tų pačių teisėjų sodinami į kalėjimus, o jiems keliamos baudžiamosios bylos siekiant nutildyti, ir rodo, kad teismų sistema yra visiškai susikompromitavusi ir dangsto savo teisėjų galimai nusikalstamas veiklas.

Tai turi liautis, nes tokia teismų praktika yra neįmanoma teisinėje ir demokratinėje visuomenėje, o nusikaltimus padarę teisėjai turi už tai atsakyti. Tik tada įmanoma, kad visuomenėmis pasitikėti teismų sistema.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą.

Teisėjo P.Karvelio priimta nutartis, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai, pažeidė mano teises, nes aš nebegalėjau apsiginti nuo kito teisėjo – V.Kažio persekiojimo už tai, kad pateikiau jo galimo kreditoriaus R.Balevičiaus nuomonę. Toks teisėjo Karvelio sprendimas sukėlė man ir valstybei teisiškai reikšmingus padarinius – buvo atsisakyta išsireikalauti pagrindinio bylos įrodymo – teisėjo V.Kažio pajamų deklaracijos. Tokia veikla yra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes pridengia kitą nusikalstamą veiklą, ir daro žalą visai teismų sistemai, o tai jau yra grėsmė visuomeninėms vertybėms.

Teisėjas P.Karvelis negalėjo netyčia suklastoti savo nutarties, nes vienintelis jos atmetimo pagrindas yra R.Karvelio išgalvoti duomenis – t.y. suklastota prokuratūros sprendimo priėmimo data.

Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.).

Pagal teismų praktiką yra konstatuojama, kad kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už netikro ar suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti, kad asmuo žinojo apie tai, kad dokumentas netikras ar suklastotas.

Šiaip dokumentų klastojimas savaime reiškia, kad asmuo, suklastojęs dokumentą, tai padarė tyčia, ir to siekdamas. Kalbėti apie tai, kad teisėjas „netyčia“ įrašė suklastotus, savo išgalvotus duomenis, yra neprotinga ir nelogiška.

Visa Petro Karvelio veikla – nors turėjo prokuratūros nutarimą, kuriame aiškiai parašyta, kad jis priimtas liepos 27 d., ir mano skundas teismui, išsiųstas liepos 30 d. , tačiau teisėjas tyčia suklastojo savo nutartį, įrašęs, kad prokuratūros nutartis priimta liepos 7 d., ir kad neva mano skundo terminas jau pasibaigęs.

Tai yra tyčinė veikla, siekiant padėti išvengti atsakomybės kitam teisėjui – V.Kažiui, kuris persekioja savo kreditorius ir net žurnalistus, kurie rengia apie tai reportažus. Tai yra sąmoninga veikla, nes išreikalavus teisėjo V.Kažio pajamų deklaraciją, gali paaiškėti, kad jokių pinigų savo kreditoriui R.Balevičiui jis nėra mokėjęs ir šių išlaidų nėra deklaravęs, todėl kils ir Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio atsakomybės už melagingus parodymus klausimus. Siekiant to išvengti, ir dengiant galimai sunkią nusikalstamą teisėjo V.Kažio veiklą, kitas teisėjas beatodairiškai klastoja savo nutartis.

Remiantis išdėstytu, prašiau panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-08-17 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Petro Karvelio galimai nusikalstamos veiklos.

Prašau nusišalinti Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo šio skundo nagrinėjimo, nes teisėjas P.Karvelis dirba šiame teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusišalino nuo mano skundo nagrinėjimo, o jį išnagrinėjo toks Vilniaus rajono teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

Jis nurodė, kad Baudžiamojo kodekso komentare pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą piktnaudžiaujant valstybės tarnybą numatyta kai asmuo dokumente įrašo tikrovei neatitinkančias duomenis turėdamas turtinę ar kitą asmeninę naudą.

„Skunde, skundo medžiagoje, byloje ir 2018-08-01 nutartyje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad prokuroro nutarimo neteisinga data galėjo būti įrašyta tyčia siekiant padėti teisėjui Viktorui Kažiui išvengti baudžiamosios atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas, – nurodo T.Volkovskis, – manytina, kad 2018-08-01 nutartyje prokuroro nutarimo neteisingai nurodyta priėmimo data įrašyta neatidžiai…šioje nutartyje minėto nutarimo klaidinga data įrašyta buvo dėl žmogiškosios, rašybos klaidos.

