Teisėją Vitaliją Norkūnaitę nuo atsakomybės išsuko jos brolis prokuroras Gedgaudas Norkūnas?

Aurimas Drižius

Kyšininkavimu įtariamas apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys atskleidė, kad generalinės prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas, kuris vadovauja visam teisėjų korupcijos bylos tyrimui, nuo atsakomybės galėjo išsukti savo seserį Vitaliją Norkūnaitę, kuri tuo metu dirbo Vilniaus apygardos teisme, o šiuo metu G.Nausėdos pasodinta į apeliacinio teismo teisėjus.

Nei V.Norkūnaitė, nei jos brolis prokuroras nekomentuoja V.Kažio kaltinimų, nors „Laisvas laikraštis“ dar vakar kreipėsi į abu, prašydamas komentaro.

Prokuroras G.Norkūnas – iting garsus prokuroras, nes palaikė kaltinimus tiek Prezidentui Rolandui Paksui ir „Lietuvos ryto“ redaktoriui G.Vainauskui, tiek ir visam Šiaulių ONTT skyriui, dešimtmetį prekiavusiam narkotikais.

Pasak V.Kažio, kad įspūdis būtų didesnis, visi teisėjų atžvilgiu atlikti žvalgybos tyrimai buvo sudėti į vieną bylą. „Tik neaišku, kodėl buvo pasirinktos būtent tų teisėjų pavardės, – sakė V.Kažys, – tyrime jų buvo daugiau“.

Atsakydamas į klausimą, ar viena jų – šiuo metu Apeliaciniame teisme dirbanti teisėja Vitalija Norkūnaitė, V.Kažys atsakė, kad jos asmeniškai nepažįsta, tačiau „iš jos priimtų nuosprendžių ir teisinio darbo matau, kad ji tikrai yra aukštos kvalifikacijos, garbinga ir padori teisėja. Manau, kad nei D.Zagreckas, nei kas kitas jai jokio poveikio daryti negalėjo, bet problema yra ta, jog jos brolis prokuroras Gedgaudas Norkūnas vadovavo visam žvalgybiniam tyrimui. Jis buvo ne tik prokuroras, kuris kažką žino, bet ir tas, kuris vadovavo tyrimui. Jei jis tyrimui vadovavo ir tuo metu, kai kyšis turėjo būti nešamas V.Norkūnaitei, turėjo nusišalinti tą pačią akimirką. Įsivaizduokite situaciją – prokuroras, vadovaujantis visiems sekimams, pasiklausymams, duodantis komandas specialiosioms tarnyboms, sužino, kad rytoj turi būti nešamas kyšis jo seseriai, ir toliau viskam vadovauja. Manau, jog V.Norkūnaitės situacija tokia pati kaip mano ir daugumos kitų teisėjų, – buvo kažkokie įrašai, kad jiems turi būti nešamas kyšis. Ji turėjo būti apklausta kaip specialioji liudytoja. Buvo taip ar ne, nežinau. V.Norkūnaitė iš Vilniaus apygardos teismo perėjo dirbti į Apeliacinį teismą ir sėdi kabinete to teisėjo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir dėl to atsistatydino. Štai toks dvejopas teisingumas. Jei teisėjas nagrinėtų bylą, kurioje jo brolis arba sesuo būtų apklausti kaip specialieji liudytojai, ir nenusišalintų, tokiam teisėjui būtų keliama drausmės byla ir, ko gero, jis būtų atleistas iš darbo. Šioje byloje matome savotišką sandorį – prokuroro G.Norkūno seseriai turėjo būti nešamas kyšis. Jį turėjo nešti D.Zagreckas, kuris dabar gali tai pripažinti arba sakyti, kad jai jokio kyšio nesiūlė arba ji atsisakė. D.Zagreckas tampa tarsi šventu žmogumi – kaip jis pasakys, taip ir bus, o V.Norkūnaitės brolis G.Norkūnas gali jį atleisti nuo atsakomybės“.

