Teisėjams kyšius nešiojančiam advokatui D.Zagreckui STT mikrofonus buvo įsiuvusi į jo drabužius

Aurimas Drižius

Korupcija ir kyšininkavimu įtariamam advokatui Drąsučiui Zagreckui STT buvo net įsiuvusi mikrofonus į jo drabužius, ne tik jo portfelį. Dabar spėliojama, kad teisėjai gelbės savo įkliuvusius kolegas, paskelbdami, kad visi STT surinkti įrodymai yra neteisėtai surinkti, nes „pažeidė žmogaus teises“. Tačiau kartu tie pseudo teisėjai supranta, kad tokia praktika, anksčiau puikiai veikusi, sulauks visuomenės pasipiktinimo.

Tai, kad advokatas kelis mėnesius buvo vaikščiojantis mikrofonas, nešiojantis kyšius teisėjams, STT labai palengvino darbą – spec. tarnybos buvo net pakraupusios nuo teisėjų korupcijos mąsto.

Iš viso D.Zagreckui prokuratūra yra pateikusi kaltinimus dėl 23 nusikaltimų – kyšių, korupcijos, prekybos poveikiu. „Labai keista, kad jis nepajuto, kad ant savo kūno nešioja tiek daug „blakių“, – juokiasi buvę D.Zagrecko kolegos.

Kita vertus, STT jau seniai griežė dantį ant teisėjų, kurie lengva ranka sunaikindavo spec. tarnybų surinktus įrodymus kaip „neteisėtus“, nes „tik teismas turi teisę nustatyti, kad yra įrodymas, ir ar jis gautas teisėtai“.

Todėl D.Zagreckui, kuris iš esmės atlikdavo tik pinigų perdavimo funkciją, buvo savotiškos „kojos“, ir teisėjai juo pasitikėjo, bus labai sunku dabar išsisukti nuo atsakomybės.

Tiesa, iš pradžių advokatas neigė savo kaltę, tačiau pamatęs, kiek pokalbių yra įrašę STT sekliai, ir dvi savaites palaikytas kalėjime, savo kaltę pripažino.

D.Zagrecko prisipažinimas, siekiant išvengti kalėjimo, labai užsiutino teisėjus – šie matyt jau buvo jam pažadėję, kad visus STT įrašytus pokalbius pripažins „neteisėtai surinktais“, ir taip advokatas išvengs atsakomybės. Tačiau D.Zagreckui matyt atsibodo vienam sėdėti kalėjime (teisėjai jau seniai buvo paleisti), todėl jis viską prisipažino, ir buvo paleistas. Dabar vaikšto po savo buvusių kolegų advokatų kontoras ir prašosi priimamas į darbą. Tačiau šie į jį žiūri su nepasitikėjimu – neva vienintelis būdas, kuriuo D.Zagreckas galėjo laimėti bylas – per pažįstamus kyšininkus teisėjus, nes kvalifikacijos mažoka, ir ir visa teismų sistema dabar bijo D.Zagrecko ir jam žada pragarus už tai, kad buvo toks neatsargus.

Kovo 19 d. buvo skelbta, kad advokato suėmimas pratęstas dar mėnesiui., nors prokuratūra prašė už grotų jį laikyti dar bent 2 mėnesius. Tačiau po kelių dienų nuo šio sprendimo jis netikėtai paleistas į laisvę, nes prokuratūra paprašė skirti jam namų areštą.

„D.Zagreckas linkęs bendradarbiauti, išreiškė polinkį bendradarbiauti su pareigūnais, pradeda duoti parodymus“, – žurnalistams po posėdžio dėl suėmimo pratęsimo sakė teisėjas Mindaugas Striaukas.

Kol kas neoficialiai kalbama, kad D.Zagreckas – viena iš centrinių šio tyrimo figūrų. Kaip skelbta anksčiau, BNS žinioms, D.Zagreckas yra sulaukęs daugiausiai įtarimų iš visų daugiau nei 40 byloje minimų asmenų. Neseniai jam pateikti nauji įtarimai dėl korupcijos. D.Zagreckas taip pat įtariamas prekyba poveikiu, kyšininkavimu. Penktadienį Advokatų tarybos posėdyje buvo sustabdyti D.Zagrecko įgaliojimai, jis pats to prašė. Kaltinimų korupcija sulaukęs žinomas advokatas D.Zagreckas dalyvavo garsiose bylose, dėl jo suėmimo pastaruoju metu nebuvo nagrinėjamos kai kurios bylos teismuose.

