Teisėjai L. Uckienė, A. Barkauskas ir R. Veniulytė-Jankūnienė : „jokios prievartos prieš mažametę nebuvo“

https://www.youtube.com/watch?v=ff_pmbC3Oy8&feature=emb_logo

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas ir Rūta Veniulytė-Jankūnienė, išnagrinėjusi Neringos Venckienės skundą dėl antstolės Vaicekauskienės veiksmų atimant vaiką iš jos namų Garliavos gatvėje, nurodė : „mergaitės perdavimo metu nei L.Stankūnaitė, nei antstolė, nei policijos pareigūnai, nei advokatas Černiauskas, nei kiti asmenys jokios prievartos, tiek fizinės, tiek psichologinės prievartos mažametės atžvilgiu nenaudojo, t.y. neatliko jokių prievartinių veiksmų, galinčių pakenkti vaikui, o siekė apginti vaiko teises ir interesus“.

Jau baigiame priprasti, kad teisėjai jiems nežinomu būdu mato tokius dalykus, kurių niekas kitas nemato.

Arba nemato tokių dalykų, kuriuos mato visi žmonės. Na, bet tai turbūt yra žmonių, o ne teisėjų problema. Jie turi įgimtas galias matyt tai, ko niekas kitas nemato. Ir nematyti to, ką mato kiti.

Kaip bebūtų, tačiau visa teismų sistema dar 2013 m. nusprendė, kad jokios prievartos Garliavos šturmo metu nebuvo.

Kad buvo priešingai, nei nusprendė garbūs teismai, galėjome įsitikinti tik dabar, praėjus aštuoniems metams, kai buvo paviešintas šio šturmo vaizdo įrašas.

Beje, savo nutartis suklastojusiems teisėjams dėl to nė plaukas nenukrito – visi jie toliau sėkmingai vykdo teisingumą.

Kedžių ir Venckų skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013-10-07 nutartimi galutinai patvirtino, kad antstolė ir jos pagalbininkai veikė teisėtai. N.Venckienė su D.Kedžio tėvais prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus 2012 m. gegužės 17 d. Klonio gatvėje, perduodant L.Stankūnaitei mažametę.

Kaip žinoma, tada buvo vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis.

Pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų buvo grindžiamas tuo, kad vaiko perdavimo operacijos metu buvo naudojama prievarta prieš vaiką. Anot pareiškėjų, antstolė su savo svita neturėjo teisės išlaužti trijų durų, išdaužyti stiklų, nusukti vaizdo kamerų. Juolab išnešti Drąsiaus tėvus Laimutę Kedienę ir Vytautą Andrių Kedį iš jų nuosavo namo.

N.Venckienė skundėsi ir dėl to, kad policijos pareigūnai užlaužė jai rankas. Šiuos argumentus nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausį N.Venckienės su D.Kedžio tėvų skundą besąlygiškai buvo atmetęs, tačiau pareiškėjai pateikė apeliaciją aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui. Teisėjų kolegija, kurią sudaro Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas ir Rūta Veniulytė-Jankūnienė šįkart bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Kolegija patvirtino, kad antstolė S.Vaicekauskienė tinkamai organizavo mergaitės atėmimą ir nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių priverstinį vaiko perdavimą. Konstatuodama, kad antstolė tinkamai įvykdė visas teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, teisėjų kolegija šioje byloje rėmėsi ir psichologo išvada.

Teigiama, kad mergaitę gąsdino pačių globėjų neteisėti veiksmai priešinantis jos perdavimui. Psichologas nurodė, kad būtent tuometės globėjos N.Venckienės elgesys vaiko perdavimo metu galėjo kelti mergaitei emocinę traumą. Kaip žinoma, buvusi teisėja, dabartinė dingusioji Seimo narė vaiko perėmimo operacijos metu Garliavoje demonstravo agresiją, specialiai rodė vaikui vadinamojo „kliūčių šalinimo“ vaizdus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, mergaitės išgąstis ir rėkimas būtent ir buvo reakcija į namiškių jai rodytus vaizdus kieme. Kitaip tariant, vaiką gąsdino pačių globėjų neteisėti veiksmai priešinantis mergaitės perdavimui. Šiandienė Apygardos teismo nutartis įsiteisėjo iškart, tačiau formaliai dėl jos dar gali būti pateiktas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.