Teisėja L. Navickytė : „Uždrausti laisvą spaudą yra teismo pareiga”

Teisėja Navickytė : „Uždrausti laisvą spaudą yra teismo pareiga”

Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė savo nutartimi nurodė, kad labai sąžininga ir teisėta uždrausti laisvą spaudą platinti ir leisti.
Tai yra Navickytė išnagrinėjo „Laisvo laikraščio” ieškinį dėl „Norfos mažmenos” vadovo Dainiaus Dundulio nurodymo išmesti šį leidinį iš minėto tinklo tam, kad jo nebegalėtų pasiekti skaitytojai ir galiausiai leidinys bankrutuotų.
Beje, tas veiksmas – dar likusios nepriklausomos spaudos uždarymas buvo koordinuojamas iš aukščiau – visi prekybos tinklai 2022 m. kovo mėnesį vienu metu ėmėsi sankcijų prieš tris spaudos leidinius. Tai yra vienu ir tuo pačiu metu iš prekybos tinklų „Maxima”, Iki” ir „Norfa” buvo išmesti spaudos leidiniai „Respublika”, „Vakaro žinios” ir „Laisvas laikraštis”.
https://www.vz.lt/rinkodara/medijos/2022/02/28/iki-del-dezinformacijos-atsisake-respublikos-ir-vakaro-ziniu
Tai buvo koordinuota akcija, nes visi prekybos tinklai ėmėsi sankcijų vienu ir tuo pačiu metu, nenurodant jokių motyvų, kodėl vienais spaudos leidiniais galima prekiauti, o kitais ne. Nurodoma priežastis – „dezinformacija” – buvo išgalvota, nes jokių melagingų teiginių minėti leidiniai nepaskleidė.
Tada kreipiausi į teismą, nurodžiau, kad tai yra akivaizdus puolimas prieš laisvą spaudą, nes minėtas atsisakymas prekiauti spaudos leidiniais automatiškai reiškia jų uždarymą, nes skaitytojams atimama teisė juos pirkti ir skaityti. Spaudos leidiniai automatiškai pasmerkiami bankrotui, nes negaudami pajamų už pardavimą ir reklamą jie netenka ir savo pajamų šaltinio.

„Norfos mažmena” vadovas Dundulis teisme nurodė tik tokį motyvą, kodėl jie atsisakė prekiauti „Laisvu laikraščiu” : „tai reikėjo padaryti jau seniai”. Šį motyvą „Norfos mažmena” nurodė „Litpresai”, su kuria ieškovas yra sudaręs platinimo sutartį. Šis atsakymas kaip tik ir įrodo, tai kad „Norfos mažmena” jau seniai norėjo uždaryti „Laisvą laikraštį” dėl jo skelbiamo turinio – tai yra vyriausybės kritikos vadinamos covid-19 pandemijos metu.
Tai, kad prekybos tinklas sprendžia, kad vienais spaudos leidiniais galima prekiauti, o kiti staiga tampa „uždarytini”, atsisakant juos platinti, yra akivaizdus kišimasis į spaudos laisvę ir leidinio turinį.
Tačiau teisėja Navickytė dėl minėtos esminės šios bylos aplinkybės padarė visiškai priešingą išvadą. Teisėja Navickytė nurodo, kad „Taip pat nepagrįstai ieškovė šioje byloje rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovės kišosi į ieškovės leidinio turinį ar kitais veiksmais ribojo jos saviraiškos, informacijos laisvę, o atsakovių sutartinių pareigų pažeidimo nenustatyta”.
Skunde aukštesniam teismui nurodžiau, kad „teismas” visiškai netinkamai ir priešingai įrodymų turiniui ir esmei išaiškino ir laisvos spaudos uždarymo aplinkybes.
Teisme iš esmės buvo sprendžiama, kodėl „Norfos mažmena”, kuri daugiau nei 15 metų platino savaitraštį „Laisvą laikraštį” per platinimo įmonę „Litpresa”, staiga nurodė sustabdyti jo platinimą ir tokiu būdu jį uždaryti.