T.Volkovskis nurodė, kad mano teiginiai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, noris visi mano išvardinti faktai yra tikrai įvykę – R.Balevičius buvo nuteistas už tai, kad „tariamai pasisavino V.Kažio turtą“, aš prašiau, kad teismas išreikalautų V.Kažio pajamų ir išlaidų deklaraciją, ir mano prašymą atmetė tas pats Petras Karvelis, suklastojęs savo nutartį.

Teisėjas p. Volkovskis nusprendė, kad teisėjas P.Karvelis neturėjo jokios naudos, suklastojęs savo nutartį, ir kad aš nepateikiau jokių įrodymų.

Kiek supratau, turėjau pateikti slapta įrašytus Karvelio ir Kažio pokalbius, kuriuose jis tariasi dėl mano prašymų nagrinėjimo, ir kaip reikia išsukti teisėją V.Kažį nuo atsakomybės. Tokių galimybių neturiu, nes nesu slaptas šnipas, ir negaliu sekti minėtų teisėjų, tačiau mano visi išvardinti faktai įrodo, kad tai veikia gerai organizuota grupuotė.

Banditai jau antrą kartą per metus sudegino V.Kažio kreditoriaus R.Balevičiaus nuosavybę

https://www.facebook.com/arturas.macionis/videos/vb.100001271323253/2074602505925440/?type=2&theater

Nors Romas Balevičius yra jau kelis kartus teisėjo V.Kažio pastangomis nuteistas, tačiau tuo jo bėdos nesibaigia – praeitą savaitgalį Veisiejuose banditai sudegino jam priklausančius statinius, kuriuose buvo garažas ir dirbtuvės.

Tai jau antras išpuolis prieš R.Balevičių – prieš metus banditai naktį sudegino jo automobilį. Visais atvejais policija neranda padegėjų, o tik tyčiojasi iš aukos.

„Įsivaizduok tokią situaciją – prieš kelis metus iš manęs buvo pavogta „Volga“, tačiau aš savo pastangomis ją radau, ir sužinojau, kas tai padarė, – pasakojo R.Balevičius, – tačiau šiuos mano pateiktus faktus pati Alytauss kriminalinės policijos viršininkė įkišo į kitą bylą, kad nieko nereikėtų darytį dėl tos „Volgos“ vagystės. Tada teisme pasakiau, kad policija specialiai klastoja bylas, kad nereikėtų tirti nusikaltimų, teisėja Asta Vailionienė gražino tą bylą policijai pakartotinai ištirti, ir jie vis tiek nieko neištyrė. Tai apie ką gali kalbėti su tokiais dvasios ubagais, kokiais yra mūsų Lietuvos policija. Faktas, kad tas statinys buvo tyčia padegtas, nors policija bandė aiškinti, kad neva galėjo užsidegti nuo garaže stovėjusio automobilio. Tačiau jame jau seniai nebuvo jokio akumuliatoriaus, todėl dėl trumpo jungimo gaisras tikrai negalėjo kilti. Sudegė ir mano sūnėno automobilis, už kurį žmogus tik neseniai baigė mokėti paskolą. Sudegė keli automobiliai ir įranga, nors policija aiškino, kad gal kas nors norėjo pavogti tuos automobilius, tačiau nepavykus juos padegė. Tačiau mes visi suprantame, kas šių nusikaltimų užsakovas, ir ant ko policija išeitų, jeigu rimtai dirbtų savo darbą, ir ieškotų šio nusikaltimo galų. Nežinau, ką man daryti ir kaip apsiginti nuo tų banditų, tačiau suprantu, kad atgal kelio nėra. Dėl pernai sudeginto mano automobilio taip pat policija nieko nerado, o prokurorė nusistebėjo, kad ji net nežinojo, kad toje sankryžoje, netoli kurios buvo sudegintas mano automobilis, dar gali būti ir vaizdo kamera, kuri galėjo nufilmuoti padegėjus. Prašiau, kad man būtų leista susipažinti su ta tyrimo medžiaga, tačiau prokurorės ją mėtė viena kitai tol, kol turimas buvo nutrauktas. Tada jau nieko nebegalėjau pakeisti“.