Kaip jau rašė LL, iš esmės daugelis kaltinimų remiasi STT užfiksuotais advokato Drąsučio Zagrecko pokalbiais su teisėjais ir kolegomis advokatais.

STT advokatui D.Zagreckui buvo prikaišiojusi „blakių“ visur – net portfelyje ir jos kelnėse. Būtent mikrofonas advokato kelnėse ir užfiksavo daugiausiai nusikaltimų.

Per tuos kelis mėnesius, kai D.Zagreckas buvo virtęs vaikščiojančių mikrofonu, „blakės“ užfiksavo daugybę jo susitikimų su teisėjais ir advokatais.

Kadangi Zagreckas teisėjų akyse buvo patikimas advokatas, kas reiškia, kad iš jo galima drąsiai imtis kyšius, tai teisėjai atvirai su juo tvarkė reikalus.

Iš viso D.Zagreckui prokuratūra yra pateikusi kaltinimus dėl 23 nusikaltimų – kyšių, korupcijos, prekybos poveikiu. „Labai keista, kad jis nepajuto, kad ant savo kūno nešioja tiek daug „blakių“, – juokiasi buvę D.Zagrecko kolegos.

Prispaustas šių įrodymų. D/Zagreckas viską prisipažino ir ėmė pridavinėti tuos teisėjus, kuriems nešė kyšius.Tiesa, iš pradžių advokatas neigė savo kaltę, tačiau pamatęs, kiek pokalbių yra įrašę STT sekliai, ir dvi savaites palaikytas kalėjime, savo kaltę pripažino.

D.Zagrecko prisipažinimas, siekiant išvengti kalėjimo, labai užsiutino teisėjus – šie matyt jau buvo jam pažadėję, kad visus STT įrašytus pokalbius pripažins „neteisėtai surinktais“, ir taip advokatas išvengs atsakomybės. Tačiau D.Zagreckui matyt atsibodo vienam sėdėti kalėjime (teisėjai jau seniai buvo paleisti), todėl jis viską prisipažino, ir buvo paleistas.

Dabar vaikšto po savo buvusių kolegų advokatų kontoras ir prašosi priimamas į darbą. Tačiau šie į jį žiūri su nepasitikėjimu – neva vienintelis būdas, kuriuo D.Zagreckas galėjo laimėti bylas – per pažįstamus kyšininkus teisėjus, nes kvalifikacijos mažoka, ir ir visa teismų sistema dabar bijo D.Zagrecko ir jam žada pragarus už tai, kad buvo toks neatsargus.

D.Zagrecko „skilimas“ ir prisipažinimas sukėlė teisėjų paniką. Juk dabar tuos korupacija įtariamus teisėjus bus daug lengviau nuteisti, nes kyšius jiems nešiojęs advokatas prisipažino, ir smulkiai viską papasokojo.

Tačiau LL šaltiniai sako, kad toks D.Zagrecko poelgis sukėlė priešingą „teisėjų bendruomenės“ reakciją – „jeigu jis galvoja, kad išsisuks prisipažinęs, tai labai klysta, nes mes jį ilgiems metams pasodinsime už grotų už tai, kad jis išdavė kolegas“. Tokia vyraujanti teisėjų nuomonė.

O advokatai kalba, kad Zagreckui reikėjo toliau tylėti, ir nieko neprisipažinti, nes teisėjų gauja būtų jį „ištraukusi“ už tylą. Tačiau prokuratūros seniai naudotas modelis – laikyti neprisipažinusius žmones kalėjime iki tol, kol jie prisipažins – šį kartą suveikė. Gal todėl, kad Zagreckas turi jauną žmoną, kuriai vienai sunku su kūdikiu naujame advokato name.