Teisme taip pat paaiškėjo, kad atsakovas „Norfos mažmena” atstovas nuolat melavo ir išsisukinėjo, aiškindamas aplinkybes, kodėl buvo sustabdytas „Laisvo laikraščio” platinimas. Iš pradžių jis nurodė, kad neva leidinio buvo atsisakyta dėl to, kad neva „daug pirkėjų skundėsi dėl to, kad jis platinamas”. Paprašius pateikti bent vieną įrodymą, paaiškėjo, kad tai melas, niekas nesiskundė dėl to, kad „Laisvas laikraštis” buvo platinamas „Norfos” prekybos tinkle. Priešingai – visi „Laisvo laikraščio” skaitytojai žinojo, kad tik „Norfa” juo prekiavo, todėl ši aplinkybė kaip tik pritraukė daugiau pirkėjų į „Norfą”, o ne atvirkščiai.
Paklaustas, ar prekybos tinklas atsisakė „Respublikos” ir „Vakaro žinių” tuo pačiu metu ir tuo pačiu motyvu – neva dėl to, kad „pirkėjai reiškė pretenzijas”, „Norfos mažmena” atstovas atsakė, kad „taip”. Ši aplinkybė – neva „Norfos” pirkėjai staiga ėmė reikšti pretenzijas prekybos tinklui dėl to, kad jis prekiauja „Respublika”, „Vakaro žiniomis” ir „Laisvu laikraščiu” – yra visiškai melaginga ir išgalvota. Žmonės renkasi skirtingus leidinius pagal savo pažiūras, o ne reikalauja uždaryti tai, ko neskaito.
Įrodžius, kad tai melas ir išgalvota aplinkybė, „Norfos mažmena” atstovas bandė aiškintis šį sprendimą tuo, kad „Laisvas laikraštis” neva „prorusiškas” ir kad neva jį tokiu įvardino Valstybės saugumo departamentas savo pažymoje apie „Grėsmes nacionaliniam saugumui”. Akivaizdu, kad tai buvo dar vienas melagingas „Norfos mažmenos” bandymas pagrįsti savo išpuolį prieš spaudos laivę.
Teismui buvo pateiktas dokumentas, kuriuo remiasi atsakovas „Norfos mažmena”, tai yra 2015 m. VSD parengtas “Grėsmių nacianaliniam saugumui vertinimas”, kuriame apie savaitraštį laisvas laikraštis yra tik toks pastebėjimas : “Rusijai parankūs politiniai visuomeniniai judėjimai 2015 m. suaktyvėjo save „nesistemine opozicija“ vadinančios politinės ir visuomeninės organizacijos ir judėjimai. Aktyviausios iš šių organizacijų buvo: politinė partija „Socialistinis Laurynas Ragelskis Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 32 liaudies frontas“ (toliau – SLF), Rolando Paulausko vadovaujamas neformalus judėjimas „Mūsų gretos“ bei grupė, propaguojanti minėtą „Visuomenės saugumo koncepciją“, kuriai atstovauja Vaido Lekstučio koordinuojamas sambūris „Būkime vieningi“. Didžiausią dėmesį šios organizacijos skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete. Daugiausia ši informacija platinta per interneto svetaines „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „revoliucija.org“, „slfrontas.lt“, „sarmatas.lt“, „versijos.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“.

Atkreipiau teismo dėmesys, kad minėtas vertinimas buvo padarytas 2015 m., o sprendimas išmesti “Laisvą laikraštį” priimtas 2022 m. vasario mėnesį, tai yra praėjus septyniems metams po minėtos VSD ataskaitos paskelbimo. Akivaizdu, kad minėtas VSD sprendimas yra tik “Norfos mažmenos” bandymas nevykusiai pateisinti savo išpuolį prieš spaudos laisvę. Visus septynis metus po ataskaitos paskelbimo “Norfa” prekiavo “Laisvu laikraščiu”, ir nematė tame jokios problemos, jis blogas pasidarė tik 2022 m.
Kita vertus, pats VSD 2015 m. paskelbtas “Grėsmių vertinimas” yra grubus išpuolis prieš spaudos laisvą ir demokratinę valstybės santvarką, nes vėlgi, ne spec. tarnybos spręsti, ką laikraščiai gali rašyti, o ko ne. Yra kaip tik priešingai – spaudos pareiga yra viešinti spec. tarnybų nusikaltimus.