D.Zagreckas 21 metus turi savo vardo kontorą Vilniuje, 2013 metais jis atstovavo Rusijos piliečiui Dmitrijui Ustinovui, suimtasis buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms baudžiamajam persekiojimui. 2014 metais teisininkas atstovavo didele narkotikų kontrabanda įtariamam Tadžikistano piliečiui Komildžanui Umarovui. Teismo paleistas į laisvę, užsienietis pasislėpė nuo teisėsaugos. Pastaruoju metu D.Zagreckas gynė vieną kaltinamąją Lietuvos krepšinio federacijos byloje, pernai spalį Vilniaus apygardos teismas išteisino visus bylos kaltinamuosius.

Galimo teisėjų kyšininkavimo byloje iš viso yra 45 įtariamieji, tarp jų – aštuoni teisėjai ir šeši advokatai. Įtariama, kad sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų. Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų kyšiai. BNS žiniomis, vienoje baudžiamojoje byloje minimas 80 tūkst. eurų kyšis.

D.Zagrecko „skilimas“ ir prisipažinimas sukėlė teisėjų paniką. Juk dabar tuos korupacija įtariamus teisėjus bus daug lengviau nuteisti, nes kyšius jiems nešiojęs advokatas prisipažino, ir smulkiai viską papasokojo.

Tačiau LL šaltiniai sako, kad toks D.Zagrecko poelgis sukėlė priešingą „teisėjų bendruomenės“ reakciją – „jeigu jis galvoja, kad išsisuks prisipažinęs, tai labai klysta, nes mes jį ilgiems metams pasodinsime už grotų už tai, kad jis išdavė kolegas“. Tokia vyraujanti teisėjų nuomonė.

O advokatai kalba, kad Zagreckui reikėjo toliau tylėti, ir nieko neprisipažinti, nes teisėjų gauja būtų jį „ištraukusi“ už tylą. Tačiau prokuratūros seniai naudotas modelis – laikyti neprisipažinusius žmones kalėjime iki tol, kol jie prisipažins – šį kartą suveikė. Gal todėl, kad Zagreckas turi jauną žmoną, kuriai vienai sunku su kūdikiu naujame advokato name.

„Jam vis tiek reikėjo tylėti, nes advokatai ir teisėjai būtų suradę, kad STT pateikti surinkti įrodymai buvo gauti neteisėtai, – kalba advokatai. Kalbama, kad STT neva pradeda sekti žmones be teismo sankcijos, kurią jie gauna tik vėliau, sužinoję ką nors vertingo. Todėl teisėjai, gelbėdami savo į STT tinklą pakliuvusius kolegas, galėjo pripažinti, kad STT įrodymai surinkti be teismo sankcijos, ir yra beverčiai. Būtent todėl tyli ir parodymus duoti atsisako dauguma įkliuvusių teisėjų.

Tačiau dabar, kai įtariamasis prisipažino, visi šie išvedžiojimai netenka prasmės, nes prisipažinimo ir įrodymų užtenka kaltei nustatyti.

„Tačiau tai nereiškia, kad Zagreckas išvengs kalėjimo“, – neva žada kraujo ištroškusi „teisėjų bendruomenė“.

Kita vertus, jau seniai aišku, kad D.Zagreckas buvo „patikimas advokatas“, kuriuo teisėjai pasitikėjo, ir kaip kalba advokatai, šis jų koloega visas bylas sprendė tik per pinigus. „Jis aiškiai sakydavo – dėk pinigus ant bačkos ir bus rezultatas“, – sako LL šaltiniai.

Kaip pavyzdys minimas kitas garsus advokatas, buvęs generalinis prokuroras, kuris savo klientų paprašo, pvz., 50 tūkst. eurų „bylai išspręsti“ ir tada visi jo klientai išteisinami. Tada sakoma, kad „tai geras advokatas“.

D.Zagreckas likus kelioms dienoms iki sulaikymo rado savo papkėje „blakę“, ir matyt tada STT nusprendė visus „susemti“ mat būtų pasklidusi informacija apie tai, kad STT žino jo darbelius, ir teisėjai pultų atsikratyti gautų kyšių.