D.Zagreckas įtariamas ir dar vienoje teismų korupcijos byloje, kurioje Kauno apygardos teismo teisėjas R.Švirinas pasiprašė perkeliamas į žemesnes pareigas – jo nuteistas Druskininkų gyventojas G.Valatkevičius pareiškė, kad „visi žino, kad aš įtariamas jūsų papirkimu – turiu popierius! Mes gi bendrininkai, o jūs man skaitote nuosprendį!“.

Dar vienas įtarimas D.Zagreckui paskelbtas dėl to, kad jis neva su kitu advokatu G.Rusecku susitarė už 22 tūkstančių eurų vertės kyšį paveiks valstybės tarnautoją – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją. G.Ruseckas tai neigia, ir reikalauja kriminalinės žvalgybos duomenų.

Kalbama, kad prisipažino ir kitas kyšininkavimu įtartas advoktas R.Mikliušas, kuris veikė kartu su Zagrecku.

„Tie teisėjai, kurių dar nepagavo, teis tuos, kuriuos pagavo“, – taip trumpai apibūdinama situacija.

Seimo nariai jau surinko parašus dėl apkaltos keturiems korupcija įtariamiems teisėjams, kuriuos atleisti atsisakė vadinamojo „Teisėjų taryba“. . Parlamentarai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henrichą Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską. Šie asmenys yra sulaikyti. Visi sulaikyti teisėjai turi didelę 24–37 metų darbo patirtį.

Kai kurie teisėjai jau prisipažino ir buvo atleisti už laidavimą. Kiti, kaip V.Kažys, laukia teismo ir laido užuominas, kodėl jų organizuotai teisėjų grupuotėje nėra, pvz., V.Norkūnaitės.

Tačiau daugumą sprendimų priima generalinė prokuratūra ir atleidžia įtariamuosius nuo atsakomybės, jiems prisipažinus.

„Visi teisėjai, kurie „obuoliavo“ su prokuratūra, dabar tuos supuvusius obuolius ir kremta, – tai vaizdingai situaciją apibūdino vienas advokatas, turėdamas omenyje, kad STT susėmė tik tuos teisėjus, kurie buvo savo laiku „pakabinti“ ir atidirbinėjo spec. tarnyboms.

„Vienus nuteisia, kiti iššoka per langą – pvz., tokia apeliacinio teismo teisėja Ona Gasiūlytė, kuri prieš metus iššoko iš daugiabučio namo balkono ir užsimušė. Tik paskui paaiškėjo, kad teisėja Ona Gasiulytė sirgo sunkia psichikos liga ir tai slėpė, nors jos sesuo tai žinojo ir pati tai pripažino „Laisvam laikraščiui“.

„V. Kažys buvo vienas iš nedaugelio teisėjų, kurie aklai nepriimdavo sprendimų prokuratūros naudai, nors su mechaniku Romu Balevičiumi ir pasielgė labai bjauriai, – sakė šis advokatas, – tačiau akivaizdu, kad kalbėdamas apie prokurorą G.Norkūną, tai akivaizdu, kad jis negalėjo spręsti dėl bylos nutraukimo savo seseriai teisėjai Norkūnaitei.

Akivaizdus ir Dalios Grybauskaitės dalyvavimas šioje istorijoje – gal būt, moterėlė tiesiog norėjo parodyti, kad jos dėka buvo atskleista didžiulė teisėjų korupcija, nors ji pati tą voratinklį daug metų ir puoselėjo.

„Tačiau prokuratūra daug metų ir formavo tokią praktiką, kad nieko blogo, jeigu savi nagrinėja artimųjų žmonių bylas, pvz., gen. prokuroro Valantino sesers byla taip buvo tyliai numarinta, – sakė LL šaltiniai, – todėl jau seniai kalbama, kad reikia nepriklausomo prokuroro, kuris nagrinėtų pačių prokurorų ir teisėjų arba jų šeimos narių nusikaltimus. Nes tyrimas negali būti objektyvus, jeigu tyriama aukštų pareigūnų bylos, o jie patys tas bylas kontroliuoja.