Apie tokią VSD praktiką smaugti Lietuvoje laisvą spaudą yra pasisakęs ir Jungtinių tautų Žmogus teisių komitetas. Minėtas komitetas savo pranešime Nr. CCPR/C/LTU/CO/4 nurodė : “Žodžio ir asociacijų laisvė 27. Komitetas susirūpinęs dėl iniciatyvų, kurios galėtų apriboti ir suvaržyti žodžio laisvę, taip pat ir tų asmenų, kurie nagrinėja lietuvių kolaboravimą su naciais darant Jungtinės Tautos CCPR/C/LTU/CO/4 9 nusikaltimus prieš žydus ir kitus asmenis.
Kalbant konkrečiai, Komitetui kelia susirūpinimą pranešimai apie tai, kad Valstybės saugumo departamentas kasmet teikiamame Grėsmių nacionaliniam saugumo vertinime skelbia asociacijas, naujienų agentūras, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir kitus asmenis, nepateikdamas jokios informacijos apie tokio viešinimo kriterijus ir procedūras ar jo pagrindimą… Valstybė, Pakto Šalis, turėtų liautis fizinius ir juridinius asmenis, kurie naudojasi savo žodžio laisve, viešai vadinti „grėsme nacionaliniam saugumui“. Ji turėtų užtikrinti, kad visos jos teisėkūros ir kitų sričių iniciatyvos garantuotų, kad autoriai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir kiti asmenys bei asociacijos turėtų galimybę laisvai naudotis teise į žodžio laisvę pagal Pakto 19 straipsnį ir Komiteto bendrąjį komentarą Nr. 34 (2011) dėl nuomonės ir žodžio laisvės”.

Kitaip sakant, JT Žmogaus teisių komitetas labai aiškiai nurodė, kad atsakovo minėta VSD ataskaita, kuria atsakovas rėmėsi išmesdamas ieškovą iš “Norfos” prekybos tinklo, yra visiškai neteisėta. JT ir jos komitetų sprendimai yra privalomi Lietuvos Respublikai, nes Lietuva yra ratifikavusi JT Chartiją ir kitus JT dokumentus. Teismas apie šį minėtą atsakovo argumentą ir pateiktą dokumentą net neužsiminė.
Teisėja Navickytė visiškai nevertino ir kitų Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ punktų, kuriuos pažeidė atsakovai, atsisakę platinti „Laisvą laikraštį” : Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje (Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningai konkurencijai), Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas (Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių).
Nors „Laisvas laikraštis“ buvo platinamas UAB „Norfos mažmena“ tinkle daugiau nei 15 metų, šis sprendimas priimtas staiga, pažeidžiant eilę LR VIĮ nuostatų bei tarp šalių pasirašytos Sutarties nuostatas.

Atsakovai, apribodami konkurenciją ir nuomonių laisvę, pažeidė minėtus įstatymus, tačiau vėlgi – teismas atsisakė jus vertinti, nurodęs, kad jie nėra reikšmingi šiai bylai : „teismas nevertina kitų šioje byloje šalių išsakytų argumentų, nes jie nagrinėjamam ginčui nebeturi teisinės reikšmės”.
Su tokia teisėjos Navickytės nuomone niekaip negalima sutikti, nes atsakovo „Norfos mažmena” veiksmai tiesiogiai pažeidžia ne tik Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ), tačiau ir LR Civilinio kodekso 5 ir 6.6 straipsnius. Jie taip pat prieštarauja teismų praktikai.
Tai, kad atsakovas pats sprendžia, kada jam uždaryti spaudos leidinius, ir jis gali tai padaryti be jokių motyvų ir yra tai numatęs net savo sutartyje su leidiniu platintoju „Litpresa”, pažeidžia CPK 5 str. minėtus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Šioje byloje atsakovai remėsi savo sudaryta platinimo sutartimi, kurios vienas punktas numato, kad „Norfos mažmena” gali bet kada be jokių motyvų atsisakyti priimti pateiktas prekes ir jas gražinti.
Teisėja Navickytė nusprendė, kad abu atsakovai tiek „Norfos mažmena”, tiek ir „Litpresa” – veikė sąžiningai ir nepadarė jokių neteisėtų veiksmų.
Su tokia teismo nuomone niekaip negalima sutikti, nes visos išvardintos aplinkybės kaip tik ir įrodo, kad „Norfos mažmena”, be jokių motyvų nurodžiusi „Litpresai” sustabdyti „Laisvo laikraščio” platinimą, kaip tik ir elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, o teismo metu pateikė net kelis melagingus savo sprendimų motyvus. Teismas vėlgi atsisakė juos vertinti.
Teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl savo leidinių platinimo, nes neva neturėjo sutarties su „Norfos mažmena”. Tačiau ne ieškovo kaltė, kad ‘Norfos mažmena” yra sudariusi monopolines sąlygas UAB „Litpresa” teikti jai spaudos leidinius ir tiesiogiai su kiekvienu spaudos leidniu sutarčių nesudarinėja.
„Litpresa” veikė „Norfos mažemos” vardu, nes visi leidiniai patenka į šį prekybos tinklą tik per „Litpresą”. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovas neturėjo pasirinkimo, nes „Norfos mažmena” nesudaro sutarčių su spaudos leidiniais, o šią funkciją atlieka spaudos platintojas UAB „Litpresa”.
Todėl teismas netinkamai taikė sutarties uždarumo principą, kuris lemia, jog tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Ieškovas turėjo teisėtų lūkesčių ir toliau platinti didelį kiekį leidinių per „Norfos” tinklą ir ateityje, nes nėra pažeidęs jokių sutarties su „Litpresa” sąlygų, ir nėra kažkokiu būdu pakenkęs ar netinkamai elgęsis abiems atsakovams.
O pastarieji kaip tik ir elgėsi netinkamai – nurodė uždaryti spaudos leidinį, nes jis neva kažkam nepatiko. Spaudos leidinys ir neturi visiems patikti, nes jo priedermė – kritikuoti.
Dėl atsakovų veiksmų prieš spaudos laivę. Teismas niekaip nevertino šio skundo esmės – tai yra koordinuoto išpuolio prieš spaudos laisvę. Tai neįtikėtina, kad vienu metu visi spaudos leidinių skaitytojai ateitų į prekybos centrus ir reikalautų juos išmesti savo mėgstamus leidinius. Žymiai įtikinamiau atrodo ta versija, kad prekybos tinklai pasidavė vyriausybės spaudimui, kuri jiems nurodė uždaryti dar likusius vyriausybę kritikuojančius spaudos leidinius. Nors teismas atmetė šią versiją kaip nepagrįstą, tačiau jis niekaip nepasisakė dėl to, kad tėvynės sąjungos atstovė Rasa Juknevičienė viešai soc. tinkle po šio žingsnio pareiškė, kad jau seniai tai reikėjo padaryti.
Beje, tas „Norfos” ir „Litpresos” sutarties punktas, kuriuo rėmėsi teisėja Navickytė, nurodo, kad „Norfa” gali išmesti bet kokią prekę iš tinklo, „kai prekės yra nepaklausios, pasibaigus sezonui ar akcijai, pasikeitus jų kainai mažmeninėje ir didmeninėje rinkoje, kai prekės nerealizuojamos daugiau kaip du mėnesius ir kt.”.
Paklausus, ką reiškia tas kt., tai Dundulio atstovas paaiškino, kad jie neprivalo aiškintis savo sprendimo motyvų, gali išmesti ką nori ir kada nori ką tik nori, ir niekam neatsiskaito.
„Laisvas laikraštis” niekaip negali patekti į šią kategoriją, kadangi buvo paklausus, nekeitė kainos, buvo parduodamas greitai, be to, sutartyje nebuvo sąlygų, kad jis negali rašyti strapsnių, kurie nepatinka „Norfos” savininkui D. Dunduliui.
Tokiu būdu Dundulio veiksmus aukštesniam teismui įvertinau kaip neteisėtus, nes teismų praktikoje nurodyta, kad „neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė”.
Tai, kad atsakovas Dundulis vienu metu nurodė išmesti iš prekybos tinklo tris leidinius, tame tarpe ir ‘Laisvą laikraštį”, yra aiškus pasikėsinimas į spaudos laisvę. Spaudos laisvė yra vienas kertinių demokratinės valdžios pagrindų, nes panaikinus arba apribojus spaudos laisvę, demokratinė valstybė greita virsta diktatūra.
Tačiau teismas ir šį argumentą atmetė kaip nepagrįsta, ir vėlgi nurodė išgalvotą ir tikrovės neatitinkantį pagrindą, kad „Norfa” neatsakinga už „Laisvo laikraščio” lūkesčių patenkinimą”.