D.Zagreckas įtariamas ir dar vienoje teismų korupcijos byloje, kurioje Kauno apygardos teismo teisėjas R.Švirinas pasiprašė perkeliamas į žemesnes pareigas, o praeitą savaitę teisėjas Rimas Švirinas sulaukė akibrokšto – jo nuteistas Druskininkų gyventojas G.Valatkevičius pareiškė, kad „visi žino, kad aš įtariamas jūsų papirkimu – turiu popierius! Mes gi bendrininkai, o jūs man skaitote nuosprendį!“
Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas interviu 15min.lt skundėsi, kad bus labai sunku sugražinti piliečių pasitikėjimą teismais – matyt, A.Valantinas bijo, kad žmonės nustos nešti kyšius teisėjams, nes tie vis tiek sodina žmones į kalėjimus, net ir paėmę kyšius. Vienos tokios bylos liudininkai vakar tapo žurnalistai, atėję į Kauno apygardos teismą.

Tokio akibrokšto susilaukė Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teisėjų čempionas pagal nuteistų nekaltų žmonių skaičių (pvz., Garliavos byloje R.Švirinas nuteisė bene 30 nekaltų žmonių, policijos smurto liudininkų, kuriuos vėliau išteisino Aukščiausias teismas).

Teismas „vertina“ STT surinktų įrodymų teisėtumą

Aukščiausias teismas – korupcijos lizdas, sunaikinantis STT pateikiamus įrodymus

LL jau rašė apie tai, kad Aukščiausiojo teismo teisėjai visiškai išteisino Radviliškio merą Antaną Čepononį, nors STT įrašė ir nufilmavo, kaip šis darbo kabinete prievartauja savivaldybės darbuotojus pasirašyti suklastotus dokumentus apie tai, kad statybos darbai neva atlikti. STT turėjo teismo sankciją klausytis ir įrašinėti A.Čepononio ir jo gaujos pokalbių „visose savivaldybės patalpose“, tačiau LAT nusprendė, kad „STT neteisėtai rinko įrodymus, nes teismo sankcijoje nebuvo nurodytas mero kabineto numeris“.

Dar vienas pavyzdys, kaip LAT kolegija galimai už didžiulius kyšius „išsuka nuo atsakomybės“ plėšikavusius politikus ir valdininkus yra buvusių Šiaulių tarybos narių Igorio Strupeikio ir Romano Čokovo byla.

Šis kyšininkavimo skandalas kilo, kai Šiaulių miesto taryba, kurios nariai buvo I.Strupeikis ir R.Čokovas, kelis kartus nepatvirtino tam tikrų sklypų detaliųjų planų. Už palankų sprendimą, t. y. detaliojo plano patvirtinimą, politikai iš verslininkų reikalavo didelio kyšio.

Nors Šiaulių apygardos teismas buvo pasiuntęs abu reketininkus į kalėjimą, tačiau Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės nusprendė, kad ‚įrodymai surinkti neteisėtai“, nes neva STT pareigūnas, prašęs teismo sankcijos klausyti reketininkų pokalbių, neva neteisingai užpildė lentelę.

LAT nurodė, kad nors STT surinko įrodymus apie tai, kad tarybos nariai prievartauja duoti kyšį, ir gavo teismo sankciją juos sekti (vėliau visi šie įtarimai pasitvirtino), tačiau LAT nusprendė, kad „kad STT pareigūnui V. P. buvo pateikta informacija iš nepatikrintų šaltinių arba įtariant, kad pateikta informacija yra klaidinga arba klaidinanti, kurių pagrindu pareigūnas surašė pranešimus apie gautą informaciją. Iš šių pateiktų pranešimų matyti, kad pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, jog R. Čokovas, būdamas Šiaulių savivaldybės Ūkio plėtros komiteto narys, nuo 2007 m. spalio mėnesio, galbūt reikalauja pinigų už palankius posėdžiuose priimtus sprendimus, t. y. už patvirtintus sklypų detaliuosius planus…teismas susikoncentravo į šių pranešimų dalį, skirtą užpildyti operatyvinės veiklos subjekto pareigūnui, pažyminčiam atitinkamus punktus, t. y. 4 dalyje ,,Informacijos šaltinio įvertinimas“, 5 dalyje ,,Informacijos įvertinimas“, be to, ne tik pats vertino informacijos šaltinius, bet ir nurodė neteisingus jų vertinimo kriterijus…atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (ar nutartį), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka“.